valstietis

Seimo narys „valstietis“ Robertas Šarknickas siūlo 2023-iuosius skelbti Dzūkijos (Dainavos) metais. Tokį siūlymą parlamentaras registravo, nes 2023 metais sukanka 770 metų nuo Dainavos vardo pirmojo paminėjimo karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Pasak nutarimo projekto, Dainavos žemė (lot. terra Deynowe medietatem) buvo pirmą kartą paminėta 1253 metais.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Lietuvoje siūloma apriboti piktžoles naikinančio glifosato – populiaraus herbicido raundapo veikliosios medžiagos – naudojimą. Jį nuo 2022-ųjų liepos siūloma drausti purkšti tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas. Išimtys būtų taikomos tik žemės ūkyje ir naikinant kenksmingus žmogui invazinius augalus. Seimas pradėjo svarstyti tai numatančias Augalų apsaugos įstatymo pataisas.

Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.   Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Kai kurie Seimo nariai ragina šalies gyventojus pirkti lietuvišką produkciją ir taip paremti nuo krizės nukentėjusį verslą bei žemės ūkį. Kai kurie jų siūlo valstybės tarnautojams, pavyzdžiui, Seimo nariams, dalį darbo užmokesčio mokėti lietuviška produkcija.  Tokia idėja išsakyta trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje, kur aptarta situacija paukštininkystės, mėsos, augalininkystės sektoriuose.   Valstietis Giedrius Surplys pasiūlė prisiminti smetoniškų laikų pamokas.

Valdantiesiems siūlant naikinti kai kurias mokesčių lengvatas, opozicijos atstovai priešingai – ragina įvesti jų daugiau. Jie siūlo leisti nuo 2022-ųjų trejus metų susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už išlaidas remontuojant naudotus elektros ir elektronikos prietaisus.  „Valstietis“ Lukas Savickas Seime įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą.

Šeštadienį keli Seimo nariai ir visuomenininkai rengia piketą prie Rusijos ambasados Lietuvoje dėl žmogaus teisių ir demokratijos pažeidimų Rusijoje. Jie teigia norintys išreikšti protestą prieš Kremliaus režimo taikomus nusikalstamus metodus ir solidarizuotis su Rusijos piliečiais, kurie tuo pat metu protestuos įvairiuose savo šalies miestuose. Apie rengiamą akciją pranešė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai vadovaus konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip antradienį pranešė Seimas, jis komisijos posėdyje išrinktas balsų dauguma. Pagal Seimo statutą, komisijos pirmininko kandidatūrai dar turi pritarti Seimas.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Konservatoriai nekartojo prieš ketverius metus darytos klaidos ir po pirmojo rinkimų turo nešovė pergalės šampano. Prieš akis – antrojo turo kovos vienmandatėse apygardose. Ir jei dėl didmiesčių rinkėjų simpatijų konservatoriai gali būti ramesni, regionuose jų laukia ne viena dvikova su valstiečiais, kuriose prieš ketverius metus valdžią atidavė į Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio rankas.

Šių metų pradžioje stumbrę nušovęs Utenos rajono politikas „valstietis“ Jonas Slapšinskas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ikiteisminis tyrimas dėl Panevėžio aplinkosaugininkų veiksmų taip pat nutrauktas. Panevėžio apygardos prokuratūros teigimu, J. Slapšinskas kaltę pripažino, atlygino dalį gamtai padarytos žalos – daugiau nei 26 tūkst. eurų, o likusią dalį – apie 10 tūkst. eurų – įsipareigojo atlyginti iki kitų metų lapkričio.

Lietuva neturi oficialios informacijos apie numatomą Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos pradžią šį penktadienį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas ir energetikos ministras.  Dainius Gaižauskas sako, jog dėl numatomos įjungti Astravo AE Lietuvos saugumui kyla rizikų, tuo metu Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad elektros tinklų sinchronizavimui su Europos tinklais AE veikla įtakos neturės.

Neseniai antrą kadenciją Valstybės saugumo departamentui (VSD) pradėjęs vadovauti Darius Jauniškis inicijuoja žvalgybos tarnybos struktūros pertvarką.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo skiriant seniūną atsižvelgti į gyventojų nuomonę.  Šiuo metu seniūnai savivaldybėse skiriami penkerių metų kadencijai konkurso būdu. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numato, kad konkurso metu atrinkus du geriausiai įvertintus kandidatus būtų organizuojama seniūnijos gyventojų apklausa. Gyventojai balsuotų už vieną iš dviejų atrinktų kandidatų į seniūno pareigas. Apklausos rezultatai būtų patariamojo pobūdžio.

Seime skinasi kelią valdančiųjų idėja jau veikiančių fondų ar agentūrų pagrindu sukurti Valstybinį plėtros banką, kuris gautų licenciją, o jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.  Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma įgalioti Vyriausybę pradėti pasirengimą steigti tokį banką.    Už balsavo 7 komiteto nariai, prieš – du konservatoriai Mykolas Majauskas ir Gintarė Skaistė, o liberalas Kęstutis Glaveckas susilaikė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas antradienį buvo apklaustas kaip liudytojas byloje dėl galimai neteisėto poveikio teisėkūrai. „Jie (pareigūnai) manęs teiravosi informacijos, aš visą informaciją suteikiau. Kadangi tie klausimai buvo svarstomi Biudžeto ir finansų komitete, mane kaip pirmininką apklausė, kad aš pateikčiau informaciją“, – BNS sakė V. Ąžuolas. Jis patvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas valstietis Dainius Gaižauskas išlaikė postą. Trečiadienį balsuojant dėl opozicijos atstovų inicijuoto nepasitikėjimo, už tai balsavo šeši komiteto nariai, ir lygiai tiek – šeši valdantieji – buvo prieš. Opozicijos atstovai reikalavo, kad D. Gaižauskas nusišalintų sprendžiant klausimą dėl jo galimybių eiti komiteto vadovo pareigas, tačiau šis sakė nematantis tam pagrindo. Be jo balso opozicija būtų turėjusi daugumą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigia matąs, kad pastaruoju metu sistemingai diskredituojamas Valstybės saugumo departamentas (VSD), todėl neatmeta parlamentinio tyrimo iniciatyvos. „Jei ir matau pagrindą parlamentiniam tyrimui, tai tam, ką dabar daro Vytautas Bakas. Jis meta didelį šešėlį ant VSD, kyla klausimas, ar jo neišnaudoja“, – ketvirtadienį BNS sakė D. Gaižauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) planuoja kreiptis į Užsienio reikalų ministeriją, kad ši imtųsi priemonių, jog Rusijos verslininkas Jevgenijus Prigožinas ir jo turtas atsidurtų Europos Sąjungos (ES) „juodajame sąraše“. „Asmuo tikrai yra gana žinomas ir žinomas tuo, kad yra artimas Kremliaus režimui, vienaip ar kitaip susijęs su privačia karine bendrija „Vagner“ ir tuo pačiu žinome, kad JAV jam taiko sankcijas pagal tris protokolus.

Dėl šiltos žiemos pražydo vienas iš 5 nuodingiausių augalų Lietuvoje – paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Biologai griežtai įspėja jo neliesti, nesinešti į namus. Ne veltui daugelyje Europos šalių jo pavadinimas siejamas su vilku, miško našlaičiu ar miško alyvomis. Negalima liesti Tai nedidelis ūksmingų miškų krūmelis, turintis dvi ar tris plonas šakutes. Atviroje vietoje jis gali užaugti iki 1–1,5 metrų aukščio, gausiai žydėti ir derėti.

Panevėžio apylinkės teismas trečiadienį nusprendė Aplinkos apsaugos departamentui grąžinti bylą dėl sausio pradžioje Utenos rajono tarybos nario, valstiečio Jono Slapšinsko nušautos stumbrės.

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“. „Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio...

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigia neprieštaraujantis siūlymui viešinti medžioklės lapus. „Dalyvauja tose medžioklėse, kaip suprantu, ne tik valdžios ar politikų atstovai, yra žmonės, kurie nenori būt identifikuojami. Galima tą daryt, aš nematau problemos, ypač iškilus tokiems atvejams, kai kažkokios spekuliacijos vyksta“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras. „Pasakyti, kas tokio, kad dalyvavo kažkas dar.

Utenos rajono politikas, valstietis Jonas Slapšinskas įklimpo kaip reikiant. Jis oficialioje komercinėje medžioklėje nušovė stumbrę. Vyras teisinasi supainiojęs ją su šernu. Už saugomo gyvūnų sumedžiojimą politikas turės sumokėti keliolika tūkstančių eurų ir tai, atrodo, dar ne pabaiga. Įtakingas Utenos politikas Jonas Slapšinskas, pernai išrinktas į rajono savivaldybės tarybą su VLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu šiomis dienomis kaip reikiant prisidirbo.

Saugomo žinduolio stumbro patelę praėjusią savaitę sumedžiojo Utenos tarybos narys valstietis Jonas Slapšinskas. „Gavę papildomos informacijos, jog asmuo yra viešas, patiksliname, kad Jonui Slapšinskui yra surašytas administracinės teisės nusižengimo protokolas (...) byla bus perduota nagrinėti teismui. Atkreipiame dėmesį, kad kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, negalima teigti, jog asmuo yra kaltas“, – BNS pranešė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė.

Vyriausybė pakartotinai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 43 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti „Sodros“ įmokų lubas. Tokios pat lubos, virš kurių pajamos nėra apmokestinamos „Sodros“ įmokomis, nuo 2021 metų bus taikomos samdomą darbą dirbantiems žmonėms. Šis pakeitimas palies maždaug 1–2 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, kurių metinės pajamos dabar viršija 55 tūkst. eurų. Mažesnes pajamas gaunantieji mokės tokias pat įmokas, kaip ir šiemet.

Biržuose pastebėti Lietuvoje dar itin reti, tačiau pavojingi invaziniai šliužai. Jų buvo rasta Biržuose, Agaro gatvės rajone ir A. Dauguviečio parko teritorijoje, rašoma portale valstietis.lt Apie keistą radinį buvo informuota Biržų miesto seniūnijos seniūnė Kristina Undzėninė ir savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė. J. Bruniuvienė išsiaiškino, kad tarp pastebėtųjų Biržuose yra rudasis orionas ir luzitaninis orionas. Tai – didelė sraigė be kiaukuto.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams. Pasak jo, Lietuva ir toliau skirs gynybai ne mažiau 2 proc.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė stipraus alkoholio, benzino, dyzelino, įskaitant skirtą žemdirbiams, akcizų didinimui. Pastarasis didės simboliškai – keturiais eurais.  Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, biudžeto pajamos kitąmet išaugs 42 mln. eurų.  Už atitinkamus Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš 10, susilaikė 38. Seimas dėl galutinio įstatymo priėmimo dar turės balsuoti.

Seimo valdyba trečiadienį atšaukė savo anksčiau priimtą sprendimą dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų panaudojimo, grąžinusį automobilių nuomą. „Šiandien valdyba panaikino aną sprendimą, kreipėmės į frakcijas, kad pateiktų savo siūlymus. Jei bus pateikti frakcijų siūlymai, atsižvelgiant į juos paprašysime, kad Etikos ir procedūrų komisija suformuotų naują siūlymą ir tokį galėsime svarstyti“, – po valdybos posėdžio žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuriame daugumą sudaro valdantieji, nepritaria planams 2020-2021 metais lėčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Komitetas antradienį nepritarė tai numatančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms. Už balsavo 5 komiteto nariai, 4 – prieš, o du susilaikė. Šią komiteto išvadą dar vertins parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.

Valdžia nesutinka sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) naujiems elektromobiliams.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti grupės parlamentarų siūlymo naujiems elektromobiliams, jei jų kaina neviršija 35 tūkst. eurų, taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Įtarimai korupcija klampina Seimo narį valstietį Kęstutį Smirnovą. 65 tūkst. eurų iš valstybinio Sporto rėmimo fondo gavo jo žmonos valdomos sporto organizacijos. O štai vos 8 tūkst. paprašęs seimūno brolis savo sporto klubui – gavo špygą. Dėl įtartinų pinigų dalybų seimūnas K. Smirnovas mėgina tikinti pirštų neprikišęs ir nieko nežinojęs. Opozicija dėl to valdantiesiems jau grasina užkurti karštą pirtį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis kreipėsi į specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši tirtų pačių valdančiųjų keistą mėgėjiško sporto finansavimą. STT pareigūnų pagalbos valstiečių lyderiui prireikė po to, kai jo partietis parlamentaras K. Smirnovas sulaukė kaltinimų, kad šiemet itin dosniai finansuojamos jo rinkimų apygardos įstaigos, o tarp jų – ir jo žmonos valdoma graplingo federacija. Pinigų iš valstybės K. Smirnovo žmona nesikuklina prašyti ir savo sporto klubui.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į tris laisvas vietas Seime naujus politikus rinko iš viso 18,82 proc. rinkėjų. Iš anksto vienmandatėse Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose valią pareiškė 4,52 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, dar 14,3 proc. balsavo apylinkėse, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Per antrąjį turą rinkėjai buvo dar pasyvesni nei per pirmąjį. Prieš dvi savaites savo valią pareiškė 19,95 proc. rinkėjų.

Seimas svarsto siūlymą panaikinti prievolę dviratininkams dėvėti ryškiaspalvę liemenę arba važiuoti su įjungtais žibintais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos numato, kad tokie reikalavimai liktų galioti tik važiuojant ne gyvenvietėje. Seimo narių darbo grupės pagal Mariaus Kučinsko peticiją parengtam projektui šią savaitę pritarta po pateikimo balsavus 35 Seimo nariams, „prieš“ buvus šešiems ir 19 susilaikius.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 15 valandos balsavo 14,09 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 9,57 proc. balsavo apylinkėse iki 15 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, čia balsavo 20,2 proc. visų rinkėjų. Gargžduose savo valią buvo pareiškę 12,01 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

 Iš anksto renkant tris Seimo narius antrajame ture balsavo 1,7 tūkst., arba 1,56 proc., rinkėjų. Sostinės Žirmūnų apygardoje per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 0,8 proc., Gargždų – 1,28 proc., Žiemgalos – 2,59 proc. rinkėjų. Pirmąjį turą per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškęs analogiškas skaičius rinkėjų – 1,5 procento.

Seime skinasi kelią dar viena idėja palengvinti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti būstą regionuose. Jei nuosavą būstą žmogus įsigijo būdamas nepilnametis arba šiuo metu jo būstas yra netinkamas jo poreikiams, ateityje jis taip pat galėtų pretenduoti į paramą įsigyjant pirmąjį būstą. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti atitinkamas Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas ir toliau jas svarstys lapkričio 14-ąją.

Rugsėjis pažers netikėtumų. Jiems turėtų nusiteikti bene visi Zodiako ženklai. Vis dėlto vieno ženklo laukia nemenki pokyčiai, susiję su profesinės veiklos keitimu. Sužinokite, kas jūsų laukia.  AVINAS. Jūsų prioritetas šią savaitę – darbas, taip pat klausimai, susiję su jūsų padėtimi ir autoritetu tarp kolegų. Laukia daug pokalbių, dalykinių susitikimų. Galimas finansinis pagerėjimas, susijęs su perėjimu į geriau mokamą darbą. Marsas skatins pramogauti, bendrauti, kurstys jausmų laužus.

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardų rinkėjai vangiai eina balsuoti – per pirmą išankstinio balsavimo dieną valią pareiškė 0,55 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausi buvo Žiemgalos apygardos rinkėjai, čia trečiadienį balsavo 195 arba 0,64 proc. rinkėjų. Gargžduose valią išreiškė 102 arba 0,63 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, o Vilniuje esančioje Žirmūnų apygardoje – 133 arba 0,38 procento.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas pirmadienį pranešė prašysiantis nušalinti tris komiteto narius iš opozicijos, kai bus atliekamas parlamentinis tyrimas dėl Seimo narės Irinos Rozovos. Politikas teigė tokį sprendimą dėl buvusio komiteto pirmininko Vytauto Bako, konservatoriaus Lauryno Kasčiūno ir liberalo Virgilijaus Aleknos priėmęs dėl to, kad jų veikla irgi bus nagrinėjama tyrimo metu.

  Seime linkstama pasipriešinti pirmam prezidento Gitanos Nausėdos veto.   Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlo atmesti prezidento pasiūlymą ir, kaip numato jau priimtas įstatymas, leisti vienam ar susijusiems savininkams įsigyti iki 1,5 tūkst. hektarų miško žemės. Už šalies vadovo veto atmetimą balsavo visi 7 komiteto nariai. G.Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką.

Pasibaigusios Seimo pavasario sesijos metu parlamentarai plušėjo nevienodai aktyviai, rašo portalas 15min.lt. Kaip rodo Seimo narių aktyvumo statistika, kovo–liepos mėnesiais nebuvo nė vieno tautos išrinktojo, kuris būtų dalyvavęs visuose, 57-iuose, plenariniuose posėdžiuose, ne visi politikai inicijavo įstatymų projektus. Daugiausia plenarinių posėdžių praleido Vyriausybėje dirbantys parlamentarai.

Seimo Kaimo reikalų komitetas antradienį nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui leisti vienam gyventojui ar įmonei bei susijusiems asmenims turėti ne daugiau kaip 5 proc. visų privačių miškų savininkų valdomo ploto, arba apie 42-44 tūkst. hektarų. „Ploto ribojimo nėra, bet taikomas rinkos koncentracijos ribojimas, kad rinkoje nedominuotų vienas ar keli dalyviai, kad būtų vietos konkurencijai“, – komitete pristatydamas pataisą teigė S. Gentvilas. Anot jo, dabar Lietuvoje yra apie 840 tūkst.

Šią savaitę užsiminęs apie ketinimus apmokestinti taršius automobilius, premjeras Saulius Skvernelis sako, jog būtina apsispręsti, ar mokestis būtų taikomas visam transporto parkui – nuo traktoriaus iki lengvojo automobilio. Tačiau jis pabrėžia, kad naujas mokestis nebūtų taikomas mažas ar vidutines pajams gaunantiems žmonėms.

Seime diskutuojama, ar apriboti miško žemės pirkimą. Aštuoni „valstiečiai“ siūlo, kad asmuo ar susiję asmenys galėtų įsigyti ne daugiau kaip 1,5 tūkst. ha miško žemės. Vienas pataisų iniciatorių „valstietis“ Viktoras Rinkevičius įspėjo, kad Lietuvoje miškus superka kelios verslo grupės, daugiausiai užsienio kapitalo. „1,5 tūkst. ha, manau, yra optimalus miško plotas, kurį gali turėti vienas  savininkas ir puikiai iš to gyventi.