valstybės dūma

Rusijos Samaros regiono įstatymų leidėjui Michailui Abdalkinui ginčai nesvetimi. 35-erių komunistas padarė politinę karjerą rengdamas viešus protesto aktus, kuriais buvo siekiama atkreipti dėmesį į politikus, jo nuomone, abejingus rinkėjų padėčiai.

Rusijoje trečiadienį pranešta apie Valstybės Dūmos deputato iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ mirtį. 46-erių Nikolajus Petruninas, kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, mirė po sunkios ligos. Deputato mirtį pirmiausiai patvirtino jo spaudos tarnyba. Ir nors deputato biuras nepatikslino jo mirties priežasties, Rusijos leidinys „Tulskije Novosti“ skelbia, kad N. Petruninas, beje, Tulos srities politikas, ilgai sirgo koronavirusu.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas trečiadienį vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje, pradedant nagrinėti opozicionieriaus skundus dėl sąlygų pataisos kolonijoje, kurioje jis atlieka bausmę.  44 metų A. Navalnas, garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas, atlieka pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę liūdnai pagarsėjusioje Pokrovo kolonijoje netoli Maskvos, laikomoje viena griežčiausių pataisos įstaigų Rusijoje.

Rusijos pietinėje Tatarstano respublikoje penktadienį nukrito privatus sraigtasparnis, kuriuo skrido trys žmonės, žuvo Valstybės Dūmos deputatas Airatas Chairulinas, pranešė vienas informuotas šaltinis. „Deputatas Chairulinas patyrė su gyvybe nesuderinamų traumų ir žuvo“, – naujienų agentūrai „Interfax“. Valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatai, palaikantys ryšius su A. Chairulinu, patvirtino „Interfax“, kad šio deputato telefonas pastaruoju metu buvo išjungtas.

Iš Rusijos vyriausybės vadovo posto trečiadienį atsistatydinęs Dmitrijus Medvedevas lieka valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pirmininku, pranešė partijos generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas.     „Nėra jokių įstatyminių apribojimų, susijusių su jo paskyrimu Rusijos Federacijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju ir šių pareigų derinimu su politinės partijos pirmininko pareigomis.

Rusijos Valstybės Dūma antradienį per pirmą skaitymą pritarė dviems teisės aktų projektams dėl rusų kalbos ir Rusijos istorijos egzamino organizavimo užsieniečiams bei atsakomybės už egzamino organizavimo pažeidimus. Abu šiuos projektus paruošė Rusijos vyriausybė. Įstatymų pataisomis numatoma, kad rusų kaip užsienio kalbos, Rusijos istorijos ir įstatymų leidybos pagrindų egzaminą organizuos švietimo įstaigos, įtrauktos į Rusijos vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

 Rusijos parlamentas trečiadienį vienbalsiai preliminariai pritarė prieštaringai vertinamam pensijų reformos įstatymui su prezidento Vladimiro Putino pateiktoms pataisomis, planams dėl pensinio amžiaus didinimo sukėlus retą visuomenės nepasitenkinimo protrūkį visoje šalyje. Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, pritarė V. Putino siūlymui sušvelninti reformas: moterų pensinį amžių pailginti ne aštuoneriais, kaip buvo planuota, o penkeriais metais - iki 60 metų.

Rusijos žemųjų parlamento rūmų Kontrolės ir reglamento komiteto pirmininkė paskelbė, kad Valstybės Dūma nuo ateinančios savaitės gali uždrausti joje lankytis JAV žiniasklaidos atstovams.

Rusija įves skaudžias atsakomąsias priemones, jei Jungtinės Valstijos paskelbs Maskvai naujų sankcijų, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

Ukrainos generalinė prokuratūra paviešino telefoninius pokalbius, kuriuose, anot ukrainiečių, kalba Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Sergejus Glazjevas ir NVS šalių instituto direktorius Konstantinas Zatulinas. Vyrai kalbasi apie pasirengimą Krymo referendumui ir aptaria „Novorosiją“. Tradiciškai „YouTube“ paviešintuose pokalbiuose yra aptariamas tolimesnis Krymo ir „Novorosijos projekto“ likimas.

Netikėta, tačiau itin atvira 49-ių Rusijos premjero Dmitrijaus Medvedevo vakar nuskambėjo Valstybės Dūmoje. Kalbėdamas parlamentarams kasmetinės vyriausybės ataskaitos metu, jis pripažino, kad nieko gero Rusijos ekonomikai artimiausiu metu tikėtis nereiktų, praneša forbes.ru. Pagrindiniai skaičiai, kuriuos, galų gale, išgirdo parlamentarai iš šalies premjero – tai Rusijai pritaikytų Vakarų sankcijų efekto mastai. Šalies ekonomika dėl jų neteko beveik 25 mlrd. dolerių, o tai sudaro 1,5 proc.

 Nepaisydama visų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų Rusija užsispyrusi tikina, kad nedalyvauja kare su Ukraina, kuris yra vykdomas vadinamųjų separatistų (tarp jų – daug iš Rusijos atvykusių samdinių) pastangomis. Tačiau Europos Sąjunga, JAV ir kitos Vakarų pasauliui priskiriamos šalys neturi abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens rytų Ukrainos krizėje.

Rusijos žmonės yra pripratę prie nesiliaujančių jų laisvės varžymų, tačiau naujame įstatyme įtvirtintas draudimas naudoti jų turtingą necenzūrinės leksikos žodyną daugelį ne juokais supykdė. Dėl šį mėnesį priimto įstatymo, draudžiančio keiksmažodžius filmuose, teatro vaidinimuose ir žiniasklaidoje, ši prieštaringai vertinama priemonė atsidūrė visuomenės debatų centre ir suvienijo tiek prezidento Vladimiro Putino priešininkus, tiek jo šalininkus.

Kijevas norėtų derėtis su Rusija dėl santykių atnaujinimo, trečiadienį pareiškė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Norėtume surengti derybas dėl Ukrainos ir Rusijos santykių ir manome, kad mūsų užsienio reikalų ministrai turėtų susitikti kiek įmanoma greičiau“, – sakė A.Jaceniukas per investuotojų konferenciją Kijeve. Tačiau jis dar kartą pabrėžė, kad Ukraina niekada nepripažins Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

 Rusijos parlamentas rengiasi antradienį balsuoti dėl įstatymo projekto, kuriame numatomos baudos ir sulaikymas už „gėjų propagandą“ ir kuriuo, kaip nuogąstauja kritikai, bus naudojamasi represijoms prieš gėjus pateisinti. Žemieji parlamento rūmai – Valstybės Dūma – turėtų priimti šį įstatymo projektą, kuriuo rusams, užsieniečiams ir žiniasklaidos organizacijoms draudžiama vykdyti „netradicinių lytinių santykių propagandą“ nepilnamečiams.

Buvęs KGB pareigūnas, kuris atvirai maištavo prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, gali netekti parlamento nario mandato, pranešė AP. Kritikai teigia, kad atėmus jo mandatą būtų sukurtas precedentas opozicijos parlamento narių pašalinimui. Rusijos parlamento komitetas pirmadienį patvirtino nebaigtą tyrimą dėl buvusio KGB pareigūno Genadijaus Gudkovo verslo, todėl Kremliaus vadovaujama Valstybės Dūma šią savaitę turės nuspręsti, ar atimti jo mandatą.

Rusijos Dūmai pateiktas pareiškimo projektas dėl 1939 m. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto pripažinimo istoriškai svarbiu. Dokumentą parengė Komunistų partijos frakcijos nariai Viktoras Iljuchinas, Sergejus Pbuchovas, Valerijus Raškinas, praneša „Lenta.ru“. Rusijos Dūmos komunistai mano, kad pareiškimas turėtų būti priimtas iki Pergalės dienos, 65-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimo.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP. Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP.

Rusai pramoginiais laivais ir jachtomis Kuršių mariomis į Nidą bei kitus Lietuvos uostelius gali atplaukti nors šiandien. Tačiau kada lietuviai turistiniais laivais galės nuplaukti į Karaliaučių ar Elbingą, neaišku. Galimybės laisvai įplaukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį lietuviai siekė gerą dešimtmetį. Atvėrus sienas, Kuršių mariose laivyba pagyvėtų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įstatymą, ratifikuojantį Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos sutartį dėl laivybos Kuršių įlankoje ir vandens keliuose Kaliningrado srityje ir Lietuvoje. Valstybės Dūma dokumentą priėmė šių metų balandžio 15 d., o Federacijos Taryba jį aprobavo balandžio 22 d. Sutarties tikslas - sudaryti teisinius pagrindus, reglamentuojančius laivybos klausimus lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė kaip ir anksčiau. Protestuotojai susirinko į „nesankcionuotą“ demonstraciją, o riaušių milicija kaip ir visados bandė jėga susidoroti ir suimti aktyvistus. Tačiau gruodį Rusijos Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vykę protestai dėl itin nepopuliaraus valdžios sprendimo didinti mokesčius importuojamiems automobiliams panašūs į ankstesnius buvo tik iš pažiūros. Verta pastebėti ir esminius skirtumus.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas vis dar ramina bendrapiliečius, kad šalyje recesijos nėra. Iš vyriausybės rūmų iki šiol skelbiama, kad situacija kontroliuojama ir ekonominės problemos bus įveiktos dėl laiku parengtų ir pradėtų įgyvendinti antikrizinių priemonių, tačiau nepriklausomi ekspertai į visas optimistines prognozes, kad kitais metais Rusijoje BVP augs iki 6,7 proc., tik moja ranka.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija „nepriimtinu“ pavadino Rusijos Dūmos pareiškimą, kuriuo raginama pripažinti separatistinių Gruzijai priklausančių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę.

Rusijos Valstybės Dūmos kritika Lietuvai yra eilinis bandymas kalti pleištą Europos Sąjungoje ir NATO tuo bandant parodyti, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra nevisavertės šių organizacijų narės, tvirtina politikos ekspertas.

Rusijos Dūmos pareiškimas - piktas ir net grasinančio pobūdžio, todėl Seimas neatidėliojant turėtų į jį reaguoti, teigia Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas. "Mane ir nustebino, ir nenustebino Dūmos pareiškimas. Aš tikėjausi, kad galima sulaukti jų pareiškimo, bet jis yra toks didelis ir toks piktas, todėl, man atrodo, kad Dūma persistengė ir tai kvepia šaltojo karo gaivinimu.

Seimas artimiausiu metu svarstys, kaip reaguoti į Rusijos Dūmos trečiadienį priimtą pareiškimą, kuriame Lietuva aštriai kritikuojama, kaip neva savo veiksmais galinti kelti grėsmę Europos stabilumui bei saugumui. „Akivaizdu, kad persistengta. Šis pareiškimas yra daugiau propagandinio pobūdžio. Be abejo, mes, kaip Seimas, matyt, turėsime reaguoti savo pareiškimu.

Valstybės Dūma griežtai kritikuoja Lietuvos valdžios poziciją Rusijos atžvilgiu ir pažymi, jog Lietuvos veiksmai gali kelti grėsmę stabilumui ir saugumui Europoje.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kitą savaitę Valstybės Dūma gali apsvarstyti pareiškimą dėl situacijos, susidariusios Rusijos ir Lietuvos santykiuose. Kaip pranešė žurnalistams Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, ketvirtadienį šio komiteto posėdyje numatoma apsvarstyti tokio pareiškimo projektą, kuris bus pateiktas žemųjų rūmų tarybai antradienį ir gali būti įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Rusijos Valstybės Dūmos sprendimas dėl bevizio režimo pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems Latvijoje, gali atimti jiems norą integruotis, mano Latvijos ambasadorius Rusijoje Andris Teikmanis. "Yra dalis žmonių, kurie nesieja savęs su mūsų šalimi.

Rusijos Valstybės Dūmos nariai mano, kad būtina energingiau ginti Latvijos ir Estijos ne piliečių interesus, taip pat duoti ryžtingesnį atkirtį mėginimams perrašyti istoriją. Tai pirmadienį pareiškė Valstybės Dūmos vicepirmininkė Liubovė Sliska, pradėdama apskritojo stalo posėdį tema „Ne piliečiai Latvijoje ir Estijoje“. Ji pranešė, kad posėdyje dalyvavo Latvijos, Estijos ir Slovėnijos, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungoje, ambasadoriai.

Prezidentą remiančios Aukščiausiosios Rados frakcijos „Mūsų Ukraina“ - „Liaudies savigyna“ narys Jurijus Kostenka pavadino Valstybės Dūmos siūlymą Rusijos Federacijai pasitraukti iš Draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutarties su Ukraina, jeigu šalis įstos į NATO, šantažu ir politiniu spaudimu.

Valstybės Dūma penktadienį svarstys įstatymo pataisas, suteikiančias valdžiai papildomų galimybių uždaryti neįtinkančias žiniasklaidos priemones. Išvakarėse šioms pataisoms pritarė Kremlių remianti valdančioji partija "Vieningoji Rusija". Atmestas metų pradžioje projektas vėl bus svarstomas po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas viešai pasipiktino bulvarinių laikraščių kišimusi į privatų politikų gyvenimą.

Vladimiras Putinas, kuris greičiau nei po trijų savaičių gali persėsti iš prezidento posto į premjero, žadėjo suderinti naujojo kabineto sudėtį su būsimuoju Rusijos lyderiu Dmitrijumi Medvedevu. D.Medvedevo inauguracija planuojama gegužės 7 dieną, o jau kitą dieną Valstybės Dūma neeiliniame posėdyje gali patvirtinti V.Putiną premjeru. Iškart po to visuomenė laukia permainų Kremliuje ir vyriausybėje, kurios, kaip žadėjo lyderiai, gali būti didelio masto.

Kaliningrade dirbusio verslininko Stanislovo Juciaus dingimą tebegaubia nežinia, o Rusijoje toliau skleidžiami grasinimai susidoroti su verslo žmonėmis iš Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, rašo "Lietuvos žinios". Rusijos Sverdlovsko srities Jekaterinburgo mieste rugsėjo 7-osios naktį buvo pastatyti 93 reklaminiai skydai, kuriuose gyventojai raginami nepirkti Baltijos valstybėse pagamintų prekių ir taip "pasipriešinti verslininkams-fašistams, remiantiems antirusiškus Baltijos šalių režimus"....

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį priėmė naują įstatymo "Dėl Pergalės vėliavos" redakciją, kurią pasiūlė specialiai sudaryta rūmų komisija.Už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsavo 430 deputatų, vienas buvo prieš, dar vienas susilaikė.Įstatymu reglamentuojama, kad Pergalės vėliava laikoma 1945 metų gegužės 1 dieną ant Reichstago Berlyne iškelta kovinė vėliava.

Kremlius ruošiasi suteikti įgaliojimus dujų monopolininkei „Gazprom“ kurti nuosavą gausią ir gerai apginkluotą armiją. Manoma, kad „Gazprom“ kariuomenė kartu su Baltijos kariniu laivynu saugos Baltijos dugnu į Vokietiją tiesiamą dujotiekį. Rusijos valdžia, stengdamasi užtikrinti saugų Vakarų šalims parduodamų energetinių resursų tiekimą, ketina leisti „Gazprom“ ir naftotiekių operatorei „Transneftj“ steigti nuosavas karines formuotes.

Rusijos pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Estijos valdžios veiksmai dėl paminklo raudonarmiečiams Taline negali neatsiliepti dvišaliams santykiams, ir paragino Rusijos gyventojus nebepirkti estiškų prekių ir nebevažiuoti į Estiją poilsiauti. "Valstybė turi parodyti savo požiūrį į šį vandalizmą. Pagrindinį vaidmenį turi suvaidinti Užsienio reikalų ministerija ir Valstybės Dūma.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininku antradienį slaptu balsavimu buvo išrinktas buvęs prezidento Vladimiro Putino kolega Vladimiras Čiurovas, kuris daug metų dirbo Sankt Peterburgo merijoje.

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Fradkovas savo kolegos iš Latvijos Aigaro Kalvyčio vizitą apibūdino kaip žingsnį, kuris "duos teigiamą impulsą" tolesniems Maskvos ir Rygos santykiams.

Aleksandro Vešniakovo įgaliojimų perėmėju Centrinės rinkimų komisijos (CRK) vadovo poste taps daug metų Sankt Peterburgo merijoje išdirbęs Vladimiras Čiurovas, o ne "Vieningosios Rusijos" narys Stanislavas Vavilovas, kuris anksčiau buvo nurodomas kaip pagrindinis pretendentas, remdamasis žiniasklaida, rašo naujienų tinklalapis "NEWSru.com".Pasak laikraščio "Vedomosti", būtent dėl V.Čiurovo, fiziko pagal išsilavinimą, Valstybės Dūma neseniai pakeitė įstatymą, leidusi dirbti CRK ne vien juristams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį padėjo tašką ginče dėl to, ar leistina valstybės tarnautojams kalbant minėti užsienio valiutų terminus, paprašydamas vengti to pagal galimybes, bet ne dėl gresiančios nuobaudos.

Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį faktiškai atleido iš Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininko pareigų Aleksandrą Vešniakovą, kuris šiame poste išbuvo daug metų, o nuo regioninių rinkimų, kuriais Kremlius dar labiau įtvirtino savo valdžią, prabėgo vos dvi dienos.Naujoji Rinkimų komisiją perims tarnybą kovo pabaigoje ir stebės 2008-aisiais rengiamus Rusijos prezidento rinkimus. Šios komisijos penkių V.Putino pasiūlytų kandidatų sąraše A.Vešniakovo nėra.

Valstybės Dūma įstatymą priėmė 2007 metų vasario 14 dieną, o Federacijos Taryba jį aprobavo vasario 21-ąją.

Rusijos kalendoriuje atsiras nauja šventė - Vienybės diena, įamžinanti 1612 metais įvykusį liaudies sukilimą prieš Kremlių užėmusius lenkus. Užtat nebeliks Spalio revoliucijos šventės. Atitinkamą įstatymą ketvirtadienį pasirašė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Gruodžio 24-ąją šį įstatymą priėmė Rusijos parlamento žemieji rūmai - Valstybės Dūma, o šią savaitę jį patvirtino Federacijos Taryba. Vienybės diena bus švenčiama lapkričio 4-ąją.

Meilė tylima, jos neįmanoma iškalbėti. Tad kodėl bandau? Gal tai meilei gresia pavojus? Nežinau. O ir apie ką pasakoti? Turbūt pradėsiu nuo to, kas būdinga kiekvienai meilės istorijai: susitikimo, prisiminimuose visuomet sustiprinančio ryšį. Vaikystėje daug keliavome. Sena tėvų „Škoda“ (septintame dešimtmetyje Lietuvoje tokiomis tarnaudavo „Greitoji pagalba“) „varydavo“ per nustekentus anuometinės Sovietų Sąjungos – Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos – kelius iki pat Karelijos, Kaukazo ar Krymo.

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Alksnis įsitikinęs, kad Latvijai gresia dideli nemalonumai, jeigu Rusijos parlamentarai nuspręs taikyti jai ekonomines sankcijas. V.Alksnis, kurtis priklauso kairiajai nacionalistinei frakcijai "Tėvynė", interviu Latvijos laikraščiui "Čas" trečiadienį sakė, "esąs įsitikinęs, jog tai principinis klausimas ir įvesti sankcijas būtina". "Jeigu Europos Sąjunga gins Latviją, tai jos (ES) problema.

Daugiau kaip 70 proc. Rusijos gyventojų nenori, kad Vladimiras Putinas būtų valstybės vadovo poste iki gyvos galvos, rodo analitinės sociologijos grupės VCIOM-A apklausa. Apklausa buvo surengta 2004 metų sausio 23-26 dieną. Joje dalyvavo 1 600 suaugusių Rusijos gyventojų. Į klausimą dėl Čečėnijos prezidento Achmado Kadyrovo siūlymo paskirti Vladimirą Putiną prezidentu iki gyvos galvos, tik 16 proc. atsakė teigiamai, 73 proc. - tam nepritarė, o 11 proc. negalėjo atsakyti.