vegetarai

Kuo skiriasi vegetariškai valgantys vaikai nuo tų, kurie laikosi standartinės vakarietiškos dietos? Kaip rodo Amerikos pediatrijos akademijos žurnale „Pediatrics“ paskelbtas Toronto (Kanada) tyrimas, skiriasi svoriu, rašo healthline.com.  Vegetariškos mitybos, svorio, ūgio ir mitybos priemonių, įskaitant cholesterolio kiekį, santykis buvo analizuojamas remiantis 2008 –2019 m. surinktais duomenimis apie beveik 9000 vaikų nuo 6 mėnesių iki 8 metų amžiaus.

Atrodytų, kinai valgo tradicinius koldūnus, kokie įprasti nuo seno? Anaiptol – skirtingai nuo originalaus recepto jų viduje ne mėsos, bet sojos įdaras. Šalyje daugėjant vegetarų restoranai vis labiau prisitaiko ir į savo meniu įtraukia vis daugiau žaliavalgiškų patiekalų.  „Iš pradžių į meniu įtraukėme augalinius koldūnus, tada suktinukus ir veganiškas bandeles.

Technologija atimanti žadą ir verčianti varvinti seilę. Barselonoje jau galima paragauti 3D spausdintuvu pagaminto veganiško kepsnio. Jo kūrėjai sako, kad net mėsos mėgėjai ne iš karto supranta, jog valgo nemėsišką patiekalą. Maisto spausdinimo technologija – ne fantazija, o realybė. Ir ji – prieš jūsų akis. Barselonoje bioinžinerijos doktorantas iš Italijos įkūrė startuolį „Novameat“ ir stebina pasaulį štai taip spausdinamais didkepsniais.

Didžiulis, net 18 metų trukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 40 tūkst. žmonių iš Didžiosios Britanijos, parodė, kad vegetarai, skirtingai nei žmonės, kurie vartoja mėsą, gerokai rečiau susiduria su infarktais ir kitomis išeminėmis širdies ligomis. Tačiau insulto sulaukti jie gali 20 proc. dažniau.

Klaipėdietės Jurgitos (43 m.) gyvenimą prieš metus pakeitė Lietuvos sveikuolių sąjungos skelbtas 30 dienų grikių iššūkis, kurio iniciatore buvo Vegetarų draugijos primininkė, chemijos mokslų daktarė, 88 m. Ksavera Vaištarienė. Nuo birželio 1 dienos ši garbaus amžiaus moteris Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ vėl kvies jungtis prie grikių iššūkio tuos, kurie pavargo gerti tabletes, vaikščioti pas gydytojus ir negali išbristi iš įvairių varginančių diagnozių.

Kai kurie žmonės savo pažiūras pasirenka pademonstruoti itin provokuojančiais būdais. Šis vaikinas kaip tik toks. Viename veganų festivalyje, kuris vyko Amsterdame, vaikinas nusprendė parodyti, kad toks gyvenimo būdas skirtas ne jam. Jis pasiėmė didelį vos apkeptą, krauju trykštantį kepsnį ir pradėjo jį valgyti prie įėjimo į festivalį.

Buvusi „Gelbėtojų“ žvaigždė, kuri yra aistringa gyvūnų teisių gynėja, siekia mažinti smurtą. Moteris pozavo provokuojančioje reklamoje. Pamela Anderson nori, kad moterų kalėjime, Naujajame pietų Velse, JAV, būtų pakeista mityba. Būtų įvesta veganiška dieta, be mėsos, nes jos atlieka savo bausmę. 50-ies metų moteris, kaip garbės PETA direktorė, parašė laišką NSW korekcinių tarnybų komisarui Peteriui Severinui, ragindama veganiškos mitybos įvedimą, norėdamas sustabdyti smurtą.

Lietuvos vegetarų motina tituluojama 85 metų chemijos mokslų daktarė, docentė Ksavera Vaištarienė tvirtina, kad daugelį neva nepagydomų ligų galima įveikti pakeitus mitybą – atsisakius mėsos, pasninkaujant, laikantis grikių dietos. Moters praktikoje daugybė atvejų, kai jos konsultuoti žmonės pasveiko, nors medikai juos jau buvo nurašę. Šia patirtimi K. Vaištarienė dalinsis ir Sveiko maisto šventėje Pažaislyje.

Vegetarų gyvenimas išties turėtų būti nelengvas, nes gyvūninės kilmės sudėtinės medžiagos tam tikruose produktuose gali slėptis ne tik po kokiu nors suktu pavadinimu, bet kaip tuojau pat įsitikinsite, gali būti randamos ir tokiuose produktuose, kuriuose apskritai nesitikėjote jų esant. Vienas iš pavyzdžių – tatuiruotės. Jų sudėtyje aptinkama šelako – gamtinės dervos išskiriamos vabzdžių.

Vegetarinė ir veganinė mityba – nuolatinė diskusijų tema, kurioje vieningos nuomonės, matyt, niekada nebus. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė savo požiūrį į tokią mitybą: pasak jos, kuo mažiau produktų žmogus valgo, tuo jis turi daugiau žinoti. Tad, pasak jos, norint būti sveiku vegetaru ar veganu, tam reikia skirti daug savo dėmesio ir laiko.

Vis didėjančios vegetarų gretos, atrodo, mums jau neturėtų kelti nuostabos. Vegetarais tapę draugai, aplink sparčiai dygstančios specialiai vegetarams skirtos parduotuvės bei restoranai, gausybė mokymų, knygų, mokančių, kaip atsisakius tam tikrų maisto produktų savo organizmą aprūpinti reikiamomis medžiagomis – tai tik maža dalis faktorių, skatinančių plėstis vegetarų gretoms. Nors ši mityba tapo itin populiari, vegetarams vis dar tenka susidurti su įvairias keblumais.

Nors vegetariškas maistas Lietuvoje kasmet vis populiaresnis, jį dažniausiai renkasi tikri vegetarai, apskritai atsisakantys mėsos. Norėdami sugriauti visavalgių mitus apie vegetarišką virtuvę, prie stalo be mėsos kviečiame visus, trokštančius atrasti naujų skonių. Maisto ekspertė Aistė Rasmussen vegetariškiems pietums siūlo išbandyti daržovių kukulius su bolivine balanda, baltu vynu pagardintą daržovių sriubą bei čili troškinį su saldžiosiomis bulvėmis.

Daugelis iš mūsų dažnai kovojame su nepageidaujamu antsvoriu. Bandome įvairiausias dietas, tačiau taip ir nepasiekiame norimų rezultatų. Mokslininkai paskelbė, kad vis dėlto yra vienas būdas numesti svorio, tačiau tokiam iššūkiui ryžtasi ne kiekvienas. Naujausi tyrimai rodo, kad veiksmingiausias būdas kovoti su antsvoriu yra mėsos ir gyvulinės kilmės produktų atsisakymas, rašo dailymail.co.uk. Nemažai žmonių po truputį ryžtasi keisti savo gyvenimą tapdami vegetarais ar veganais.

Apie vegetarizmą girdime daug ir įvairių nuomonių, vieni šią mitybą peikia, kiti – aukština, stengiasi pritraukti kuo daugiau bendraminčių, kartais net pernelyg smerkdami tuos, kurie savo mitybos racione mėsos neatsisako. Šiaip ar taip, nieko neįprasto – kiek žmonių, tiek skirtingų požiūrių.

Šiuolaikiniais interneto laikais labai sunku pasimesti informacijos ir patarimų srautuose. Daug skirtingų nuomonių sklando ir dėl sveiko gyvenimo taisyklių, normų, tad suprantama, kad dažnai žmonės pasiduoda tam tikroms madoms, tendencijoms. Labai daug dėmesio sulaukė prieš keletą metų išpopuliarėjęs vegetarinės mitybos kultas, prie kurio prisijungė daug garsenybių, žymių pasaulyje žmonių.

Nuolat viena prieš kitą kariaujančios nuomonės bei požiūriai: vegetarai ir visavalgiai. Valgantys mėsą pašaipiai žvelgia į atsisakančius mėsos, tvirtindami, kad šie kasdien vaikšto alkani, sulysę, pajuodusiais paakiais bei kankinami įvairiausių reikiamų medžiagų stygiaus. Tuo tarpu atsisakantys mėsos tvirtina, kad ši kaip tik, tik atima iš mūsų dalį energijos bei skatina sveikatos negalavimus.

Moksliniai tyrimai skelbia, kad atsisakyti mėsos nėra sveika. Ir žeria argumentus. Sveiką gyvenseną pasirinkusieji tikina, kad yra ir priešingus dalykus įrodančių tyrimų. Tad kur yra tiesa? Valgydami mėsą ar atsisakydami jos esam sveikesni? Ponia Lina mėsos nevalgo jau penkiolika metų. Iki tol šešiasdešimtmetė moteris pasakoja valgiusi viską. Dabar ruošianti tik vegetariškus patiekalus moteris pataria, ko pati išmoko per pastaruosius metus.

 Parengė Sandra Miškinienė Ar taip jau sveika maitintis tik žaliais produktais ir visiškai atsisakyti mėsos? Egzistuoja daugybė būdų praktikuoti vegetarizmą. Vieni vegetarai leidžia sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, tačiau neprisiliečia nei prie mėsos, nei prie paukštienos ir net žuvies. Kiti vegetarai valgo pieno produktus, tačiau nevalgo kiaušinių, arba atvirkščiai – valgo kiaušinius, bet nepripažįsta nieko pieniško. Dar yra tokių, kurie valgo žuvį, bet nevalgo paukštienos.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

Apie 10 proc. visų pasaulio gyventojų yra visiški vegetarai, besilaikantys radikalaus (atsisako visos rūšies mėsos bei kitų gyvulinės kilmės produktų), arba daliniai vegetarai, kurių mitybos rėžimas ne toks griežtas – nevalgo tik tam tikros rūšies mėsos. Gydytojų nuomonė apie mėsos išbraukimą iš raciono yra nevienareikšmiška, tačiau dėl vieno jie sutinka – svarbiausia mitybą sureguliuoti taip, kad organizmui nebūtų daroma žala.

Gyvūnų teisių apsaugos organizacija „PETA“ išrinko seksualiausius pasaulio vegetarus. Jais tapo „Oskaro“ laimėtoja, filmo „Juno“ žvaigždė Ellen Page ir „Oskaro“ laimėtojas, filmo „Dallas Buyers Club“ žvaigždė Jaredas Leto. Leto įveikė tokius konkurentus kaip Joaquiną Phoenixą, Samuelį L. Jacksoną, Peterį Dinklage`ą ir Woody Harrelsoną. Tuo tarpu Ellen Page aplenkė Arianą Grande, Jessicą Pare, Laurą Prepon ir Sarah Silverman.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Ar yra tekę regėti, kad šeimininkės patiekalo lėkštę puoštų gėlės – nasturtos ar medetkos – žiedu? Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė sako, kad tai ne tik gražu, bet ir naudinga – lėkštės puošmeną tikrai galima suvalgyti. Ir minėtos gėlės – toli gražu ne vienintelės, kurias galima skanauti. „Nasturtą šią vasarą jau esu valgiusi Dzūkijoje pas marčią.

Man nelabai aišku, kaip lietuviškai pavadinami tokie dalykai, kurių Lietuvos žemėje augančių nemačiau, apie kuriuos savo jaunose dienose nebuvau girdėjusi. Pavyzdžiui, avinžirniai. Kitose šalyse jie vadinami „garbanzo pupomis“, „turkiškais žirniais“, net „viščiukų žirniais“. Taip ir neaišku, iš kur atsirado lietuviško pavadinimo ryšys su avinais. Nors kai kur rašo, kad tai archajiška kultūra, senovėje auginta ir Lietuvos kaimuose, bet tokiais rašymais sunku patikėti.

 Vegetarų mirties rizika dėl širdies ligų yra 32 proc. mažesnė nei mėsėdžių, jie taip pat rečiau dėl širdies ligų kreipiasi į medikus, rodo tyrimo, kuriame dalyvavo 44 tūkst. 500 žmonių Anglijoje ir Škotijoje, išvados, kurias pristato BBC. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „American Journal of Clinical Nutrition“. Širdies ligos yra vienos dažniausių Vakaruose. Kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje nuo jų miršta 94 tūkst. žmonių – daugiau nei nuo bet kurios kitos ligos, o 2,6 mln.

Internete siūloma pasirašyti po peticija, su kuria vegetariškos, veganiškos mitybos šalininkai kreiptųsi į Seimą dėl vaikų maitinimo darželiuose ir mokyklose. Vegetarų nuomone, Šiaulių švietimo įstaigose vegetarinis maistas yra skurdus. Siūlo kitokią peticiją Peticijoje, po kuria agituojama pasirašyti, pabrėžiama, kad švietimo įstaigų meniu trūksta arba visiškai nėra šviežių vaisių, daržovių, šviežiai spaustų sulčių, riešutų, sėklų, šaltai spaustų aliejų ir kitų produktų.

Pasaulyje vis daugėja žmonių, visiškai atsisakančių mėsos bei pieno produktų ir gyvulinės kilmės riebalų, taigi vegetarizmas pamažu tampa populiaria valgymo tendencija ir Europoje, ir už jūrų marių. Šiandien šeimininkės kviesdamosi svečius dažnai pasiteirauja, ar bus vegetarų, o kavinėse, restoranuose ir lėktuvuose jiems neretai skiriama atskira skiltis valgiaraštyje. Taigi, XXI amžiuje vegetaras tikrai nemirtų iš bado, juolab kad daugumoje šalių jau išsirinko geriausius vegetariškus patiekalus.

Pažinčių portalas „OKCupid“ atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad tie žmonės, kurie nevalgo mėsos, labiau mėgaujasi oraliniu seksu. Ironiška, ar ne? Vegetarai atsisako į burną įsidėti kad ir menkiausią mėsos gabaliuką, bet neturi nieko prieš oralinį seksą! Apklausę 256 370 „OKCupid“ vartotojų, tyrimo rengėjai patvirtino, kad 92 procentai nevegetarų ir 69 proc. mėsėdžių vyrų mėgsta pamaloninti savo partneres oraliniu būdu.

Apie vegetarizmą sklandantys gandai yra, švelniai pasakius, prieštaringi. Ir daugiausia dėl to, kad mes vis dar per mažai žinome apie šį specifinį mitybos būdą. Vegetarizmas jau seniai ne šiaip tik dieta, bet gyvenimo būdas ir net savotiška filosofija. Tačiau mokslininkai vis dar turi apie ją savo nuomonę, anaiptol ne visais klausimais sutampančią su pačių vegetarų. Nauda Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų.

Didžiosios Britanijos kalėjimuose kalintys vegetarai reikalauti gerbti jų teises. Kaip rašo šalies laikraštis „The Daily Mail“, Jungtinės Karalystės kalėjimuose yra specialus valgiaraštis vegetarams, tačiau jis gerokai skurdesnis už pateikiamą mėsėdžiams, nes jame daugiausia daržovės, trūksta baltymų. Vegetarai skundžiasi esantys diskriminuojami ir negaunantys tinkamo maitinimo.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną artimas žmogus pareiškia, jog daugiau nebevalgys jokio termiškai apdoroto maisto, t. y. virtų, keptų, skrudintų, garuose apdorotų patiekalų. Trumpai tariant, jis pasiskelbia tapsiantis žaliavalgiu. Ką darytumėt? Normalu, jog laikomės atokiai ir žiūrime įtariai į tai, kas mums yra visiškai nauja. Todėl suraukti antakiai, gūžčiojantys pečiai arba sukiojimas pirštu ties smilkiniu kam nors užsiminus apie žaliavalgystę yra sveikintina reakcija.

Lietuvos sveikuolių lyderis Dainius Kepenis – vienas tų žmonių, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja tai, ką pataria kitiems. Jau 20 metų žmonėms jis siūlo dviejų savaičių organizmo apsivalymo dietą, po kurios jie pajunta gryno maisto skonį. Prisiminęs aršiausius savo oponentus dabar jis tik linksmai šypsosi: „Niekada nesiūliau grįžti į gamtą, lipti atgal į medį. Nesiūliau ir atsisakyti mėsos. Sakiau, kad jos galima valgyti, tik geriau rečiau ir mažiau.

Organizacija „PETA“ airių kilmės amerikiečių aktorę Olivia Wilde išrinko 2010 metų seksualiausia vegetare pasaulyje. Prieš tai šis titulas du metus iš eilės buvo atitekęs britų dainininkei Leonai Lewis. „Gyvūnų mylėtoja ir aktyvistė Olivia Wilde įrodo, kad buvimas vegetaru padeda švytėti iš vidaus. Ji išgelbėjo gyvūnų gyvybes, pasirinkdama vegetarišką dietą“ - taip savo sprendimą paaiškino organizacijos „PETA“ atstovai.

Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė naujų, neišvengiamų ir tuo pačiu gana įdomių klausimų. Pavyzdžiui, ar dietiška būtų valgyti laboratorijoje sukurtą kumpį? Laboratorijoje užauginta arba sintetinė mėsa potencialiai gali padėti išmaitinti vis sparčiau augančią Žemės populiaciją.