vanduo

Karštą vasarą ištroškusiems žmonėms užsukus į pakeleivingą barą ar kavinę vis dar retas pasiūlys nemokamai vandens iš čiaupo. Vandentvarkos įmonės ragina verslus karštą dieną nemokamai pateikti vandens iš čiaupo. Vieni verslininkai jau dabar siūlo citrina ir mėtomis pagardinto vandens iš čiaupo nemokamai, kiti – už centus kainuojantį vandenį plėšia ir 4 eurus.

Socialiniuose tinkluose žaibiškai plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip bangininis ryklys praplaukia vos už kelių metrų nuo džiūgaujančio žvejo valties. Vienas žvejys patyrė nuostabiausią gyvenimo nuotykį, kai vos už kelių metrų nuo valties pastebėjo didžiulį bangininį ryklį, kuris priverstų daugumą žmonių baimintis dėl savo gyvybės. Tačiau skirtingai nei visi, Coris Kauffmanas šaukė ir džiaugėsi, kai ryklys lenktyniavo su jo valtimi, rašo mirror.co.uk.

Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksavus daugiau legioneliozės atvejų nei ankstesniais metais, liepos 1 d. buvo patvirtinta nauja higienos norma, kuri įpareigojo karšto vandens tiekėjus užtikrinti, kad vandentiekio sistemose karšto vandens temperatūra būtų ne žemesnė nei 50 °C. Atsakingos institucijos ne tik griežtina šios pavojingos ligos prevenciją, bet ir primena karšto vandens vartotojams, kaip patiems prisidėti prie karšto vandens saugos palaikymo bei rūpintis savo sveikata.

Noras turėti puikiai kūno formas niekur nedingsta ir vasaros metu. Nors dažniausiai žmonės imasi pačių įvairiausių dietų, tačiau pasirodo, sulieknėti gali padėti ir tam tikri gėrimai. Norėdami turėti puikias kūno formas žmonės renkasi ne tik dietas, bet ir pačias įvairiausias drastiškas priemones. Visgi, ištirpinti kūno riebalus galima žymiai paprasčiau. Tereikės į savo maisto racioną ir įpročius įtraukti vieną papildomą gėrimą.

Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė. Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.

Vyrui iš Anglijos, kuris dvejus metus kasdien išgerdavo po 10 litrų vandens, nes nuolat jausdavo troškulį, kurio nepavykdavo numalšinti net vartojant daug skysčių, buvo diagnozuotas smegenų auglys. Iš pradžių gydytojai manė, kad Jonathanas Plummeris serga diabetu, tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir nefrologą, tyrimų atsakymai buvo nevienareikšmiai ir diabeto neparodė. Tik po to, kai jam buvo atlikta įprasta regos patikra, buvo aptiktas keistas darinys.

Vilniuje trečiadienį lankymui atveriamas vienas įdomiausių požeminių Vilniaus statinių – Liepkalnio vandens saugykla. Atidarymo metu Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, didžiausios „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas bei Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas pristatys atnaujintą Liepkalnio vandens saugyklos koncepciją.

Liepos pirmoje pusėje iš 120 tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko nustatytų reikalavimų dviejose – Paežerių ežero Vilkaviškio rajone ir Šventosios upės Anykščiuose paplūdimyje. Kaip antradienį informavo Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, liepos 4-ąją Paežerių ežero maudykloje nustatytas 1,4 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius.

Vasaros karštis neretai tampa nepakeliamas, ypač užsiimant aktyvia fizine veikla, todėl puolama ieškoti būdų, kaip atsivėsinti. Šio ugniagesio gelbėtojo poelgis dar ilgai nebus pamirštas.  Liepos 11 d. Ilinojaus valstijoje termometro stulpelis rodė 32 laipsnius. Pro šalį važiavęs ugniagesys gelbėtojas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir padėjo ištverti kaitrią vasaros saulę.

Pakruojo rajone keliose seniūnijose išdžiūvus šuliniams, keliasdešimt gyventojų liko be vandens. Ketvirtadienį mero potvarkiu Linkuvos ir Pakruojo seniūnijų teritorijose dėl šios situacijos paskelbta ekstremali situacija, o savivaldybė sprendžia, kaip aprūpinti žmones vandeniu. „Yra dingęs vanduo šuliniuose. Apskritai gruntinis paviršinis vanduo prapuolė.

Vasarai beveik įpusėjus termometro rodyklės leistis neketina, o sinoptikai šį savaitgalį prognozuoja karščio bangą ir karščiausią vasaros dieną. Sveikatos specialistai primena, kad norint apsisaugoti nuo karščių, reikia ne tik naudoti kremą nuo saulės ir vengti tiesioginių saulės spindulių, bet ir pasirūpinti tinkamu skysčių kiekiu organizme.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ padės užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugus karštas vanduo praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Laikytis reikalavimų turės asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, remontuojantys, įrengiantys ir eksploatuojantys pastatų vidaus vandentiekio sistemas, taip pat karšto vandens tiekėjai, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai (e...

Antsvoris ar nutukimas dažnai yra susiję su daugybe sveikatos problemų, todėl, jei reikia, gydytojai pataria numesti svorio. Norint saugiai numesti svorio, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, o sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo derinys yra vienas geriausių būdų tai padaryti. Beje, tai, kaip valgote, taip pat gali padėti. Išbandykite vieną gudrybę valgio metu – tai padės mesti svorį.

Daugeliui vasara – mėgstamiausias sezonas, kai lauke maloniai šilta, skaisčiai šviečia saulė, atsiranda daugiau pramogų, išvykų. Vis dėlto, termometro stulpeliui kilstelėjus į viršų, žmogus ima gausiai prakaituoti, jo organizmas neretai netenka daug skysčių. Šeimos gydytoja Agnė Misiūtė primena, kad ilgalaikis skysčių trūkumas gali turėti rimtų pasekmių tiek fizinei, tiek ir emocinei asmens sveikatai.

Jūros ir kiti vandens telkiniai užteršti ne tik Lietuvoje. Tuo įsitikinusi į Klaipėdą atvykusi tarptautinė mokslininkų grupė. Jie dvejus metus keliauja po Europą ir tiria priekrančių būklę įvairiose šalyse. Mikroplastikas, trąšos bei vaistų likučiai pasklidę po visos Europos vandens telkinius. „Keliaujam nuo pat Prancūzijos. Dabar atvykome čia. Po to tęsime – kilsime viršun į Norvegiją ir tada vėl žemyn į Ispaniją“, – sako mokslininkė Valerie Maier.

Vis daugiau kavinių ir barų bei viešbučių Lietuvoje savo klientams atsigerti patiekia vandenį iš čiaupo. Verslininkai sako, kad žmonės dėl to jokios problemos nemato, o ir mokestį už tai ima reta įstaiga. Sveikatos specialistai patvirtina – Lietuva yra viena išskirtinių šalių pasaulyje, kur vandenį iš čiaupo galima gerti drąsiai. Restobaro „Tabu“ padavėja Raimonda klientams ruošia šaltą stalo vandenį, paskanintą citrina.

Nuo liepos mėnesio bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo klientams taikys naujus mėnesinius mokesčius. Bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos sumažės 79 euro centais (be PVM), tuo metu butų ir individualių namų gyventojai mokės atitinkamai 1 ir 2 euro centais (be PVM) daugiau. Mėnesiniu mokesčiu yra vadinama geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina, skelbiama pranešime.

Jurijus Grybenikovas sunkiai neša du didelius butelius geriamojo vandens, pripildytus iš cisternos, įrengtos prie jo namų Pietų Chersone. Šį mėnesį susprogdinus didelę Dnipro upės užtvanką, buvo užlietas 72-ejų metų vyro butas pirmame aukšte. Tuomet pensininkui ir jo žmonai teko persikelti į nuniokoto gyvenamojo namo koridorių. „Nėra nei dujų, nei elektros, bet bent jau turime vandens“, – sakė šortus vilkintis pagyvenęs vyras su šlepetėmis.

Trakų rajono savivaldybė praneša, kad draudžiama maudytis Trakų rajone esančiame Babruko ežere – čia aptiktas padidėjęs melsvadumblių kiekis. Maudynės tokiame ežere gali baigtis liūdnai. Birželio 21 d. Babruko ežere buvo paimti ežero vandens mėginiai dėl melsvadumblių taršos. Atlikus tyrimus nustatytas melsvadumblių kiekis – 116833 ląstelių/ml.

Lietuvoje nuo gegužės įsivyravus sausrai specialistai teigia, kad vandens trūkumą gali patirti tik šulinius turintys kaimo gyventojai, tuo metu centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens Lietuvoje yra daugiau negu reikia. Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė sako, kad gruntinio vandens lygis krenta, todėl žmonės, kurie vartoja vandenį iš šulinių, gali jo pritrūkti.  „Dabar, kai sausesnis periodas, mes stebime, kad gruntinio vandens lygis krenta.

Po smagios nakties ir alkoholio vartojimo rytas dažnai būna ne toks linksmas – galva plyšta iš skausmo ir kankina varginančios pagirios. Gera žinia – moksliškai įrodyta, kad kai kurie gėrimai padeda greičiau jas įveikti. Tipiškus pagirių simptomus – pykinimą, jautrumą šviesai, galvos ir raumenų skausmą ar viduriavimą sukelia alkoholį vartojant organizme vykstantys pokyčiai bei cheminės reakcijos.

Nors kai kurie didesnį troškulį ima jausti tik labiau atšilus orams, specialistai primena, kad gauti pakankamai skysčių būtina visus metus kasdien. Organizmui dehidratuojant kenčia visos ląstelės, dėl to didėja nuovargis, mieguistumas, gali kilti ir rimtas pavojus sveikatai. Nors kai kurie didesnį troškulį ima jausti tik labiau atšilus orams, specialistai primena, kad gauti pakankamai skysčių būtina visus metus kasdien.

Birželio 24-ąją minime vieną gražiausių vasaros švenčių – Jonines, dar vadinamas Rasų švente arba Kupolinėmis. Apie šios šventės reikšmę ir papročius pasakojusi etnologė Eglė Valentė sako, kad ši šventė itin sena – jos ištakų nė neįmanoma atsekti ir ji, greičiausiai, minima nuo pat tada, kai Žemėje atsirado žmonės.  Joninės Kupolinėmis vadinamos neatsitiktinai – šis žodis reiškia kupėjimą, kupą, vešėjimą.

Birželio 21–22 d. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šilumos tiekimo tinkle padidins temperatūrą tam, kad namų administratoriai ar bendrijos papildomai galėtų atlikti legioneliozės prevenciją pastatuose. Karšto vandens tiekėjas primena, kad prevencijos efektyvumas priklauso ir nuo gyventojų atsakingų veiksmų, jeigu jų daugiabučiuose administratorius priėmė sprendimą atlikti terminę dezinfekciją.

Vis daugiau savivaldybių savo teritorijose dėl sausros skelbia ekstremalią padėtį. Didėja gaisrų pavojus, toliau nyksta ūkininkų derlius. Miestiečiai savo želdynus mėgina gelbėti gausiai liedami vandenį, dėl ko ima strigti vandentiekis. Tačiau Nacionalinis Krizių centras visoje šalyje ekstremalią situaciją skelbti ir toliau atsisako. Esą ūkininkų ir miškininkų bėdos – dar per menkos. O ekspertai jau prognozuoja, kad dėl sausros šoktels ir maisto kainos.

Sostinės vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ trečią vasarą kviečia restoranus ir kavines nemokamai vaišinti klientus vandeniu iš čiaupo bei žada prie akcijos prisijungusiems verslams kompensacijas.

Lietuvoje jau kurį laiką jaučiama sausra palietė ir nemažą dalį Kauno rajono gyventojų. Užliedžių ir kitos gyvenvietės vakarais neturėjo geriamo vandens, o jei ir turėjo, tai, kaip šmaikštauja patys gyventojai, „vandenį su įdegiu“. Nemažai priekaištų bendrovei „Giraitės vandenys“ turintys klientai abejoja, kad problema slypi tik sausroje, mat tokia situacija kartojasi jau ne pirmą vasarą.

Vandens lygis užtvindytoje Ukrainos Chersono srityje per naktį nukrito 64 cm, platformoje „Telegram“ pirmadienį nurodė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas. „Šiuo metu vanduo toliau slūgsta ir jau pasiekė 3 metrų 29 centimetrų ribą. Lyginant su praėjusia naktimi, vandens lygis nukrito 64 centimetrais“, – nurodė jis.  Šiuo metu Ukrainos pietinės Chersono srities išlaisvintoje teritorijoje yra užlietas 3 801 pastatas.

Nusistovėjus itin sausiems ir saulėtiems orams Lietuvos gyventojai suvartoja kelis kartus daugiau vandens – kai kurios vandens tiekimo įmonės jau prašo gyventojų vakarais naudoti mažiau vandens, laistyti želdinius kitu laiku. Tuo metu Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad sausra šalyje yra įprastas reiškinys, ji turi įtakos požeminiam vandeniui, tačiau jo tiekėjams iššūkių kyla ne dėl sausros, o dėl nepasiruošimo.

Itin galingos liūtys paskandino Rusijos Tolimųjų Rytų sostinę Vladivostoką. Dėl pakilusio vandens lygio nepravažiuojami keli miesto rajonai, gatvėse „plaukia“ mašinos. Vietos žiniasklaidoje skelbiama, kad per 12 valandų iškrito pusės mėnesio kritulių kiekis. Orai Vladivostoke subjuro dar birželio 8-ąją, tačiau apie ateinančią audrą meteorologai perspėjo tik kitą dieną. „Newsvl“ skelbiama, kad gatves tiesiog užtvindė pasipylęs lietus, o dangus „sutemo“ jau 16 valandą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais ugniagesiai gelbėtojai jau atliko 162 gelbėjimo darbus vandenyje. Jie ištraukė 32 nuskendusius žmones, iš jų 2 vaikus, bei išgelbėjo 25 gyventojus. Vien gegužę iš vandens telkinių jau ištraukta 14 skenduolių.

Vasarą Lietuvos didmiesčių bei mažesnių miestų gyventojams tenka laikinai pabūti be karšto vandens, jei jis tiekiamas centralizuotai. Kol šilumininkai tikrina šilumos trasų sandarumą ruošdamiesi būsimam šildymo sezonui, neapsieinama be abejonių, ar tikrai nėra kito būdo atlikti vamzdžių diagnostiką, kad karšto vandens išjungimų neprireiktų. Ekspertai patikina, kad ne.

Praėjusią savaitę perskaičiusi daržininkės Janinos patarimus, kaip ji kovoja su kurkliais, Gražina pasidalino savo atrastu veiksmingu būdu, kuriuo naudojasi jau eilę metų. Siūlo jį išbandyti kitiems.  Šie soduose, daržuose ir šiltnamiuose įsikuriantys kenkėjai daro didžiulę žalą augalams, todėl yra vienas nelaukiamiausių ir nemėgstamiausių svečių.

Maždaug 25 proc. sveikų žmonių tam tikru metu susiduria su pilvo pūtimu. Nors paprastai jis užklumpa dėl žarnyne susikaupusių dujų, jį taip pat gali sukelti virškinimo problemos, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas arba maisto netoleravimas. Jei pilvo pūtimas tęsiasi ilgiau nei tris savaites ar net dar ilgiau, verta kreiptis į gydytoją. Atsižvelgdama į tai, kad pilvo pūtimas – ne vieną užklumpanti problema, įmonės „Gutsy Health Co“ savininkė Gemma Stuart express.co.

Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl  norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas.   „Įmonėms šie kaštai turės būti grąžinti. Tikėtina, kad per vandens kainą tas bus kompensuota. Ir tikėtina, kad galimas geriamo vandens tiekimo kainų augimas“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete trečiadienį teigė VERT vadovas Renatas Pocius.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ nuo lieps taikys naujus mėnesinius, arba abonentinius mokesčius: bendrijoms jis mažės 79 centais (be PVM), o butų ir individualių namų savininkai mokės atitinkamai 1 ir 2 centais (be PVM) daugiau.

Nors vieni ir žiemą nešiojasi gertuves su vandeniu, kurį nuolat gurkšnoja, kiti net per vasaros karščius užmiršta atsivėsinti. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad nors išgerti rekomenduojamo vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą (o per didelius karščius ar sunkiai dirbant – dar daugiau), dažnai žmonės jo išgeria mažiau. Vieni teisinasi, kad skysčių gauna su maistu, kiti skundžiasi, kad tyras vanduo jiems tiesiog neskanus.

Trečiadienį Lietuvoje prasideda upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. Ji vyks iki sekmadienio, trečiadienį ketinama tvarkyti Kauno marių pakrantę Rumšiškių apylinkėse. „Bus tvarkomas krantas link Kapitoniškių bei link Gastlionių. Plauksime į sunkiau pasiekiamas vietas, nes daugelis iš sausumos pasiekiamų vietų jau yra sutvarkytos“, – teigia organizatoriai. Taip pat ketinama švarinti upes ir pakrantes Grigiškėse, Gargžduose, Tauragėje, kitur.

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Legioneliozės protrūkis Kauno mieste ir rajone siejamas su Garliavos vandens siurblinės rezervuarų plovimo darbais, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Naujausia penktadienio versija yra, kad Garliavos siurblinėje pagal planą buvo atliekami profilaktikos darbai.

Vanduo yra būtinas augalams. Tačiau ekspertai teigia, kad labai svarbu juos laistyti tinkamu metu, kitaip augalams galite pakenkti.  Kiekvienas sodininkas nori, kad augalai vešėtų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl sodo augalai, ypač augantys vazonuose, žūsta, yra per didelis arba per mažas vandens kiekis.  Sodininkai turėtų pakankamai dažnai laistyti augalus, ypač jei jie auga po danga, tačiau svarbu neleisti augalams mirkti vandenyje, rašo express.co.uk.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) jau pradėjo intensyvų pasiruošimą naujam šildymo sezonui, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Bendrovė iki rudens patikrins ir šildymo sezonui parengs 758 km ilgio šilumos tiekimo tinklą, kuriuo į klientų namus keliauja šiluma ir karštas vanduo. Šių darbų metu neišvengiamas laikinas karšto vandens atjungimas, todėl gyventojai kviečiami iš anksto pasitikrinti, kada jų namuose nebus karšto vandens, tai padaryti galima bendrovės interneto svetainėje.

Kauno mieste bus laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas, skelbia naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Pasibaigus šildymo sezonui, „Kauno energija“ pradėjo kasmetinius šilumos trasų patikrinimo darbus – hidraulinius bandymus. Jų metu vamzdynuose sukeliamas didelis slėgis, siekiant aptikti defektus, todėl pastatams laikinai stabdomas termofikacinio vandens, kuris yra naudojamas karšto vandens ruošimui, tiekimas.

Vandens tiekimas šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje penktadienio vakarą atstatytas, pranešė bendrovė Klaipėdos vanduo. Vandens tiekimas buvo sutrikęs dėl vandentiekio avarijos magistralinėje linijoje Liepų ir Trilapio gatvių sankryžoje. „Gausios mūsų darbuotojų pareigos avariją lokalizavo po maždaug valandos. Vandens tiekimas į šiaurinę miesto dalį jau atstatytas, tačiau dėl didelės avarijos galimas vandens tiekimas sumažintu slėgiu visame mieste“, – rašoma pranešime.

Vienas didžiausių galvos skausmų sodininkams – piktžolės. Atsikratyti jomis kasmet bandoma įvairiausiais būdais. Tačiau neseniai paaiškėjo, kad apsisaugoti nuo jų gali padėti ir viena veiksminga, tačiau nekenksminga priemonė. Pasirodo, kad apsisaugoti nuo piktžolių gali padėti paprasčiausiai vanduo.

Maždaug trečdalio šulinių vanduo nėra saugus vartoti, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centros 2022 m. tyrimas. Specialistai atsiųstame pranešime primena, kuo pavojingos šios cheminės medžiagos, kaip jos vandenyje atsiranda ir ką daryti nustačius vandens taršą. Pagal iš gydytojų gautus pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas šachtinių šulinių vanduo, 2022 m. Lietuvoje ištirti 582 šachtiniai šuliniai, siekiant nustatyti taršą nitritais ir nitratais.

 Dėl „vampyriško perteklinio vartojimo ir pernelyg spartaus vystymosi“ visame pasaulyje kyla vis didesnis pavojus žmonijos esminiam gyvybės šaltiniui – vandeniui, perspėjama Jungtinių Tautų ataskaitoje, paskelbtoje prieš trečiadienį prasidedantį svarbų viršūnių susitikimą šiuo klausimu.

Jau trečią mėnesį Bartkūniškio kaimo gyventojus piktina dėl planinių darbų atjungiama elektra. Gyventojai supratingi ir teigia pritariantys darbams, kurie yra būtini, tačiau net ir kantriausius žmones gyvenimas šaltuoju sezonu be elektros, o kartu ir šildymo bei vandens dvi dienas iš eilės išveda iš kantrybės.

Klaipėdoje dėl vandentiekio avarijos trečiadienį dalis miesto gyventojų buvo likę be vandens, avarija likviduota, šiuo metu atkuriamas slėgis, informavo bendrovė „Klaipėdos vanduo“.   „Informuojame, kad dėl vandentiekio tinklo avarijos pietinė miesto dalis, kuriems vanduo tiekiamas iš III-ios vandenvietės, laikinai liko be vandens, – pranešė bendrovė.