vdi

Jau dvi savaites neturintys imunitetą įrodančio dokumento gyventojai negali lankytis didelėse būtinųjų prekių parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose ir kitose prekybos bei paslaugų vietose. Kai kuriems gyventojams tai nė motais – bando visais įmanomais būdais prasmukti pro apsaugos darbuotojus parodant svetimus galimybių pasus. Prekybos centrų atstovai papasakojo, ką tenka patirtis apsaugos darbuotojams.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kol kas nežino atvejų, kad darbuotojai būtų atleisti iš darbo, nes atsisakė skiepytis nuo koronaviruso arba nuolat nesitestuoja.  „Tokios informacijos neturime, nes apskritai jos nerenkame. Aišku, į darbo ginčų komisijas dėl atleidimų kreipiasi įvairioms aplinkybėms egzistuojant, bet kad dėl šito, išskirti negalime“, – trečiadienį LRT radijui teigė VDI Darbo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių šalies darbuotojų. Pirkėjai retai susimąsto, kad pilnas lentynas prekių mato tik dėl to, kad kažkas jas ten nuolat išdėlioja. Patiems nepabandžius, šis darbas gali atrodyti lengvas, tačiau iš tikrųjų daugeliui gali baigtis sveikatos sutrikimais. Teisės aktai griežtai nustato, kokius svorius gali kiloti vyrai ir moterys.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru, pastebi Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal Darbo kodekso (DK) 55 straipsnį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis viršija 15 proc., tačiau Kai kurie darbdaviai dažnai skundžiasi, esą jiems trūksta darbuotojų. Jie reikalauja, kad būtų galima įsivežti kuo daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kurie ukrainiečius tiesiog įdarbina nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

Kadangi Kūčios, kaip ir Kalėdų ar Naujųjų metų dienos laikomos švenčių dienomis, dirbti jomis privalu viena valanda trumpiau nei įprastai, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Karantino laikotarpiu į Valstybinę darbo inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Už darbo užmokesčio, darbo laiko ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbdaviams skiriamos baudos jau netrukus gali gerokai padidėti. Taip pat gali labiau atsirūgti darbuotojams, kurie darbe pasirodys neblaivūs. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas. Pataisų projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija, joms taip pat pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė nemoka atlyginimų darbuotojams, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai galės gauti informaciją iš valstybinio asmens veido atvaizdo registro. Tikimasi, kad šios priemonės leis inspektoriams efektyviau kovoti su nelegaliu darbu. Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pažaboti nelegalaus darbo mastą šalyje, siekia suteikti daugiau galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo projektu, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, siūloma suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Užsienyje apgautų ir išnaudotų lietuvių istorijos ne kartą pasiekė Lietuvą. Nors tikrai ne visi drįsta pripažinti dirbę dykai ir vos sugebėję grįžti į gimtinę. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Dainius J., kuris papasakojo apie darbą laivų statybos ceche, už kurį atlygio negauna iki šiol. Trys vyrai padirbėti į Suomiją išvyko įsidarbinę Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje, nuo kurios, pasak Dainiaus ir nukentėjo. Jis tvirtino norįs įspėti kitus, kad daugiau nebūtų šitaip apgaudinėjami žmonės.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo konkursą. Naujasis VDI vadovas pakeis laikiną jos vadovą Arūną Lupeiką, kuris paskirtas liepos pabaigoje, mirus jai nuo 2015-ųjų balandžio vadovavusiam Gintarui Čepui.

Valstybinė darbo inspekcija sako, kad apie tris ketvirtadalius nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl saugumo nesilaikymo. Inspekcijos atstovas Saulius Balčiūnas pastebi, kad tokia statistika nesikeičia, o bent ketvirtadalis visų nelaimių įvyksta statybų aikštelėse. Šių metų sausį darbo vietose Lietuvoje žuvo aštuoni žmonės, dar devyni darbuotojai buvo sunkiai sužaloti.

Žinių radijas Daugiau kaip trejus metus kasmetinių atostogų neišsiruošę darbuotojai sutaupytomis poilsio dienomis gali pasinaudoti tik iki gruodžio pirmosios. Vėliau, pasak buvusio Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Viliaus Mačiulaičio, viešajame sektoriuje dirbantiems žmonėms pasinaudoti sukauptomis atostogų dienomis bus nebeįmanoma, jos paprasčiausiai išgaruos, o privataus sektoriaus darbuotojai turės viltis į darbdavio geranoriškumą.

Žinių radijas Valstybinė darbo inspekcija kasmet gauna šimtus pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbo vietoje. Kai kurios nelaimės baigiasi ir žmonių mirtimi. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika „Žinių radijui“ sakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe nemažėja. „Praėjusiais metais buvo beveik 60 žmonių, kurių šeimos nesulaukė savo maitintojo, savo brangių žmonių. Yra per 100 sunkiai susižalojusių, kurie nebegali grįžti į savo darbo vietą.

Išbandymas yra tam tikras terminas, šalių susitarimu nustatomas sudarant darbo sutartį, per kurį darbdavys gali patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, o darbuotojas – ar darbas ir jo sąlygos tinka jam. Išbandymas gali būti tik sudarant darbo sutartį Dėl išbandymo galima susitarti tik sudarant darbo sutartį; galimybė išbandymo terminą nustatyti darbo eigoje keičiant darbo sutartį nenumatyta.

Kasmetinės atostogos – kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, skirtas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Dirbant pirmuosius metus, atostogos paprastai suteikiamos po 6 mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje, o už antruosius – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę.

 Lietuvoje valstybiniame teisiniame darbo santykių reguliavime nėra teisinių normų, konkrečiai nustatančių darbo, išdirbio ar darbo laiko normas gamybos vienetui pagaminti. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka, įvertinus profesinę riziką, nustatomi kolektyvinėse sutartyse.

LRT.lt Jei naktimis miegoti trukdo didžiulis triukšmas yra net kelios institucijos, kurios gali jums padėti, sako Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus l. e. p. vedėjas Marius Urbonas. Anot jo, triukšmas nakties metu yra griežtai reglamentuojamas ir turi neviršyti 35 decibelų. LRT.lt portalo skaitytojas Mindaugas iš Vilniaus kreipėsi į redakciją su skundu dėl naktimis dirbančių mašinų remonto dirbtuvių. „Netoli mano namų veikia autoservisas. Prieš savaitę jis pradėjo dirbti naktimis.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad per šių metų pirmą pusmetį gauta apie 2,5 tūkst. skundų ir pranešimų – šiek tiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Išnagrinėjus gautus skundus, beveik pusė juose keltų klausimų nepasitvirtino. Darbo inspektorių nagrinėjamuose skunduose ir pranešimuose išlieka tendencija, kad daugiausiai nusiskundimų yra susiję su darbo teisės klausimais – jie sudaro beveik 85 proc.

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti teisingos, aiškios ir suprantamos. Darbui apmokėti įprastai naudojamos dvi darbo užmokesčio formos: laikinė ir vienetinė. Abi šios formos gali būti derinamos. Laikinis darbo apmokėjimas Naudojant laikinę darbo užmokesčio formą, darbo užmokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išdirbtas valandas.

Darbo kodekse, atsižvelgiant į įvairių kategorijų darbuotojų darbo specifiką, jų užimtumo formas, yra numatytos šios darbo sutarčių rūšys: neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės, sezoninės, dėl antraeilių pareigų, nuotolinio darbo ir kitos. Paprastai su darbuotojais sudaroma darbo sutartis neapibrėžtam laikui (neterminuota). Sudarant kitos rūšies darbo sutartį, jos rūšis privalo būti nurodyta darbo sutartyje.

Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Kitos darbuotojams taikomos garantijos priklauso nuo vaikų amžiaus ir skaičiaus, papildomos garantijos taip pat taikomos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus. Garantijos nėščiai moteriai Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz.

Ramunė Dambrauskaitė Per pirmąjį šių metų ketvirtį Šiaulių miesto savivaldybėje sutaupyta 1,5 milijono litų socialinės paramos lėšų: jei pernai per tą patį laikotarpį nepasiturintiems miestiečiams socialinėms išmokoms buvo sunaudota 4 mln. 213 tūkst. litų, tai šiemet – tik 2 mln. 633 tūkst. litų. Sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms miestiečių reikmėms.

Per socialinių darbuotojų reidus pašalpų prašytojų garažuose aptinkami prabangūs automobiliai, o palėpėse – besislapstantys sugyventiniai. Lietuvoje prasidėjo visuotinis karas su piktnaudžiaujančiaisiais socialinėmis pašalpomis. Institucijos gauna šimtus pranešimų iš kaimynų ir net giminaičių apie žmones, kurie, dirbdami nelegaliai, iki šiol gaudavo ir socialinę paramą.

Alma MOSTEIKAITĖ Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus specialistai darbdaviams surengtame seminare dėl darbuotojų saugos būklės deklaravimo kelis kartus akcentavo, kad tai būtina padaryti ir darbuotojų, ir pačių darbdavių labui. Seminare pateiktas ir ne vienas darbdavius suklusti privertęs nelegalaus darbo atvejis.

Praėjusiais metais per aštuonis mėnesius darbe žuvo 27 darbininkai, šiemet per tą patį laiką – 33. Dar apie pusšimtį darbininkų mirė darbo vietoje nuo infarkto, insulto, rašo „Respublika“. Kiek Lietuva praranda dėl nelaimių darbe? Užsienyje priimta laikyti, kad dėl nelaimingų atsitikimų darbe prarandama 1–4 proc. bendrojo vidaus produkto. Atrodo, kad Lietuvoje tokie praradimai kaip gyvybė nelaikomi itin dideliais nuostoliais.

Visą birželio mėnesį transporto ir sandėliavimo įmones aktyviai „purtė“ Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Darbo inspektoriai iš viso patikrino 44 transporto ir sandėliavimo įmones. Pati inspekcija šio planinio patikrinimo rezultatus vertina nevienareikšmiškai, nes kaip paaiškėjo, darbdaviai apie patikrinimus buvo informuoti iš anksto siekiant paskatinti juos kuo greičiau pašalinti įvairius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės reikalavimų trūkumus.

„Kartu su pokyčiais darbo rinkoje (Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2012 m. pabaigoje bedarbių būtų ne augiau kaip 200 tūkst. – red. past.)  ateis pokyčiai ir į darbo rinkos priežiūrą. Tačiau neabejotinas inspekcijos prioritetas – šešėlinės ekonomikos kontrolė ir prevencija“, – apžvelgdamas 2011 m. nuveiktus ir kitais metais laukiančius darbus sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis.

Ant stogų dirba neprisirišę ir be šalmų, pasilypėja ant suklypusių kopėčių, vaikšto netvarkingais pastoliais,  įrenginėjamose patalpose – išraizgyti elektros kabeliai, lentgaliai su kyšančiomis vinimis, lauke, visai šalia statybvietės, – krūvos senų, sulaužytų šiferio lapų, jų dulkės gali sukelti vėžį.

Vykdant kasinėjimo darbus, ekskavatorius sužalojo darbininką. Nelaimė įvyko penktadienį apie 14 val.  Silnikiškių kaime tiesiant naujus vamzdynus. Kasant griovį ekskavatoriaus kaušas kliudė apačioje dirbusį vamzdžių montuotoją. Vyriškis žuvo vietoje. Pasak policijos, ekskavatorininkas pastebėjo sužalotą montuotoją tik po kurio laiko ir iškvietė medikus. Jie konstatavo darbininko mirtį. Įvykį tiria policija ir Darbo saugos inspekcija.

Atlikę operatyvųjį patikrinimą, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai aptiko išradingai sukurtą vokelių mokėjimo schemą. Tokių atvejų pastaruoju metu netrūksta. Pinigus paprastai stengiamasi išmokėti netikėtai. Vienas paskutinių Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškintų atvejų – vienoje statybos įmonėje nustatyti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai ir sukurta vokelių mokėjimo schema.

Valstybinė darbo inspekcija, kad ir kiek daug dėmesio nelegaliam darbui skyrusi, skaičiuoja išaugusį pažeidimų skaičių. Inspektoriai tikina norintys pagelbėti verslui, todėl nenuolaidžiausiantys samdantiesiems nelegalus. Valstybinė darbo inspekcija pasiryžusi iš baubo tapti patarėja verslininkams. Tačiau primena, jog vis dėlto liks kontroliuojančia institucija – netaps konsultacine bendrove.