vėjo jėgainė

Elektrai išbrangus iki neregėtų kainų, pigesnio gyvenimo viltį atneša šalyje dygstantys nauji vėjo jėgainių parkai. Vienas toks didžiausias Baltijos šalyse pradeda veikti Telšių rajone, šalia Tryškių. 13 vėjo jėgainių elektra gali aprūpinti visus tokio miesto, kaip Šiauliai, gyventojus. Šis parkas beveik penktadaliu padidino Lietuvoje vėjo pagaminamos energijos apimtis. Lietuva siekia, kad iki 2030 visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo.

Dvi vėjo jėgaines pasistatę Aukštaitijos verslininkai atėjus elektros brangymečiui liko nusivylę. Tam išleidusi du milijonus eurų, bendrovė skundžiasi, kad dėl biurokratinių kliūčių dabar nebegali pati naudoti savo pagamintos pigios elektros. Įmonė savo pagamintą elektrą priversta parduoti į rinką pigiai, o pirkti iš elektros tiekėjo sau jau keturis kartus brangiau.

Jau po kelių metų Baltijos jūroje netoli Palangos pradės dygti vėjo jėgainių parkas. Kurorto svečiai ir gyventojai baiminasi, kad besisukantys „vėjo malūnai“ gadins vaizdą ir Palanga nebebus tokia kaip buvusi. Kurorto meras ramina, jog jėgainės matysis tik idealiomis oro sąlygomis. O štai ornitologai sako, kad parko zonoje išnyks jūrų gyvūnai ir paukščiai. Karšta ir saulėta diena Palangoje.

Teksaso valstijoje, netoli Krouelio miesto audros metu užsidegė vėjo jėgainė, o netoliese esantį mobiliojo ryšio bokštą tvarkęs specialistas danguje išvydo intriguojantį reginį. Amerikietis Brentas Havinsas netrukus į rankas čiupo savo mobilujį telefoną ir šią nekasdienišką situaciją nufilmavo. Pranešama, kad į vėjo turbiną trenkė žaibas, o ugnis greitai persimetė ir į vėjo turbinos mentę. Vėjo jėgainei toliau sukantis netrukus danguje susiformavo dideli dūmų žiedai.

Valdantieji ruošia Lietuvą atsinaujinančios energetikos bumui. Vyriausybės nariai tvirtina, esą norint galutinai atsikratyti energijos pirkimo iš Rusijos, būtina naikinti biurokratines kliūtis saulės ir vėjo elektrinėms. Gyventojai jau nerimauja, kad vėjo jėgainių pridygs šalia jų namų – kels triukšmą, vibraciją, trukdys miegoti, ir reikalauja, kad jos būtų statomos kuo toliau. O ir specialistai ragina nedarkyti bent saugomų teritorijų ir jų prieigų.

Seimas ketvirtadienį priėmė kelių įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta vėjo parkų plėtra Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio vėjo parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas. „Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc.

Lietuva šiemet yra užsakiusi pagaminti daugiausia Europos įrenginių vėjo jėgainėms, sako energetikos ministras.  „Lietuva yra daugiausia 2022 metais užsakiusi vėjo jėgainių pas gamintojus Europoje“, – antradienį Seimo Darbo partijos frakcijoje pranešė Dainius Kreivys.   Ministro teigimu, Lietuvos tikslas, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos šaltinių galia pasiektų 7 tūkst. megavatų (MW): jūrinių vėjo elektrinių – 1,4 tūkst., sausumos vėjo – 3,6 tūkst.

Daugiau kaip dešimtadalį (11,2 proc.) Lietuvoje pernai sunaudotos elektros energijos pagamino šalyje veikiančios vėjo jėgainės ir tarp žaliosios energijos gamybos išteklių nusileido tik kietajam biokurui. Nors vėjo jėgainių šalyje įrengiama vis daugiau, tačiau bijant neigiamo poveikio gamtai bei asmeninei savijautai jų kaimynystė ne visuomet sutinkama draugiškai. Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, vyraus nuolatinis triukšmas, kris žemės, būsto vertė.

Seime – dar vienas didelis skandalas. Šį kartą klimpsta socialdemokratas Artūras Skardžius. Žiniasklaida išsiaiškino, kad A.Skardžius galimai protegavo vėjo energetikos verslininkų interesus. Su žmona A.Skardžius prieš 7 metus verslininkams išnuomojo žemės sklypą ir už tai jau uždirbo per 100 tūkst. eurų. Maža to, kylant elektros supirkimo kainai, brangsta ir iš Skardžių nuomojama žemė.

Aštuoniems Lenkijos Respublikos piliečiams, Lietuvoje vežusiems negabaritinius krovinius be leidimų, teks atsakyti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – apskr.

Vokietijos energetikos bendrovė „Enercon“ pristatė naują 4 MW galingumo vėjo jėgainių seriją „EP4“, kurios trys skirtingi modeliai veiks ypač ilgai. Bendrovės atstovai teigia, kad jos elektrą sėkmingai gamins mažiausiai 30 metų, o tai lems mažesnę elektros kainą. Iš šiuo metu visame pasaulyje stovinčių jėgainių daugumai numatytas 20 m. veikimo terminas. Tiesa, tai tik minimalus numatomas laikas: kai kurios jėgainės praktikoje sėkmingai veikia ir ilgiau.

UAB „Orion Asset Management“ įsteigė investicinį fondą „Orion alternative energy fund“, kuris yra pirmasis alternatyviosios energetikos investicijų srityje veiklą vykdantis rizikos kapitalo fondas Lietuvoje ir visame Baltijos šalių regione. Fondo strategiją ir kitus dokumentus 2014 metais birželio 17 dieną patvirtino ir veiklą prižiūrės Lietuvos bankas.

Vėjo energetikos plėtra pagreitį įgauna visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse. Pasaulinė vėjo energetikos taryba (Global Wind Energy Council, GWEC) skelbia, kad per 2014 m. pasaulyje naujai instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, lyginant su 2013 m., turėtų išaugti trečdaliu – 34 proc. Prognozuojama, kad visų 2014 m. naujai instaliuotų vėjo jėgainių galingumas kartu sudėjus sieks 47,3 GW.

Štai taip atrodo viena didžiausios pasaulyje vėjo jėgainės mentė. Jėgainė pastatyta jūroje, prie Škotijos krantų. Danijoje pagaminta neįtikėtino 83,5 metro ilgio ir 4,2 metro pločio mentė – vienas šiurpiausių logistinių košmarų. Trys tokios mentės suks 7 megavatų galios jūroje stovėsiančios eksperimentinės vėjo jėgainės, kurią suprojektavo „Samsung Heavy Industries“, generatorius.

Jūrų vėjo energetikos plėtojimas Lietuvoje vis dar atrodo kaip tolimas miražas, tačiau šis miražas pamažu artėja. Lietuva žengia pirmuosius žingsnius šia kryptimi, ruošdamasi prisijungti prie dešimties ES valstybių, kurios jūrose gamina švarią ir nuolat atsinaujinančią energiją iš vėjo. Baltijos jūra ekspertų vertinama kaip ypač tinkama jūrų vėjo jėgainėms įrengti, tačiau tai, ar prie Lietuvos krantų tikrai iškils vėjo jėgainės, paaiškės ateityje.

Lietuvoje šiuo metu daugiausiai rengiamos sausumos vėjo jėgainės, o dauguma vėjo jėgainių parkų sukoncentruoti Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės ir Tauragės rajonuose. Vakarų Lietuvos potencialas išnaudotas, todėl pradedami įgyvendinti jėgainių projektai Šiaurės Lietuvoje. Šiuose Vakarų Lietuvos regionuose vidutinis vėjo greitis svyruoja nuo 5 iki 6 metrų per sekundę, todėl čia įrengtos modernios vėjo jėgainės gali viršyti 35 proc. efektyvumą.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Vėjo jėgainių savininkams pradėjus bruzdėti, esą naujoji Vyriausybė blokuoja jų pagamintos energijos supirkimą, Energetikos ministerija rado laikiną sprendimą – įgaliojo stambiųjų vėjo jėgainių elektrą supirkti tokio darbo patirtį turinčią „Lietuvos energiją“. Tik parduoti ją reikės biržoje. Nuo antradienio Lietuvos stambiųjų vėjo energijos gamintojų elektra vėl superkama ir parduodama „Nord pool Spot“ biržoje.

Osterilde (Danija) testavimui ruošiama rekordinio dydžio vėjo turbina „Siemens SWT-6.0-154“. Vėją pasikinkysiančio pastato techninės charakteristikos išties įspūdingos – vien tik vienos rotoriaus mentės ilgis prilygsta keleivinio lainerio „Airbus 380“ ilgiui, o tai – net 75 metrai. Iš trijų gigantiškų menčių sudarytas rotorius (skersmuo – 150 metrų) bus didžiausias pasaulyje.

Vertinant alternatyvas, branduolinė jėgainė Lietuvai naudinga nebent tuo, kad šalis turės medžiagos atominei bombai pagaminti ir šitaip galės pagąsdinti pasaulį, šaiposi Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto kritikai. Vis dėlto Lietuvai nėra kito būdo pasigaminti pigios bazinės energijos ir dar tapti elektros eksportuotoja, atšauna projekto vykdytojai.

JAV bendrovė „Clean Wind Energy“ Arizonos valstijoje ketina statyti aukščiausią pasaulyje bokštą, kuriame veiks 2,5 GW galios dirbtinio vėjo elektrinė. Kai kalbame apie energetinę nepriklausomybę, paprastai turime mintyje diversifikuotus energijos gamybos ir tiekimo šaltinius: skirtingiems tiekėjams priklausančius naftotiekius ir dujotiekius, nacionalinius didelės galios generuojančius pajėgumus, tarptautines elektros tinklų jungtis.

Daž­nas vai­ruo­to­jas ar ke­lei­vis, va­žiuo­da­mas Sim­no kryp­ti­mi, Li­kiš­kė­lių kai­mo ri­bo­se prie pat ke­lio pa­ste­bi be­si­su­kan­čius vė­jo jė­gai­nės spar­nus. Jos sa­vi­nin­kas ir kon­struk­to­rius Jur­gis Dum­bliaus­kas sa­ko, kad šis sta­ti­nys – vai­kys­tės sva­jo­nės iš­si­pil­dy­mas. Tie­sa, kaip ti­ki­na ūki­nin­kas, kon­struk­ci­ja dar ne­baig­ta, tad ir di­de­lės nau­dos nė­ra.

„Mes pasigendame sisteminio požiūrio ne tik į atsinaujinančius energetinius išteklius, bet ir visoje energetikoje. Tiek energetinės nepriklausomybės strategijoje, tiek kituose dokumentuose kalbama tik apie kelis atskirus objektus, o energetikos efektyvumas lieka podukros vietoje“, – teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vykdantysis direktorius Saulius Pikšrys.

Hebėjaus provincijoje Kinijoje pastatyta didžiausia pasaulyje energijos saugojimo stotis, skirta naujos kartos elektros tinklų poreikiams. Didžiausia Kinijoje elektromobilių gamintoja bendrovė BYD ir valstybinė elektros tinklų kompanija (SGCC) bendromis pastangomis įgyvendino didžiausio pasaulyje baterijų masyvo projektą. Šis 500 mln.

Nuo pat finikiečių jūrininkų ir graikų kolonistų laikų labiausiai trokštami ištekliai Sicilijoje buvo saulė ir vėjas. Šiandien važiuojant bet kuria šios Viduržemio jūros salos dalimi labai tikėtina užtikti vėjo jėgaines, lyg milžinai šmėkščiojančias už kalnų. Kai kuriose Sicilijos dalyse šalia ūkininkų laukų galima pamatyti saulės elektrines; o kai kuriais atvejais abu dalykai suderinami šiltnamius dengiant fotoelektros saulės kolektoriais.

Vėjo energetikos plėtrą galima pristabdyti mažinant vėjo elektros supirkimo tarifą – siūlo Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės vadovas. Technines sąlygas vėjo jėgainėms statyti išduodanti elektros perdavimo tinklo bendrovė „Litgrid“ skaičiuoja, kad jau dabar norinčiųjų gaminti vėjo energiją pajėgumai gerokai viršija 500 megavatų. Tiek vėjo elektros Lietuva pasižadėjusi supirkti tik 2020-aisiais.

Europos Sąjungos raginimai aktyviau naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais pamažu randa atgarsį ir privačiose Lietuvos sodybose. Vasaros pabaigoje Krekenavos miestelio pakraštyje išdygo vėjo jėgainė – elektros energiją gaminantis įrenginys. Ją pasistatę vietiniai verslininkai Jolanta ir Gediminas Ražauskai sako, kad galvoti apie atsiskyrimą nuo monopolininkų elektros tiekėjų kol kas nerealu, bet didelė elektros kaina jų šeimai tapo mažiau aktuali.

Bendrovė „Dolomitas“ naujo vėjo jėgainių parko Pakruojo rajone statyboms gavo 25 milijonų litų (7,24 mln. eurų) paskolą. Ją suteikė SEB bankas. Planuojama, kad projektas bus įgyvendintas iki 2011 metų.

Norvegijoje kitais metais bus pastatyta didžiausia pasaulyje vėjo elektrinė, kurios instaliuota galia sieks 10 MW. Šios elektrinės gaminamos elektros pakaks maždaug 2 000 gyvenamųjų namų. Vėjo jėgainė, kurios aukštis – 162 metrai, o rotoriaus skersmuo – 145 metrai, bus 2 metus bandoma Hordalando apskrityje. Jei prototipo bandymai bus sėkmingi, tokios vėjo jėgainės bus pradėtos statyti jūroje prie Norvegijos krantų.