valstybė

Kinijai spaudžiant Lietuvą dėl gilėjančių ryšių su Taivanu, Europos Sąjungos (ES) valstybių pareikštas solidarumas yra svarbiausias pasiekimas, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Manau, kad politinis solidarumas, kurį išreiškė visos ES valstybės, yra, ko gero, svarbiausias dalykas, kuris šiandien buvo pasiektas“, – penktadienį po Prancūzijoje, Breste, vykusio neformalaus Bendrijos diplomatijos vadovų susitikimo BNS sakė Gabrielius Lanbdsbergis.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai trečiadienį apgręžė 28 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, ketvirtadienį pranešė tarnybos atstovai. Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo migrantų, bandančių neteisėtai patekti į šalį iš Baltarusijos. Iki šiol daugiausiai tokių bandymų buvo užfiksuota praėjusį ketvirtadienį, kai pasieniečiai apgręžė 103 atvykėlius.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai antradienį apgręžė 47 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė tarnybos atstovai. Per dvi pastarąsias savaites padaugėjo migrantų, bandančių neteisėtai patekti į šalį iš Baltarusijos. Iki šiol daugiausiai tokių bandymų buvo užfiksuota praėjusį ketvirtadienį, kai pasieniečiai apgręžė 103 atvykėlius.

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė.

2022 metų JAV valstybės biudžeto projekte numatyta 756 mln. dolerių (667 mln. eurų) parama Ukrainai, tačiau Kijevas ir toliau sieks šią sumą padidinti iki 1 mlrd. dolerių, penktadienį pareiškė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. „2022 metų JAV biudžeto projekte numatyta bendra 756 mln. dolerių pagalba Ukrainai, įskaitant 400 mln. saugumui stiprinti. Tačiau mūsų tikslas gauti 1 mlrd.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai antradienį apgręžė 83 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė tarnybos atstovai. Apgręžiamų atvykėlių skaičius auga jau antrą dieną iš eilės: pirmadienį pasieniečiai neįleido 56 asmenų, o dar anksčiau mėginimų neteisėtai kirsti sieną buvo fiksuojama po 20–30 per parą.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas matė įrodymų, jog Rusija gali planuoti invaziją į Ukrainą, ir pagrasino Maskvai skausmingomis ekonominėmis sankcijomis, jei ši iš tiesų užpuls savo kaimynę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės trečiadienį sutarė pradėti rengti naują tarptautinį susitarimą, kuris padėtų užkirsti kelią ateities pandemijoms ir veiksmingai su jomis kovoti. Ekonominė suirutė ir milijonai per koronaviruso krizę prarastų gyvybių išprovokavo raginimus parengti naujas tarptautines gynybos priemones, kurių pakaktų ateityje užkirsti kelią panašioms negandoms.

Biudžetinės įstaigos savo mokėjimus atliks naudojantis ne komercinių, o centrinio banko paslaugomis.     Seime ketvirtadienį priėmė tokias Valstybės iždo įstatymo pataisas, sukursiančias naują valstybės iždo bendrosios bei biudžetinių įstaigų sąskaitų sąskaitos valdymo sistemą. Už balsavo 104 Seimo nariai, o susilaikė 21 parlamentaras. Visos biudžetinės įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 metų.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi perspėjo JAV ir jų sąjungininkus „nesikišti“ į Taivano reikalus. Jo pastabos nuskambėjo augant įtampai tarp Kinijos ir Vakarų dėl Taivano. „Neseniai JAV ir kitos šalys bandė pasiekti perversmą Taivano klausimu, o tai prieštarauja politinėms garantijoms, kurias jos suteikė užmezgant diplomatinius santykius su Kinijos Liaudies Respublika“, – sakė Wang Yi, rašo politico.eu.

Nesutarimai tarp Turkijos ir Vakarų pasaulio įgavo pagreitį, kai skirtingų šalių ambasados – įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos pasiuntinius Ankaroje – pareikalavo Turkijos „teisingai ir greitai" baigti nagrinėti be teismo nuosprendžio ketverius metus kalinamo filantropo ir visuomenės lyderio Osmano Kavalos bylą. Po tokių Vakarų pareiškimų, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas smogė atgal, pagrasinęs išsiųsti pastarųjų šalių ambasadorius iš šalies.

Siekiama aktyvesnio, gilesnio ir į konkrečius rezultatus orientuoto dialogo tarp valstybės ir diasporos, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Kaip rašoma URM pranešime, ketvirtadienį ministerijos organizuotame pirmajame tarpinstituciniame Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo darbo grupės posėdyje buvo aptartos diasporos politikos nuostatos Vyriausybės programoje ir programos įgyvendinimo plane bei Lietuvos diasporos politikos strategijos „Globali Lietuva“ 2022-2030 metams projektas.

Teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nepilnamečių nelegalių migrantų neteisėto gabenimo per valstybės sieną, disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir ginklu su šaudmenimis. Ikiteisminį tyrimą atliekančių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenimis, penktadienį, apie 10 val.

Dėl Astros Genovaitės Astrauskaitės per mitingą šeštadienį išsakytų raginimų pažeisti valstybės suverenitetą pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirmadienį pranešė prokuratūra. Anot pranešimo, protesto mitingo organizatorė prie Vyriausybės pastato, įtariama, viešai ragino organizuoti karinį perversmą ir smurtu nuversti teisėtai išrinktą valdžią.

Ruošiamos įstatymų pataisos, kaip sumažinti kai kurių valstybės įstaigų ir strateginių įmonių priklausomybę nuo nepatikimų technologijų. Krašto apsaugos ministerija  baigia rengti siūlymus, kaip ateityje bus organizuojami programinės įrangos bei jos priežiūros viešieji pirkimai.

Europos valstybės privalo sustiprinti savo gynybos planus ir tapti „gerbiamos“, antradienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jo šaliai pradedant derybas su JAV po ginčo dėl povandeninių laivų statybos sutarties, atvedusio prie diplomatinės krizės.

Seimo Antikorupcijos komisija pareiškė, kad dėl valstybinio Lietuvos žirgyno netinkamo valdymo valstybei galėjo būti padaryta žalos. Anot komisijos, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėl to turi kreiptis į teismą. Komisija trečiadienį pritarė laikinosios grupės tyrimo išvadai. Joje konstatuota, kad Lietuvos žirgynas galimai buvo valdomas netinkamai, nebuvo siekiama maksimaliai aukštų pelningumo rezultatų, vadovų veikla ne visada buvo grindžiama bendrovės interesais.

Lietuva jau kelis mėnesius tvarkosi su migrantų krize. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasidalijo pranešimu apie neteisėtą migraciją. Pateikiame visą tekstą, kuriuo pasidalijo Vidaus reikalų ministerija: „Jau trečias mėnuo gyvename ir dirbame ekstremaliomis sąlygomis. Baltarusijos režimo organizuotas migrantų antplūdis pakeitė Lietuvos realybę. Neteisėta Migracija – tai, kas atrodė taip toil – atėjo į mūsų kiemą ir mums tenka greitai mokytis, kaip su tuo gyventi.

Valstybės valdomos įmonės (VVĮ) pernai uždirbo 346 mln. eurų bendro grynojo pelno – beveik 1,5 karto daugiau nei 2019 metais (235 mln. eurų). Labiausiai – net tris kartus – augo energetikos įmonių pelnas, tuo metu pandemijos itin paveiktų susisiekimo įmonių pelningumas mažėjo, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) duomenys.  „2020 metais grynasis pelnas augo bemaž 47 proc., arba 110 mln. eurų.

Valdymo koordinavimo centras (VKC) penktadienį pristatys valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos rezultatus. Bus apžvelgti 2020 metų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) portfelių metiniai rezultatai bei diskutuojama aktualiausiais valdysenos klausimais, pranešė centras.

Antradienį anapilin išėjęs Kazimieras Motieka buvo vienas svarbiausių Lietuvos valstybės architektų, inteligentiškas, sąžiningas ir drąsus žmogus bei savo srities profesionalas, sako jo kolegos Kovo 11-osios Akto signatarai. „Aš jį prisimenu kaip žmogų, išsiskiriantį Sąjūdžio veikloje ir vadovybėje.

Šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius sako, kad skųs Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą neleisti mitingo prie Seimo, pavadinęs šį žingsnį visuomenės audrinimu. „Jeigu taip eskaluojama, aš vertinu labai blogai, aš vertinimu kaip visuomenės audrinimą, visuomenės pykdymą. Mūsų organizacija padarė pirmus žingsnius, kad būtent stabilizuotume padėtį valstybėje, tai tam tikri jos atstovai daro priešingą dalyką.

Rusija pirmą kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) su skundu prieš kitą valstybę, apkaltindama Ukrainą „sisteminiais“ žmogaus teisių pažeidimais. „Rusijos Federacija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą su tarpvalstybiniu skundu dėl Ukrainos, remdamasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 33 straipsniu“, – nurodė Rusijos generalinė prokuratūra. Tai pirmas kartas, kai Rusija pateikia tarpvalstybinį skundą EŽTT.

Buvęs pretendentas į Baltarusijos prezidentus Viktoras Babaryka, kuris buvo suimtas pernai prieš valstybės vadovo rinkimus, pirmadienį kreipdamasis į teismą nepripažino jam inkriminuojamų nusikaltimų, prokurorams prašant jam skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą.

Su buvusiu politiku šnipinėjimo byloje teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas teisme atsiprašė Lietuvos valstybės ir jos žmonių dėl savo veiksmų. „Svarbu klaidas pripažinti ir jų nekartoti. Esu kaltinamas nusikaltimais prieš Lietuvą, mano kaina labai didelė, bet aš dabar džiaugiuosi, atlikęs išpažintį teisėsaugos pareigūnams, dabar jaučiuosi lengviau “, – antradienį per teismo posėdį sakė šnipinėjimo byloje kaltinamas D. Bertauskas. Jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė.

Neblaivus prie vairo įkliuvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Arvydas Daugėla apgailestavo dėl padarytos klaidos, tačiau kėlė klausimą, ar dėl vienos klaidos gali būti nubrauktas ilgametis darbas valstybei ir užsitarnautos socialinės garantijos.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytiems Kernavės piliakalniams tvarkyti perskirstomame valstybės biudžete numatyta 360 tūkst. eurų, teigia kultūros ministras Simonas Kairys. Jis penktadienį lankėsi Kernavėje, kur susitiko su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovu Ramojumi Kraujeliu bei apžiūrėjo vietovę. „Kernavės piliakalniams tvarkyti šių metų biudžeto perskirstyme numatyta 360 tūkst. eurų. Apžiūrėjome, įvertinome situaciją.

Jei sugedusio daikto neišmetate ir neskubate pirkti naujo, o nešate į remonto dirbtuves, valstybė jums turėtų sumokėti – tokia idėja skinasi kelią parlamente. „Valstietis“ Lukas Savickas siūlo grąžinti gyventojams penktadalį remonto išlaidų sumos. Anot jo, tai mažintų besaikį vartojimą, naudą pajustų ne tik žmonių piniginės, bet ir gamta su savo ištekliais, galbūt net sumažėtų šešėlis.

Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Buvęs centro kairiosios Darbo partijos lyderis ir ministras taps 11-uoju žydų valstybės vadovu nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais, nors šios pareigos  yra daugiausiai reprezentacinės. I. Herzogas pasisako už konflikto su palestiniečiais užbaigimą įkuriant Palestinos valstybę.

Lietuvos statybininkų asociacija prognozuoja, kad šiemet dėl brangstančių statybinių medžiagų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų. Dalius Gedvilas sako, kad pagal Seimo patvirtintą programą šiemet numatyta pastatyti nemažai objektų, bet dėl kylančių žaliavų kainų trečdalis jų turėtų būti išbraukti iš sąrašo.

Seimui teikiamas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas 50 eurų – iki 450 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).   Valstybės biudžetui tai kainuotų 40-80 mln. eurų per metus. Jei Gyventojų pajamų mokesčio pataisa įsigaliotų nuo liepos, kaip siūlo prezidentas, naujas NPD būtų retrospektyviai taikomas visoms metų pajamoms.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra išreiškusi abejonę, ar tokį siūlymą Seimas galėtų svarstyti su jau Seimui pateiktu tikslinti šių metu biudžetu.

Europos Sąjungos Tarybai praėjusią savaitę Izraelį įtraukus į sąrašą trečiųjų valstybių, kurių piliečiai gali laisvai atvykti į ES turizmo tikslais, Lietuvoje taip pat panaikinti apribojimai jiems atvykti į šalį.   Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atvertos durys turistams iš Izraelio yra pagalba Lietuvos verslui. „Leidimas į Lietuvą atvykti turistams iš saugių trečiųjų šalių yra išties pagalba mūsų verslui.

Valstybės valdomas Registrų centras į valstybės biudžetą perves 9,6 mln. eurų pelno įmoką – beveik visą pernai uždirbtą grynąjį pelną. Pasak Registrų centro, tai didžiausi iki šiol įmonės sumokėti dividendai. 2020-aisiais Registrų centras valstybei išmokėjo 2,8 mln. eurų, užpernai – 1,46 mln. eurų. Įmonės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2019-aisiais, padidėjo daugiau kaip du kartus iki beveik 11 mln. eurų, bendrovės audituotos pajamos augo 13 proc. iki 48,3 mln.

Lietuva padarė pažangą ir, kol kas neoficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nebėra pirma pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovas Renaldas Čiužas. „Galiu pasakyti, kad, kalbant apie prasigėrusios valstybės lipduką, jį reikėtų drąsiai nuplėšti: tikrai Lietuvoje šiuo metu taip nėra.

Ukraina nerimauja, kad daugiau nei 100 000 pasiruošusių pulti Rusijos karių balandžio pabaigoje atsidurs prie valstybės sienos. Ukrainos valdžios ataskaitoje, kurią gavo „The Daily Mail“, skaičiuojama, kad Kremlius į 80 000 Rusijos karių, laukiančių tolimesnių nurodymų, pagalbą prie Ukrainos sienos atsiųs dar 30 000 karių, kartu su papildomais tankais ir raketų sistemomis.

Lietuva galėtų įstatymuose numatyti konkrečias valstybes, su kuriomis siejamos įmonės automatiškai būtų laikomos nepatikimomis ir negalėtų dalyvauti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų statybose ar investuoti į juos, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas. Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai itin aktualu kontroliuojant investuotojus į technologijas arba jų pardavėjus.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Jungtinės Amerikos Valstijos, šį sąrašą „paliko“ Ispanija ir Portugalija. Reikšmingas pokytis vežėjams ir kitiems išvykstantiems iš Lietuvos: pakeistas pranešimo apie išvykimą terminas – nelieka nuostatos informuoti NVSC sužinojus apie išvykimą iš šalies ne vėliau kaip prieš 24 val. iki išvykimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europos Sąjungą (ES) nedelsiant reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje bei šalies agresyvią laikyseną regione, apimant ir Rytų partnerystės valstybes.

Vyriausybė trečiadienį perpus sumažino valstybės paramos savarankiškai dirbantiems ir nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems žmonėms lubas – dabar ji sieks 18 minimalių atlyginimų (MMA), arba 10 tūkst. eurų iki mokesčių (skaičiuojant pagal 2019 metų MMA). Anksčiau buvo numatytos 36 MMA lubos.  „Kad pagalba būtų proporcinga, tikslinamos galimos subsidijos lubos, siūloma 18 MMA vietoj 36 MMA“, – pasitarime sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Smulkiajam verslui besipiktinant valstybės sprendimu neleisti atnaujinti veiklos ir grasinant teismais, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis sako nesuprantantis tokio elgesio.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį išsakė susirūpinimą dėl Maskvos sprendimo įkalinti iškilų Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, taip pat dėl Rusijoje kalinamų amerikiečių padėties, kalbėdamasis telefonu su rusų diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu.

Vengrija penktadienį tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, patvirtinusia Kinijos gamybos vakciną nuo koronavirusinės infekcijos „Sinopharm“, pranešė šalie medicinos vyriausioji pareigūnė Cecilia Muller. „Šiandien Nacionalinis farmacijos ir mitybos institutas (OGYEI) suteikė patvirtinimą vakcinai „Sinopharm“, – sakė ji.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Premjerę Ingridą Šimonytę bei Generalinę prokuratūrą. LVŽS susirūpinimas dėl aplinkos ministro skaidrumo ir veiklos teisėtumo kilo po to, kai vakar LVŽS frakcija surengė susitikimą su Aplinkos apsaugos departamento vadove p. Olga Vėbriene.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse pusė kelių priklauso valstybei, o kitos – savivaldai, todėl nesant vieno šeimininko jie prižiūrimi netinkamai, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Mindaugas Milčiūnas teigia, jog 2019 metais net 60 proc. pagrindinių asfaltuotų Lietuvos kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.  VK Ekonomikos audito departamento laikinasis vadovas M. Milčiūnas siūlo tokius kelius revizuoti, o savivaldybėms su Kelių direkcija rasti sutarimą dėl vieno kelių šeimininko.

Nesutarimai tarp Darbo partijos nario Antano Guogos ir tos pačios partijos vadovo Viktoro Uspaskicho vis labiau ryškėja. Pirmadienį A. Guoga savo socialinio tinklo paskyroje partijos lyderį išvadino psichiškai nestabiliu žmogumi, kuris terorizuoja ne tik partiją, bet ir visuomenę, valstybę. Nesantaika ėmė ryškėti po to, kai V. Uspaskichas „Facebook“ paskyroje pasidalijo video įrašu, kuriame kalba apie nuo koronaviruso gydantį vandenį.

Europos šalims vis griežčiau izoliuojant Jungtinę Karalystę, kurioje plinta nauja, galimai labiau užkrečiama koronaviruso atmaina, Lietuvos vežėjų atstovas sako, kad šalies transporto įmonės yra situacijos įkaitės, o dėl artėjančio „Brexit'o“ po Naujųjų metų situacija gali būti panaši. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas teigia, kad patys vežėjai dėl susidariusios situacijos nieko negali padaryti.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Jau šį penktadienį TV3 televizija pakvies į gerumo, vilčių ir stebuklų išpildymo koncertą – „Išsipildymo akcija 2020“. Šis jaudinantis paramos projektas šiemet vyksta jau aštuonioliktus metus. Bemaž du dešimtmečius gyvuojanti akcija kasmet ištiesia pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia – itin sunkiai sergantiems Lietuvos vaikams. Šiemet prie ligoniukų istorijų filmavimo ir renginio įgyvendinimo labai daug prisidėjo žinomas režisierius, aktorius Andrius Žiurauskas.