vabzdžiai

Šiltėjantis klimatas ir besniegiais virtę šalčiausi žiemos mėnesiai sausis ir vasaris kelia nemenką susirūpinimą šalies bitininkams. Kai kuriems dėl gana šilto oro aviliuose ėmė kaisti bitės. Dalis jų suskubo per anksti budintis ir skraidyti. Baiminamasi ir vabzdžių ligų protrūkio. Šilti ir drėgni orai palanki terpė bičių erkutėms veistis. Patyręs Panevėžio rajono bitininkas Jonas Starkevičius jau skuba į bityną. Vyras baiminasi, kad šiemet dėl itin šiltos žiemos jo bitės imtų ir neperkaistų.

Sensacija pajūryje. Kuršių Nerijoje aptikta Lietuvoje dar neregėta retų vabalų rūšis – triragis mėšlavabalis. Mokslininkai mano, kad į mūsų šalį vabzdžiai atkeliavo dėl šylančio klimato. Tiesa entomologai ramina, raguoti vabalėliai nors ir atrodo grėsmingaiu, nepavojingi nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. „Iš esmės ji beveik niekuo nesiskiria nuo mūsų mėšlavabalio. Paprastas žmogus tikrai neatskirtų, tačiau pamačius patiną iš karto galima atskirti – yra stambios išaugos trys.

Rekordiškai šilta žiema sujaukė, tiksliau, smarkiai pagerino graužikų ir įvairiausių vabzdžių gyvenimą. Štai pelės ir žiurkės šiuo metu turėtų lindėti šilai tvartuose ar žmonių namuose, o dabar laisvai laksto. Mat nešalta, o ir maisto randa. Dėl to gali didėti jų populiacija, o kartu gali padaugėti ir graužikų pernešamų ligų. Gamtininkai sako, kad šią žiemą gamta ne tik kad anksčiau pabudo, bet nebuvo ir visai užmigusi. Žmonės mato ir debesis uodų.

Kostarikoje biologas Federico Paniagua su šeima nustebino pasaulį. Vakarienei ant jų stalo tikrai ne visiems įprastas maistas. Jų lėkštėse – kelių rūšių vabalai, kuriuos vyras užaugino savo fermoje. Kostarikos Universiteto vabalų muziejaus vadovas prieš tris metus nusprendė gyvulių proteinus pakeisti į svirplius, skruzdėles, tarakonus ir kitus vabalus. Taip pat skatina tokią dietą pasirinkti ir kitiems.

Šiomis dienomis Lietuvą stebina unikalus, vos kelias dienas trunkantis reiškinys – lašalų tuoktuvės. Milijonai mažyčių sparnuotų vabzdžių skrenda į šviesą ir žūdami krenta ant upių krantinių ir tiltų. Ir nors vaizdas labai gražus akiai, pareigūnai perspėja tomis paromis vairuoti atsargiai – mat kelio danga gali būti slidi kaip žiemą. „Jie skrenda į tą lempą tarsi tai būtų mėnulio raibuliuojantis vanduo, bet labai ryškus, ryškesnis negu mėnulio, ir jie puola į tą lempą ir žūsta.

Naktį į penktadienį Vilniuje užfiksuota neįprasta „pūga“. Sutemus, prieš vidurnaktį žibintus apgulė didžiuliai spiečiai vabzdžių. Juos buvo galima pamatyti šalia upės, daugiausiai jų buvo ant tiltų. Tai lašalai. Tai daugiausiai vandenyje praleidžiančios lervos, vasarą jos virsta gležnais skraidančiais vabzdžiais. Sparnuotieji po metamarfozės gyvena vos kelias valandas. Pakilę iš vandens lašalai šoka „vestuvių“ šokį: per savo likusį trumpą gyvenimą tespėja daugintis.

Kasmet Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuras suteikia daugiau nei 2 600 konsultacijų telefonu, kurių didžiąją dalį sudaro konsultacijos dėl apsinuodijimo. Ypač dažnai apsinuodijama vasarą. Visais atvejais, kai įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą (tel. 8 5 236 20 52). Specialistai konsultuoja visą parą. Bendrieji pirmosios pagalbos principai apsinuodijus paprasti.

Jau netrukus aplink mus skraidantys uodai ir įvairūs mašalai taps kasdienybe ir gadins nuotaiką kiekvienam, panorusiam praleisti vakarą lauke ir pabūti gamtos apsuptyje.  Jeigu norite atsikratyti įkyrių uodų, kol vakarojate prie vaišių stalo lauke, jums tereikia ant stalo kampo arba suolo, šalia stalo, padėti smulkinto česnako skiltelių. Šio kvapo ypač baiminasi uodai, todėl pajutę jį, tikrai neskris artyn.

Įpratome ieškoti naudingų patarimų internete, kurie gali palengvinti mūsų gyvenimą, tačiau mūsų senoliai turėjo išradingas būdų, kaip palengvinti namų ruošą. Šie būdai vis dar naudingi net ir šiandien, rašoma brightside.me Prieš gaminant ant viryklės pabarstykite ploną druskos sluoksnį. Visi lašai ir purslai išbėgę virimo metu išliks ant paviršiaus, taip viryklę išvalysite daug lengviau, Kai viryklė atvės, drėgna šluoste nuvalykite nešvarumus, nieko nereikės šveisti.

Cukriniai žvyninukai – seniausi parazitai žemėje, labai mėgstantys puotauti negyvomis odos ląstelėmis ir plaukais, rašoma mirror.co.uk. Jeigu norite jų kuo greičiau atsikratyti, jums pravers kelios priemonės, kurias tikrai rasite savo namuose.  Valiklio gali pasigaminti ir namuose, naudodami vandenį ir actą lygiomis dalimi ir pridėdami indų ploviklio bei 10 lašų pipirmėčių ir eukalipto aliejaus. To turėtų užtekti, kad atbaidytumėte cukrinius žvyninukus.

Kartu su gamta bunda erkės, uodai, gyvatės, todėl miške reikia būti itin atidiems. Nors gyvačių įkandimai dažniau registruojami prasidėjus grybavimo ir uogavimo sezonui, tačiau pirmieji pavasariniai įkandimai gali sukelti sunkesnius apsinuodijimus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų. Lietuvoje gyvena vienintelės rūšies nuodingoji gyvatė – paprastoji angis, kurias galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

  Pagaliau džiaugiamės vasaros šiluma, tačiau verta prisiminti, kad kylant oro temperatūrai aktyvesnės tampa vapsvos, kurių įkandimas gali sugadinti net pakiliausią vasaros nuotaiką. Su vapsvomis kovoti tenka poilsiautojams gamtoje, daugiabučių gyventojams, statybininkams, netgi artimųjų kapus lankantiems. Vapsvos įsitaiso net kapuose Vapsvos lizdus gali susisukti pačiose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui prie paminklo.

Vasara – pats palankiausias metas šventei gryname ore: netoli vandens telkinių, miške ar tiesiog pievoje prie sodybos. Visgi smagų pasibuvimą gamtoje neretai apkartina vabzdžių antpuoliai: į gėrimus ir užkandžius kėsinasi širšės, aplink zuja musės, skaudžiai kandžioja uodai. Būtina pasirūpinti prevencija Kenkėjų kontrolės ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas, organizuojantiems šventes ar poilsį gamtoje, pataria imtis kelių priemonių.

Manome, kad dabartinis pasaulis priklauso žmonėms, tačiau taip galvoti yra pakankamai naivu. Mūsų skaičius ne toks ir didelis, palyginus su vabzdžių. Lietuvą, ką čia Lietuvą, visą pasaulį šiuo metu valdo vabzdžiai. Neapsigaukite, jei jų nematote, nereiškia, kad jų nėra. Vabzdžiai sudaro apie 90 proc. visų gyvūnų rūšių. Todėl nenuostabu, kad mokslininkai pasaulyje ir Lietuvoje kasmet randa naujų vabzdžių rūšių. Vabzdžiams priklauso vabalai, žirgeliai ir gausybė kitų.

Prasidėjus vasarai neišvengiamai susiduriame su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje, o besitęsiant klimato atšilimui juos vaikyti galėsime pradėti ir žiemą. Mašalų Dzūkijoje užsiveisė tiek, kad po penkių metų pertraukos, šiemet vėl imtasi biologinio naikinimo. Tiesa, vasaros džiaugsmus gali sutrikdyti ir ant kelio išsirangiusi angis, kurių dabar galime pamatyti daugiau nei bet kokiu kitu metų mėnesiu.

Sekmadienio vakarą vilniečiai buvo priversti prisiminti visus matytus siaubo filmus, kuriuose vabzdžiai atakuoja žmones. Skaitytojas tv3.lt redakcijai atsiuntė filmuotą medžiagą, kurioje matosi būriai vabzdžių ant Baltojo tilto. Tai sukėlė nuostabą ne vienam vilniečiui. Socialiniuose tinkluose jau plinta nuotraukos, kuriose matomi dideli būriai kol kas neatpažintų vabzdžių.

Su lietuviška vasara besirungiant tropiniams karščiams aktyvėja kraujasiurbiai mašalai, uodai ir akliai. Specialistai įspėja – išsiruošusiems į gamtą vertėtų pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, tinkama apranga. Šiuo metu orams tai šylant iki lietuviškos vasaros, tai orui kaistant iki tropinio karčio į kovą su poilsiautojais ar gamtos mylėtojais, kyla įvairiausi vabzdžiai – akliai, gyliai, ar kraujasiurbės musytės.

 Iki vasaros dar toli, tad, kol neprasidėjo darbymetis, verta prisiminti žiemojančius ir kantriai šilumos laukiančius sodo ir daržo kenkėjus – amarus. Stasys Palaukys Amarai dauginasi labai greitai ir, jei nesiimama tinkamų apsisaugojimo priemonių, jie gali padaryti didelę žalą sodo ir daržo augmenijai. Saugo kolonijas Amarai – daugeliui gerai pažįstami maži vabzdžiai, kurių ilgis – 5–7 mm.

Kasmet pasaulio gyventojų skaičius padidėja 70 mln. Jei šis augimas išliks, 2050 m. mūsų planetoje gyvens jau apie 9 mlrd. žmonių. Tam, kad visi gyventojai būtų sotūs, reiks dvigubai daugiau maisto nei dabar, rašoma iflscience.com Šiuo metu maisto gamybai pasaulyje jau yra naudojama net 70 proc. derlingos žemės. Žuvų vandenynuose taip pat likę mažiau nei bet kada, o gamtos užterštumas ir vis ryškėjanti klimato kaita prognozuoja prastą ateitį grūdų derliams.

Paskutinėmis savaitėmis žmonės skundžiasi suaktyvėjusiais vabzdžiais – nuo širšių iki sparvų, jau nekalbant apie uodus. Negana to, kad iškylaujančius ar gamtoj vaikštinėjančius žmones šie vabzdžiai apspinta būriais, jų įkandimai vis dažniau sukelia alerginių reakcijų. Natūralus gamtos ciklas Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros profesorius, habil. dr. Sigitas Podėnas sako, kad žmonės padidėjusiu vabzdžių kiekiu rugpjūtį stebisi kasmet.

Pasaulyje badauja apie milijardą mūsų planetos gyventojų, o sočiai gyvenantieji išmeta apie trečdalį maisto, kuriam pagaminti išeikvojama daugybė energijos. Alkstantiesiems norima įpiršti valgyti lervas, skėrius, svirplius, skruzdes ir kitus gyvius. Vida Tavorienė Žmonija susirūpinusi, kad gamtos ištekliai senka. Juos valdantys turtingieji kuria strategijas, kaip, nemažinant savo augančių poreikių, pamaitinti badaujančius pasaulio gyventojus.

Gydytojai ir vaistininkai primena, kad birželis – tai mėnuo, kai įsibėgėja ne tik atostogų sezonas, bet ir trečdaliu padaugėja vabzdžių įgėlimų bei įkandimų skaičius. Lietuvoje gyvenančių vabzdžių įkandimai bei įgėlimai retai kada būna mirtinai pavojingi sveikatai, tačiau specialistai pataria būti budriems, norint išvengti pavojingų sveikatai pasekmių.

„Vasaros, šiaudų, riešutų skonio, lyg saulėgrąžos ar aštrūs traškučiai“, – taip vabzdžius apibūdino restorano „Pestaurant“ lankytojai. Tik vieną dieną Vilniuje veikęs vabzdžių restoranas susilaukė daugybės dėmesio. Renginį inicijavusios kenkėjų kontrolės kompanijos „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė stebisi vilniečių drąsa ir džiaugiasi, kad daugeliui renginys paliko neišdildomus įspūdžius. „Vakar įveikėme per kilogramą įvairiausių vabzdžių.

Birželio 4 dieną net 11-oje pasaulio šalių nuo Australijos iki Brazilijos bus ragaujami vabzdžiai, dalijamasi žiniomis apie kenkėjus ir jų keliamas problemas.

 Žinių radijas Artėjant karštajam savaitgaliui gydytojai primena saugotis ne tik tiesioginių saulės spindulių, bet ir pasirūpinti vabzdžius nubaidančiais repelentais. Vilniaus Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė teigia, kad šiemet dėl palankių orų anksti suaktyvėjo uodai. Medikė įspėja, kad ypač atsargūs turėtų būti alergiški žmonės.

Pastarasias dienas Kaune veikęs vabzdžių restoranas „Pestaurant“ susilaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Vieni savo baimes įveikė – kiti vis tik neišdrįso pasimėgauti ledinukais su skorpionais. Skaniausi ir traškiausi – svirpliai Projekto organizatoriai, paklausti, koks patiekalas populiariausias, nedvejodami atsako, kad daugiausiai suvalgyta traškių svirplių.

Palyginus su gyvūnų pasauliu, žmonių seksualinis gyvenimas pasirodys gana nuobodus. Bet gal taip ir geriau, nes kai kurie gyvūnai turi itin sudėtingus poravimosi ritualus ar išsiskiriančias seksualines ypatybes, kurių mes vargu ar norėtume. Toptenz.net pateikia 10 išskirtinių ir keistų faktų apie gyvūnų seksualinį gyvenimą. 10. Kai kurie vabalai turi tik po vieną sėklidę Trys pagrindinės vabalų grupės turi išskirtinį bruožą – jie išsivysto turėdami tik vieną sėklidę.

Vidutinėje Kalėdų eglutėje – tikra gyvių karalystė. Taip teigia Bergeno universiteto muziejaus profesorius Bjarte Jordalas. Pasirodo, Kalėdų eglėje gali gyventi apie 25 tūkst. vabzdžių, erkių ir vorų. Sciencedaily.com pakalbino B. Jordalą apie jo atliktą tyrimą. – Kaip visi šie gyviai apsigyvena eglėje? – Jie ieško vietos, kur galėtų žiemoti. Paprastai gyviai netenka beveik visų kūno skysčių ir yra visiškai neaktyvūs. Tačiau jie gali atsibusti, kai medis įnešamas į šiltus ir šviesius namus.

Paprastai žmonės įvairių gelžgalių krūvoje mato tik nereikalingą šlamštą, o prancūzų menininkas Edouardas Martinetas šias smulkmenas panaudoja neįtikėtiniems metaliniams vabzdžiams pagaminti, rašo odditycentral.com. Vyriškis gali naudoti viską: nuo dviračio grandinės iki stalo įrankių ar laikrodžio detalių. Visi šie elementai nevirinami ir nelituojami, o suveriami vienas su kitu ar sutvirtinami varžteliais.

Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos Biologas Liutauras Grigaliūnas pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs. „Lapkričio pabaiga, o lauke skraido vapsvos – tai neįprastas reiškinys gamtoje”, – pastebi L. Grigaliūnas.

Tai, kad gamta puikiai išmano mechaniką, patvirtino du britų mokslininkai, elektroniniu mikroskopu ištyrę Issus rūšies vabzdžių vikšrus. Didelei tyrėjų nuostabai paaiškėjo, kad šios rūšies atstovų organizme yra taisyklingų krumpliaračių formos struktūros, kurios užtikrina sinchronišką kojų judėjimą šokinėjimo metu. Issus vikšrai šokdami į priekį pasiekia beveik 400 g pagreitį: pasak biologų, tai vieni iš sparčiausiai greitėjančių organizmų Žemėje.

Toli gražu ne visus gyvūnus galima pavadinti mielais. Organizacija pavadinimu „Bjaurių gyvūnų gynimo bendruomenė“ neseniai paskelbė konkursą savo naujajam talismanui išrinkti. Mixstuff.ru pristato 12 pretendentų į šį garbingą vaidmenį. Viso šio konkurso tikslas – įrodyti, kad gyvūnai, kurie žmonėms atrodo šlykščiai, svarbūs Žemės ekosistemai ne mažiau nei tie, kurie yra gražūs ir patrauklūs. O jei įsižiūrėsime, tai pamatysime, kad net ir šie 12 „siaubūnų“ turi savotiško žavesio.

Beveik 20 proc. žmonių yra itin mėgstamas moskitų taikinys. Žurnalas „Smithsonian“ bandė atsakyti, kodėl taip yra. Pasirodo, moskitus traukia alus, todėl šio gėrimo mėgėjams reikėtų būti atsargiems. „Gerdami alų rizikuojate, kad jums įkąs moskitas“, – įspėja mokslininkai, remdamiesi tyrimo rezultatais. Išgėrę vos kiek daugiau nei 300 ml alaus, galite tapti patraukliu masalu moskitams ir kitiems vabzdžiams.

Vasaros malonumus neretai apkartina įkyrūs vabzdžiai, kandantys ar geliantys nariuotakojai: uodai, mašalai, bitės, širšės. Pavojingiausi yra vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai, nes gali sukelti stiprią alerginę reakciją - anafilaksinį šoką, kuris yra pavojingas gyvybei. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras primena elementarias, tačiau naudingas taisykles, kurios gali padėti kovoti su sparnuotaisiais įkyruoliais.

ES kvotomis ir kitaip riboja prekinę žemės ūkio gamybą, o Jungtinės Tautos siūlo auginti vabzdžius, kad būtų pamaitinti badaujantys pasaulio gyventojai. Gal ir lietuviai fermose ims auginti žiogus, skėrius, jei kasmet laiko vis mažiau kiaulių ir galvijų? Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie milijardą mūsų planetos gyventojų badauja, nors žemė galėtų išmaitinti kur kas daugiau žmonių, nei dabar jų gyvena visame pasaulyje.

Daugiau nei 80 proc. visų gyvų būtybių mūsų planetoje sudaro vabzdžiai. Šiuo metu yra žinoma apie 900 tūkstančių skirtingų vabzdžių rūšių, o kiek dar nežinoma? Galbūt milijonas, o galbūt ir dar daugiau. Vieniems jie atrodo baisūs ir netgi šlykštūs, kiti žavisi jų stulbinamu įvairumu. Mixstuff.ru siūlo susipažinti su vabzdžiai-rekordininkais, tarp kurių – patys mažiausi, patys pavojingiausi, patys garsiausi.

  Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvename tokį metą, kai sunku pasakyti – esame pavasarį ar jau žengiame į vasarą. Iš tikro kol kas pavasaris, ir ne todėl, kad tai liudija kalendorius. Staigūs ir į rekordinius panašūs gegužės pirmosios pusės karščiai, sakytum, buvo iš anksto suplanuoti ir skirti ištaisyti pavasario pradžios nuklydimus. Iš tikro jie per labai trumpą laiką prižadina viską ir visus.

Jungtinių Tautų prekybos ir žemės ūkio organizacija (FAO) pateikė oficialias rekomendacijas Žemės gyventojams. Tarp jų – pasiūlymas į savo kasdieninį racioną įtraukti vabzdžius, rašoma „The Independent“. Pasak FAO, valgydami vabzdžius, žmonės padės įveikti prekybos nestabilumą ir sumažinti aplinkos užterštumą visame pasaulyje.

Na taip, vabalai atrodo truputi irzlūs, bet kaip jaustumėtės jūs, jei prieš fotosesiją jus laikytų šaldytuve? Nuotraukose užfiksuoti vabalai su styrančiais ūsais ir pūpsančiomis akimis atrodo beveik kaip įvairiausioms  fotosesijoms pozuojantys žmonės ( na neskaitant jų ne itin patrauklios vabalų išvaizdos). Šios vabalų nuotraukos yra viena iš daugelio vabalų fotografo Omido Golzaro nuotraukų serijų.

Milijonus D. Britanijos mokslininkų sukurtų genetiškai modifikuotų vabzdžių ruošiamasi išleisti į šios šalies laukus, kad jie galėtų pakeisti aplinką teršiančius pesticidus. D. Britanijos bendrovė „Oxitec“, kurianti genetiškai pakeistus vabzdžius, žada žemės ūkiui pateikti „žaliąją alternatyvą“ cheminiams preparatams, kuriuos šalies ūkininkai naudoja siekdami apsaugoti savo derlių nuo ligų ir kenkėjų, pranešė „Dailymail.co.

Legendinė senųjų laikų Egipto karalienė Kleopatra žinojo apie grožį atkuriančią medaus galią. Sakoma, kad ji kiekvieną rytą veidą lepindavusi dievų nektaru. Įprastas dalykas buvo pieno ir medaus grožio vonios. Manoma, kad medus buvo jos auksinės švelnios odos ir ilgos jaunystės paslaptis. XXI amžiuje karališkos medaus grožio procedūros buvo perkeltos į grožio terapijos namus turtingiems ir garsiems, bet jomis gali pasidžiaugti kiekvienas, norintis pasirūpinti grožiu.

Biologai nuolat atranda naujų vabzdžių rūšių atstovų, bet, sapnuose sutikęs šiuos penkis gyvius, dažnas naktį prabus išpiltas šalto prakaito ir instinktyviai braukys rankomis per visą kūną, bandydamas numesti įsivaizduojamus siaubūnus. Jei smalsu, susipažinkite su jais iš arčiau. 1. Akis draskantis voras Šis mėsėdis žiogas šiemet buvo atrastas vienoje Pietų Afrikos olų. Kol kas ši rūšis dar neturi pavadinimo.

Tyrimas atskleidė, kad vorų numegzti tinklai, ant kurių atsiranda dekoracijos, pritraukia daugiau vabzdžių, skelbia BBC. Sudėtingų voratinklių raštų funkcija kėlė daug diskusijų tarp mokslininkų. Anksčiau buvo manoma, kad tokie raštai galėtų atlikti maskuojamąją funkciją, atbaidyti paukščius arba sukurti šešėlį nuo saulės. Tačiau dabar mokslininkai mano, kad ultravioletinę šviesą atspindintys raštai privilioja vabzdžius nusileisti ant voratinklio.

Eten Lero miestelio gyventojas suimtas ir, kaip manoma, bus teisiamas už tai, kad paleido į laisvę kelis šimtus tarakonų. Tai penktadienį pranešė Nyderlandų televizijos kanalas NOS. Rugpjūčio pabaigoje avarinei gelbėjimo tarnybai ėmė skambinti susijaudinę gyventojai, kurie skundėsi, kad jų soduose ir teritorijoje kelių gatvių rajone tiesiog knibždėte knibžda vabzdžiai. Paaiškėjo, jog vienas jų kaimynas maitino tarakonais savo reptilijų kolekciją.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Maisto kainos auga drauge su alkstančių burnų skaičiumi, tad maisto futurologai turi darbo, rašo BBC. Šie mokslininkai bando atspėti ateitį, o konkrečiau maisto futorologai bando atsakyti į klausimą, kaip per ateinančius 20 metų pasikeis žmonijos mitybos racionas. Daugelis vakariečių užaugo maitindamiesi pigia mėsa, tačiau gali būti, kad per ateinančius penkerius ar septynerius metus mėsos kainos padvigubės ir jautiena bei kiauliena taps prabangos produktais.

Meksikoje ir Panamoje galima pamatyti keistą vaizdą – drugelį permatomais sparnais. Jis vadinasi Greta oto, o ispaniškai šį drugelį vadina maži veidrodėliai, tačiau mokslininkai nustatė, kad sparneliai iš tiesų yra permatomi, o ne veidrodiniai. Tokių sparnelių paskirtis viena – kamufliažinė apsauga nuo plėšrūnų. Beveik 80 % viso drugelio sparnų paviršius yra permatomas, tik likę krašteliai tamsiai rudi.

Uodai įkyriai zyzia ir dar įkyriau puola, odoje palieka niežtinčius paraudusius pėdsakus. Gyvena jie nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško ar pievų balose, pelkėse, pakelės grioviuose, drevėtuose drėgnuose medžiuose, kitose vandens talpose. Kaip atsiginti šių vabzdžių atakų? Pataria vaistininkai. Papurkšti, patepti.

Panašu, jog paukščiai buvo vienas iš esminių evoliucijos veiksnių, nulėmusių vabzdžių dydį – kad skraidantys nariuotakojai neišaugo iki 1 m dydžio, dėkoti reikia paukščiams. Susidūrus su oro plėšrūnais – iš dinozaurų išsivysčiusiais pirmaisiais paukščiais – vabzdžiams buvo gyvybiškai svarbu ore būti kuo manevringesniems. Būtent dėl šios priežasties dideli vabzdžiai ėmė nykti, o išliko ir paplito tik mažų vabzdžių populiacijos.