vaidotas beniušis

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi ketvirtadienį paskirtas žurnalistas Vaidotas Beniušis, pastaruosius penkerius metus vadovavęs naujienų agentūros BNS redakcijai. „15min pamatas visada buvo ir išliks atsakinga, kokybiška ir skaidri žurnalistika. Kartu su komanda sieksime išlaikyti ir stiprinti skaitytojų bei žiūrovų pasitikėjimą“, – sako V. Beniušis. Tapęs 15min.lt vyriausiuoju redaktoriumi, jis laikinai toliau eis naujienų agentūros BNS direktoriaus pareigas.

„Įsisukus į tokį darbų tempą su nusivylimu turiu konstatuoti, kad nebespėju visko padaryti, ką norėjau, patarėjai nespėja apžioti visų dalykų“, – 2019-ųjų gruodį atvirame pokalbyje su Britanijos lietuviais Londone pripažino prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė dėl to sulaukęs ir prezidento Valdo Adamkaus pastabų, kai aplankė jį pasveikinti gimtadienio proga. „V. Adamkaus žodžiai skambėjo maždaug taip: „Ką jūs darote?!“ – atviravo G. Nausėda. Iki šiol daug diskutuojama apie prezidento stilių.

Valstietė Agnė Širinskienė užsimojo naujam kirčiui prieš Seimo pirmininką Pranckietį, valdantieji bandė nuleisti kartelę norintiems patekti į Seimą, žvangėjo ietys ir dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus. Kaip tai vertinti ir kas gi vyksta iš tiesų, kalbėjome su BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu. Ponia Agnė Širinskienė tikina, kad reikia ne tik atimti apsaugą iš Seimo pirmininko, bet ir išbraukti iš valstybės vadovų.

Pirmadienio vakarą prie debatų pakylos pirmą kartą stoja kandidatai į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir premjeras Saulius Skvernelis. Debatus organizuoja naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Apie 1,5 val. truksiančius debatus moderuos BNS redaktorius Vaidotas Beniušis.

Išvykęs svetur mėgstu pakalbėti su taksi vairuotojais – jie padeda geriau pažinti visuomenės nuotaikas. Šiemet gegužę Varšuvoje sutiktas jaunas taksistas nusikeikė – „po mėnesio su šeima emigruoju į Norvegiją ir negrįšiu tol, kol Jaroslawas Kaczynskis nebus pasodintas už grotų“. Taip jis įvertino Lenkijos valdančiųjų lyderio darbus.

Žinių radijas Minske ketvirtadienį sutarus, kad sunkioji ginkluotė turi būti atitraukta nuo Ukrainos rytuose vykstančio separatistinio konflikto fronto linijos, naujienų agentūros „Baltic News Service“ vyr. redaktorės pavaduotojas Vaidotas Beniušis Žinių radijui sakė, kad Rusijos prezidentui vis dar lieka svertai eskaluoti situaciją, o buvęs ambasadorius, signataras Justas Paleckis kalbėjo, kad šios derybos – tai posūkis į gerąją pusę.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Po kruvino išpuolio prieš Prancūzijos satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ diskusijos apie žodžio laisvės svarbą užvirė ir Lietuvoje. Kai kuriems žiniasklaidos atstovams kyla klausimas, ar šalies politikams ir juos renkantiems žmonėms teisė kalbėti drąsiai iš tiesų yra vertybė. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad dalis lietuvių žodžio laisvę suvokia tik kaip teisę ką nori kalbėti apie kitus.

 Svarbiausi besibaigiančių 2014-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimas, panaikinęs rusiškų dujų monopoliją, ir prezidentės Dalios Grybauskaitės perrinkimas antrajai kadencijai, mano Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai. Tradicinėje naujienų agentūros BNS apklausoje tarp svarbiausių Lietuvos įvykių taip pat minėtas sprendimas dėl euro įvedimo, gynybos finansavimo didinimas, žlugęs referendumas dėl žemės pardavimo ir Dainų šventė.

Premjeras Andrius Kubilius sako nepritariąs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime Briuselyje pasigirdusioms nuomonėms, kad ekonominės problemos Rytų Europoje gali sukurti naują „geležinę uždangą“, ir sako tikįs, jog ES yra pajėgi atkurti visuomenės pasitikėjimą ekonomikos ir finansų perspektyva.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas nepagrįstomis vadina kalbas, esą dauguma Europos šalių, kovodamos su ekonomikos krize, mažina PVM, o Lietuva daro priešingai. Naujienų agentūros ELTA žurnalistui Vaidotui Beniušiui komentuodamas Europos Komisijos pristatytą ekonomikos atgaivinimo planą K. Sadauskas pabrėžė, kad iš jo kiekviena valstybė pasiims tai, kas jai tinka, o Lietuvai labai svarbios yra energetikai numatytos lėšos.

Lietuva pralaimėjo pirmąsias bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl žodžio laisvės ribų. Teismas vakar pripažino, kad valstybė neužtikrino teisės į privatumą dėl spaudoje paskelbtos asmeninės informacijos.

Nors po karo Gruzijoje Ukraina ir Baltijos šalys ėmė garsiau kalbėti apie Rusijos keliamą pavojų, Lietuvoje didžiausia rizika šiandien yra vidaus nestabilumas ir nesutarimai, įsitikinęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat Kelpša. Pergalė Briuselyje? - Viešojoje erdvėje Lietuvą imta vadinti išsišokėle ES - prisimenamas veto pavasarį dėl ES ir Rusijos derybų, šį mėnesį Vilnius vėl vienintelis garsiai nepritarė tų derybų atnaujinimui.

Lietuvos vadovams raginant, kad Lietuvos ir Švedijos elektros tiltas būtų pradėtas tiesti jau nedelsiant, Latvijos premjeras nežada atsiimti savo pasiūlymų ir iš dviejų Baltijos šalių išrinkti vieną siūlo Europos Komisijai, tvirtindamas, kad tą galima padaryti ir kitų metų antroje pusėje, rašo „Respublika“. Elektros jungčių Baltijos regione svarbą pažymėjo ir trečiadienį bei ketvirtadienį posėdžiavę Europos Sąjungos (ES) šalių prezidentai bei premjerai.

Lenkiją, cirkuliuojantis euras, pažabota emigracija, suklestėjusios aukštosios technologijos ir 160 km/h greičiu „Rail Baltica“ važiuojantys traukiniai - toks Lietuvos vaizdas piešiamas Vyriausybės patvirtintoje penkerių metų vizijoje, rašo „Respublika“. Gyvas dokumentas Lietuvos Europos Sąjungos (ES) politikos 2008-2013 m.  strategines kryptis rengusios darbo grupės vadovas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Mindaugas Silkauskas sako, kad užsibrėžti tikslai padės formuoti kryptingą va...

Lietuvos diplomatai ir politikos ekspertai su atsargiai vertina galimus pokyčius Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos santykiuose ir atkreipia dėmesį, kad ligšiolinė „sankcijų politika“ buvo neefektyvi.

Keliolika metų politinės įtampos ir skurdo persekiojami armėnai kilus karui Gruzijoje vėl įsitikino, kokie pažeidžiami yra gyvendami viename jautriausių regionų, rašo „Respublika“. Skaičiuoja prarastus pinigus Tarp pasaulio galingųjų priversta laviruoti Kaukazo šalis netruko skaudžiai pajusti karinio konflikto pasekmes - ekonominiai nuostoliai jau šiandien skaičiuojami šimtais milijonų dolerių.

Pripažinusi separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę, Rusija peržengė ribą, todėl ir nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu besilaikiusios Europos valstybės bus priverstos užimti griežtesnę liniją, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Eltos paklaustas, ar po prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimo tradiciškai Rusijai palankesnės šalys, tokios kaip Vokietija ir Prancūzija, užims griežtesnę poziciją, K. Girnius teigė, kad tai labai realu.

Kultūros ministras Jonas Jučas teigia, kad dar per anksti kalbėti apie galimybę boikotuoti „Eurovizijos“ dainų konkursą Maskvoje, taip išreiškiant protestą dėl Rusijos agresijos prieš Gruziją. Anot J. Jučo, spontaniški sprendimai dabar yra nepriimtini. „Nereikėtų skubėti boikotuoti „Eurovizijos“ dainų konkurso. Dar turime pakankamai laiko stebėti Rusijos veiksmus ir daryti teisingas išvadas“, - Eltai penktadienį sakė J. Jučas.

Praėjus dvejiems metams po Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno Vytauto Pociūno žūties, jo našlė Liudvika Pociūnienė sako turinti vilties, kad prokurorai pakeis ankstesnes išvadas, kuriose buvo teigiama, jog saugumo karininkas žuvo nelaimingo atsitikimo metu. Penktadienį Simono Daukanto aikštėje surengtame minėjime L. Pociūnienė žurnalistams sakė, kad antrą kartą vykdomame Generalinės prokuratūros tyrime yra duomenų, kurie yra pakankami kitokiam interpretavimui.

Tęsiantis Gruzijos okupacijai, karinis ir aukšto lygio politinis NATO ir Rusijos bendradarbiavimas dabar yra „sunkiai įsivaizduojamas“, teigia Lietuvos ambasadorius NATO Linas Linkevičius. Diplomatas ketvirtadienį Eltai sakė, kad nors oficialaus patvirtinimo, jog ir Rusija nusprendė nutraukti karinius ryšius, dar nėra, tokius bendradarbiavimo pavyzdžius kaip bendros karinės pratybos stabdo ir NATO.

Visa Gruzija meldžia, kad į šalį atvyktų tarptautinės pajėgos ir sustabdytų nesiliaujančią Rusijos agresiją, Eltai pirmadienį sakė Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis. Diplomatas pirmadienį prieš vidurdienį sakė iš vyriausybės atstovų Tbilisyje sužinojęs, kad Rusijos pajėgos jau bombardavo Adžarijos, Kachetijos regionus, atakuojamos pozicijos prie Tbilisio. Rusijos pusė davė dviejų valandų ultimatumą gruzinams pasiduoti, priešingu atveju žada bombardavimą tęsti.

Pernelyg atkakli Lietuvos parama galėjo suteikti Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui šiek tiek pasitikėjimo savimi, tačiau ir be jos Gruzijos lyderis greičiausiai būtų ėmęsis karingų žingsnių atskilusios Pietų Osetijos atžvilgiu, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Eltai komentuodamas įsiliepsnojusį konfliktą K. Girnius sakė manąs, jog Lietuvos valdžia turėtų skatinti kiek įmanoma greičiau nutraukti karinį konfliktą, tačiau tai gali būti jau per vėlu.

Pekino olimpiada yra gera proga dar kartą atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, įsitikinusi Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė. Interviu Eltai politikė pažymėjo, kad Kinijos valdžios veiksmai žmogaus teisių srityje neturi nieko bendra su olimpine dvasia, todėl jau pats sprendimas rengti olimpines žaidynes Pekine - kontraversiškas ir skandalingas.

Olimpiados politizavimas pažeidžia Olimpinę chartiją ir kenkia sportininkų interesams, teigia Kinijos ambasadorė Lietuvoje Jang Siuping (Yang Xiuping). Išskirtiniame interviu Eltai diplomatė suabejojo, ar Tibeto rėmėjai Lietuvoje žino tikrąją situaciją Tibete, ir sakė esanti tikra, kad Lietuvos Vyriausybė ir dauguma lietuvių nepritaria aktyvistams, siejantiems politiką su sportu. - Sportininkai dažnai vadinami savo šalių ambasadoriais, geriausiai pristatančiais šalį.

Penktadienį sostinėje, Šv.Kotrynos bažnyčioje, pagerbti policininkai, dėl savo gerų darbų pelnę Lietuvos visuomenės dėkingumą. Vidaus reikalų ministerijos ir policijos vadovai viliasi, kad ši akcija prisidės prie policijos prestižo augimo. Blogieji vis dar ryškesni Į informacinės kampanijos "Pastebėk gerą policininką" baigiamąjį renginį buvo pakviesta apie pusantro šimto policininkų.