valdemaras jakštas

Po avarijos „Ekrano“ marių užtvankoje Panevėžio miesto savivaldybė skaičiuoja patirtus nuostolius, aplinkosaugininkai – gamtai padarytą žalą. Jau dabar aišku, kad lūžusiai užtvankai sutvarkyti prireiks milijonų. „Ekrano“ užtvanka atskleidė ir visos Lietuvos problemą. Užtvankų Lietuvoje virš 1000 ir kone pusė jų apgailėtinos būklės ir bet kada gali sugriūti. Aplinkos ministerija aiškina, kad didžioji dalis jų turėtų būti nugriauta.

Neeilinis incidentas Panevėžyje – lūžus „Ekrano“ marių užtvankai, Nevėžis ėmė lietis iš krantų. Grėsmingai pakilo vandens lygis upėje. Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai sudarė žvalgybines grupes, seka upės pakilimą ir yra pasiruošę, jei prireiks, gelbėti žmones iš apsemtų teritorijų. O gyventojai piktinasi, kad panašaus incidento reikėjo tikėtis, mat užtvanka neprižiūrėta, surūdijusi. Dėl avarijos Panevėžio savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją.

Nuo pareigų nušalintą korupcija įtariamą Panevėžio miesto merą Rytį Račkauską laikinai pakeis vicemeras Valdemaras Jakštas, ketvirtadienį nusprendė savivaldybės taryba. Už tokį sprendimą balsavo 26 tarybos nariai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Mero pareigas V. Jakštas eis iki vasario 20-osios arba kol bus priimtas kitas sprendimas dėl R. Račkausko nušalinimo.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

 Panevėžio mero posto siekiančių kai kurių kandidatų rinkimų programos mąstančiam rinkėjui gali sukelti net ne juoką, o pyktį dėl bandymo atvirai jį mulkinti. Jei išsipildytų bent dalis pažadų, kuriuos rinkėjams pažėrė vienuolika pretendentų į mero kėdę, po ketverių metų Panevėžys išties taptų unikalus.

Į Paįstrio seniūnijos Stačiūnų miške esančias 1863–1864 metų sukilėlių kapines ir jiems atminti pastatytą paminklą veda kelias pro milžinišką sąvartyną. Jo, kaip ir beveik dviejų dešimčių kitų rajono sąvartynų, niekaip neįstengiama sutvarkyti.

Panevėžio skverus ir parkus pakeis tūkstančių vietų automobilių stovėjimo aikštelės. Mašinos okupuos dalį Nevėžio pakrantės, Jaunimo parką ir netgi istorinį Sausio 13-osios skverą. Tokią grėsmę miestui įžvelgia daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelių specialiajam planui nepritarusi Apskrities viršininko administracija. Savivaldybės valdininkai tikina žaliųjų plotų neketinantys naikinti.

Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentu. Sutartį pasirašė šio departamento direktorius Valdemaras Jakštas ir Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.

Vagims, pragręžusiems po Apaščios upe nutiestą produktotiekį ir ketinusiems iš jo vogti dyzeliną, neišdegė - gręžinys aptiktas kaipmat. Tačiau į upę vis tiek išsiliejo apie keturias tonas kuro. "Jaučiuosi taip, tarsi dirbčiau Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir saugočiau gamtą nuo naftos, trykštančios iš po žemių", - šeštadienį "Lietuvos žinioms" sakė Panevėžio aplinkos apsaugos departamentui vadovaujantis Valdemaras Jakštas.

Per ekologinę nelaimę Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, į aplinką galėjo išsilieti 100-110 tonų dyzelino. Avarijos nelaimės padarinių likvidavimas užtruks iki spalio 20 d., o padarytą žalą turės atlyginti "Mažeikių nafta". Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams tai pranešė Aplinkos ministerijos ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai.

Ekologinės nelaimės vietoje Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, buvo surinkta 181 tona naftos produktais užteršto vandens, o dyzelino į vandens telkinį galėjo išsilieti kelios dešimtys tonų. Tokias nelaimės pasėkmes pirmadienį Aplinkos ministerijoje (AM) vykusioje spaudos konferencijoje įvardino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Rokiškio rajone Juodupės seniūnijoje dyzelino vagių užteršta teritorija paskelbta ekstremalios situacijos zona. Savaitgalį polaidžio ir lietaus vanduo išgriovė Šaltosios upelio pylimus. Todėl naftos produktai pateko į Vyžuonos upę, praneša naujienų portalas lrytas.lt. "Per keliolika mano darbo metų Panevėžio regione tai pirma tokio masto ekologinė avarija", - sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.

Žemės sklypų Biržų rajone prisipirkusios bendrovės „Resource develoupment group“ ir „Baltijos žemė“ Biržų rajone, kurio didžioji dalis yra karsto zonoje, sumanė statyti kiaulių kompleksą ir prašo rajono mero pasiūlyti dar tūkstantį hektarų žemės, kurią galėtų paversti kiaulininkystės zona. Žemvaldžiai jau turi nusipirkę du sklypus Širvenos seniūnijos Nausėdžių kaime. Jų rankose yra 38 hektarai žemės Vabalninko seniūnijos Natiškių teritorijoje.

Panevėžio miesto tarybos nariai spjovė į raginimus taupyti ir, tvirtindami naują tarybos reglamentą, atmetė siūlymus 12 proc. susimažinti išlaidas kanceliarinėms prekėms, transporto, pašto ir telefono paslaugoms. Nepalaikytas ir siūlymas finansiškai bausti posėdžius praleidžiančius politikus. Panevėžio miesto tarybos sekretorė Ingrida Mazaliauskienė informavo, kad politikai nepalaikė Ūkio, miesto plėtros ir aplinkosaugos komiteto siūlymo 12 proc.

Šalies miesteliai ir didesni kaimai, kurių nuotakų valymo įrenginiai susidėvėję arba visiškai neveikiantys, fekalijas išlaisto pamiškėse ir pakrūmėse, teršia vandens telkinius, gyventojų šulinius ir gruntinius vandenis, rašo „Respublika“. Visi žino, kad daugelyje Lietuvos vietovių nuotekų valymas yra apgailėtinos būklės, tačiau per artimiausius penkerius metus į vos pusę tūkstančio gyventojų turinčius miestelius investuoti nė neplanuojama.

Nevėžis ties Panevėžiu atgimsta iš naujo. Iš upės dugno kuopiami per kelis dešimtmečius jame nusėdę sunkieji metalai ir kita miesto pramonės įmonių į upę išleista bjaurastis. Upė pradėta valyti nuo Nevėžio užtvankos prie bankrutavusios „Ekrano“ bendrovės. Žemsiurbė išvalė šiek tiek daugiau kaip vieną kilometrą, tačiau miesto savivaldybė sustoti neketina, planuojama iškuopti dar 12 kilometrų, iki pat miesto ribos, teigia „Respublika“. Darbai buvo pradėti pernai rudenį.

Sostinė dūsta nuo šiukšlių, ir ši tema dažniausiai nepatenkintų gyventojų aptariama su kaimynais. Kitų Lietuvos miestų ir apskričių gyventojai pokalbiams, matyt, turi malonesnių temų, nes jiems ši problema nėra nei tokia svarbi, nei tokia brangi, rašo „Lietuvos žinios“. Vilnius dūsta nuo šiukšlių, o atliekų surinkimo tvarkos šiuo žodžiu vadinti nesiverčia liežuvis - tikra netvarka.

Kad į kišenę kas mėnesį papildomai nubyrėtų bent jau 900 litų, nebūtina per daug vargti, jei esi miesto Tarybos narys, rašo laikraštis "Sekundė".Vieni politikai atidirbti stengiasi bent jau iškalba, kiti netgi per posėdžius tyli akis įbedę į valdiškų kompiuterių monitorius ir skaito internetinę spaudą. Jausti sąžinės graužatį už kas mėnesį pasiimamas šimtines nėra reikalo – ataskaitos apie liaudies gerovei nuveiktus darbus nereikalaujama.

Panevėžio alaus darykloje "Kalnapilis" pirmadienį dėl chemikalų reakcijos įvykęs nuodingų garų išsiveržimas didelės žalos gamtai nepadarė, teigia aplinkos apsaugos specialistai. Kaip BNS sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Valdemaras Jakštas, tris kartus normą viršijanti azoto rūgšties koncentracija buvo nustatyta praėjus valandai po avarijos 100 metrų spinduliu nuo daryklos.