vaistai

Rudenį sloga kankina daugelį. Jei nepadeda brangios priemonės, imkitės naminių. Žinoma, gydyti slogą, sinusitą ir nosies skausmo reikėtų tik pasitarus su medikais, vis dėlto išbandyti galima ir paprastas, visiems prieinamas priemones.  Jei jus kankina sloga, derėtų paimti gabalėlį paprasto, nekvapnaus muilo ir su juo patrinti nosies šnerves. Muilas gali būti ūkinis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pateikė patikslinimus, kurie gi vaistai iš anksčiau skelbto trylikto sąrašo iš ties yra receptiniai. Iš patikslinimų matyti, kad svarbu perkamo vaisto kiekis. Be to, kai kurie vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga yra pardavinėjami ir be recepto. „Kiekvienas vaistas turi riziką. Kuo daugiau veiklus, tuo labiau pavojingas. Receptinis nereceptinis padeda atskirti tą riziką ir išlaikyti balansą.

Valstybės kontrolieriams planuojant vaistinių patikras dėl vaistų su receptu pardavimų, sostinės turguose klesti prekyba kontrabandinėmis tabletėmis. TV3 Žinių žurnalistai atliko slaptą tyrimą, kokių gi vaistų galima įsigyti turguose. O čia ir vaistai nuo skausmo, ir antibiotikai, ir antidepresantai, kuriems paprastai reikia recepto. Valstybinė vaistų kontrolė krėsti turgų ir neplanuoja.

Kilus ažiotažui dėl vaistinėse parduodamų vaistų, daugiau randama klausimų nei atsakymų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) paaiškino, kodėl atrodo, kad tam tikri vaistai tapo receptiniais ir kada receptinį vaistą bus galima įsigyti be recepto. „Kiekvienas vaistas turi riziką. Kuo daugiau veiklus, tuo labiau pavojingas. Receptinis nereceptinis padeda atskirti tą riziką ir išlaikyti balansą. Dėl to tie apribojimai yra ne noras kažką uždrausti ar neleisti.

Dvi Europos Sąjungos (ES) agentūros, kurios dėl „Brexit“ palieka Londoną, yra itin svarbios bendrosios ES rinkos veikimui vaistų ir bankininkystės srityse. Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie reguliavimo institucijas, kurių naujas buveines pirmadienį balsavimo būdu rinks 27 valstybės narės. Europos vaistų agentūra Nuo 1995 metų Londone įsikūrusi EMA vertina žmonėms ir gyvūnams skirtus vaistus bei vykdo jų priežiūrą.

  Seimo opozicinėms frakcijoms nutarus pradėti interpeliacijos procesą, sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga pats žada visus atsakymus pateikti, kaip to reikalauja procedūros.   „Seimo opozicija turi teisę inicijuoti interpeliaciją bet kuriam ministrui, tad jie šia savo teise ir naudojasi. Ministras A. Veryga mielai atsakys į visus interpeliacijos klausimus, kai jų sulauks.

Naujoji receptinių vaistų išdavimo tik pagal receptą tvarka netruko įnešti sumaišties tiek pacientams, tiek juos aptarnaujantiems vaistininkams. Žiniasklaidoje paviešinus nuo šiol tik pagal receptą parduodamų vaistų sąrašą žmonės išsigando – nejaugi nebegaus savo nuolat vartojamų vaistų? Vaistininkai ramina – ne viskas išties taip baisu. Vienos Vilniaus vaistinių farmacininkas sutiko su portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti savo įžvalgomis apie naująją tvarką.

Lietuviai, masiškai priversti eiti pas gydytojus receptų savo įprastiems ir net paprasčiausiems vaistams, masiškai lieja pasipiktinimą. Kilus nepasitenkininmo bangai ministras Veryga mėgina švelninti padėtį. Jis žada įvesti elektroninių receptų išrašymą telefonu. Medikai abejoja, ar tokia naujovė sumažins eiles prie jų kabinetų, o pati el. receptų sistema ir toliau labai stringa.

Vaistinių ir vaistininkų veiklą galintys tikrinti slaptieji pirkėjai jau spėjo atskleisti vaistinių darbo ydas, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak jo, dauguma vaistinių ilgai pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo pacientų receptų receptiniams vaistams. Vis dėlto tai pagrindžiančių skaičių ministerija nepateikė.

 Iki šiol be receptų pirkę pačius paprasčiausius vaistus, ligoniai dabar jų nebegauna ir priversti sėdėti eilėse pas šeimos gydytojus. Vaistininkai be receptų nebeišduoda net paprasto jūros vandens, vitamino D, medikamentų virškinimui gerinti ar nuo skausmo, mat bijo nuo lapkričio pradžios vaikštančių slaptų kontrolierių. Ministras atkerta, kad to ir siekė, nors ligoninėse ir iki tol tyso eilės prie gydytojų kabinetų.

Lapkričio 13-18 dienomis pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai. Tai ne tik reiškia didesnius iššūkius negaluojantiems, bet ir ilgainiui mažėjantį pačių vaistų veiksmingumą.

Uostamiesčio teisėsauga baigė tyrimą, kuriame 34–erių metų klaipėdietis kaltinamas neteisėtai prekiavęs vaistiniais preparatais. Kaip ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, vyras šiuo metu Norvegijoje atlieka aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už narkotinių, psichotropinių medžiagų bei anabolinių steroidų kontrabandą ir neteisėtą disponavimą šiomis medžiagomis labai dideliais kiekiais.

Nuo lapkričio 1 dienos iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių bus galima įvežti, parsivežti, o taip pat ir parsisiųsti mažiau vaistų. Taip tikimasi mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos. Tikimasi sumažinti ir rinkoje esantį sveikatai galimai pavojingą vaistų kiekį. Kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerija, dabar iš trečiųjų šalių vienu kartu be recepto galima įsivežti 45 pakuotes skirtingų pavadinimų vaistų.

Pirmadienio vakarą Tauragėje dėl triukšmo bute atvykę pareigūnai rado medikamentais apsinuodijusią jauną moterį ir mažametę jos dukrą. Policijos departamento duomenimis, 23 val. 34 min. gautas pranešimas, kad Vasario 16-osios gatvėje esančiame bute triukšmaujama. Atvykę pareigūnai 1968 metais gimusiai moteriai nustatė 2,06 prom. girtumą, o 1996 metais gimusi mergina dėl apsinuodijimo medikamentais pristatyta į ligoninę. Bute buvusi merginos metų amžiaus dukra pristatyta į vaikų globos namus.

Ruduo įsibėgėja, o kartu su lietumi bei dargana sparčiai auga ir peršalimo ligų pavojus. Sloga ir kosulys – dažniausi šaltojo sezono palydovai, tačiau medikai įspėja ir apie kur kas didesnes problemas galintį sukelti gripą. Todėl specialistai ragina užkirsti jam kelią, kol epidemija dar neįsisiautėjo. Juolab kad susirgus gripu kenčia ne tik sveikata, bet ir piniginė. Kiek kainuoja vaistai? Neretai eilės vaistinėse praneša apie sezoninių ligų pradžią šalyje.

Pacientų priemokų už vaistus suma sumažėjo 21 proc., paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, palyginusi 2017 metų rugsėjo mėnesį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, palyginti šių metų birželio ir rugsėjo mėnesius, vidutinė priemoka už kompensuojamuosius vaistus sumažėjo daugiau nei 1 euru, ir tai esąs didžiulis pasiekimas.

 Vaistai nuo skausmo – populiariausi nereceptiniai medikamentai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kurių galima rasti kone visų namų vaistinėlėse. Dažnai juos vartojame pajutę menkiausią nepatogumą, slopindami suskaudusį dantį, dienos darbų perkrovos nualintą galvą, pagirių ar peršalimo simptomus.

Vykdydama mokesčių sistemos tobulinimą, Finansų ministerija siūlo peržiūrėti lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Norima sumažinti PVM vaistams, knygoms ir periodiniams leidiniams, keleivių vežimo, apgyvendinimo paslaugoms bei šildymui ir karštam vandeniui. Ministerija žada, kad turėtų kristi šių prekių ir paslaugų kainos, bet kiek – neaišku. Finansų ministerija siūlo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikyti ne dabar galiojantį 21 proc. o 5 proc. PVM tarifą.

Keletą dienų iš eilės nedingstantis galvos skausmas yra organizmo šauksmas susirūpinti savo sveikata. Jei toks simptomas kamuoja, vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė pataria skausmų neignoruoti. Gydytojos teigimu, galima įvardinti pirminius galvos skausmus, tai - įtampos tipo galvos skausmai, klasteriniai.

Sekmadienį įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Šiame kainyne įrašyti apie 2000 prekinių vaistų pavadinimų, iš jų – 106 nauji pavadinimai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šis naujasis yra dar vienas įrodymas, kad vaistų kainų mažinimo politika duoda rezultatų. „Į jį yra įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

Muitinės pareigūnai teigia, kad dažniausiai Lietuvoje sulaikomos vaistų klastotės – erekcijos sutrikimams gydyti. Per pusmetį šiemet Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė 43374 vienetus neteisėtai gabentų vaistinių preparatų, pernai per visus metus tokių buvo sulaikyta 20659 vienetų. Šiemet muitinės pareigūnai dažniausiai sulaiko, įtariama, klastotus erekcijos sutrikimams gydyti skirtus indiškos kilmės medikamentus, siunčiamus pašto siuntose, skelbia Muitinės departamentas.

Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija visais įmanomais būdais stengiasi sumažinti vaistų kainas. Ir kas paprieštarautų, kad tikslas – blogas? Tikslas – kilnus, būtinas, tik štai jį pasiekti nelabai sekasi jau ne pirmam ministrui, ir ne vieną penkmetį. Kodėl? Nes priemonės pasirenkamos netinkamos. Kažkada buvo manyta, kad kainas padės mažinti vaistinėse įdiegti ekranai, rodantys visus vaistus su ta pačia aktyvia medžiaga. Nepadėjo, žmonės ir toliau pirko, ką įpratę.

 Pigesnis originalių vaistų pakaitalas, generiniai vaistai, yra tokie pat kokybiški, Lietuva turėtų stengtis didinti šių vaistų dalį mažinant pacientų ir valstybės išlaidas, sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovė Hanne Bak Pedersen. „Generiniai vaistai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant tvarią prieigą prie sveikatos apsaugos pacientams. Nuo 2010-ųjų Lietuvoje fiksuojamas pakankamai žemas generinių vaistų išrašymo procentas.

Aiškėja naujas ministro Aurelijaus Verygos planas, kaip sumažinti valstybės išlaidas vaistams. Vaistines norima priversti prievarta brukti pacientams pačius pigiausius vaistus tol, kol bent pusei ligonių nebus įsiūlyti miniterijos nurodyti pigiausi vaistai. Vaistininkai tokių užmačių į vatą nebevynioja ir tą vadina tiesiog absurdu. Pacientai irgi nesupranta, ar tai nėra jų teisių ribojimas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patvirtino naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, jis įsigalios nuo spalio. Ministerija skelbia, kad naujajame kainyne – daugiau vaistų su mažesnėmis priemokomis, taip pat daugiau naujų vaistų ir veikliųjų medžiagų, kurių iki šiol nebuvo. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimo, naujajame kainyne lieka visos veikliosios medžiagos, dar įtrauktos dvi visiškai naujos veikliosios medžiagos, kurios anksčiau nebuvo kompensuojamos.

Sveikatos apsaugos ministerijoje pirmadienį pristatomos naujos priemonės vaistų kainoms mažinti. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga neseniai patvirtino vaistų politikos gaires.

Šiandien vykusioje konferencijoje sveikatos politikos, medicinos ir verslo atstovai diskutavo apie Europoje ir pasaulyje vis aktualėjančią problemą – didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams. Mirčių skaičiai, kuriuos lemia ši priežastis – pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. šis skaičius pasieks 10 mln. visame pasaulyje ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.

Opistorchozė yra sunkus parazitinis susirgimas, kurį sukelia plokščiosios kirmėlės Opisthorchis felineus (dar vadinama katininė arba sibirinė siurbikė) ir Opisthorchis viverrini (Pietryčių Azijos siurbikė). Šie parazitai gyvena žmogaus tulžies pūslėje, kepenų bei kasos latakuose sukeldami šių organų pažeidimus. Sukėlėjai O.felineus ir O.viverrini yra 5–12 x 2–3 mm dydžio, gelsvos spalvos, pailgo lapelio formos parazitai.

Artėja diena, kai poliklinikose visai nebeliks popierinių pacientų kortelių. Link to jau einama – nuo pavasario visi medikai pacientų ligos istoriją pildys tik elektroninėje sistemoje, o popierinės kortelės pamažu keliaus į archyvus. Gydymo įstaigos tai vertina dvejopai: pokyčiams ruoštasi seniai, taigi visi su tuo susitaikę. Tačiau neabejojama, kad greičiau gali tapti lėčiau. Nemaža dalis medikų yra senyvo amžiaus ir prie klaviatūros tik gaiš laiką, baiminamasi ir sistemos trikdžių.

Liepą gyventojų vidutinė priemoka vienam receptui siekė 4,7 euro, tą patį mėnesį pernai – 5,20 euro, rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys. Palyginti su šių metų birželio mėnesiu, liepą vidutinė priemoka skiriasi euru – birželį ji siekė 5,7 euro. Rengiant naują kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuris įsigaliojo liepą, Sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad žmonės, rinkdamiesi gydytojų skirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus.

Kamuojant galvos, dantų, nugaros ar kitiems skausmams tuoj pat gelbėjamės vaistais nuo skausmo. Jų pasirinkimo įvairovė vaistinėse išties didelė, o ir žmonių įprotis pajutus menkiausius negalavimus griebtis vaistų, dažnai gali pakenkti sveikatai. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad skausmo kentėti nereikia ir jį būtina gydyti, tačiau Lietuvoje vaistų vartojama gerokai per daug.

Pirkti pigesnių vaistų lietuviai plūsta į Lenkiją. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad kaimyninėje šalyje kai kurių nereceptinių medikamentų galima rasti dvigubai pigiau. Paklaustas, kodėl vaistai Lenkijoje pigesni, „Žinių radijui“ ministras atsakė, kad dėl didesnės rinkos ir mažesnio pridėtinės vertės mokesčio. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas stebisi, kad valdžia puikiai žino, kaip atpiginti vaistus, tačiau nieko nedaro.

Visi žmonės vienokiu ar kitokiu gyvenimo periodu vartoja vaistus, vitaminus ar kažkokias prevencines priemones. Tačiau, daugelis daro labai paprastas, nepastebimas, bet esmines klaidas, kurios gali kainuoti labai daug. Tad kokias gi 7 esmines su sveikata susijusias klaidas įvardino daktarai?   1. Geria pasibaigusio galiojimo vaistus.

Norite ilgų blakstienų – viskas paprasta! Tereikia pasilašinti lašiukų. Kokių? Ogi, vaistų nuo rimtos akių ligos – glaukomos. Ir pasirodo, kad Lietuvoje yra daugybė moterų kurioms grožis svarbiau nei sveikata ir geras regėjimas. Jos mieliau renkasi šalutinį vaisto poveikį – vešlias blakstienas ir nekreipia dėmesio į kenksmingą vaistų poveikį. Tiesa, ne visada apie šalutinius vaistų poveikius ir žinome.

Jei šaltuoju metų laiku didžioji dalis vairuotojų kur kas atsargiau spaudžia greičio pedalą ar išvis baiminasi išvažiuoti į gatves, vasaromis kelių erelių padaugėja. Šiltuoju metų laiku gatvėse drąsiau jaučiasi net ir mažiau prie vairo patyrę vairuotojai. Kadangi kelio danga dažniausiai yra sausa, o net ir vakarais matomumas yra ganėtinai geras, atsiranda tų, kurie drįsta pažeisti kelių eismo taisykles.

Su žvyneline, kuri dar kitaip vadinama psoriaze, sergančiais žmonėmis dažnai elgiamasi taip, tarsi jie sirgtų raupais. Nors žvynelinė yra neužkrečiama liga, tačiau su ja sergančiais žmonėmis gana dažnai bijoma sveikintis paduodant ranką, nenorima sėdėti greta jų pirtyje, plaukioti baseine, kirpti plaukų, daryti jiems masažo. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei 120 tūkst., o pasaulyje – daugiau nei 125 mln. žmonių.

Pirmadienį įsigaliojo naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Jame nelieka dalies anksčiau kompensuotų vaistų, nes jų gamintojai nesutiko nuleisti kainos pagal naujas Vyriausybės nustatytas ribas. „Net 59 proc. vaistų bus galima įsigyti su mažesne priemoka nei anksčiau“, – skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Iš vaistų gamintojų buvo pareikalauta, kad kainos nebūtų didesnės daugiau kaip 10 proc.

Apie alkoholio ar narkotinių medžiagų poveikį vairuotojams girdime nuolatos, tačiau ne ką mažesnę įtaką vairuotojo reakcijai, dėmesingumui ir budrumui turi ir kai kurie vaistai. Pasak specialistų, kai kai kurių vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį vairuojant. Tokie vaistai skirstomi į kelias grupes. Viena jų – centrinei nervų sistemai slopIiamąjį poveikį darantys vaistai.

Norite stebuklingų galių turinčių vaistažolių? Stenkitės žoleles surinkti iki Joninių. Bent jau tokius patarimus žeria žolininkai aiškindami, kad tik iki trumpiausios nakties surinktos žolės būna ir gražiausios, ir geriausiai išlaikiusios naudingąsias medžiagas. Ir arbata būna skaniausia. Tiesa, gamtininkai priduria, kad renkant žoles iš gamtos galima pasiimti tik ketvirtadalį visų lapų, stiebų, ar žiedų.

Vyriausybė pritarė siūlymui, kad labai sunkiai sergančių vaikų tėvai galėtų gauti daugiau apmokamų atostogų. Dabar sunkiai sergančių vaikų tėvai Valstybinio socialinio draudimo fondo pašalpą gali gauti ne daugiau kaip 120 dienų per metus, o socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė yra pasiūliusi, kad tokie tėvai galėtų nedirbti visus metus.

 Sulaukusiems 80 metų žmonėms valstybė galėtų padengti visą kompensuojamųjų vaistų kainą. Dabar už kai kuriuos vaistus jie turi sumokėti priemoką. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravo du Sveikatos reikalų komiteto nariai - socialdemokratas Antanas Vinkus ir „valstietis“ Darius Kaminskas.

Prasidėjus sezoniniams darbams, vis daugiau žmonių pradeda skųstis nugaros skausmais: ilgos valandos sode ar darže, neretai netaisyklingai keliami svoriai atsiliepia žmogaus savijautai.  Nugaros skausmais besiskundžiantys žmonės dažniausia skausmo priežastimi nurodo darbą lauke ar šiltnamyje, netinkamai keltus svorius, skersvėjo pertrauktą nugarą. Neretai atsinaujina ir senos nugaros problemos, kurios paūmėja fiziškai dirbant.

Vedami noro kuo greičiau pasveikti Lietuvos gyventojai nesibodi imtis rimčiausių priemonių: įsigyja ir tuo pačiu metu vartoja mažiausiai po keletą vaistinių preparatų. Vaistininkai perspėja, kad tinkamo vaisto įsigijimas yra tik pusė darbo, nes net kas dešimtas žmogus yra linkęs užsiimti šiokia tokia savigyda, kai bando vaistų vartojimo pliusus ir minusus sužinoti skaitydamas jų informacinius lapelius ar tiesiog ieškodamas informacijos internete.

 Pagal naująją vaistų kompensavimo tvarką parengtas Kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigalios liepos 3 dieną, kurį savo įsakymu jau patvirtino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jame atsispindi gamintojų aktyviai deklaruotos mažesnės vaistų kainos, tad nuo šiol žmonės, rinkdamiesi gydytojų paskirtus kompensuojamuosius vaistus vaistinėse, turėtų sutaupyti apie 20 mln. eurų per metus, t. y. įsigyti juos trečdaliu pigiau.

 Sekmadienį į Šiaulių ligoninę atgabentas vaistais apsinuodijęs paauglys. Kaip pranešė Policijos departamentas, trylikametis į ligoninę atvežtas iš namų. Jis gydomas dėl apsinuodijimo nenustatytais psichotropiniais vaistais. Įvykio aplinkybės nustatinėjamos.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutarus su dalimi vaistų gamintojų dėl mažesnių vaistų kainų, kompensuojamųjų vaistų sąraše nuo liepos neliks 169 medikamentų pavadinimų. Tačiau žadama, kad pigs per 800 pavadinimų vaistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad iš sąrašo nebus išbraukta nė viena veiklioji medžiaga, tad pacientai ir toliau galės įsigyti pigesnių reikiamų vaistų, o dalis jų pigs.

Jau nuo kito mėnesio gali dar labiau pabrangti daug inovatyvių brangesniųjų vaistų, mat ministras Veryga daugiausia valstybės subsidijų žada skirti patiems pigiausiems. Kad žmonės įpirktų savo įprastus vaistus, kai kurie parlamentarai ragina atpiginti visus receptinius vaistus – tiesiog sumažinti jiems PVM. Sveikatos apsaugos ministras tokios galimybės neatmeta, tačiau ir nežada, kad mokestis bus sumažintas.

Daugėja žmonių, kuriuos į ligos patalą paguldo ne ligos, o vaistai. Medikai vos spėja gydyti pacientus, pavartojusius vienų ar kitų medikamentų ir sulaukusų dėl to alerginių reakcijų. Vaistininkai sako, kad dar dažniau dėl tokių alergijų kalti patys žmonės – vieni vaistus vartoja nepasitarę su gydytojais, nepaskaitę informacinių lapelių, kiti – juos užgeriantys kitais vaistais, sultimis, kava ar dar blogiau – alkoholiu.

Žmonės su nerimu laukia vasarą numatomų vaistų kainų pokyčių. Naujausias tyrimas rodo, kad  žmonės su vaistais neeksperimentuoja ir išsirinkę vienus geria nuolat, net dešimtmečius. Tačiau kaina yra labai svarbi, tad dauguma pripažįsta, kad po vyriausybės ruošiamos kainų reformos, ieškos pigiausių. Sveikatos apsaugos ministerija žada pasiūlyti daugiau pigesnių generinių vaistų, tačiau vaistininkai perspėja, kad tuomet sumažės brangesnių pasirinkimas.