vaikų globa

Alytaus rajone gyvenanti Jolita Rumskienė šiuo metu yra nuolatinė globėja, taip pat moteris vykdo ir budinčio globotojo veiklą, suteikdama namus laikinai tėvų globos netekusiems vaikams. Jos su vyru namuose jau devynerius metus auga globotinis, kuriam dabar 15 metų. „Nuo vaikystės savo svajonėse įsivaizduodavau didelį namą su laiptais, tokiais kaip dabar įsirengėme, namuose bėgiojančius vaikus, nuolatinį šurmulį. Apie ką svajojau, tą likimas ir sudėliojo“, – šypsosi Jolita Rumskienė.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 6 tūkst. vaikų, kurie bent laikinai neteko tėvų globos ir pernelyg anksti turėjo patirti sudėtingus gyvenimo išbandymus. Didžioji dalis vaikų atsidūrė globėjų šeimose, tačiau nemažai jų apsigyveno bendruomeniniuose vaikų globos namuose arba globos institucijose.

Nevyriausybinių organizacijų atstovės sako, kad Lietuva nepakankamai gina moteris tarptautinėse bylose dėl vaikų globos. „Lietuvoje teisinė sistema negina savo vaikų – bylų dėl vaikų globos skirtingų valstybių piliečių skyrybų atveju mūsų teisinė sistema linkusi vengti ir atiduoti jas kitoms valstybėms. Pastarosios gina ne Lietuvos, o savo piliečių interesus“, – per spaudos konferenciją Seime antradienį sakė Seimo narė Morgana Danielė.

Ramūnas taip mylėjo Simoną, kad tapo tėvu jos vaikams, tačiau viskas sugriuvo. Valstybė iš Simonos vaikus paėmė, o dėl to vyras kaltina žmoną – esą dėl jos palaido gyvenimo neliko šeimos.  Ramūnas pasiryžo skirtis ir vienas pats auginti 5 vaikus, iš kurių tik vienas galbūt yra jo, todėl vyras kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“. Laidos studijoje vyras pasakojo, kad šiuo metu 5 mergaitės, kurias jis augino, yra pas globėją. „Iš 5 mergaičių gal tik 1 mano biologinė dukra, bet ir tai nežinia.

„Net ir kentėdami širdgėlą galime toliau mylėti“, – Naujųjų metų dieną dainininkė Shakira (45 m.) subtiliai užsiminė apie buvuvsį savo gyvenimo partnerį Gerardą Piqué (35 m.). Popmuzikos žvaigždė ir buvęs futbolo klubo „Barcelona“ žaidėjas, auginantys du sūnus, devynmetį Milaną ir septynmetį Sašą, po 11 metų praleistų kartu, birželio mėnesį paskelbė apie išsiskyrimą. Pradėdama Naujuosius metus pozityvia nata, ji rašė: „Laikas gydo.

Seimas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė naujos redakcijos Šeimynų įstatymą, kuris palengvina vaikus globojančių šeimynų steigimą, nuo sausio palaipsniui didina finansavimą. Pakeitimus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako taip norinti paskatinti žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams namus. Už projektą balsavo visi 115 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Eglei kilo mintis įsivaikinti? Paklausta, kaip tapo penkiolikos vaikų globėja, Eglė Vaitkevičienė sako, jog taip tiesiog atsitiko. Susipažinimas, vėliau skambučiai, o tada – lyg „sniego kamuolys nuo kalno“, – teigia pašnekovė.

„Tėvų darželis“ ir naujienų portalas tv3.lt pristato jau septintąjį tinklalaidės „Tėvai paprastai“ epizodą. Šįkart tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Jautrioje ir labai aktualioje diskusijoje atsakyta į visus pagrindinius su įvaikinimu ir globa susijusius klausimus.

Kęstutis gelbėtojai Gerdai Žemaitei papasakojo neįtikėtiną istoriją – jo žmona ir 6 jų bendri vaikai tiesiog dingo, tačiau gelbėtojai susitikus su moterimi paaiškėjo visai kita medalio pusė, kurios nesitikėjo niekas. TV3 laidoje „TV Pagalba“ vyras pasakojo, kad su žmona Rita kartu beveik 17 metų. Santykiai klibėti pradėjo pavasarį, kada jiedu su žmona turėjo konfliktą, tačiau jam nurimus vyras manė, jog viskas grįžo į savo vietas.

Eugenijus Barauskas (66) su žmona Vitalija vieną dieną nusprendė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą – sugalvojo Vilnių iškeisti į atokų vienkiemį Anykščių rajone ir pasiimti globoti berniuką. Visgi, gavosi taip, kad jų namuose atsirado ne vienas, o keturi vaikai. Dabar Eugenijus sako, kad nuo tos dienos, kuomet jų namus papildė vaikai, prasidėjo geriausias laikas jo gyvenime. Ši Barauskų šeimos istorija prasideda 2014 metais.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai, ketvirtadienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Įstaigos duomenimis, iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos. Didžioji įvaikintų vaikų dalis –19 vaikų – yra mažamečiai, iš jų 14 vaikų – iki trejų metų amžiaus, penki vaikai – iki šešerių metų amžiaus.

Vienuolika metų pas globėjus Amerikoje pragyvenusi vilnietė Luiza Rinkevičiūtė kreipėsi į teismą ir žada iš valstybės prisiteisti 0,5 milijono eurų už sugriautą gyvenimą. Moteris tikina buvusi parduota amerikiečių šeimoms, kuriose patyrė seksualinę prievartą, o vaikus globojančios šalies institucijos tam neva kelio neužkirto.

Jau beveik 10 metų Lietuvoje veikia „Gyvybės langeliai“, kuriuose vaikų auginti nenorintys tėvai gali palikti savo susilauktus kūdikius. Iki šiol „Gyvybės langeliai“ kelia daug diskusijų: vieni juos vertina, kaip vaiko gyvybę išsaugoti galintį reiškinį, o kiti teigia, kad jie tik palengvina atsikratymą nenorimu vaiku. Tačiau viena iš gyvybės langelių iniciatorių buvusi Seimo narė, aktorė Asta Baukutė įsitikinusi: šie langeliai gelbsti kūdikius nuo patekimo į karstą.

Vis daugiau vaikų Lietuvoje palieka globos namus, valstybė imasi padėti juos globojančioms ir įsivaikinančioms šeimoms, tačiau erdvės nuveikti daugiau dar yra, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja. „Nors tų institucinėje globoje augančių vaikų sumažėjo per keletą metų apie 30 proc.

Šiandien Vilniaus savivaldybės Taryba spręs, kaip užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų patirtų laimingą vaikystę. Per penkerius metus Vilnius siekia sumažinti institucijose gyvenančių kūdikių ir vaikų skaičių ir tik kraštutiniais atvejais, neatsiradus globėjų, vaikus apgyvendins socialinės globos įstaigose, kuriose bus sukurtos kiek įmanoma artimesnės šeimai sąlygos. Sostinės vaikų globos namuose šiuo metu gyvena apie 330 vaikų.

Ar vaikui visada geriau augti su tėvais, o galbūt tėvai turi priimti sunkų ir žiaurų sprendimą – atiduoti vaiką globoti ar net patikėti vaiką auginti valstybei? Garsus dainininkas Radžis BTV pokalbių laidoje „Pasitarkime“ prisiminė savo skaudžią vaikystę. Jo mama – ne kartą teista, daug metų Panevėžio pataisos namuose praleidusi moteris.

Šešiolikmetė mergina laiko už mažos rankutės kelių mėnesių kūdikį. Jau ūgtelėjęs dvimetis – mažylio brolis. Pagal Lietuvos teisę visa trijulė būtų laikoma vaikais, mat nei vienas dar nesulaukė pilnametystės. Tačiau paauglė – šių dviejų berniukų mama, todėl jau porą metų teismo sprendimu ji visiškai atsako už save, dabar ir už savo vaikus.

Vai­kai, ku­rių tė­vai emig­ra­vę, jau tu­ri ko­di­nį pa­va­di­ni­mą – gy­vų tė­vų naš­lai­čiai. Aug­da­mi su se­ne­liais ar vy­res­niais bro­liais, se­se­ri­mis, jie daž­niau­siai bū­na kaip vi­si. Tik kar­tais no­ri dau­giau dė­me­sio, at­jau­tos, daž­niau par­ne­ša pra­stus pa­žy­mius, skau­džiau iš­gy­ve­na paaug­lys­tę. Re­čiau at­krei­pia­me dė­me­sį į tai, ką iš­gy­ve­na vai­kus pa­li­kę tė­vai.

Gegužės 28 d. daugiau negu 100 globojamų vaikų dalyvavo renginyje „Būkime kartu 2011“, kurį organizavo tarptautinė bendruomenė Lietuvoje, JAV ir kitų užsienio šalių ambasados, Lietuvos valstybinės institucijos bei savanoriai. Renginiu siekiama rūpintis globos namuose augančiais vaikais, suteikti jiems asmeninio dėmesio, skatinti Lietuvoje savanorystės idėjas.

„Akistata“ domisi – ką rezga vaikžudė Alma Bružaitė, siekdama atimti vaikus iš tėvo? Neseniai A. Bružaitė, nuteista už savo dviejų vaikų nužudymą, po ilgo laiko pasirodė prieš televizijos kameras. Ji buvo atvežta į Kelmės rajono apylinkės teismą, kuriame buvo sprendžiama – atimti vaikžudei motinystes teises ar palikti. Dėl motinystės teisių apribojimo A. Bružaitei kreipėsi pats Virgilijus Jonaitis.

Nors per metus mirusių artimųjų organus Lietuvoje sutinka paaukoti nuo 30 iki 50 žmonių, iš jų recipientų padėkos sulaukia vos keli. Globėjų namuose užaugę vaikai į juos sugrįžta tik pasveikinti su šventėmis – paremti materialiai ar rūpintis garbaus amžiaus sulaukusiais savo globėjais tebėra neįprasta. Savo geradariams „ant sprando“ nesigėdija užlipti ir dalis „Caritas“ globotinių.

Pagyvenusių juodaodžių sutuoktinių porai, kuri norėjo prisidurti prie pensijos prižiūrint svetimus vaikus, iškilo problemų dėl to, kad atsisakė pripažinti homoseksualumą, kaip „priimtiną reiškinį“, praneša BBC. Eunice ir Owenas Johnsai, praėjusiame dešimtmetyje globojo 15 vaikų. 2008 metais jie kreipėsi į Derbio miesto savivaldybė, norėdami gauti teisę laikinai prižiūrėti vaikus.

Į Lietuvą atvykę dėl globojamų našlaičių Kaune terorizavimo teisiamą čečėnų porą Gatajevus palaikantieji lauks galutinio šiandienos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio. Tuo metu teisiama pora pabėgusi į Suomiją, ten prašo politinio prieglobsčio, nes esą Lietuvoje jie buvo persekiojami. Praėjusį rudenį sutuoktiniai čečėnai Malika ir Chadižat Gatajevai turėjo pasirodyti Kauno teisme, kuris už globojamų na šlaičių iš Čečėnijos terorizavimą skyrė pusantrų metų nelaisvės.