vakcinavimas

Skiepijant nuo koronaviruso (COVID-19) reiktų grįžti prie objektyvesnių kriterijų, tokių kaip žmonių amžius, sveikatos būklės, nes kyla abejonių dėl dabartinės tvarkos objektyvumo, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta.

Vakcinuotis nuo koronaviruso (COVID-19) gali įmonės, turinčios ne mažiau kaip šimtą darbuotojų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM pranešė, kad siekdama plėsti vakcinavimo apimtis suteikia dar daugiau galios savivaldybėms. Nuo ketvirtadienio didelės įstaigos, įmonės ar organizacijos, kuriose dirba ne mažiau kaip 100 darbuotojų, galės vakcinuotis. SAM pažymi, kad vakcinavimas yra nemokamas ir vyksta laisva valia.

Sveikatos apsaugos ministerija rengiasi keisti vakcinacijos nuo COVID-19 tvarką, pagal kurią liekant vakcinų nuo aukščiau sąraše esančių prioritetinių grupių būtų iškart leidžiama skiepyti pareigūnus, kasininkus, po jų – ir didesnius nei 250 asmenų kolektyvus.

Lietuviškasis imuniteto pasas pradės veikti tuomet, kai vakcina bus prieinama visiems gyventojams, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Manau, kad tas laikas sutaps – tą dieną, kai turėsime vakcinas ir galėsime pasiūlyti visiems Lietuvos žmonėms, imuniteto pasas pradės veikti. (...) Jis leis mums laisviau žiūrėti į naujas veiklas ir naujų veiklų atidarymą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministras.

Viešojoje erdvėje vis garsiau kalbant apie imuniteto paso idėjos įgyvendinimą, apie tai pasisakė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak Seimo pirmininkės, sprendimas dėl imuniteto paso įteisinimo turėtų būti gerai įvertintas, todėl skubėti šiuo metu nevertėtų. „Ar skubėjimas įvesti imuniteto pasą netaps meškos paslauga skiepijimui? Aš iš principo – už imuniteto pasą, kuris atvertų duris bendrauti plačiau.

Nesulaukdami skiepų nuo COVID-19 policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų Vilniuje trečiadienį rengia protesto akciją. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija pranešė, kad ženklą „Stop“ pareigūnai iš postų, kur tikrino tarp savivaldybių vykusius gyventojus, perkels prie Vyriausybės. „Šiandien dalis pareigūnų skiepus gauna, tik jeigu lieka savivaldybėse ir merai priima sprendimą paskiepyti. Dėkui jiems.

Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį praneš, jog per artimiausias dvi savaites – gerokai anksčiau, nei buvo siekta pagal pirminį planą, – teisę vakcinuotis nuo COVID-19 gaus visi pilnamečiai Jungtinių Valstijų gyventojai. Baltieji rūmai perkėlė visų grupių šalies gyventojų vakcinacijos pradžią nuo gegužės 1 dienos į balandžio 19-ąją dėl sparčiai vykstančios vakcinacijos kampanijos visose 50 valstijų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tvirtina, kad policijos pareigūnai ir kiti šiai prioriteto grupei priklausantys gyventojai Vilniuje bus pradėti skiepyti šią savaitę. Jis sako, kad net sveikatos apsaugos ministrui neliberalizavus prioritetų laikymosi tvarkos, vėliausiai policijos pareigūnai, kasininkai ir kiti bus pradėti skiepyti šios savaitės pabaigoje, baigus skiepyti ankstesnę prioriteto grupę.

Po savaitgalį vykusio skiepijimo, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ragina leisti plačiau skiepyti visuomenę grupes. „Pagrindinis iššūkis dabar, kad vis dėlto panaikintume tą disproporciją, kurią turime labai keistą, kai dalis prioritetinių grupių žmonių nenori skiepytis ir jiems tenka skambinti po kelintą kartą ir įtikinėti (...) o yra dalis, pradedant policijos pareigūnais arba daugybe kitų žmonių, šiaip bet kokį darbą dirbančių, kurie nori skiepytis, bet jiems neleidžiama“, – lrt radi...

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europą dėl „nepriimtinai lėtos“ vakcinacijos nuo pandeminio koronaviruso ir sakė, kad Senajame žemyne išaugęs sergamumas COVID-19 „kelia susirūpinimą“.   „Vakcinos yra geriausias būdas įveikti šią pandemiją... Tačiau vykdomas skiepijimas šiomis vakcinomis yra nepriimtinai lėtas“ ir „prailgina pandemiją“, sakė PSO Europos skyriaus direktorius Hansas Kluge.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį spręs dėl „Litexpo“ parodų centro patalpų nuomos gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19. Sprendimo projekte numatyta, kad beveik 4,7 tūkst. kv. metrų ploto salės Laisvės projekte būtų nuomojamos 3-6 mėnesiams, su galimybe pratęsti nuomą dar pusmečiui. Kaip BNS sakė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Lietuvai rengiantis priimti didesnes vakcinų siuntas, vien „Litexpo“ patalpose per dieną planuojama paskiepyti apie 6 tūkst. vilniečių.

Klausimas dėl spartesnio pareigūnų vakcinavimo šiuo metu yra sprendžiamas, tačiau gaunant didelius vakcinų kiekius greitai jis taps mažiau aktualus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo du žmonės, antrą – 84, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos dozę paskiepyti 324 tūkst. 675 asmenys, abiem – 150 tūkst. 886. Iš visų į Lietuvą pristatytų daugiau kaip pusės milijono vakcinos dozių sunaudota 475 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) papildė skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) prioritetinių grupių sąrašą. Po senjorų skiepytis bus kviečiami visi švietimo įstaigų darbuotojai ir abiturientai. Skiepytis prioriteto tvarka galės tiek pačių švietimo įstaigų, tiek maitinimo, valymo ir kitas paslaugas jose teikiančių įmonių darbuotojai, taip pat asmenys, vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje.

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis. Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad dabar reikia išeiti iš „AstraZeneca“ krizės ir jau ketvirtadienį, po Europos vaistų agentūros paskelbtų sprendimų.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Lietuvoje skiepijimas vakcina nuo koronaviruso įsibėgėja. Šalyje pirmadienio duomenimis dviem skiepo dozėmis jau paskiepyta virš 73 tūkst. žmonių. Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, po kurio teigė, kad Lietuvai bus sudarytos sąlygos iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. arba virš 2 mln. gyventojų. Pirmadienį G. Nausėda lankėsi vakcinavimo centre Kaune.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) pirmadienį pradėjo naudoti vakcinacijos nuo COVID-19 stebėsenos priemonę, turinčią suteikti daugiau informacijos apie Europos valstybėse vykdomos skiepų nuo koronaviruso programų pažangą. Pirmieji duomenys, jau paskelbti ECDC svetainėje, turėtų atspindėti padėtį 27 valstybių Bendrijoje, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje.

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, jau vasario mėnesio antroje pusėje Lietuvoje per dieną galėtų būti skiepijama apie 10 tūkst. žmonių. Antrąjį metų ketvirtį šis skaičius galėtų kilti ir iki 35 tūkst. Šią savaitę prezidentas susitiko su Lietuvos miestų merais ir aptarė masinio skiepijimo galimybes skirtinguose regionuose. Pasak G. Nausėdos, susitikimų rezultatai džiugina.

Papildžius vakcinacijos nuo koronaviruso (COVID-19) prioritetines grupes vieni pirmųjų įgyti imunitetą galės ir švietimo darbuotojai, karantino metu turintys tiesioginį kontaktą su mokiniais, taip pat plautine hipertenzija sergantys asmenys ir asmenys, kuriems diagnozuota tetraplegija, socialinių paslaugų įstaigose dirbantys ir kontaktą su šių įstaigų gyventojais turintys kitų juridinių asmenų darbuotojai.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Jungtinėje Karalystėje per pirmąją vakcinavimo nuo COVID-19 programos savaitę paskiepyti jau daugiau nei 137 tūkst. gyventojų, trečiadienį informavo imunizavimo kampaniją prižiūrintis ministras Nadhimas Zahawi. „Tikrai gera vakcinavimo programos pradžia. Praėjus septynioms dienoms turime 108 tūkst. pasiskiepijusiųjų Anglijoje, 7 897 – Velse, 4 tūkst. – Šiaurės Airijoje, 18 tūkst. – Škotijoje. Iš viso – 137 897“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė N. Zahawi.

Tarp visų Europos Sąjungos šalių, Lietuvoje registruojama daugiausiai meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų, o naujausios apklausos rodo, kad beveik du trečdaliai tėvų, auginančių iki dešimties metų vaikus, neturi pakankamai informacijos, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B, jo keliamą grėsmę sveikatai bei efektyviausią prevencijos priemonę – skiepus.

Teroristai, kurie laiko užėmę Rytų Ukrainos administracinius pastatus, šalies valdžiai iškėlė protu sunkiai suvokiamus reikalavimus. Apie tai, spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atstovas Stanislavas Renickis, praneša censor.net.ua. „Milicijos pareigūnai praneša apie labai keistus separatistų prašymus. Be federalizacijos, kurios jie nelabai sugeba paaiškinti, jie kažkodėl reikalauja atšaukti biometrikų įvedimą pasuose ir vakcinaciją.

Kėdainių rajone liepos pabaigoje po dešimties metų pertraukos vėl užregistruotas susirgimas stablige. Ši sunki liga diagnozuota 75 metų Kėdainių rajono gyventojui, pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras. Pasak pranešimo, tikėtina, kad vyras susirgo žaizdai užsiteršus žemėmis su stabligės sukėlėjais – jis besidarbuodamas darže užmynė ant žemėje buvusios vinies. Pirmieji ligos simptomai pasireiškė po traumos praėjus vos kelioms dienoms, nors žaizda buvo visai nedidelė. Šiuo metu vyras gydomas.

Altajaus krašte esančiame Družbos miestelyje aptiktas  juodligės ( Sibiro opos) židinys. Rusijos valdžios institucijos praneša apie 12 šia mirtina liga apsikrėtusių  žmonių. Vieno susirgusiojo gyvybės medikai nepajėgė išsaugoti. „Galime teigti, jog vyras mirė dėl uždelsto kreipimosi į medikus. Pajutęs ligos požymius sergantysis į ligoninę pateko po savaitės. Ši priežastis lėmė nukentėjusiojo mirtį."– teigė vietinės valdžios atstovai. Pranešama, jog ligą galėjo sukelti nugaišusi karvė.

Kalifornijos universiteto (UCLA) mokslininkai su laboratorinėmis pelėmis išbandė pagal senovės kinų žolelių mišinio receptą nuo pagirių sukurtą medikamentinį preparatą, kuris neutralizuoja daugelį neigiamų alkoholio efektų ir vertinamas kaip galima alkoholizmo prevencijos priemonė. Kitaip tariant, išgėrus šio medikamento, apsvaigti nuo alkoholio jei ir pavyks, tai labai nelengvai.