vėjo jėgainės

Jūrų pakrantėse įrengti vėjo jėgainių parkai gali susilpninti uraganinius vėjus, mano JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Tyrėjai tokią išvadą priėjo atlikę visą eilę skaičiavimų, kurių pagrindu buvo sukurti kompiuteriniai modeliai. Jie rodo, kad tam tikrose jūrų pakrančių vietose pastatytos vėjo jėgainės galėtų ne tik padidinti elektros energijos gamybą, bet ir gerokai susilpninti nuo jūros artėjančius uraganus.

Didžiausia Danijos energetikos įmonė „Dong Energy A/S“ pranešė ketinanti plėsti jūrų vėjo jėgainių parką prie Jungtinės Karalystės krantų, jame įrengdama Danijos bendrovės „Vestas“ kuriamas 8 MW galingumo vėjo jėgaines „V-164“. Tai pirmasis kartas jūrų vėjo energetikos istorijoje, kai tokio galingumo jėgaines ketinama naudoti komercinei elektros gamybai. Palyginimui, šiuo metu labiausiai paplitusių jūrų vėjo jėgainių galingumas siekia vos 3,6 MW, sakoma bendrovės pranešime.

Visai netoli Lietuvos, Baltijos jūroje esančioje Bornholmo saloje jau kelis metus vyksta įdomus eksperimentas – čia bandomi elektromobiliai, kuriuos siekiama integruoti į vėjo jėgainių elektros sistemos tinklą.

Vėjo jėgainių, esančių jūroje, potencialas yra labai didelis, bet didelis ir trūkumas – šis energijos šaltinis yra nepastovus ir nenuspėjamas. Tačiau naujasis Masačiusetso technologijos instituto pasiūlytas metodas galėtų išspręsti ar bent sušvelninti šią problemą, todėl atvirame vandenyje esančių vėjo jėgainių elektros energija galės būti akumuliuojama ir po to naudojama pagal poreikį.

Atsinaujinančios energetikos bendrovėms praėję metai buvo ne patys geriausi, skelbia rinkos tyrimų bendrovė „Clean Edge“. Pastaraisiais metais vėjo energetikos sektorius demonstravo spartų augimą, tačiau pernai vėjo energetikos industrijos vertė siekė 73,8 mlrd. JAV dolerių, vos 2,3 mlrd. JAV dolerių daugiau nei užpernai. Vis dėlto pasaulinė vėjo jėgainių galia per metus išaugo 8 proc. ir pasiekė 44,7 tūkst. MW ribą. Saulės energetikos vertė 2012 metais sumažėjo iki 79,7 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvoje dažnai kalbama apie vieną iš dviejų energetikos krypčių – atominę arba atsinaujinančių išteklių energetiką, tačiau, pasak energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus, galima rinktis ir trečiąjį – mišrų modelį, kaip renkasi mums artimos Skandinavijos šalys. „Blaškomės tarp dviejų kraštutinumų – atsinaujinančios arba branduolinės energetikos, nekalbame apie mišrų modelį.

Nepatenkinti dabartiniais Lietuvos energetikos prioritetais verslininkų, energetikos konsultantų ir žaliųjų judėjimo atstovai ketina siūlyti naują Lietuvos energetikos strategiją be atominės elektrinės. Tiesa, savaitraščio kalbinti specialistai tvirtina, kad alternatyvūs planai – itin optimistiški.

Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prie elektros perdavimo tinklo Didšiliuose (Šilutės raj.) prijungė penkias vėjo jėgaines, kurių galia siekia 10 MW. Bendroji Didšilių vėjo jėgainių parko galia – 21,8 MW, likusias jėgaines prie tinklo planuojama prijungti iki metų pabaigos.

Kauno apygardos teismas spalio 22 d., pirmadienį, skelbs nuosprendį byloje dėl internetiniame aukcione Lietuvos bendrovės įsigyto vikšrinio šarvuočio. Jis į Lietuvą buvo atgabentas per Pasienio tarnybos kontroliuojamą uostą ir, praleidęs muitinės pašonėje kelias dienas, nekliudomai įleistas į šalį.

Žaliosios energetikos link Vokietija žengia devynmyliais žingsniais, tačiau netolygūs perėjimo prie atsinaujinančios energetikos tempai kelia vis daugiau problemų ir politikams, ir vartotojams. Vokietijos kelyje atsinaujinančios energetikos link pasitaikė (ne)numatytų kliūčių. Vienos jų susijusios su pernelyg dideliais perėjimo prie žaliųjų technologijų tempais, kitos jų buvo žinomos iš anksto, tačiau nesulaukė pakankamai dėmesio.

Orą transformavus į skystį būtų galima įveikti vieną sudėtingiausių inžinerinių problemų – sandėliuoti elektros energiją. Kaip praneša BBC, Londone įsikūrusios nepriklausomos Mechaninių inžinierių institucijos (angl. Institution of Mechanical Engineers, IMechE) mokslininkai įsitikinę, kad skystame ore būtų galima kaupti elektros energiją. Jie įsitikinę, kad skystas oras galėtų konkuruoti su baterijomis ir vandeniliu.

Nauja skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų vėjo jėgainėms tvarka nepatenkinti beveik visi vėjo energijos gamintojai. Vieni jų atidėjo naujų projektų planus keleriems metams, kiti žada dalyvauti aukcionuose, nors ir įžvelgia galimą riziką. Pavyzdžiui, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Renerga“ naujo maždaug 100 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių parko statybą nukėlė po 2015 metų.

Mokslininkai atrado netikėtą vėjo jėgainių keliamą efektą: pasirodo, naktį jos sulaiko šilumą ir šildo žemę. Šį atradimą padarė JAV mokslininkai, nagrinėjantys NASA palydovų „Aqua“ ir „Terra“ padarytas nuotraukas. Tyrėjai konstatavo, kad dideli vėjo jėgainių parkai, pastatyti kai kuriuose šalies regionuose, daro poveikį žemės paviršiaus temperatūrai.

Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 procentai energijos turi būti pagaminama iš vėjo, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu ši dalis siekia maždaug 20 procentų. Atsinaujinantiems energijos ištekliams labai svarbus vaidmuo numatytas ir šiuo metu svarstomoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Tačiau ir patys energetikai pripažįsta, kad įveikti tą maždaug 3 proc. skirtumą bus nelengva.

Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino dviejų Dzūkijos sostinės kolegijos valdomų sklypų Merkinės gatvėje ribų keitimo detalųjį planą. Kolegija, turėdama šį planą, toliau galės vykdyti europinių fondų remiamą projektą dėl Regioninio technologijų centro kūrimo. Vykdant šį projektą kolegija pasistatys ir vėjo jėgainę.

Vienas didžiausių Biržų rajono ūkininkų Kęstutis Armonas yra jau antrasis pareiškėjas, pastatęs vėjo jėgainę, ir negaunantis jam priklausančios ES paramos. Ūkininkas, Pagavėnių vėjo jėgainės savininkas, gali būti priverstas ieškoti teisybės teismuose kovodamas su valdininkais, kurie stabdo paramos išmokėjimą. K. Armonui reikia grąžinti 0,7 mln. SEB banko paskolą, kuri buvo suteikta sutarties su NMA pagrindu. Žaliosios energetikos vystytojui NMA paramą turėjo išmokėti dar vasario viduryje.

„Dabar tai beveik neabejotina. Darbas keliose statybų vietose jau prasidėjo“, – pranešė Suomijos vėjo energijos asociacijos vykdomasis direktorius Anni Mikkonenas. Praėjusių metų siekiai pastatyti vėjo jėgaines nebuvo įvykdyti dėl pokyčių, susijusių su vėjo energijos gamybos paramos ir nuostatų formomis, rašo dienraštis „Helsingin Sanomat“. Bendras Suomijos vėjo jėgainių parkų gamybos pajėgumas siekia 197 megavatus.

Praėjusį penktadienį LR Seimo Baltijos asamblėjos salėje Seimo nario Stasio Šedbaro iniciatyva surengtas Tauragės, Pagėgių, Šilutės ir Klaipėdos savivaldybių bendruomenių atstovų susitikimas su Aplinkos, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovais dėl vėjo jėgainių parkų plėtros. Susitikime dalyvavo Seimo nariai Kęstas Komskis ir Aurelija Stancikienė.

SEB bankas kartu su Suomijos „Pohjola Bank Plc“ banku lygiomis dalimissuteikė 145 mln. litų (42 mln. eurų) paskolą didžiausio Lietuvoje 39,1 megavato pajėgumo vėjo jėgainių parko Šilutės rajone statyboms. Finansavimas suteiktas šį parką vystančiai bendrovei „Naujoji energija“, kurios akcininkai yra Estijos investicijų fondas „Freenergy“ ir Skandinavijos energetikos bendrovė „Vardar Eurus“. Paskolą organizavo SEB bankas.

Anot specialistų, vėjo jėgainės jūroje - neišvengiama energetikos ateitis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ir tik laiko klausimas, kada jos įžengs į mūsų šalies vandenis. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus jūrinė energetika Lietuvoje pajudės iš mirties taško, rašo antradienio „Vakarų ekspresas“. Tokios mintys išsakytos Baltijos aplinkos forumo ir Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtoje diskusijoje.

Vėjo elektrinės per praėjusius metus pagamino kiek mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau tereikia palankaus politinio sprendimo ir ši dalis galėtų išaugti iki 33 proc., įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Vėjo jėgainės ateityje energiją galės gaminti ne tik ant žemės, bet ir žemesniuosiuose atmosferos sluoksniuose, kur pučia pastovūs ir kur kas galingesni vėjai. Pagamintą energiją į Žemę bus galima transportuoti nanovamzdelių pagrindu sukonstruotais kabeliais.

Danijos vėjo turbinų gamintoja, kompanija „Vestas“ Skandinavijoje uždarys penkias vėjo jėgaines, o daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų praras darbus, skelbia „The Guardian“. Kompanija teigė, kad vėjo energijos poreikis Europoje buvo mažesnis nei buvo tikėtasi ir dėl to prireikė perkelti savo produkciją iš Danijos ir Švedijos į Ispaniją. Yra uždaromos keturios jėgainės Danijoje ir viena Švedijoje, kuri veikė nuo 1989 metų.

Visai netoli Lietuvos, Baltijos jūroje esančioje Bornholmo saloje vyksta įdomus eksperimentas- čia bandomi elektromobiliai, kuriuos siekiama integruoti į vėjo jėgainių elektros sistemos tinklą. Danijos mokslininkai bando patobulintą elektromobilių krovimo įrangą, kuri pradėtų krauti elektromobilio baterijas tuomet, kai vėjo jėgainių gaminama elektra yra pigiausia. Elektromobilio šeimininkas parvažiavęs namo iškart prijungia mašiną prie krovimo įrangos ir pažymi, kada jam reikės vėl važiuoti.

Žemės ūkio ministerija nusprendė pradurti pučiamą „saulės baterijų" burbulą: po metų pamačiusi, kad negalima atsinaujinančios energetikos projektams taikyti ir paramos ES subsidijomis, ir aukštų supirkimo kainų, ministerija apsisprendė atmesti visus 179 ūkininkų projektus, susijusius su elektros gamyba saulės, vėjo ir vandens jėgainėse, rašo „Verslo žinios". Oficialiai ūkininkams, prašiusiems 200 mln.

Lietuva turi ramiai apskaičiuoti, kuris būdas plėtoti energetiką yra pigiausias ir naudingiausias. Taip siūlo elgtis mūsų šalyje apsilankęs Pasaulio energetikos tarybos vadovas Christophas Frei'us. Praėjusią savaitę į Vilnių susirinkę pasaulio energetikos specialistai ieškojo atsakymų, kaip užtikrinti saugų energijos išteklių tiekimą ir išlikti pasaulinio sąstingio sąlygomis, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak Ch.

Čikagoje (JAV) įrengtos „Greenway Self-Park" daugiaaukštės automobilių statymo aikštelės vadovybė niūrų "garažo vaizdą" nusprendė paįvairinti, įrengdama su architektūriniu dizainu suderintą vėjo energijos sistemą. Tačiau skirtingai nuo populiariausių vėjo jėgainių, čia sukasi ne mentės, o ilgi vertikalūs sraigtai. Bendras dizainas miesto administracijos nuomone suteikia originalumo, be to, suderina architektūrą su praktiškumu.

Liepos 15-ąją Biržų rajone, Pagavėnių kaime ūkininko Kęstučio Armono sodyboje oficialiai paleista dvisparnė 250 kW galios vėjo elektrinė. Tai pirmoji tokio tipo vėjo elektrinė Europoje, šiuo metu jos statomos ir Jungtinėje Karalystėje bei Italijoje. Per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuojama įrengti apie 30 šio tipo vėjo elektrinių ūkininkams ir smulkioms įmonėms kaimo vietovėse. Bendra investicijų suma sieks virš 50 mln. litų.

Rytoj visame pasaulyje minima tarptautinė Vėjo diena. Tradiciškai šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į atsinaujinančią vėjo energiją. Lietuvoje ta proga rengiamas dviračių žygis, kuriame kviečiami dalyvauti visi, pasisakantys už žaliąją energiją. Birželio 15-oji tarptautine Vėjo diena paskelbta 2007-iais. Kasmet prie jos minėjimo prisijungia vis daugiau šalių. Šiemet minint tarptautinę Vėjo dieną vyks 210 renginių 26 šalyse Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybei pristatyta vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje įrengimo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita kurorto politikus nemaloniai nustebino. Mat šie sužinojo, kad į jų prašymus neplanuoti priešais Palangos tiltą vėjo jėgainių - neatsižvelgta. Minėtoje ataskaitoje yra pateiktos penkios potencialios zonos, kurios apibrėžtos rengiamame Klaipėdos apskrities bendrajame plane.

Į Žemės ūkio ministeriją kreipiasi ne vienas kaimo gyventojas, planuojantis statyti vėjo jėgainę ir norintis sužinoti, kokie yra jų statybų reikalavimai, kokia parama gali būti skiriama. Būsimuosius alternatyvios energijos gamintojus taip pat domina ir vėjo jėgainių kaina.

Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai rodo Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas. Pakankamas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių išgavimo galimybių išnaudojimas sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Kretingalės žemės ūkio bendrovė šiemet planuoja pasistatyti dvi 12 m aukščio 20 kW galingumo vėjo jėgaines Pipirų kaime prie savo fermų. Taip bendrovė tikisi sutaupyti lėšų. Klaipėdos rajono Savivaldybės taryba jau pritarė bendrovės specialiajam planui. Pasak Kretingalės žemės ūkio bendrovės vadovo Gerardo Liorenšaičio, už fermų komplekso patalpų Pipirų kaime šildymą ir apšvietimą pernai per metus sumokėta apie 55 tūkstančius litų, šiemet elektrai pabrangus teks mokėti apie 70 tūkstančių litų.

Nors vėjo jėgainių invazijai Klaipėdos rajono gyventojai aktyviai priešinasi, pavieniai entuziastai iš vėjo energijos tikisi ne pasipelnyti, o modernizuoti savo ūkį. Šiemet dvi nedidelio galingumo – po 20 kW - vėjo jėgaines ketina pasistatyti Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė. „Planuojame jėgaines pasistatyti šį rudenį Pipirų kaime prie savo fermų komplekso, kuriame laikome 300 galvijų: melžiamų karvių, veršelių.

Praėjusį penktadienį Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente suinteresuotos institucijos, gyventojai ir vėjo jėgainių statytojų atstovai svarstė, ar statant vėjo jėgaines reikalingas poveikio aplinkai vertinimas. Įvertinus pateiktus dokumentus, išklausius suinteresuotus asmenis, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas pakeitė ankstesnę nuomonę, dabar vėjo jėgainių statytojams – UAB „LAE Group“ ši procedūra bus privaloma.

Lauksargiuose, Tauragės rajone, vykęs gyventojų susirinkimas prieš vėjo jėgaines buvo visiškai kitoks nei neseniai kaimo žmones šiai diskusijai subūręs Kęsčiuose. Lauksargių seniūnijoje jau veikia nemažai vėjo jėgainių, be to, susirinkime apsilankė netikėtas svečias – vėjo jėgainių statytojų atstovas, gyventojams pasiūlęs statytojus „reketuoti“. Ragino nenuomoti, nesirašyti sutarčių Pradžioje kalbos buvo panašios kaip ir Kęsčiuose.

Klaipėdos rajono valdžia bando sureguliuoti planuojamą vėjo jėgainių statybą rajono teritorijoje. Kol valstybėje nėra teisės aktų, aiškiai reglamentuojančių jėgainių statybas, savivaldybei tenka atremti tiek investuotojų, tiek toms statyboms besipriešinančių gyventojų spaudimą. Prieš šventes vykusiame savivaldybės Tarybos posėdyje svarstyta galimybė parengti vėjo jėgainių plėtros specialųjį planą. "Nepavydėtina situacija.