valstybės diena

Minėdami liepos 6-ąją - valstybės dieną, turime progą prisiminti, pagalvoti, kas mes ir kokie mes. Taip pat reikia nepamiršti pasvajoti, kokie norime būti ateityje, kad turėtume prieš akis viziją, tikslą. Nors kasdien geras naujienas ir nuotaikas dažnai užgožia neigiamos emocijos, viskas nėra taip jau blogai. Jau vien todėl, kad turime pozityvaus ir gražia ateitimi tikinčio jaunimo. Vieną popietę Vingio parke vykusioje šventėje „Nuspalvinkime Vilnių“ Balsas.

Liepos 6-ąją minėsime pirmojo suvienytos Lietuvos valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Tuomet 1253 m. tai buvo reikšmingas pasiekimas Lietuvai – popiežiaus įsaku buvo įkurta Lietuvos vyskupija, o kartu ir Lietuvos valstybė.  Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) Valstybės dienos proga liepos 6-ąją dovanoja žiūrovams režisieriaus Algio Kuzmicko istorinio dokumentinio filmo „Karžygys iš kunigaikščio antspaudo" premjerą.

Pirmą kartą visame pasaulyje sugiedota per Lietuvos vardo tūkstantmečio šventę, „Tautiška giesmė“ liepos 6-osios vakarą su šviesa aplink Žemės rutulį keliaus ir šiemet. Lygiai 21:00 val. visi lietuviai, kuriame pasaulio krašte bebūtų ir ką beveiktų, kviečiami sustoti porai minučių ir savo šalies garbei giedoti himną.

Kultūros ministerija paskelbė renginių, skirtų Valstybės dienai - Liepos 6-ajai, programą. Šventinė programa prasidės Valstybės dienos išvakarėse, liepos 5-ąją, Kauno pilyje. Vakare čia bus rodoma Maironio drama „Didysis Vytautas - Karalius“. Liepos 6-osios renginiai prasidės Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija Prezidentūroje. Vėliau prasidės Moksleivių dainų šventės dalyvių vėliavų eisena nuo Vinco Kudirkos aikštės į Simono Daukanto aikštę.

Rusijos atominio giganto pasiūlymo Lietuvai dalyvauti bendrame energetikos versle kaip lygiavertei partnerei kompetencijos stoka pagarsėjusio ministro Arvydo Sekmoko klerkai net nesvarstė. Dabar net bandoma įtikinti, jog rusai Lietuvai nieko nesiūlė. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“, Kaliningrado srityje, šalia mūsų sienos, jau statanti du branduolinius reaktorius, Lietuvos Vyriausybės nariams oficialiai perdavė pasiūlymą mūsų valstybei įsigyti net 49 proc.

Valstybinės nacionalinės, su konkrečios valstybės valstybingumo istorija siejamos šventės yra naujųjų laikų, nacionalizmo epochos, išradimas. Jos skirtos tautinei politinei tapatybei, piliečių patriotizmo jausmui puoselėti. Kol valstybės suverenitetas buvo siejamas su valdovu arba tik išskirtinio, privilegijuoto luomo teise valdyti, tokių švenčių nė nereikėjo.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga Vilniuje šalia Baltojo tilto iškilo beveik 400 kvadratinių metrų trispalvė. Lietuvos vėliava-aitvaras pakilo į maždaug 150 metrų aukštį. Tiesa, kabėdama ore dėl vėjo ji kartais prarasdavo formą. Daugelis vėliavą išvydusių vilniečių nustebę ją filmavo ir fotografavo, itin didelio susidomėjimo ji sulaukė ir iš plaukiančiųjų laivu Nerimi.

Valstybės dieną šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje kviesta dovanoti viltį dabarčiai ir ateičiai, melstis už šeimas, jaunimą, šalies vadovus ir tarnautojus. „Į šį brangų žodį „Lietuva“ sutelpame mes visi, tame žodyje telpa mūsų istorija su jos skausmu ir su džiaugsmu, tame žodyje telpa ir mūsų dabartis, visi mes, visi Lietuvos žmonės“, – pabrėžė šv. Mišias aukojęs vyskupas A. Poniškaitis.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Tarptautinis Vilniaus oro uostas skendo trispalvių vėliavėlių jūroje. Oro uosto keleiviams buvo išdalinta šimtai vėliavėlių, kurios priminė apie vieną iškiliausių valstybinių švenčių. „Oro uostas yra savotiški vartai į Lietuvą, reprezentuojantys šalį ir tiems, kurie pirmą kartą lankosi čia, ir tiems, kurie grįžta namo po ilgesnės pertraukos. Visi čia pirmą kartą įkvepia lietuviško oro.

Visų tautų istorijos yra savaip sunkios, nedidelių valstybių atmintyje dažniau išlieka skaudžios netektys ir kruvinos sukaktys. Mes, lietuviai, nesame išimtis, tačiau galime džiaugtis, kad mūsų istorija ne tik sunki, bet ir viltinga, sakė savo kalboje Valstybės dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė Simono Daukanto aikštėje susirinkusiems Lietuvos piliečiams, užsienio svečiams, ambasadoriams. „Šiandien stovime čia, šioje aikštėje, ir didžiuodamiesi žvelgiame į laisvai plazdančią Trispalvę.

Valstybės dienos proga sveikindama visus pasaulio lietuvius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė primena, kad valstybė turės ateitį, kai aukosime jai, kas brangiausia, kai būsime kartu. „Lietuva – tai šimtmečių kūrinys. Jos metraštyje – didžios pergalės ir pralaimėjimai, bet svarbiausia – tautos viltis turėti savo valstybę kaip savo namus, apsaugančius nuo negandų, priglaudžiančius ir ginančius. Namus, iš kurių išvykus, visuomet gali sugrįžti atgal ir būsi laukiamas.

Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną švenčiančioje Lietuvoje diskutuojama apie valstybingumo švenčių skaičių ir datų teisingumą. Istorikui, Lietuvos kultūros ir meno tarybos nariui Tomui Baranauskui teigiant, kad Karalius Mindaugas karūnuotas visai ne liepos 6 dieną, o valstybės įkūrimo minėtina data turi būti kita, yra ir kitų nuomonių. Jungtinėje Karalystėje ilgai dirbęs žurnalistas Andrius Užkalnis portalui „Balsas.

(Papildyta 11:52 val.) „Patys geriausi įspūdžiai. Labai gražus renginys, malonus jausmas“, – po ceremonijos įspūdžiais naujienų portalui Balsas.lt dalijosi pernai su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine pasaulio čempionate bronzos medalį iškovojęs Martynas Gecevičius. 23 metų krepšininkas teigė, kad toks apdovanojimas iš Lietuvos prezidentės rankų jam pirmas. „Be abejo, labai malonu, kai esi pagerbiamas, – sakė jis.

Liepos 6-ają, Valstybės dieną, Lietuvos kvapo komanda, rengia akciją „Jauki Lietuva“. Jos metu įvairiose Vilniaus bei kitų  Lietuvos miestų kavinėse, restoranuose, viešbučiuose bei svečių namuose degs daugiau tūkstantis „Lietuvos kvapo“ žvakučių.  Tai bus pirmas kartas pasaulyje, kai valstybinė šventė minima pasitelkiant kvapų kalbą.

Liepos 6-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji – trys datos, simbolizuojančios Lietuvos valtybę. Jei Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji simbolizuoja dabartinės Lietuvos valstybės kūrimą ir atkūrimą, tai Liepos 6-oji – senosios Lietuvos valstybės, kurios istorinis paveldas priklauso visoms kartoms ir yra valstybingumo kaip vertybės, simbolis.

Liepos 6-ąją Lietuva švenčia Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Vilniuje šventinė programa prasidės Valstybinės apdovanojimų įteikimo iškilmėmis Prezidentūroje. Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje vyks tradicinė Valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakys šventinę kalbą. Vilniaus arkikatedroje bus aukojamos šv. Mišios.

Kauno miesto rotušėje antradienį vykusiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos minėjime grupei nusipelniusių kauniečių ir vienam Rusijos Federacijos piliečiui Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis įteikė savivaldybės įsteigtus apdovanojimus - Santakos garbės ženklus. Šį kartą juos pelnė bveik vieni meno kūrėjai, greta jų buvo ir vienas stambaus verslo atstovas - įvairių meno bei kultūros projektų rėmėjas.

Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) paminėjo Valstybės dieną. Šventę bajorai minėjo ne tik mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje, bet ir giedodami sąjungos himną, inauguruodami išrinktą sąjungos vadą bajorą Joną Ragauską, senatorius, įteikdami bajorystės aktus 52 naujai legitimuotiems bajorams.

Valstybės dienos proga antradienį, 21 val. Lietuvos laiku, po pasaulį nuskamėjo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. „Koks AŠ, koks TU, tokia ir LIETUVA. Tad kiek mūsų dar neabejingų? 2010 liepos 6 d. 21:00 atsistokime ir kartu su draugais ir artimaisiais giedokime „Tautišką giesmę“, - visus norėjusius prisijungti ragino gražios akcijos sumanytojai.

Praėjusią vasarą simboliškai šventėme neeilinę Valstybės dieną. Nuo Lietuvos paminėjimo Vakarų Europos rašytiniuose šaltiniuose praėjo tūkstantis metų. Praėjo metai ir vėl atėjo ilgai laukta vasara. Pasitinkant Mindaugo karūnavimo dieną vėl patogi proga prisiminti, kas esame. Nors derėtų ir be progų. Niekas neabejoja, kad tūkstantmetis yra tik simbolinė data. Lietuvių tauta daug vyresnė nei ši išoriškai graži sukaktis. Senesnis ir Lietuvos valstybingumas.

Liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo Karūnavimo dieną, 21 val. (vietos laiku) viso pasaulio lietuviai kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“ ir tokiu būdu išreikšti pagarbą savo šaliai ir jos žmonėms. Prieš metus, pasitinkant Lietuvos vardo tūkstantmetį, tūkstančiai lietuvių visame pasaulyje jau palaikė šią idėją ir giedojo Lietuvos himną. Siekiama, kad „Tautiškos giesmės“ giedojimas liepos 6-ąją taptų unikalia mūsų tradicija, kasmet puoselėjama viso pasaulio lietuvių.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai skirti renginiai šįmet skiriami pergalės Žalgirio mūšyje 600-osioms metinėms. Į šventės programą įtrauktas liepos 1 dieną Valdovų rūmuose Vilniuje šia proga vyksiantis poezijos ir muzikos vakaras, liepos 3-4 dienomis Trakų pilyje tradiciškai rodoma Vytauto Klovos opera "Pilėnai" ir liepos 4-6 dienomis Kernavėje vyksiančios Gyvosios archeologijos dienos.