valdas lopeta

Buvęs prekybos tinklo „Lidl“ atstovas spaudai Valdas Lopeta jungiasi prie banko „Swedbank“ komunikacijos komandos – jis paskirtas naujai įkurto Naujienų ir komunikacijos projektų departamento vadovu. V. Lopeta bus atsakingas už banko kasdienę komunikaciją bei svarbiausių jos projektų įgyvendinimą, BNS pranešė bankas.  „Mane ypač sudomino „Swedbank“ pasiūlymas tiek dėl čia dirbančios profesionalų komandos, tiek dėl pačios organizacijos vertybių“, – pranešime sakė V. Lopeta.

Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklą „Lidl“ valdančią bendrovę „Lidl Lietuva“ palieka Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta. Jis antradienį pranešė, kad darbą bendrovėje baigs sausio 20-ąją. „Šis penktadienis bus mano paskutinė diena organizacijoje, su kuria kartu keliavome daugiau nei penkerius metus“, – feisbuke rašo V. Lopeta. V. Lopeta „Lidl Lietuvoje“ dirbo nuo 2017-ųjų spalio.

Kai kurios įmonės artėjant šventėms ir rekordiškai išaugus šildymo bei elektros sąskaitoms, savo darbuotojams žada mokėti kompensacijas. Papildomai prie algos kai kurie verslai darbuotojams išmokės po kelis šimtus eurų. Taip pat dalins kuponus pramogoms, medicininėms išlaidoms, padalins ir dovanų korteles, už kurias galima bus pasirūpinti šventiniu stalu.

Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę papeikimų ir vadovybės raginimų suleisti visus pirkėjus. Bendrovė tai neigia ir sako, kad įvyko „nesusikalbėjimas“. Portalo skaitytoja Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), dirbanti „Lidl“ parduotuvėje viename iš mažesnių šalies miestų.

Nesvarbu, švenčia pirmą ar paskutinę rugsėjo 1-ąją, visi moksleiviai į savo klases sveikinti auklėtojų skuba su glėbiais gėlių. Kasmet ir moksleiviai, ir jų tėvai suka galvas, kur ir kokias gėles įsigyti. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiomis gėlėmis ir už kiek šių mokslo metų pradžią pasitiks didžiausi šalies prekybininkai. Platus gėlių pasirinkimas Parduotuvėse „Lidl“ pirkėjų šį šventinį savaitgalį lauks specialūs pasiūlymai, skirti paminėti Mokslo ir žinių dieną.

Rugsėjo 1-ąją, kai Lietuvoje minima mokslo ir žinių šventė, prekybos vietose, išskyrus viešojo maitinimo įmones, draudžiama įsigyti alkoholio. Šiais metais rugsėjo 1–oji švenčiama sekmadienį, todėl pirmadienį, į kurį dauguma mokyklų nukėlė mokslo ir žinių šventę, alkoholis bus lengvai prieinamas – alkoholiu prekiaus bent 4 didieji prekybos tinklai, o nemaža dalis savivaldybių, nors turi tokią galią, pirmadienį drausti prekiauti alkoholiu nepasirinko.

Didžiausias Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklas „Iki“ ir Vokietijos tinklas „Lidl“ pirmieji šalyje atsisakė vienkartinių plastiko indų ir šiaudelių prekybos. Kiti didieji tinklai tai padarys pamažu iki 2021-ųjų vidurio, kai Lietuva privalės galutinai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą ir sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą. „Lidl“ vienkartinių plastiko indų nebeparduoda nuo šių metų pradžios, o jų likučiai parduoti vasarą.

Vagystės didžiuosiuose Lietuvos prekybų tinkluose skaičiuojamos tūkstančiais, o į vagiamiausių prekių sąrašą įtraukiami ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir skalbimo priemonės, sūris ar dešra. Kaip tv3.lt naujienų portalui sako mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, vagiamų prekių įvairovė per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad ilgapirščiams vagystės yra savotiškas verslo modelis, iš kurio galima uždirbti.

Seime siūloma įstatymais drausti prekybos tinklams dirbti kai kurių švenčių dienomis. Tokios idėjos imtasi po to, kai dalis prekybos tinklų esą nepaisė pernykščio susitarimo nedirbti per Kalėdas bei Velykas. Tuo metu prekybininkų nuomonės išsiskiria: vieni sutiktų per šventes nedirbti, kiti pažymi, kad jokio susitarimo nedirbti negalėjo būti.

Šią saulėtą pavasario popietę „Lidl Lietuva“ žinomiems žmonėms, tinklaraštininkams ir žurnalistams metė iššūkį – praleisti valandą be išmaniojo telefono ir socialinių tinklų.

Kitąmet į maisto prekių parduotuves užsukę lietuviai dar rečiau susidurs su gyvais kasininkais. Net keli šalies mažmeninės prekybos tinklai 2019 – aisiais žada toliau investuoti į savitarnos kasas, o vienas iš jų net tikina, kad pastarųjų plėtra bus didžiausia istorijoje. Kaip aiškina prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė, atlikta klientų apklausa neseniai parodė, kad savitarnos kasoms pirmenybę teikia beveik kas antras pirkėjas.

Optimizmo nekelianti Lietuvos demografinė padėtis ir mažėjantis darbuotojų skaičius šalies įmones verčia savo procesus automatizuoti, tikina ekspertai. Ne išimtis čia ir tūkstančius lietuvių įdarbinę didieji prekybos tinklai, kuriems iš susidariusios padėties vis dažniau padeda suktis diegiamos savitarnos kasos.

Panašu, kad adatų maiste vajus tęsiasi – po incidentų Šiauliuose ir Raudondvaryje adata mėsoje rasta ir Vilniuje. Vilnietė Simona portalui 15min pranešė apie mėsoje rastą adatą. Moters teigimu, mėsą ji pirko spalio 11 dieną sostinės Rasų gatvėje esančioje „Lidl“ parduotuvėje. Kaip pirkėja pasakojo portalui, adatos mėsoje iš išorės nesimatė, moteris ją pastebėjo tik ėmusi mėsą pjaustyti.

Apsiperkant didžiuosiuose prekybos centruose reikia būti akyliems, nes galite nusipirkti maisto produktų su pasibaigusiu galiojimo laiku arba su priedais – pelėmis. Tokį pirkinį „Lidl“ prekybos centre praėjusią savaitę nusipirko panevėžietė Ramunė. Moteris pirko du maišelius po 0,5 kg skrudintų žemės riešutų ir viename jų rado 8 cm dydžio sudžiuvusią pelę. „Su pirkiniu grįžome atgal į prekybos centrą.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Siekiančių apgauti ir išvilioti pinigus – vis dar netrūksta. Kartais galima manyti, kad veikiama sistemiškai – sumažėjus telefoninių sukčių, padaugėja melagingų pranešimų apie į sąskaitas sugrįžusius pinigus, reikalingus prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis ar tokie „pagalbos“ pranešimai kaip šis. Internete pradėjo plisti naujas, galimai pinigus sąskaitoje galintis apsaugoti, būdas. Gudrumo ar naivumo viršūnė? Socialinių tinklų galios skleidžiant informaciją – neįmanoma nepastebėti.

„Swedbank“ Lietuvoje pristatė naują atsiskaitymų technologiją – bekontaktes mokėjimų korteles. Jau nuo kitos savaitės tokias korteles galės užsisakyti jaunimo programos banko klientai, o spalį bus pradėtos leisti ir kitų tipų bekontaktės debeto ir kredito kortelės. Naujovė leis banko klientams greičiau atsiskaityti už nedidelius pirkinius, o prekybininkams palengvins jų aptarnavimą. Kiti šalies bankai tokias korteles ketina pasiūlyti artimiausioje ateityje.

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Ryšių su visuomene agentūros „BVRG Burson-Marsteller“ komandą nuo 2013 metų birželio papildė Valdas Lopeta, tapęs šios bendrovės projektų direktoriumi. Prieš tai V. Lopeta dirbo prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių departamento vadovu ir buvo atsakingas už įmonės išorinės ir vidinės komunikacijos koordinavimą. „Per penkiolika veiklos metų suformavome profesionalią komandą ir sukaupėme daug naudingos ryšių su visuomene patirties. Didžiuojamės nuolat augančiu „BVRG Burson-Marsteller“ klientų ratu.

Artėjant svarbiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms lietuviai skuba pasirūpinti ne tik margučiais, bet ir šventinio stalo patiekalais. Remiantis daugiausia parduotuvių Lietuvoje turinčio prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, šiemet šalies gyventojai pirmenybę teikia šviežioms sezoninėms daržovėms ir vaisiams, o vienspalvius velykinius kiaušinius keičia įmantriau papuoštais margučiais. „Šiais metais Šv.

Į kitas šalis Kalėdos ateina greičiau nei į Lietuvą. Lempučių girliandomis ir raudonais kilimais Europos miestai dabinasi jau dabar. Švenčia kelis mėnesius Labiausiai Kalėdų ir Naujųjų metų šurmulį išnaudoja Vokietijos, Italijos, JAV bei Šveicarijos prekybininkai. Čia jau nuo lapkričio vidurio ar dar anksčiau pradedamos rengti kalėdinių rankdarbių mugės, koncertai. Vakarais Miuncheno ar Romos gyventojai gurkšnodami karštą vyną vaikštinėja raudonais kilimais išklotomis senamiesčio gatvėmis.

Alkoholio prekybos draudimas, kaip įprasta, galios Rugsėjo 1-ąją, šeštadienį, nors daugelyje mokyklų šventė įvyks pirmadienį. Laisvė pasirinkti Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija, leidusi mokykloms pačioms pasirinkti, kada švęsti Mokslo metų pradžią, panašu, padarė meškos paslaugą. 40 proc. Lietuvos mokyklų nusprendė šiais metais Rugsėjo 1-osios šventę minėti ne šeštadienį, o perkelti ją į darbo dieną – pirmadienį.

Informacijos amžiuje norisi žinoti viską. Tačiau kartais per prievartą grūdama visai neaktuali informacija gali ne juokais suerzinti. Visi puikiai žino tą  jausmą, kai savaitgalio ramybę sudrumsčia viena po kitos gaunamos SMS žinutės. Deja, šias žinutes rašo ne draugai, norintys papramogauti, o prekybos centrai ar kavinių tinklai.

Skaitytojas Steponas pranešė, kad pirmadienį, apsilankęs „Rimi“ prekybos tinkle, pastebėjo, kad beveik dviem litais atpigo kiaušiniai. Balsas.lt susiekus su šio tinklo atstove spaudai Raminta Stanaityte-Česnuliene, ši teigė, kad gana įprasta, jog kainos po šventinio laikotarpio kiek nukrenta, be to, kai kurioms kiaušinių rūšims taikomos specialios akcijos. „Tradiciškai po Velykų, kiekvienais metais kiaušinių kainos sumažėja.

Ar mesdami litą į išmaldos krepšelį iš tiesų padedame prašančiajam? O gal tik nusiperkame sąžinės ramybę? Ekspertai vis garsiau  kalba – nuolat remdami socialiai pažeidžiamus žmonės palaikome juos virš vandens, tačiau nepadedame jiems plaukti patiems. Pirmąją Šv. Velykų dieną, sekmadienį, Rūta Mikelkevičiūtė ir brolis Pijus pakvies diskusijai apie tikėjimą žmogumi.

Rytoj, Vasario 16–ąją, vieną svarbiausių valstybės švenčių, didieji prekybos centrai dirbs įprastu grafiku. Jų atstovų teigimu, tai daroma dėl klientų, kurie laisvą dieną gali skirti daugiau laiko apsipirkti. Tačiau ar dirbti švenčių dieną nori prekybos centrų darbuotojai ir ar nepažeidžiamos jų teisės? Profsąjungos sako jau seniai siekiančios pakeisti padėtį, o Darbo inspekcija jokių pažeidimų neįžvelgia.

Europarlamentarų skatinimas mažiau švaistyti maisto produktus aktualus ir lietuviams. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią imtis skubių priemonių maisto švaistymui sumažinti. Kaip „Panevėžio balsas“ jau rašė, viena tokių siūlomų priemonių – dvigubas maisto produktų galiojimo termino žymėjimas: iki kada produktas gali būti parduodamas ir iki kada – vartojamas. Dalį maisto produktų, dar ir pasibaigus nurodytam realizavimo laikui, vis dar galima kurį laiką valgyti.

Prieššventinę savaitę parduotuvės sausakimšos, bet pirkėjai plačiau atverti piniginių neskuba. Paprastai prieš didžiąsias šventes prekybos vietos būna apgultos pirkėjų. Šie metai nėra išimtis, bet masinio parduotuvių siaubimo taip pat nėra. Tik ko reikia stalui Pasak „Norfos“ prekybos tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, prieš krizę didžiausias prieškalėdinis pirkimas vykdavo kelios dienos iki Kalėdų ir pirkėjai prekybos centrus užgriūdavo kone vienu metu.

Kartais net ir labai pamėgtas maisto produktas gali nebebūti toks skanus po netikėto radinio jame. Naujienų portalas Balsas.lt sulaukė skaitytojo laiško, kuriame vilnietis studentas pasidalijo savo istorija apie netikėtą radinį pamėgtų marinuotų pipirų stiklainyje. „Viename „IKI“ prekybos centrų įsigijau du stiklainius marinuotų pipirų. Šį produktą visuomet perku tik šio tinklo parduotuvėse, nors nė vieną jų man nėra pakeliui, nes kitur nesu matęs.

Rugsėjo pirmoji daugumai simbolizuoja ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir datą, kada užsukus į prekybos tinklus, vėl tenka nemaloniai prisiminti – alkoholio šiandien nenusipirksi. Prieš keletą metų įsigaliojęs įstatymas draudžia prekybininkams pardavinėti alkoholinius gėrimus pirmąją rudens dieną, o lietuvius verčia jais pasirūpinti iš anksto. Prekybininkai neslepia, rugpjūčio 31 diena gerokai paaugina šių gėrimų pardavimus. „Vakar bendrai pardavėme 34 proc.

Į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi skaitytojos, neseniai nusipirktose kruopose aptikusios kirmėlių. Pasirodo, šio „lobio“ nuo šiol galima aptikti ne tik saldainiuose ir kirmėlės kruopose tampa didelio masto reiškiniu. Nemaloni kruopų mėgėjų patirtis Vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) visada labai mėgo įvairių kruopų košes, tačiau teigia, kad po paskutinių įvykių dar ilgai negalės jų valgyti.

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Nuo 19 iki 21 proc. išaugusio PVM naštą ant savo pečių užsikrauti pasiryžę kai kurie prekybos tinklai kainų nepadidino. Beveik visas asortimentas buvo pabrangintas tik „Rimi” ir „Norfa” parduotuvėse. Šie prekybos tinklai neslėpė, jog dėl padidėjusio mokesčio produkcijos kainas kels iškart. Skirtumą dengia patys „Maximoje” ir „Iki” beveik visų pagrindinių maisto produktų – pieno ir jo gaminių, duonos, mėsos, daržovių kainos išliko nepakitusios.

Žinodami, kad legaliai parduotuvėje įsigyti alkoholio rugsėjo pirmąją negalės, pirkėjai suskubo tai padaryti išvakarėse. Prekybos centrų atstovai sutartinai tvirtina, jog alkoholio pardavimai rugpjūčio 31 d. išaugo. Pasak UAB "Maxima LT" atstovės ryšiams su visuomene Renatos Saulytės, visų alkoholinių gėrimų pardavimai rugsėjo pirmosios išvakarėse, palyginti su paprastomis dienomis, išaugo trečdaliu. "Išvakarėse yra nupirkta apie 30 proc.

Uždarosios akcinės bendrovės „Palink-IKI“ profesinės sąjungos nariai rengia piketą prie Vokietijos ambasados. Tuo tarpu profsąjungos nariai ir bendrovės atstovai dialogą tęsia per žinisklaidos priemones. Beveik pusę UAB „Palink“ bendrovės akcijų valdo Vokietijos koncernas REWE-Beteiligungs-Holding International GmbH, vadinanti save socialiai atsakinga įmone.

Jau nuo rugsėjo 1-osios visų mūsų piniginės plonės sparčiau nei dabar. Naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas pabrangins daugumą prekių ir paslaugų. Pirmąją rudens dieną susiruošę apsipirkti prekybos centruose, įsigyti vaistų ar traukiniu nuvykti pas kitame mieste gyvenančius artimuosius nusiteikime mokėti daugiau. Prekybininkai, produkcijos tiekėjai, perdirbėjai bei gamintojai tikina nepajėgsiantys nuo 19 iki 20 proc.

Būdų, kaip nugalėti rinkodaros mūšyje, ieškantys verslo rykliai konkurentus imasi doroti jų pačių ginklais. Kurį laiką mokiusi vartotojus gyventi praktiškai „Norfa“ metė iššūkį kitiems šalies prekybos tinklams – savo reklamoje panaudojo jų simbolines spalvas. Atsakymas sufleruotas Pastaruoju metu į žiniasklaidą itin aktyviai įsiveržusioje reklamoje „Norfa“ skelbia atsisakanti 20 proc. savo antkainio.

Prekybininkai ilgai bandė pirkėjus prisivilioti siūlydami dideles daugelio prekių kainų nuolaidas, tačiau žmonės perka ir vartoja vis mažiau, parduotuvių apyvarta krenta, tad jos priverstos ieškoti naujų būdų priversti klientus atverti pinigines ar bent jau užsukti į prekybos centrus. Pirkėjams viliotinį šokančios išpuoštos parduotuvių vitrinos kone kiekvieną savaitę rengia "paskutinius" išpardavimus ir siūlo prekes su 50-70 proc. nuolaida.

Maisto pramonės atstovai tikina, kad dėl Seimo sprendimo dviem procentiniais punktais didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) neišvengiamai turės didėti maisto produktų kaina. Didelė mokesčių našta ir smukęs vartojimas esą nebepaliko jokių rezervų. Tik prekybininkai vis dar viliasi, jog brangs ne viskas arba ne tiek, kiek padidės PVM. Įstatymo pataisas, kuriomis šiemet jau nuo 18 iki 19 proc.

Nusikaltėlių grupuotės metasi į naują pelningą sritį - draudimo kompanijų apgaudinėjimą imituojant avarijas, pirmadienį rašo "Vakarų ekspresas".Nors kai kurie draudikai, matyt, nenorėdami įžeisti esamų bei būsimų klientų, apie apgavikus kalba itin atsargiai, faktas vienas - bandymų apgauti kompanijas imituojant eismo įvykius ir prašant dešimtis tūkstančių siekiančios žalos atlyginimo Lietuvoje netrūksta.