valstybės skola
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „valstybės skola“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „valstybės skola“.
Skolos kupra privers badauti?
Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai.
Skolinta gerovė
Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.
2011 m. skolos biudžetas: prezidentė pasirašė už
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
Antradienį šalies vadovė, savo parašu tvirtindama kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetus, pažymėjo, jog 2011 m. biudžetas atitinka valstybės galimybes ir ekonomines realijas.
„Kiekvienas litas turi būti išleidžiamas apgalvotai ir atsakingai, atsižvelgiant į būtiniausias reikmes ir poreikius.
Kompensacijos už apkarpytas pensijas – ne anksčiau kaip 2012 metais
Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria socialdemokratų siūlymui sumažintą pensijos dalį pripažinti valstybės skola.
„Bet kokių įsipareigojimų pripažinimas valstybės skola nieko nesprendžia, nuo to pinigų daugiau neatsiranda, vis tiek reikės skolintis.
Neišmokėtas pensijas siūloma pripažinti valstybės skola
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis siūlo Seimui, priimant 2011 m. biudžeto įstatymą, neišmokėtas pensijas pripažinti valstybės skoliniais įsipareigojimais Lietuvos pensininkams.
Tokią įstatymo pataisą įregistravęs Seimo narys taip pat siūlo skubos tvarka priimti įstatymo projektą dėl pensijų kompensavimo, kadangi nusavintos pensijos gali būti grąžintos tik pagal įstatymą.
R. Zoellickas: dvigubas nuosmukis yra mažai tikėtinas
Duodamas interviu Indijos televizijai Pasaulio Banko vadovas Robertas Zoellickas teigė, kad pasaulinis ekonomikos pagyvėjimas vis dar yra neaiškus, tačiau dvigubo nuosmukio tikimybė yra maža, rašo „The Economic Times“.
„Nemanau, kad mus ištiks dvigubas nuosmukis ir neminėsiu jokių procentinių išraiškų, kadangi manau, jog tai yra mažai tikėtina, - kalbėjo R. Zoellickas. – Tačiau aš pasakysiu tai, kad mums dar yra toli iki finišo...Manau kad problema, yra pasitikėjime.
Valstybės skolinimasis: ar gydyti pagirias dar atsigeriant?
Neseniai prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas sakė, kad valstybės skola auga tragiškai, finansų ministrė dejavimus dėl „praskolintos Lietuvos“ vadina „krokodilo ašaromis“. 35,89 milijardo litų skolos – daug ar mažai? Ją atiduoti taupant ar uždirbant?
Apie tai „Balsas.lt“ vaizdo konferencijoje diskutavo „Syndicatum capital international“ generalinis direktorius Saulius Racevičius ir bendrovės „Brandscape“ vadovas, viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas.
Britanijos skola per mėnesį padidėjo 10 milijardų svarų
Spalio mėnesį Jungtinės Karalystės skola išaugo dar 10,3 milijardo svarų, nepaisant pagyvėjusio mokesčių bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo.
Valstybės skola išaugo nežiūrint į tai, jog ekonomikos atsigavimas regimai pagerino biudžeto surinkimą – iš verslo gauta 29 proc. daugiau mokesčių, o PVM taip pat surinkta daugiau, kadangi pirkėjai skubėjo įsigyti reikiamų prekių iki sausio mėnesio, kai PVM tarifas bus padidintas iki 20 proc.
Skolinimosi pagreitis nebematuojamas
1990-aisiais nepriklausomybę susigrąžinusi Lietuva dvejus metus sugebėjo išgyventi nesiskolindama, o vien per 2009-2010 metus Vyriausybė tautai užvertė 25 mlrd. 600 mln. litų skolos naštą.
Kol Vyriausybė džiaugiasi, kad šiandienės Lietuvos skola yra viena mažiausių ES, „Respublika“ išsiaiškino, kad po Kovo 11-osios Akto paskelbimo mūsų šalis be įsiskolinimų gyveno iki 1992 metų gegužės.
Finansai pagal Tėvynės Sąjungą
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovaujama koalicija žadėjo naujus ir itin skaidrius biudžeto lipdymo principus. Deja, tik žadėjo.
Seimui pagaliau pristatytą 2011 metų biudžetą Vyriausybė, kaip visada, rengė po kilimu, stengdamasi į parlamentą atnešti kuo vėliau, žadėdama ir taupyti, ir nedidinti mokesčių naštos. Maža to, nė vienas šių pažadų neįvykdytas. Be to, netyla aistros ir dėl valstybės piniginės valdymo praėjusiais metais.
Kiek verta skolinimosi baimė?
Vyriausybė planuoja, kad kitąmet valstybės skola padidės „vos" 6,1 mlrd. litų, tačiau skolinimosi limitas – bemaž 10 mlrd. litų per metus – nemažinamas. Už kiek bus skolinamasi? Už 8 proc. metų palūkanų? Truputį didesnes ar truputį mažesnes? Į šiuos klausimus atsakyti niekas negali, nes Lietuva skolinasi iš komercinių bankų.
Tuo tarpu Latvija dar 2008 metais pasiskolino iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 7,5 mlrd. eurų su mažesnėmis palūkanomis (siekia vos 3 proc.
REKLAMA
REKLAMA
Skurdas auga, o partijos dalijasi brangiai paskolintus milijonus
Šią savaitę Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė skandalingą faktą. Pasirodo, Finansų ministerija Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) platindavo paslapčia pasirinktiems užsienio bankams, jiems mokėdama net iki 12 procentų metinių palūkanų. Šios savaitės žmogus – finansų ministrė Ingrida Šimonytė, net Seimo narių apklausiama taip ir neišdavusi paslapties, kas, kiek ir – svarbiausia – kodėl pralobo.
Toliau didės ir mokesčiai, ir valstybės skola (papildyta)
Vyriausybei paskubomis patvirtinus kitų metų valstybės biudžeto projektą, finansų ministrė Ingrida Šimonytė iškart suskubo pranešti džiugią žinią: Lietuvai kitąmet reikės skolintis perpus mažiau nei šiais metais, nors dabar jau esame skolingi dvejų metų nacionalinio biudžeto pajamas. O premjeras Andrius Kubilius, dar prieš savaitę aiškinęs, kad kitąmet jokie mokesčiai nedidės, pasirodo, apsimelavo.
Apetitas suvaldytas?
„Skolinsimės perpus mažiau ir dėl to galiu labai pasidžiaugti.
Valstybės skolą rodo skaitiklis
Varšuvos centre nušvito ekranas su skaitikliu, rodančiu, kokiu tempu auga Lenkijos valstybės skola.
Akcijos organizatoriai – Leszeko Balcerowicziaus fondas „Pilietinės raidos forumas“ – pabrėžia, kad jų tikslas – padėti lenkams suvokti valstybės įsiskolinimo dydį ir jo keliamą pavojų šalies ekonomikai. Buvęs Lenkijos Nacionalinio banko pirmininkas ir finansų ministras L. Balcerowiczius jau seniai kritikuoja vyriausybę už per dideles išlaidas, ragindamas rimtai susirūpinti šalies finansais.
Ne, jie ne impotentai
Premjeras Andrius Kubilius turi šansų įsitvirtinti kaip lietuvių tautos pranašas. Lyg ir bandydamas linksminti į Vilnių atvykusius Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovus, A. Kubilius pareiškė tikįs, kad iki 2014 m. Lietuvoje bus įvestas euras, lietuviai taps Europos krepšinio ir Eurovizijos čempionais.
Ausį rėža tai, kad trys premjero išvardyti laimės žiburiai nelygiaverčiai. Dėl pralaimėjimo krepšinio aikštėje ar dėl nesėkmės prie Eurovizijos mikrofono valstybė nesugrius.
Finansinio renomė klausimu
Keistoka, bet atrodo, kad taip ir bus – santykinai didžiausią prestižą pirmiausia įgysime valstybės finansų tvarkymo srityje.
Tai liudija keli faktai: nutolo reikalas kreiptis į paskutinį gelbėtoją – Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio pagalbos paprašė Latvija ir Rumunija; prireikė dar labiau įtemptų pastangų – TVF ir Euro zonos šalių – traukti iš bankroto Europos Sąjungos senbuvę Graikiją (Fitch kredito reitingo agentūra Graikijos patikimumą investicijoms įvertino BBB- simboliu, priešpask...
Raimundas Palaitis ragina skolą pareigūnams pripažinti valstybės skola
Kauno apygardos administracinis teismas patenkino aštuoniolikos Kybartų pataisos namų pareigūnų reikalavimą gražinti neišmokėtą atlyginimų dalį.
Iki 2009 m. sausio 1 dienos galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo redakcija apribojo priedų bei priemokų mokėjimą - priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 proc. pagrindinio atlyginimo.
Konstitucinis Teismas tokius veiksmus pripažino antikonstituciniais.
Valstybės skola užsienio kreditoriams - 19 mlrd. litų
Statistikos departamentas, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, praneša, kad 2009 m. gruodžio 31 d. valdžios sektoriui priskiriamų subjektų skola užsienio kreditoriams buvo 19 mlrd. 43,5 mln. litų.
Iš jų 18 mlrd. 944 mln. litų (99,5%) sudarė centrinės valdžios ir 99,5 mln. litų (0,5%) – vietos valdžios skola. 2009 m., palyginti su 2008 m., valdžios sektoriaus užsienio skola padidėjo 70,6 procento (7882,2 mln.
Latvija 2014 metais planuoja prisijungti prie eurozonos
Latvijos vyriausybė pareiškė, kad šalis jau 2014 metų sausio 1 dieną prisijungs prie eurozonos, praneša „Mixnews“.
Po dviejų mėnesių nuo euro įsivedimo bus panaikinta galimybė už prekes ir paslaugas atsiskaityti abiejomis valiutomis. Bus leidžiamas tik atsiskaitymas eurais. Latai į eurus be jokio komisinio mokesčio bus keičiami per pirmuosius 6 mėnesius nuo prisijungimo prie eurozonos.
Kad prisijungtų prie eurozonos, Latvija turi įvykdyti kelias sąlygas.
Valstybės skola – beveik 30 proc. BVP
Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2009 metų pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP (27 mlrd. 104,9 mln. litų).
Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25 mlrd. 660,9 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1 mlrd. 354 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų.
Valdžios sektoriaus skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6 mlrd. 641,1 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln.
Skolą augina Vyriausybės klaidos
Išplatinusi beveik 5 mlrd. litų obligacijų emisiją doleriais Vyriausybė per 22 dienas vien dėl dolerio kurso augimo „uždirbo“ valstybei apie 160 mln. litų nuostolių.
Šio mėnesio pradžioje Vyriausybė su neslepiamu džiugesiu paskelbė išplatinusi 2 mlrd. dolerių obligacijų emisiją su 7,625 proc. metinėmis palūkanomis. Ne visi supratome džiugesio priežastį, nes metinės palūkanos labai didelės. Finansų analitikai paskelbė, kad palūkanos galėjo būti nors 0,5 proc.
Skolintis negalima laukti
Lietuvos valdžia vėl skolinasi ir teigia, kad tai daro puikiomis sąlygomis. Kas iš to? Su triumfu apie pasiskolinimą doleriais paskelbiant iš pačios „pinigų gaminimo mašinos“ JAV – NASDAQ biržos, kurią oficialiai atidarė Andrius Kubilius – (anti)krizinis premjeras.
Kaip skelbia oficialūs Vyriausybės atstovai, Finansų ministerija, pasiskolinti 2 milijardus JAV dolerių pavyko pigiai ir už gerus procentus (7,375 proc.
Nieko nedarant valdžios sektoriaus skola 2060-aisiais priartėtų prie 545,9 proc. (papildyta)
Atnaujintoje Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys - 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis - 8,1 proc. BVP, 2011 - 5,8 proc. BVP, 2012 - 3 proc. BVP.
Skolų kupra lenkia valstybės nugarą
Ekonominis sunkmetis verčia žmones ne tik skaičiuoti kiekvieną savo centą, bet ir stebėti valstybės skolą - internetinėje erdvėje sukurtas skaitiklis sukasi pašėlusiu greičiu ir skelbia, kad mūsų šalis jau skolinga net 27 mlrd. litų.
Finansų ministerija teigia, kad tiklalapyje www.2g.lt skelbiami valstybės skolos skaičiai esą nepagrįsti, o skolos skaičiavimo mechanizmas neva neatspindi tikrovės.
Skolos skaitliukas – tikras
Interneto svetainė 2g.lt, kurioje rodomas valstybės skolos augimas, jos dalis vienam Lietuvos gyventojui ir palūkanos, remiasi oficialiais duomenimis. Taip tvirtina jos kūrėjai.
Vilniaus verslininkų ir darbdavių konfederacijos tarybos narys Artūras Orševskis prisipažino, kad jį nustebino praėjusiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje išsakyto Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio teiginys.
Valstiečiai liaudininkai reikalavo iki Kalėdų grąžinti skolas savivaldybėms
Ketvirtadienį prie Seimo fontano Valstiečių liaudininkų sąjungos inicijuojamos akcijos "Grąžinkite skolas iki šv. Kalėdų" dalyviai siekė atkreipti visų Lietuvos gyventojų dėmesį į didžiulę valstybės skolą savivaldybėms. Akcijos metu Kalėdinė eglutė buvo papuošta simboliniais žaisliukais-skolomis.
"Balsuodami dėl valstybės ir savivaldybių biudžeto Seimo nariai spręs, ar bus įteisinta faktinė savivaldybių diskriminacija.