valiuta

Dėl silpnų JAV ūkio augimo duomenų ėmus blėsti viltims, kad JAV centrinis bankas šiemet padidins bazinę palūkanų normą, besivystančių rinkų valiutų kursai pirmadienį pastebimai pabrango JAV dolerio atžvilgiu. Penktadienį paskelbti duomenys parodė, kad didžiausias pasaulio ūkis balandžio-birželio mėnesiais padidėjo 1,2 proc., nors analitikai tikėjosi maždaug 2,6 proc. prieaugio.

Silpstant lūkesčiams dėl bazinės palūkanų normos JAV padidinimo, JAV dolerio kursas ketvirtadienį kopia aukštyn euro atžvilgiu, tuo tarpu svaro kursas svirduliuoja. Euro kursas, trečiadienio vakare Niujorke siekęs 1,1125 JAV dolerio, ketvirtadienį Europoje smuktelėjo iki 1,1106 JAV dolerio. Svaro kursas, trečiadienį šoktelėjęs 0,6 proc.

Marius JURGILAS, Lietuvos banko valdybos narys Kokia mūsų taip iki šiol mėgstamų grynųjų pinigų ateitis, ar ilgai dar jie bus Lietuvos pagrindine atsiskaitymo priemone. Šiemet, o galbūt ir kitais metais žmonės vis dar juos vertins, tačiau ateityje gali būti, kad įsigalės ne tik elektroniniai pinigai, bet ir kitos, daug kam netikėtos atsiskaitymo priemonės. Pinigai, atrodo, tokie visiems pažįstami, visų čiupinėti, visi turi su jais susijusių savų patirčių.

Žmonės prie vieno Maskvos banko būriuojasi ne iš gero gyvenimo. Šią savaitę rublio kursui pasiekus naują antirekordą, užsienio valiuta paskolas pasiėmę rusai ėmė reikalauti, kad bankai peržiūrėtų susitarimus. Žmonės skundžiasi neišgalintys sudurti galo su galu. Šiandien rublis atsieina beveik 79-is dolerius arba 85-is eurus. Jo kursas šią savaitę buvo kritęs dar žemiau ir pablogino 2014-ųjų gruodžio rekordą, kai Rusija susidūrė su ekonominiais sunkumais dėl Vakarų sankcijų.

77 rubliai už dolerį ir beveik 84 už eurą. Tokia štai Rusijoje naujųjų metų realybė – rublis pasiekė naujas žemumas. Atšventę 2016-ųjų sutiktuves rusai ir vėl grįžta į pilką gyvenimą su pilkomis nuotaikomis. Ir kai kurie pasiryžę toliau tyliai kentėti. Tiesa, situacija gali ir dar pablogėti. Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 33 dolerius, kai, rodos, dar neseniai siekė 100, o ekspertai žada, kad jis dar pigs. O pajamos iš naftos  ir dujų, vienas svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Nuo 2016 metų pradžios litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima tik Lietuvos banke (LB) - litų banknotus ir monetas nemokamai ir neribotą laiką keis trys LB kasos. Galimybę toliau keisti litus svarsto Medicinos bankas, tačiau jis už paslaugas taikytų tam tikrą mokestį. Iki šių metų pabaigos litų banknotus nemokamai dar galima išsikeisti ir 89-iuose komercinių bankų padaliniuose.

Šiemet, Lietuvai įvedus eurą, vidutinės darbuotojų pajamos didėjo, tačiau žmonės to nepajuto, sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Anot jos, šiemet smarkiai didėjo kai kurių paslaugų kainos, brango būsto nuoma, ir šios tendencijos turėtų išsilaikyti ateityje. „Visuomenės apklausos rodo, kad atlyginimų didėjimo daugelis nepajuto.

TV3 redakciją pasiekė keista istorija. Kaip Iš parduotuvės į nuovadą gali pakliūti niekam nieko blogo nepadaręs žmogus. Ir viskas dėl vienos kupiūros. Už prekes atsiskaitinėjusiai vilnietei kasininkė pranešė, kad jos 50-ies eurų banknotas netikras, o netrukus pasirodę pareigūnai moterį išsivežė. Per kelias valandas išsiaiškinus, kad banknotas tikras, policininkai moteriai leido vykti namo. „Tokie nesklandumai visuomet gali pasitaikyti, kai banknotas yra labai susidėvėjęs.

Su pokyčiais, įvedus eurą, apsiprato daugiau nei pusė (65 proc.) Lietuvos gyventojų, labiausiai – jaunesnės amžiaus grupės (15-34 m.) gyventojai. Tačiau, palyginus su vasario mėnesį atlikto tyrimo rezultatais, penktadaliu išaugo manančiųjų, kad įvedus eurą paslaugų ir prekių kainos šiek tiek ar labai pakilo.

Nuo šių metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjo 7 proc., per metus - 14 proc. Įprasta, kad silpnėjanti vietos valiuta (mūsų atveju euras) užsienio valiutos atžvilgiu skatina gaminio ar paslaugos eksportą į stiprėjančios valiutos šalį ir daro prekes ar paslaugas labiau konkurencingas, palyginti su vietos gaminiais ar paslaugomis.

Kazachstano bankai ir keityklos sustabdė prekybą doleriais. Neveikia prekybos centrai ir interneto parduotuvės. Šalies ekonominis gyvenimas sustojo po to, kai valdžia nusprendė „paleisti“ nacionalinę valiutą tengė, praneša rbc.ru. Dauguma keityklų Almatoje yra uždarytos, praneša „Tengrinews“. Leidinio korespondentui pavyko buvusioje respublikos sostinėje tik vieną veikiančią keityklą. Prie jo nusidriekė didžiulė eilė, tačiau netrukus jis taip pat užsidarė, rašo leidinys.

Turbūt nedaug kas žino, kad pasaulyje egzistuoja per 500 virtualių valiutų. Viena iš jų – bitkoinai – gerokai įleidusi šaknis. Ji vis populiarėja ir Lietuvoje. Bitkoinus priimančios įmonės sako, kad žmonės jais atsiskaito nuolat, tai esą labai patogu ir pigu. „Vilniaus mieste esame atlikę netgi apklausą, tai 55 proc. vilniečių žino arba girdėję yra apie bitkoiną, o iš viso šimto procentų 7,5 proc. žino, kas yra bitkoinas, gerai. Ta prasme, kaip gerai nusimanančiais.

Nuo liepos 1 dienos prekybininkai nebeprivalo skelbti kainų dviem valiutomis, bet didieji prekybos centrai, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, planuoja tai daryti iki metų pabaigos. Žmonės dar nori matyti litą. „Atsisveikinimas su nacionaline valiuta išties ilgas, o nostalgija litui tik didėja“, – tvirtina Jolita Mažeikienė, kuriai šis procesas pakuždėjo verslo idėją.

Euro įvedimo Lietuvoje koordinavimo komisija ketvirtadienį renkasi į vieną paskutinių savo posėdžių, kuriame aptars euro įvedimo procesą. Penktadienį sukanka 100 dienų, kai šalyje įvestas euras.

 Anot projekto Pranešu.lt vadovės Eglės Kybartienės, praėjus beveik trims mėnesiams po euro įvedimo Lietuvoje, galima teigti, jog visuomenė jau priprato prie naujos valiutos. „Pastebėjome, kad portale Pranešu.lt (www.pranesu.lt) ėmė mažėti nusiskundimų dėl įvairių vartotojų atrastų pažeidimų, tuo tarpu pagyrimų tvarkingiems ir vartotojams palankiems verslininkams ėmė daugėti.

 Nors Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra per mažas, maišais ir lagaminais litus keitimui nešę tautiečiai nėra tokie vargšai, kaip dedasi. Taip mano KTU viešėjęs SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. G. Nausėda pasitiko sausakimša Kauno technologijos universiteto (KTU) Aula, kur jis su studentais diskutavo tema „Ekonomika: Lietuva, Europa, Pasaulis“. Viena iš paliestų aktualijų diskusijoje buvo dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu.

Nors euras ir litas dar devynias dienas išlaikys lygiaverčių pinigų statusą, prekybininkai nacionalinę valiutą skuba palaidoti anksčiau.   Maitina tik už eurus Nors priežiūros institucijos perspėja apie gresiančias šimtatūkstantines baudas už euro įvedimo pažeidimus, lietuviškus centus atsisako priimti monetomis užverstos kaimo parduotuvės, smulkiosios įmonės, o Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos valgykla sumojo, kad lengviausiai vaikus prie naujosios valiutos pripratinti palikus juos alk...

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Seime Petras Gražulis siūlo, kad litų banknotai būtų saugomi iki 2019 metų sausio 1 dienos. Jis parengė Seimo rezoliucijos projektą, pagal kurį Lietuvos bankui būtų pasiūlyta ketverius metus saugoti Lietuvos nacionalinę valiutą litą.

Prekybos ar paslaugų bendrovės, kurios pirmomis dienomis po euro įvedimo neduos grąžos naująja valiuta, nebus baudžiamos, sako Lietuvos banko vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, dvigubos cirkuliacijos metu į tai bus žiūrima lanksčiai. „Klausimas, matyt, būtų kontroliuojančioms institucijoms, ne man. Bet aš manau, mes puikiai suprantame, kad nėra eilinė reforma, todėl visiškai natūralu, matyt, kad tikrai bus lanksčiai reaguojama į situaciją.

Artėjant euro įvedimui vieni prekybininkai su nerimu laukia kaip toliau rutuliosis situacija pasikeitus valiutai, kiti – džiaugiasi, nes įžvelgia galimybes tvirčiau žengti į tarptautines rinkas. Lietuvai pagaliau žengiant į euro zoną, prekybininkai kava įžvelgia ir galimybę kainų mažinimui. Kava ir kavos aparatais prekiaujančios įmonės „Kavos draugas“ vadovo Aurimo Vainausko teigimu, Lietuvai įsivedus eurą, prekybai tarptautinėje rinkoje atsiras palankesnė terpė.

Valiutų rinkose situacija jau artėja prie panikos būsenos, kuri grasina visos finansų sistemos stabilumui,“ – perspėjo vyriausiasis „VTB 24“ investicinio departamento analitikas Stanislavas Kelščevas, rašoma vesti.ru. Maskvos biržoje 2014-ųjų lapkričio 7 dienos rytą euro kursas viršijo psichologiškai svarbią 60 rublių žymą ir „pagerino“ naują rekordą, praneša „TASS“. Euro kursas pabrango dar 2 rubliais ir 22 kapeikomis. Naujas keitimo kurso maksimumas nustatytas tie 60,27 rublio žyma.

 Artėjantis euro įvedimas kelia vis daugiau nerimo turintiems ar norintiems pasiimti paskolą. SEB banko verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius patarė paskolą imti ta valiuta, kuria planuojate atsiskaityti pirkdami būstą. Tačiau norintieji padėti indėlį, valiutos pasikeitimui neturėtų suteikti didelės reikšmės.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus.

Parduotuvėse ir paslaugų teikimo vietose kainos ir litais, ir eurais bus nurodomos iki pat 2015 m. birželio 30 dienos. Tuo tarpu gaunamų pajamų virsmas įvyks staiga: gruodį algą ar pensiją gavę litais, 2015 m. sausį sąskaitose ar atlyginimų lapeliuose išvysime bemaž pusketvirto karto kuklesnes sumas – tiesa, eurais. Psichologų teigimu, į eurus perskaičiuotos pajamos pradžioje gali šiek tiek gluminti. „Euras pirmaisiais 2015 metų mėnesiais žmonėms kels dvigubų emocijų.

Kol bankai, technologijų milžinai ir norintys tokiais būti rungiasi dėl ateities mokėjimų sistemos, Vokietijos vartotojai, panašu, visiškai patenkinti praeities mokėjimo sistema. Vokietija lieka viena iš labiausiai grynuosius pinigus naudojančių išsivysčiusių ekonomikų pasaulyje.

Nuo naujųjų pradėsime atsiskaitymą euro valiuta. Tačiau tai nereiškia, kad iki sausio 1 dienos nespėję išsikeisti litų, patirsime nuostolių ar nepatogumų. Į namus belsis tik sukčiai Po euro įvedimo, visoje Lietuvoje veiks nemokamo litų keitimo į eurus vietos. Grynieji litai į eurus nemokamai bus keičiami bankuose, paštuose ir kai kuriose kredito unijose. Įvedus eurą Lietuvos bankas savo kasose Vilniuje ir Kaune litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką.

Škotijos svaras yra sutartinė valiuta, kurią priimti įsipareigoja ne visi prekybininkai ar bankai. Todėl išsikeisti grynuosius Škotijos svarus Lietuvoje yra sudėtinga. Taip sako DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. LRT.lt portalo skaitytoja Indrė kreipėsi į redakciją, norėdama išsiaiškinti, kodėl negali pasikeisti parsivežtų Škotijos svarų. Dauguma bankų tokios valiutos savo keičiamų sąraše neturi, nors, pasak skaitytojos, tai yra lygiaverčiai pinigai D. Britanijos svarams.

Seksas, teigia dailiosios lyties atstovės, - jų slaptas ginklas su džeimsais bondais kovojant dėl viešpatavimo. Tik ar reikalingas moterims tas viešpatavimas, jeigu tenka stoti į manipuliacijų ir derėjimosi su mylimuoju kelią?.. „Esu tikinti ir todėl jaučiausi ne kaip, nes gyvenau su vyru nesusituokusi. Tačiau jis vis vengdavo kalbėtis apie vestuves. Kartą jam pasakiau, kad kol manęs neves, su juo nesimylėsiu. Jis nustebo, bet nusijuokęs pasakė, kad ši aplinkybė pagreitins mūsų vestuves.

Rugpjūčio 8 d. apie 4 val. Klaipėdos r., Gobergiškės k., Dvaro g., iš namo, pritaikius durų raktą, pavogtas seifas, kuriame buvo medžioklinis šautuvas „IZH54“ (leidimas išduotas medžioklei), pinigai įvairia valiuta ir planšetinis kompiuteris. Nuostolis – 10 500 litų.

 Lietuvai nuo kitų metų ketinančiai įsivesti eurą, šalies gyventojų pritarimas bendra Europos Sąjungos (ES) valiutai išaugo iki 50 procentų. Penktadienį paskelbtos Eurobarometro apklausos duomenimis, šių metų pavasarį, palyginti su praėjusių metų rudeniu, pasisakančiųjų už Europos ekonominę ir monetarinę sąjungą su viena bendra valiuta euru, padaugėjo 10 procentinių punktų. Pasisakančiųjų prieš dalis per minėtą laikotarpį sumažėjo 8 punktais iki 41 proc., dar 9 proc.

Iš esmės išnykus abejonėms, kad Lietuvoje nuo sausio 1 dienos bus įvestas euras, belieka kuo intensyviau informuoti visuomenę apie naująją valiutą. Vienas svarbiausių aspektų – kaip atpažinti padirbtus eurus ir apsisaugoti nuo sukčių. Net pusė Lietuvos gyventojų baiminasi, kad, įvedus eurą, apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti.

„Įsivedus eurą, nesitikėkite nieko gero bent keletą metų. Kainos kasnakt kils, o atlyginimai užsikonservuos. Tiems, kurie dabar gyvena gerai, greitai ims atrodyti, kad atlyginimo jau nebeužtenka, nes perkamoji galia sumenko. Vyresni olandai iki šiol keikia tuos, kurie įvedė eurą“, – sakė visą gyvenimą finansų sektoriuje dirbęs ir neseniai anapilin iškeliavęs Herman Hulsinga.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai užbaigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Lietuvos Respublikos piliečiui pareikšti kaltinimai dėl neteisėtos komercinės veiklos – valiutos keitimo. FNTT pareigūnai nustatė, kad niekur nedirbantis Vilniaus gyventojas nuo 2011 m. iki šių metų balandžio mėnesio Gariūnų turgavietėje jos prekeiviams itin dideliais kiekiais keisdavo grynaisiais įvairią valiutą: litus, dolerius bei eurus.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Pokalbių nutekinimo skandalas neigiamai veikia Lenkijos finansų rinkas. Euro atžvilgiu smukęs zlotas ir toliau gali neatsilaikyti prieš didesnius svyravimus tol, kol savo poste lieka dabartinis Lenkijos centrinio banko vadovas Marek Belka.

Sprendimas, ar Lietuvoje įvedamas euras, bus priimtas už dviejų mėnesių, tačiau tik kiek daugiau nei dešimtadalis šalies gyventojų mano, kad valiutos keitimas neturės jokių neigiamų pasekmių. Tokią visuomenės nuomonės tendenciją atskleidė Lietuvos vartotojų instituto užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas. „Dauguma gyventojų vis dar bijo įvairių neigiamų euro įvedimo pasekmių, pradedant išaugusiomis kainomis ir baigiant iš dalies prarasta tautine tapatybe.

Nuo saldainių iki „Tide“ skalbiklio – 25 keisčiausi dalykai, kuriuos žmonės naudojo vietoj pinigų. 12. Skumbrės Ši neįprasta valiuta paprastai naudojama kalėjimuose. Ir niekas negali paaiškinti, kodėl ši žuvis sulaukė tokio išskirtinio statuso, apart to fakto, kad viena šių žuvų pakuotė kainuoja apie vieną dolerį. 11. Pusiau universalus tarpgalaktinis nominalas Šią valiutą išrado kompanijos „Travelex“ valiutų specialistas. O naudojama ji būtų kosmose.

Nuo saldainių iki „Tide“ skalbiklio – 25 keisčiausi dalykai, kuriuos žmonės naudojo vietoj pinigų. 25. Rai akmenys Šie milžiniški disko formos akmenys iš Palau salos būdavo gabenami į Japo salą, kurios gyventojai juos naudodavo kaip neįprastą valiutos formą. Vertingiausi akmenys būdavo tie, kurie pareikalaudavo daugiausia aukų juos gabenant.   24. Druska Senovės Romos laikais tai buvo itin vertinga prekė. Net angliškas žodis salary (liet.

  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sprendimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų skelbs sekmadienį.   LVAT sprendimas viešai bus skelbiamas sekmadienį, 14 valandą.

Edgaras Savickas, LRT.lt Ką pagalvotumėte, jei kitą atlyginimą gautumėte bitkoinais – decentralizuota, virtualia valiuta? Lietuviškų šaknų turintis elektroninių pinigų tyrinėtojas ir kriptoekonomistas Jonas Matonis apie tai nebesusimąsto, nes net neturi pasirinkimo – jau kurį laiką atlyginimą jis gauna tik bitkoinais.

„Yra viena paslaptis, kurią turime įvardinti. Ji yra labai paprasta. Lietuva seniai turi eurą, mūsų litas yra griežtai, vienprasmiškai pririštas prie euro“, - iš Seimo tribūnos savo kolegoms priminė konservatorius Kęstutis Masiulis. Jis priminė, kad anksčiau litas buvo pririštas prie dolerio.

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius.

Kovo 31 d. Briuselyje vyko Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) posėdis. Čia ECON nariai buvo supažindinti su naujausia informacija apie Lietuvos ekonomiką, taip pat aptartas pasirengimas įsivesti eurą Lietuvoje.  Europos Komisija ir Europos centrinis bankas Europos Sąjungos Tarybai turėjo pateikti vertinimus apie Lietuvos pažangą įgyvendinant ES sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą įsivesti eurą šių metų birželį, tačiau tai padaryti nusprendė anksčiau.

2014 m. kovo 31 d., Vilnius — Jau dvidešimt metų litas yra susietas su užsienio valiuta. Pagal 1994 metais įvestą valiutų valdybos modelį litas fiksuotu kursu pirmiausia buvo susietas su JAV doleriu, o 2002 metais – su euru. Balandžio 1 d. minėsime 20-ąjį Lietuvos valiutų valdybos įsteigimo jubiliejų. Du dešimtmečius šis modelis užtikrino lietuviams tvirtą litą ir stabilesnę ekonomiką.

Kiekvienas ekonomikos struktūros pasikeitimas turi du pokyčius: realų ir psichologinį. Kalbant apie kainas, pirmasis sutampa su ekonomikos vystymosi lygiu, antrasis – su vartotojų elgsena. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad euro įvedimas Lietuvoje neturės įtakos būstų kainoms, bet tam prireiks ekonominio varotojų išprusimo. Mitų paneigimo momentas „Yra toks mitas - įvedus eurą, gali smarkiai pasikeisti rinka.

Vasario pradžioje Nacionalinis Kazachstano bankas paskelbė, jog nebepalaikys Kazachstano tengės kurso JAV dolerio atžvilgiu ties 155 lygiu. Vietinės valiutos likvidumas buvo santykinai žemas, ir vyravo tengės nuvertėjimo lūkesčiai. Nacionalinis bankas nusprendė, jog kurso palaikymas rinkos intervencijomis šaliai būtų nenaudingas, ir pasirinko staigaus devalvavimo žingsnį.

Artėjant euro įvedimui, Lietuvos gyventojai perspėjami saugotis sukčių, kurie senyvus žmones bando apgauti meluodami apie litų registraciją. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pabrėžė, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Lietuvos paštas, nei policija, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar kitos institucijos neprašo litų registruoti, taip pat nesurašinėja banknotų serijos numerių.

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mickevičius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad smulkusis versas, įvedant eurą, kainų tikrai nekels. „Manau, kad nerimas dėl euro įvedimo yra šiek tiek perdėtas. Smulkaus ir vidutinio verslo daugelis įmonių nereaguoja į euro įvedimą ir neketina organizuoti kokio nors kainų kėlimo.

Dėl euro įvedimo ypač nerimauja smulkusis verslas. Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigia, kad nebuvo atvejų, kuomet šalyse, kurios įsivedė eurą per pastarąjį dešimtmetį, smulkus verslas dėl euro įvedimo ėmė staiga ir bankrutavo.  „Žmonės prisimena problemas, kurios verslui visada yra ir buvo aktualios.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Lietuvai įsivedus eurą patogiausias būdas keisti valiutą – negrynųjų pinigų keitimas, naujienų portalui LRT.lt sako Lietuvos banko (LB) Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška. Pašnekovas pabrėžia, kad jokių operacijų gyventojų namuose nei LB, nei kitos finansinės institucijos neatliks, o namuose registruoti litus ar pakeisti valiutą siūlančius asmenis galima įtarti bandymu sukčiauti ir apie tai reikėtų nedelsiant pranešti policijai.