vakcina

Lietuva sieks daugiau vakcinos paaukoti trečiosioms šalims, bet kol kas tai įmanoma tik su „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas.

Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) 2021 m. liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  Pasidalinęs šia žinia socialiame tinkle LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas išskyrė svarbiausius punktus: 1. Vakcinacija yra viena iš geriausią apsaugą nuo COVID-19 suteikiančių priemonių.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 1527 gyventojai: 911 pirmąją skiepo doze ir 616 antrąja skiepo doze, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 304 tūkst. 972 žmonės, abiem – 1 mln. 105 tūkst. 953. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,6 proc. – 65–69 metų gyventojų.

Siekiant paspartinti vakcinavimo nuo COVID-19 procesą, skiepyti svarstoma ir studentų miesteliuose, teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Su universitetais taip pat bendradarbiaujame ir tikimės ten sudaryti galimybes, – pirmadienį LRT radijui sakė ministras. Jo teigimu, dėl tokios galimybės šiuo metu yra tariamasi. „Studentų miesteliai, kur dabar atvyks naujieji studentai, tvarkysis savo dokumentus, apgyvendinimo klausimus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jau ne viena valstybė priėmė sprendimą privalomai nuo COVID-19 skiepyti bent dalį darbuotojų. Tokį kelią pasirinkus ir kaimyninei Latvijai, kyla klausimas, ar Lietuva imsis šios priemonės. Tiesa, darbuotojai, darbdaviai ir teisininkai kategoriškai nesutinka privalomai skiepyti gyventojus, akcentuodami, kad prievarta neišspręs problemos.

Ukrainą pasiekė pirmoji Jungtinių Valstijų pagal COVAX iniciatyvą skirtų vakcinų nuo COVID-19 ligos siunta – per 2 mln. „Moderna“ skiepų dozių, pranešė UNICEF. „Į Ukrainą atgabenta daugiau kaip 2 mln. COVID vakcinos dozių, pagamintų JAV bendrovės „Moderna“. 2 000 040 dozių siuntą JAV vyriausybė perdavė per pasaulinį COVAX mechanizmą“, – teigiama pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pagaliau patvirtino persirgusiųjų koronavirusu skiepijimo tvarką. Vis dėl to imunologams primygtinai pabrėžiant, kad be reikalo skatinti imuninio atsako nereikia, dalis tokių žmonių priversti praeiti pilną vakcinacijos schemą. Tai neišvengiama dėl to, kad oficialiai persirgusiu asmuo laikomas, tik jei COVID-19 diagnozuotas PGR testu.

Kai kurie „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcina pasiskiepiję ekspertai dabar vakcinuojasi papildoma „Moderna“ arba „Pfizer“ doze, norėdami apsisaugoti nuo greitai plintančios koronaviruso Delta atmainos. Sveikatos priežiūros specialistai kol kas nerekomenduoja skiepytis kitomis vakcinomis, gavus „Johnson & Johnson“ ar bet kokį kitą skiepą, o du ekspertai netgi ragina palaukti daugiau duomenų.

Daugiau nei 179 milijonai amerikiečių ir daugiau kaip 44 milijonai britų jau yra gavę pirmąją iš dviejų vakcinos nuo Covid-19 dozę. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) žmonės yra skiepijami „Moderna“ ir „Pfizer-BioNTech“ vakcinomis, o Jungtinė Karalystė (JK) leidimą yra davusi „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ skiepams. Abi šalys savo gyventojus taip pat skiepija vienos dozės „Johnson & Johnson“ vakcina. Daugelis JK gyventojų antrąja vakcina yra skiepijami po 12 savaičių.

Prie kranto išsirikiavę indai laukia atvykstančio laivo. Tik jie niekur neplauks, čia jie lūkuriuoja laukdami skiepo nuo koronaviruso, kurį jiems atplukdo laivas. Atokiuose šalies kaimuose gyvenantiems indams šalies valdžia vakciną pristato pati – atplaukę su laivu, medikai čia skiepija vietinius žmones.   Indijos kaimelio gyventojai gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugas gauna itin retai, tad džiaugiasi tokia galimybe.

Pasaulyje sparčiai plintant itin užkrečiamai COVID-19 delta atmainai, vis garsiau kalbama apie galimybę skiepyti žmones trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze – net ir šalyse, kur vakcinuota didelė dalis gyventojų. Ekspertų teigimu, dar per anksti tvirtai pasakyti, ar šalims vėliau šiais metais reikės organizuoti skiepijimą trečia vakcinos nuo koronaviruso doze.

Ligos patale gulinčio vaiko vaizdas Kongo Demokratinėje Respublikoje pastaruoju metu vis dažniau pasikartoja. COVID-19 pandemija visame pasaulyje pristabdė vaikų skiepijimą nuo gyvybei pavojingų ligų – skiepus praėjusiais metais praleido net beveik 23 milijonai vaikų. Tai didžiausias nepaskiepytų vaikų skaičius per daugiau nei pastaruosius 10 metų. Vangus skiepijimas nuo tymų, poliomielito ar kitų užkrečiamų ligų lemia, kad ligoninių palatose vis daugiau atsiduria mažamečių vaikų.

Gamintojas „AstraZeneca“ penktadienį pristatė į Lietuvą dvidešimt pirmąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 14,4 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių.  Nauja siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos.  Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Vilniaus miesto savivaldybė iš anksto neįspėjo apie artėjančią 5 tūkst. „Moderna“ vakcinų galiojimo pabaigą, todėl nebebuvo galimybės jų pasiūlyti kam nors kitam, sako Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Vilniaus savivaldybė turėjo utilizuoti nepanaudotas atšildytas vakcinas, ir apie šį faktą Sveikatos apsaugos ministerija sužinojo tik tuomet, kai jos jau buvo nebegaliojančios – nepaliekant galimybės pasiūlyti kitoms savivaldybėms ar pabėgėlių centrams“, – BNS pateiktame atsakyme teigia mini...

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigė, kad siekiant padidinti vakcinacijos lygį vyksta „naujos lenktynės su laiku“, rašo politico.eu. Dabar jau matyti, kad tūkstančiai žmonių registruojasi vakcinai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pristatė naujų priemonių paketą, skirtą paskatinti skiepijimą ir įveikti artėjančią ketvirtąją COVID-19 bangą.

Farmacijos kompanija „Moderna“ trečiadienį pristatė į Lietuvą dvidešimtąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, ją sudaro 15,6 tūkst. „Spikevax“ vakcinos dozių. Nauja siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos gyventojai gali registruodamiesi internetu www.koronastop.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Vyriausybei papildyti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19: jame turėtų atsidurti krovinių ir keleivių vežėjai, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojai, kariai. Jeigu vėliau trečiadienį siūlymams pritars Vyriausybė, jie įsigalios nuo liepos 19 dienos.

Lietuvoje vykstant vakcinacijai ir lėtėjant jos tempams, panašu, imamasi visų įmanomų būdų skatinti žmones vakcinuotis nuo Covid-19.  Štai viena iš Palangos kavinių net siūlo nemokamai pasivaišinti cepelinais, jei gyventojas įvykdo pilną vakcinaciją.  Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija „Facebook“ paskyroje.

Malta atšaukė planus įvesti draudimą atvykti į šalį nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems keliautojams, likus kelioms valandoms iki jo įsigaliojimo trečiadienį. Dabar nepasiskiepijusieji nuo koronaviruso galės atvykti, bet privalės izoliuotis. „Žmonės, atvykstantys į Maltą iš bet kurios į sąrašą įtrauktos šalies... ir neturintys vakcinavimo pažymėjimo, tam tikrą laiką privalės karantinuotis“, – sakoma vėlai antradienį paskelbtame vyriausybės pranešime. Karantino trukmė kol kas neaiški.

Gyventojus paskatinę vakcinuotis bent viena vakcinos doze šeimos gydytojai sulauks papildomo skatinimo – 5 erų už kiekvieną prisirašiusį pacientą. Tokia tvarka numatoma liepos 8 d. registruotu Gyventojų skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyta COVID–19 ligos vakcina organizavimo tvarkos aprašo pakeitimu.

Vokietija neplanuoja sekti Prancūzijos ir kitų šalių, įvedančių privalomą skiepijimą nuo COVID-19 tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiu, antradienį sakė kanclerė Angela Merkel. „Neketiname eiti šiuo keliu“, – Berlyne sakė A. Merkel, apsilankiusi Roberto Kocho institute (RKI). „Pradedame fazę, kai toliau propaguojame [skiepijimąsi], kai turime daugiau vakcinų nei pasiskiepyti norinčių žmonių“, – sakė ji.

Siekiant paskiepyti kuo daugiau lietuvių ir užsienio šalių piliečių, dirbančių transporto įmonėse tolimųjų reisų vairuotojais, vežėjai prašo įkurti mobilias vakcinacijos vietas prie Lietuvos pasienių kontrolės punktų esančiose aikštelėse, kad išvykstantys ar namo grįžtantys vilkikų vairuotojai galėtų paprasčiau pasiskiepyti nuo koronaviruso ir testuotis.

Didžiausias pasaulyje vakcinų nuo COVID-19 ligos gamintojas „Serum Institute of India“ (SII) rugsėjo mėnesį pradės rusiškos vakcinos „Sputnik V“ gamybą, pranešė Rusijos tiesioginių investicijjų fondas (RTIF). Anot pranešimo, SII gamybos pajėgumai leis per metus pagaminti per 300 mln. „Sputnik V“ dozių. „Artimiausiais mėnesiais tikimės pagaminti milijonus dozių, rugsėjį pradėję bandomąją gamybą“, – RTIF spaudos tarnyba cituoja SII vadovą Adarą Punavallu.

Lietuvoje iš bent 100 darbuotojų turinčių įmonių vangiausiai skiepijimas nuo koronaviruso vyksta transporto įmonių ir laivų statyba užsiimančių bendrovių sektoriuje, rodo savivaldybėms išplatinta Sveikatos apsaugos ministerijos parengta duomenų lentelė, kurią antradienį skelbia 15min.lt. Tarp daugiau kaip 100 darbuotojų turinčių krovininio kelių transporto įmonių vidutinis imuniteto rodiklis siekia 19,4 proc.

JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija (FDA) pirmadienį atnaujino savo perspėjimą dėl „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19, įtraukdama informaciją apie pastebėtą padidėjusią retos neurologinės ligos riziką. Tai dar vienas smūgis „Johnson & Johnson“ vakcinai. Vasarį buvo leista esant ekstremalioms sąlygoms naudoti šią vakciną, bet ji nėra itin svarbi Amerikos skiepijimo kampanijai.

Lietuvą pasiekė 105,3 tūkst. „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ši siunta bus saugoma Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms bus paskirstytos anksčiau pristatytos vakcinos. Bent viena vakcinos doze Lietuvoje jau paskiepyta 1,27 mln. gyventojų, arba 45,7 proc. visuomenės.

Jau pusmetį vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skelbia naujausią informaciją apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus. Kartu ji informavo ir apie paauglių skiepijimo procesą šalyje. VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė nurodė, kad „Comirnaty“ vakcina jau buvo vakcinuota 24 tūkst. 200 paauglių. „Vakcinavus tokį paauglių skaičių viso labo buvome gavę 7 pranešimus.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per pirmąjį vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pusmetį sulaukta 4 301 pranešimai apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. Per birželį pranešta apie du miokardito atvejus, taip pat sunki reakcija fiksuota paaugliui. Tačiau daugelis pranešimų – apie lengvas šalutines reakcijas.

Nacionalinis kraujo centras nuo COVID-19 šią savaitę skiepys septyniose vietovėse: Ignalinoje, Raseiniuose, Jašiūnuose, Raudondvaryje, Anykščiuose, Kelmėje, Palangoje skiepijimas be pertraukų tęsis iki rudens. Kaip pirmadienį pranešė Vyriausybė, mobilios vakcinacijos vietos įprastai veiks nuo 11 iki 16 valandos. Šių vietovių gyventojai be išankstinės registracijos galės gauti vakciną „Janssen“. Skiepijantis šia vakcina užtenka vienos dozės.

Grupė Prancūzijos vyriausybę sveikatos apsaugos klausimais konsultuojančių mokslininkų penktadienį perspėjo, kad siekiant sustabdyti naujo užkrečiamesnio pandeminio koronaviruso delta varianto plitimą gali reikėti paskiepyti iki 95 proc. gyventojų. Spartėjant užkrato plitimui „gali greitai smogti ketvirtoji banga, susijusi su delta atmaina, sukelsianti padarinių sveikatos apsaugos sistemai nepaisant aukšto vakcinavimo lygio“, nurodė Mokslo taryba.

Kaimynai latviai imasi drastiškų priemonių – darbdaviams suteikia teisę atleisti iš darbo tuos, kurie iki rugsėjo vidurio nesiskiepys nuo koronaviruso. Lietuva tokių kraštutinių veiksmų kaip kaimynai griebtis nesiryžta, tačiau ruošia naują tvarką – privalomą darbuotojų testavimą. Kai kurie darbdaviai atviri: nenori mokėti už nesiskiepijančių testavimą ir išleisti tirtis darbo metu. Tokią prievolę testuotis ministerija žada įvesti tiems, kurie atsisako skiepo, bet nori dirbti.

Dar trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo. Tą patvirtinęs LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad nors yra rizika pamatyti naujų atvejų augimą, artimiausiu metu žalios zonos šalis palikti neturėtų. Be to, jis pasiuntė svarbų patarimą abejojantiems dėl skiepų. Profesorius feisbuko paskyroje pasidalino keliomis įžvalgomis apie dabartinę COVID-19 situaciją pasaulyje.

Plintant Delta atmainai daugelis baiminasi, kad rudenį galime vėl sulaukti karantino. Ekspertai teigė, kad to išvengti gali padėti sparti vakcinacija, tačiau šiuo metu ji yra sustojusi.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5268 žmonės, antrą – 10 tūkst. 432, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 264 tūkst. 21 asmuo, abiem – 1 mln. 51 tūkst. 518. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,9 proc. – 75–79 metų gyventojų, 71,2 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 69,8 proc. – 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58,2 proc.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pastaruoju metu iš gyventojų gauna nusiskundimų dėl įvairiais būdais platinamos informacijos apie tai, kad  COVID-19 vakcinos neva kenkia moterų vaisingumui. Prisidengiant tam tikrų specialistų pavardėmis, yra teigiama, kad  vakcinos nuo COVID-19 ligos neva yra sukurtos genų inžinerijos pagrindu, kad sutrikdo vaisingumo procesą, skatina persileidimus, o vykdydami masines skiepijimo programas, pasmerkiame save išnykimui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad saugantis COVID-19 Delta atmainos plitimo Lietuvoje šią savaitę sugriežtintos sąlygos keliautojams. Vienas iš pasikeitimų – nebeliko šalių, neįtrauktų į paveiktų šalių sąrašą. Žaliai zonai priskirtos šalys nuo šiol taip pat yra paveiktų šalių sąraše. Tai reiškia, kad grįžus iš bet kurios užsienio šalies, be QR kodo, kuris gaunamas užpildžius keleivio anketą, privaloma turėti ir neigiamą COVID-19 tyrimo rezultatą.

Nacionalinio kraujo centro vakcinavimo turo per Lietuvą metu šią savaitę bus lankomasi Panevėžyje, Švenčionyse, Vievyje, Joniškyje, Skuode ir Ukmergėje, kurioje vyks miesto šventė.  Šių savivaldybių gyventojai be išankstinės registracijos galės pasiskiepyti vakcina „Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“). Skiepijantis šia vakcina, užtenka vienos dozės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 1238 žmonės, antrą – 3232, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 258 tūkst. 539 asmenys, abiem – 1 mln. 40 tūkst. 852. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,3 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,8 proc. – 75-79 metų gyventojų, 71,1 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 69,7 proc. – 65-69 metų gyventojų. 55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 58 proc.

Darbdaviai Latvijoje turės teisę atleisti darbuotojus, kurie iki šių metų rugsėjo 15 dienos nebus gavę COVID-19 sertifikato, nusprendė šios šalies vyriausybė. Be to, Latvijos ministrų kabinetas nutarė, kad skiepytis nuo COVID-19 ligos bus privalu, be kita ko, medikams, socialiniams darbuotojams ir mokytojams. Tokius pažymėjimus taip pat privalės turėti valstybės tarnautojai, teikiantys  paslaugas valstybės ar savivaldybių institucijose.

Besikaupiančios COVID-19 vakcinos jau užpildė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) šaldiklius, tai tampa vis didesne problema, sako ministro patarėja. „Kai kurioms vakcinoms sandėliuoti reikia ypatingai didelio šalčio – nuo -20 iki -70 laipsnių gebančių šaldyti šaldytuvų.

Nors dar nemažai koronavirusine infekcija nepersirgusių lietuvių nėra pasiskiepiję nė pirma COVID-19 vakcinos doze, vis dažniau, ypač artėjant rudeniui, keliamas revakcinacijos klausimas. Ypač jis aktualus pirmiesiems skiepą gavusiems medikams, taip pat – labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Nors oficialių rekomendacijų dėl trečiosios skiepo dozės nėra, ministerija neatmeta galimybės, kad gali būti priimti nacionalinio lygio sprendimai.

Tėvams vaikų sveikata – vienas svarbiausių dalykų. Natūralu, kad prasidėjus pasaulinei vaikų vakcinacijai nuo COVID-19 ligos ir žiniasklaidoje pasirodžius straipsnių apie vakcinų pašalines reakcijas, kyla daug diskusijų bei nerimo. Visgi kol kas reakcijų ryšys su vakcina yra tiriamas. Pasaulinė literatūra skelbia apie nedidelį skaičių paauglių bei jaunų suaugusių, kurie pasiskiepiję COVID-19 vakcina, patyrė lengvus perikardito/miokardito simptomus.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį išreiškė įsitikinimą, kad liepos mėnesį Europos Sąjungos šalyse bus pasiektas tikslas nuo koronaviruso paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.  „Esu įsitikinusi, kad pasieksime tikslą paskirstyti pakankamai vakcinų dozių, kad paskiepytų suaugusių gyventojų skaičius šį mėnesį pasiektų 70 proc.“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė U. von der Leyen. Tuo pat metu ji paragino „nesilpninti pastangų“ kovojant su koronavirusu.

Su koronavirusu žmonija kovoja jau daugiau nei pusantrų metų ir apie šią mirtiną ligą sužinome vis daugiau. Štai Olandų mokslininkai suskaičiavo, kad koronavirusą nuo šeimininko pasigauna net penktadalis naminių kačių ir šunų ir jau rekomenduoja sergant nebučiuoti šuns ir nesidalinti lova su kate. O vokiečių mokslininkai skelbia radę atsakymą, kodėl prasirgus COVID-19 žmonėms dar ilgas savaites ar mėnesius stinga jėgų, skauda galvą ar trūksta deguonies.

Marijampolė jau skelbia skiepų loterijos nugalėtojus ir laimingiesiems dovanoja paspirtukus ir telefonus. Tiesa, nei loterijos, nei prizai visos šalies neišgelbėjo – prezidento Nausėdos viešai skelbtas tikslas iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 procentų visuomenės, subliuško.

Augantis naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius Izraelyje, kur dauguma gyventojų buvo paskiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcina, siunčia „preliminarų signalą“, kad šis preparatas gali būti mažiau veiksmingas apsaugant nuo viruso delta atmainos, bet užsikrėtusieji perserga lengvai, pirmadienį pranešė vienas ekspertas.

Lietuvą pirmadienį pasiekė dar viena „BioNTech“ ir „Pfizer vakcinos nuo COVID-19 siunta – 105,3 tūkst. dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, siunta bus paskirstyta savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą. Savivaldybės yra iš anksto informuojamos apie joms planuojamus paskirti vakcinų kiekius, kad galėtų sklandžiai organizuoti skiepijimo procesą. Viena arba dviem vakcinos dozėmis Lietuvoje jau paskiepyta 1,25 mln.

Dėl Delta koronaviruso atmainos grėsmės vėl sugriežtinta sienų kontrolė – į paveiktų šalių sąrašą grąžintos visos pasaulio šalys. Taigi ir visi atvykstantieji, be tam tikrų išimčių, privalo turėti neigiamą COVID-19 testą. Tiesa, tai nėra taikoma paskiepytiems ar infekcija persirgusiems asmenims. Tačiau specialistai perspėja, kad virusą šie žmonės taip pat gali parvežti, tad būtų pagrindo prašyti išsitirti visus, kertančius šalies sieną.

Gyventojai, persirgę COVID-19 liga, kuri buvo patvirtinta PGR tyrimu, nuo šiol bus vakcinuojami viena „Comirnaty“, „Spikevax“, „Vaxzevria“ vakcinos doze. Moksliniai tyrimai parodė, kad organizmui jau susidūrus su koronavirusu vienos šių vakcinų dozės pakanka susiformuoti imunitetui. Registrų centras sėkmingai atliko techninius pakeitimus, todėl tokie asmenys galės gauti Galimybių pasą bei ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą ir bus laikomi vakcinuotais pagal pilną vakcinavimo schemą.