vaistinė

Ar žinote, koks yra vienas dažniausių negalavimų, dėl kurio pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją? Tai – skrandžio jautrumas arba skausmas. Įvairiais simptomais pasireiškiančius skrandžio negalavimus sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, netinkama mityba ar net nuolat patiriamas stresas. Plačiau apie šią būklę bei kada reikėtų kreiptis pagalbos, pasakoja Raseinių „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas Vidas Košys.

Šylant orams ir bundant gamtai, natūraliai daugiau laiko praleidžiame gryname ore: treniruotes iš sporto salės perkeliame į lauką, vaikštinėjame pažintiniais takais, judriomis miestų gatvėmis. Šalia to, sunkią avalynę iškeisdami į lengvesnę, ne visada padarome sau paslaugą – dėl pasikeitusios avalynės ir daugybės nueitų kilometrų, dažnam tenka susidurti su skausmingomis pūslėmis ant kulnų, pėdų ar pirštų.

Galvos skausmas – tai viena dažniausių priežasčių, paskatinančių žmones ieškoti greitos pagalbos vaistinėse. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė pasakoja, kad skirtingi galvos skausmai gali signalizuoti apie tam tikras sveikatos problemas ar tiesiog siųsti priminimą pasirūpinti savimi – pailsėti, išgerti stiklinę vandens ar pasitikrinti kraujospūdį. Ji dalinasi patarimais, kaip atskirti galvos skausmus, bei kaip efektyviausiai juos numalšinti.

Atėjus pavasariui ir prasidėjus šiltesniems orams gyventojai plūsta į vaistines. Vaistinių atstovai atskleidė, kokius vaistus šiuo metu gyventojai perka labiausiai bei patvirtino, kad šiuo metu jaučiama didesnė paklausa sezoninės alergijos slopinimui skirtiems preparatams.

Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti? Kokiuose maisto deriniuose gali slypėti pavojus? Ką daryti, kad šventinis Velykų meniu nevirstų kelione į vaistinę ar ligoninę? Į klausimus, kurie itin dažnai užduodami prieš Velykas ir po švenčių, atsako vaistininkė.

Tyrimai rodo, kad vienam lietuviui vidutiniškai tenka beveik 12 kg vištos kiaušinių per metus. Tai – itin didele nauda organizmui pasižymintis maisto produktas, kurio populiarumą lemia gausus baltymų, svarbių raumenų augimui, kiekis. Vaistininkė Justina Metlovienė atskleidžia, kad neatsargus kiaušinių vartojimas bei netinkamas jų apdorojimas gali kelti riziką užsikrėsti ir sunkiomis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė.

Šylant orams atgyja ir pavojingas ligas platinantys nariuotakojai – erkės, kurios mūsų šalyje yra itin paplitusios. Lietuvoje žmonės dažniausiai serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo borelioze. Šios ligos kartais vis dar yra painiojamos nežinant esminių skirtumų. Visgi keli šių ligų profilaktikos žingsniai gali būti lemiami siekiant išvengti susirgimų.

Lauko termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, būtina atkreipti dėmesį į kartu su pavasarėjančiais orais atkeliaujančias grėsmes.  Viena jų – erkių platinama erkinio encefalito infekcija. Nors, regis, apie erkinį encefalitą ir šios ligos keliamus pavojus yra girdėję bene visi, kasmet vis tiek užfiksuojama daugybė užsikrėtimo atvejų. Tai rodo, kad informacijos apie ligos sudėtingumą ir veiksmingiausius apsisaugojimo būdus visuomenei vis dar trūksta.

Maždaug 40 proc. suaugusių Europos gyventojų kenčia nuo venų varikozės. Nors daug kas šią būklę sieja tik su pakitusia kojų išvaizda, tiesa – kiek kitokia. Už venų varikozės diagnozės slepiasi kasdienių pastangų pareikalaujanti kojų bei kraujagyslių priežiūra ir pavojingų komplikacijų grėsmė. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis pasakoja, kam kyla rizika susirgti šia liga ir dalijasi patarimais, padėsiančiais sušvelninti varginančius simptomus.

Apie tai, kad šiauriečiams ypač trūksta vitamino D ir profilaktines jo dozes rekomenduojama vartoti net vasarą, kartojama jau seniai. Vis tik neapdairus perteklinis vitamino D papildų vartojimas gali privesti ir prie skaudžių pasekmių. Gydytojai įspėja, kad ypač didelėje rizikos grupėje atsiduria vaikai.

Nors kalendorinis pavasaris – jau čia, lietuviai vis dar nepaliauja vaduotis iš peršalimo ligų. Apie tai byloja iš vaistinių šluojami vaistiniai preparatai. Gyventojus taip pat aktyviai atakuoja žarnyno infekcijas sukeliantis rotavirusas ir kiti jam giminingi virusai.

Vaistininku iš didžiosios raidės vadinamas žemaitis Kęstutis Beržinis iš Telšių įsitikinęs – daug sveikatos bėdų ištinka dėl to, kad šiandien žmogus taip nutolo nuo gamtos. Žolelių paslaptis išmanantis vaistininkas pastebi, kad šiandien dažnai ne tik nebegyvenama gamtos ritmu, bet ir nevertinamos dosnios jos dovanos.  Tris dešimtmečius vaistinėje dirbantis vyras pasakoja, jei tik galintis, visų pirma stengiasi į vaistinę atėjusiam žmogui padėti žodžiu ir patarimu, o ne įbrukti vaistą.

Sunegalavę ar norėdami užkirsti kelią ligoms, dažnai pradedame vartoti vitaminus ar maisto papildus: vitaminą C – stipresniam imunitetui, magnį – norėdami išvengti mėšlungio, seleną – plaukų būklei pagerinti. Vaistininkai pastebi, kad daugelis gyventojų maisto papildus renkasi atsakingai ir tikslingai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie neteisingai supranta maisto papildų paskirtį, nepasidomi jų vartojimo ypatumais arba griežtai atsisako vartoti net tada, kai juos paskiria gydytojai.

Darbą prie kompiuterio dažnai lydi tokios bėdos kaip nugaros ir pečių skausmai. Nereta to priežastis – valandų valandos, praleistos sėdint toje pačioje pozoje, o taip pat ir stresas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi paprastais patarimais, kaip po ilgos darbo dienos numalšinti atsiradusį skausmą nugaros ir pečių skausmą.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, atsako vaistininkas.

Vidutinio amžiaus vyrai neretai susiduria ne tik su stereotipinėmis problemomis, tokiomis kaip nuplikimas ar vidurio amžiaus krizė, bet ir su impotencija. Vaistininkė teigia, kad šiuos nemalonumus dažniausiai sukelia nesveikas gyvenimo būdas arba širdies bei kraujagyslių ligos, tačiau gali būti, kad įtaką daro ir padidėjęs krūvis darbe arba patiriamas stresas.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių.

Visuomenėje tebegyvuojantys ankstesnių kartų patirtimi besiremiantys mitai, jog šaltuoju metų laiku reikia valgyti gausiau ir riebiau yra klaidingi, sako gydytojai ir vaistininkai. Specialistų teigimu, šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ritmas yra panašus tiek žiemą, tiek vasarą, todėl norint išlikti sveikais šaltuoju sezonu, patariama valgyti visavertį, subalansuotą maistą, nepamiršti gerti skysčių bei stengtis kuo daugiau judėti atvirame ore.

Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu – vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pastebi, kad vis daugiau pacientų kreipiasi dėl netikėtai kasdienybę apkartinusių virškinamojo trakto sutrikimų.

Galvos skausmas – dažnas simptomas, jaučiamas sunegalavus, pavargus, patiriant stresą ar net paprasčiausiai kurį laiką pamiršus išgerti vandens. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis sako, kad dažnas žmogus yra linkęs galvos skausmo nevertinti kaip įspėjamojo organizmo signalo, o paprasčiausiai išgerti greitai šį nemalonumą pašalinsiančią tabletę.

Jau kone dvidešimt metų trečiasis sausio pirmadienis tituluojamas mėlynojo vardu, turint omenyje, jog anglų kalboje žodis mėlynas gali reikšti ir spalvą, ir liūdesio, slogučio emociją. Legenda byloja, jog ši diena – liūdniausia metuose. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis kviečia nenusiminti atskleisdamas, jog gerai žinomas vitaminas D gali prisidėti gerinant ir jūsų sveikatos būklę, ir ypač nuotaiką.

Žengimas į Naujus metus gali tapti puikia proga peržvelgti savo namų vaistinėlę – ar joje nėra nebereikalingų ar pasibaigusio galiojimo vaistų bei maisto papildų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė primena svarbiausias taisykles, kaip rūšiuoti vaistus ir maisto papildus.

Trečiasis sausio pirmadienis jau kelis dešimtmečius yra simboliškai laikomas niūriausia metų diena (angl. Blue Monday). Manoma, kad būtent šiuo laikotarpiu žmonės po šventinio šurmulio dažniausiai būna priversti sugrįžti į kasdienę rutiną ir neretai ima abejoti savo naujametinių tikslų įgyvendinamumu.

Visuomenėje kilusias diskusijas dėl vaistinių tinklų daromo spaudimo darbuotojams parduoti kuo daugiau vaistų ir maisto papildų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vertina teigiamai. Ministerija kviečia vaistinių darbuotojus pranešti apie tokius atvejus, kad būtų galima imtis veiksmų.

Visais laikais žmonės ieškojo stebuklingų priemonių, galinčių padėti atitolinti senatvę, ilgiau išlikti jaunatviškais, energingais ir sveikais. Sveikatos specialistai sako, kad stebuklingų priemonių nėra, o tai, kokiu greičiu sensta organizmas, daug priklauso ir nuo mūsų. Jie primena, kad tai, ką ir kiek valgome, taip pat veikia senėjimo procesą.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Vos kas ketvirtas šalies gyventojas žino visas rekomendacijas, kaip įsigyti kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokant, o žinios apie paciento priemokos už vaistus padengimą yra dar prastesnės. Be to, dviejuose iš trijų namų ūkių prisikaupia nebevartotinų vaistų atsargų, kurių tenka atsikratyti, rodo sociologinis tyrimas. Ligonių kasos primena, kaip racionaliai įsigyti ir atsakingai vartoti kompensuojamuosius vaistus, kad nenukentėtų nei sveikata, nei piniginė.

Po per šventes nusidriekusios didžiulės eilės prie vienintelės mieste budinčios vaistinės, kurių iš viso tėra 6-ios, Seimo nariai socialdemokratai nusprendė paragini ministrą Arūną Dulkį išsiaiškinti tikrąją situaciją dėl tokių vaistinių poreikio. Ministerija sako, kad neturi teisinių svertų priversti vaistines dirbti savaitgaliais ir naktimis, tačiau sutinka, kad labiau prisidėti galėtų ir pačios savivaldybės.

Šventiniu laikotarpiu gyventojai šluoja vaistinių lentynas – kad kai kurių vaistų jau trūksta, o per Kalėdas prie budinčių vaistinių fiksuotos keliasdešimties žmonių eilės. Vaistinių atstovai tvirtina, kad populiariausiomis prekėmis išlieka preparatai peršalimo simptomams gydyti, COVID-19 testai, papildai, antibiotikai. Be to, prieš didžiąsias metų šventės dažniau pirko kalėdinius dovanų rinkinius, sveikus užkandžius. Nors tv3.lt.

Naujų metų pradžia – laikas, kai dažnas žmogus nori įgyvendinti tam tikrus pokyčius savo kasdienybėje: pradėti sportuoti, sveikai maitintis, stiprinti organizmą ar atsikratyti žalingų įpročių. Vaistinių tinklo „Camelia‘ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad sausį pacientai apie savo tikslus užsimena ir farmacijos specialistams, tačiau taip pat po kurio laiko vėl apsilankius vaistinėje prisipažįsta, kad užsispyrimas įgyvendinti pokyčius gana greitai išblėso.

Gyventojai piktinasi, kad šventinėmis dienomis sostinėje dirba tik viena vaistinė. Skaitytoja užfiksavo, kaip Kalėdų dieną vienu metu eilėje prie vaistinės laukė 47 žmonės. Ji pridūrė, kad eilėje teko laukti pusantros valandos. O Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė teigia, kad taip yra dėl darbuotojų trūkumo bei saugumo reikalavimų. Skaitytoja, susisiekusi su naujienų portalu tv3.lt, teigia, kad Kalėdų dieną Vilniuje dirbo tik viena vaistinė.

Vyriausybė trečiadienį pavedė Valstybės duomenų agentūrai (VDA) atlikti statistinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kiek gyventojai išleidžia pinigų receptiniams vaistams, o kiek – savo nuožiūra įsigytiems medikamentams, maisto papildams ir kitoms medicinos prekėms.

Pasaulyje vienas iš šešių žmonių gyvena su tam tikra negalia, o dalį jų gali būti sunku pastebėti iš pirmo žvilgsnio. Tačiau daugiau nei milijardui gyventojų kasdienių trikdžių kelia demencija, epilepsija, klausos, regos, kalbos ar kita nematoma negalia. Vaistinių tinklas „Camelia“ atkreipia dėmesį, kad dažnas net nenutuokia, jog artimoje aplinkoje gali būti su tuo susiduriančių žmonių.

Artėjant didžiausioms metų šventėms bei laikui su artimaisiais, gydytojai atkreipia dėmesį į sparčiai didėjantį ir susirgimų peršalimu, gripu bei kitomis kvėpavimo takų ligomis skaičių. Medikai primena, jog šių užkrečiamų ligų prevencijai svarbi yra rankų bei paviršių higiena, vakcinacija. Vaistininkai ragina atkreipti dėmesį ir į organizmo imuninės sistemos stiprinimą, tinkamą darbo bei poilsio režimą, mitybą.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas lauke, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas.

Šlapimo pūslės uždegimą, dar kitaip vadinamą cistitu, dažnu atveju sukelia bakterijos, tačiau žiemą juo susirgti galima paprasčiausiai peršalus kojas, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė. Ji dalinasi naudingais praktiniais patarimais, kurie palengvins šlapimo pūslės uždegimo skausmus ir padės greičiau pasijusti gerai.

Nuo spalio 1 dienos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis. Tai padaryti bus galima iki gruodžio 31 dienos. Nuo sausio 1 dienos neatnaujintos kortelės bus blokuojamos. Kam svarbiausia atnaujinti kortelės duomenis? Iki šių metų pabaigos „Eurovaistinė“ kviečia klientus atsinaujinti savo lojalumo kortelių duomenis. Duomenis reikės atsinaujinti tiems žmonėms, kurie lojalumo kortelę išsiėmė seniau nei 2020 metų spalį ir iki šiol jos duomenų nebuvo atsinaujinę.

Prasidėjus tikriems žiemiškiems orams ir paspaudus šaltukui, dažnam nusilpsta imuninė sistema. Dėl šios priežasties, gyventojai skuba pirkti, kaip praneša vaistinių atstovai, karščiavimo mažinimo vaistų, preparatų nuo peršalimo. Tiesa, žmonės vis dažniau iš vaistinių lentynų šluoja ir širdies lašus, nervinę įtampą mažinančias tinktūras. Pastebimas ir virškinimo trakto funkciją gerinančių vaistų poreikis.

Nors ne vienus metus velnio lašais piktnaudžiaujančius gyventojus Lietuvoje bandoma pažaboti griežtais alkoholio pardavimo ribojimais, gydytojai toksikologai šiurpsta nuo to, kas visiškai legaliai vyksta vaistinėse. Čia bet kuriuo metu visiems prieinami širdies lašai ir kiti preparatai alkoholio pagrindu lietuvių tiesiog šluote šluojami ir vartojami ne lašais, o buteliukais.

Nemalonus burnos kvapas – problema, su kuria susiduria dažnas žmogus. Esame įpratę, kad jis atsiranda užvalgius česnako ar neišsivalius dantų, tačiau po kurio laiko pranyksta, tačiau kartais nemalonus burnos kvapas gali lydėti nuolat ir siųsti signalus apie tam tikras ligas.  „Nemalonus burnos kvapas dažniausiai atsiranda dėl kelių veiksnių, ir jie gali būti tarpusavyje susiję. Pirmiausia – maistas, ypač turintis intensyvų aromatą.

Lietuvos higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais kraujotakos sistemos ligos tapo daugiau nei 22 tūkst. žmonių mirties priežastimi. Neretai šias ligas lemia prasti kasdieniai įpročiai: nesubalansuotas miego režimas, nevaldomas stresas, rūkymas, nevisavertė mityba ar darboholizmas – tik keli iš jų.

Artėjant žiemai ir vis labiau vėstant orui, gyventojai iš vaistinių lentynų šluoja įvairiausius papildus, vitaminus bei peršalimo simptomams gydyti skirtus vaistus. Vaistininkai tvirtina, kad pastarąjį mėnesį dažnai perkami ir greitieji gripo bei COVID-19 testai. Įdomu tai, kad tarp labiausiai perkamų vaistų patenka ir valerijono preparatai.

Beveik pusė šalies gyventojų savo vaistinėlėse turi seniai nevartojamų ir nebereikalingų vaistų. Nors didžioji jų dalis perteklinių vaistų yra sukaupę būtiniems atvejams namuose ar kelionėms, tačiau net 4 iš 10-ties teigia, jog nereikalingų vaistų likutis susidarė nebaigus gydytojų paskirto vaistų vartojimo kurso. Bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjį atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, nevartojamų ir nereikalingų vaistų savo vaistinėlėse turi 49 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Vyriausybė pritarė tai numatančioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Jas toliau svarstys Seimas.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo iki 5 tūkst. eurų bauda bausti už vaistų įsigijimo, laikymo, apskaitos pažeidimus atsakingus asmenis. Baudos taip pat grėstų medicinoms įstaigoms ir vaistinėms. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas trečiadienį svarstys Vyriausybė.  Ministerija teigia, kad dabar tokios atsakomybės nėra numatyta, todėl gana dažnai pažeidimus nustačiusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba negali taikyti baudų.

Ruduo – tai laikotarpis, kada keičiantis orams kur kas dažniau susiduriame su gerklės skausmu. „Eurovaistinės“ vaistininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad įvairus gali būti ne tik gerklės skausmas, bet ir jo gydymo metodai, todėl prieš imantis simptomų malšinimo svarbu įsivardinti pagrindinius juntamo skausmo bruožus. Tai, anot vaistininkės, padės pasirinkti teisingiausią kelią į pasveikimą.

Dar rugsėjį paskelbus skandalingus farmacininkų apklausos duomenis užvirė aštrios diskusijos. Atvėrę skaudulį, kad daugelis jų siūlydami įsigyti tam tikrų prekių vadovaujasi ne vien savo kompetencija, bet yra spaudžiami darbdavių, vaistininkai sako tiesiog yra spraudžiami į kampą. Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, 85 proc.