uždarbis

Ne paslaptis, kad veikli ir karjeros siekianti moteris dar visai neseniai buvo retenybė. Tačiau šiandien turime nemažai pavyzdžių, kai žavingos damos sugeba ne tik sėkmingai išvystyti verslą, bet ir užauginti vaikus, prižiūrėti šeimos gerovę, planuoti įspūdingą laisvalaikį ir netgi užsiimti netradiciniu sportu. „Visada tikėjau savo verslo idėja ir viską dariau iš širdies“, –prisipažįsta „Happeak“ ženklo įkūrėja Vaida Ribinskaitė. „Seniai jaučiau, kad mano vieta restoranų versle.

Ekspertai nustatė, kad pieno perdirbėjai, smarkiai sumažinę pieno supirkimo kainas, ne tik kompensavo nuostolius dėl Rusijos embargo, bet ir uždirbo milijonus litų pelno. Pasiskundę dėl gresiančių milijardinių nuostolių, Rusijai paskelbus pieno produktų embargą, pieno perdirbėjai, regis, perlenkė lazdą. Po šoko atsipeikėję specialistai puolė skaičiuoti, tačiau prarastų milijardų nerado.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Darbdaviams yra naudingiau, kai darbuotojai tarpusavyje nesipasakoja, kokius atlyginimus gauna. Tai tikina portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai. „Taip jie gali daryti didesnę įtaką darbuotojams, o tiems, kurie yra numylėtiniai, gali skirti didesnius atlyginimus“, – aiškina psichologas Gediminas Navaitis. Ekonomistai Romas Lazutka ir Aušra Maldeikienė mano, jog atlyginimų viešumas prisidėtų prie efektyvesnio darbo rinkos veikimo.

2013 m. absolventų karjeros tyrimo duomenys parodė, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto absolventai uždirba vidutiniškai 5000 litų per mėnesį. Daugiau 7000 litų uždirba šeštadalis absolventų, o daugiau nei 3000 litų į rankas gauna 59 proc. bakalauro ar magistro studijas baigusių studentų. Kas penktas (22 proc.) ISM studentas baigia studijas turėdamas savo verslą, o kas dešimtas uždirba daugiau nei 10 000 Lt per mėnesį.

Edgaras Savickas, LRT.lt Geriausių pasaulio futbolininkų įvarčiai nuo ketvirtadienio drebins ne tik sporto aistruolių širdis, bet ir akcijų rinkas. Bent dalį birželio 12-ąją prasidėsiančios ir mėnesį truksiančios futbolo fiestos Brazilijoje pamatys maždaug pusė viso pasaulio gyventojų. Todėl nenuostabu, kad dvidešimtojo pasaulio futbolo čempionato įtaka sieks kur kas toliau nei stadionų vejos ar sofos prie televizorių ekranų.

Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), naujasis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas, pateiktas institucijų ir visuomenės derinimui, nesprendžia esminių valstybės tarnybos problemų. Socdemų stumiamas projektas iki 7 kartų padidintų atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių pareigūnų, sukurtų naują vadovų elito kastą ir eliminuotų socialinio dialogo galimybes.

Geidžiamiausių šalies IT darbuotojų sąrašo viršuje išlieka kvalifikuoti programuotojai, paklausa rinkoje lemia ir nekrintančius jų uždarbius. Laisvai samdomos programuotojų komandos Lietuvoje jau dabar už įgyvendintą projektą gauna milijoną litų į rankas. Apie tai personalo atrankos specialistai kalbės konferencijoje „Login 2014“, sakoma jos rengėjų pranešime. „Toks programuotojų uždarbis Lietuvoje yra visiškai realus. Žinoma, tokio atlygio sulaukia tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai.

Dirbdami skaičiuojame lėtai slenkančias minutes ir valandas, o leisdami pinigus nesugebame pajusti net akimirkos, kai sunkiai uždirbti pinigai tiesiog ištirpsta. Kiekvienas žodį „brangu“ matuoja skirtingai – pagal savo pajamas ir būtinąsias išlaidas, o kai kurie dar ir pagal gobšumą. Kartais nė nemirktelėję išleidžiame 50 litų skaniems, bet visai nebūtiniems maisto produktams ar alkoholiui bare, tačiau sakome, kad bilietas į teatrą už 30 litų yra brangus.

Pagal audituotus duomenis UAB Medicinos bankas ir jo dukterinės įmonės (grupė*) 2013 metais uždirbo 4,5 mln. litų grynojo pelno. Iš jų Medicinos bankas – 2,38 mln. litų grynojo pelno. Medicinos banko valdybos pirmininko, administracijos vadovo Gintaro Treinio teigimu, 2013-ieji Medicinos bankui buvo sėkmingų finansinių pajamų, kryptingų investicijų ir inovacijų metais. „Bankas didelį dėmesį skyrė modernių technologijų ir naujovių taikymui banko paslaugų sistemoje.

Lietuvos finansų ministras pareiškė, kad Lietuvoje galima siekti didesnio mokesčių progresyvumo. Anot jo, tai galima pasiekti, pavyzdžiui, tiek didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, tiek ir mažinant juos mažiau gaunantiems. „Mes supratome, kad vienas iš dalykų, kuriuos reikėtų keisti, matyt, kad reikėtų numatyti darbo apmokestinimo srityje šiek tiek didesnius mokesčius. Mes galėtume įsivaizduoti ateityje perėjimą prie labiau progresinių mokesčių.

Aukščiausio lygio vadovės uždirba vidutiniškai 5 proc. daugiau nei tas pačias pareigas užimantys vyrai, atskleidė tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ tyrimas. 25 proc. aukščiausio lygio vadovų yra moterys. „Nors per pastaruosius dvejus metus aukščiausio lygio vadovų pareigas užimančių moterų atlyginimų pranašumas sumažėjo nuo 10 proc. iki 5 proc.

Tai, kad dvidešimt pirmojo amžiaus demokratinėse Europos valstybėse moterys tebeuždirba beveik 20 proc. mažiau nei vyrai, moterų yra žymiai per mažai politikoje ir verslo įmonių valdybose, tebekyla iniciatyvos uždrausti abortus, nors moterims nebesukuriamos reikiamos sąlygos derinti šeimos ir profesinį gyvenimą bei auginti vaikus ir siekti aukštumų darbe, nėra normalu ir civilizuota. Todėl privalome visomis pastangomis siekti daugiau civilizacijos žmonių ir lyčių santykiuose.

Praktiškai sustingusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos, vertinant buitiškai, netgi visai džiugina. Šiame kontekste ne taip tragiškai atrodytų neaugančios namų ūkio pajamos. Tačiau visi puikiai žinome, kad tiek namų ūkio, tiek verslo išlaidas lemia ne tik perkamų prekių ar paslaugų kainos, bet ir mokesčiai. O mokesčiai, kaip taisyklė, turi tendenciją augti, ypač kai valstybės (ar savivaldybių) biudžetams trūksta pinigų.

Kredito unija „Amber“ 2013-uosius metus baigė uždirbdama 267,12 tūkst. Lt pelno. 2013 m. pabaigoje kredito unijos „Amber“ turtas sudarė 31,44 mln Lt. Tai – 39,7 proc. daugiau nei 2012 m., kuomet jis siekė 22,5 mln. Lt. Unijos indėlių portfelis per 2013 metus išaugo 35 proc. ir metų pabaigoje siekė 25,49 mln. Lt. Kredito unija „Amber“ 2013 m. pabaigoje atitiko visus Lietuvos banko kredito unijoms taikomus normatyvus. „Amber“ kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 37,19 proc.

Edvinas Gramba jau penkerius metus gyvena Tailande, prieš tai 9 metus praleidęs Didžiojoje Britanijoje. Iškart po mokyklos išvykęs, E. Gramba buvo nemaloniai nustebintas. „Ten gyvenimas yra pilkesnis, nei įsivaizdavau. Tas pats koledžas buvo kitoks. (…) Išties tikėjausi, kad pasimokinsiu ir kažko pasieksiu, bet buvo ne taip paprasta. Išlaidos labai aukštos, atitolsti nuo mokslų – daugiau valandų tenka atiduoti darbui”, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Gramba.

Paris Hilton lydi sėkmė. Savaitgalį ji kaip didžėja viešėjo viename vakarėlyje. Už pasirodymą jai buvo sumokėta 100 000 dolerių. Palikusi klubą Paris nuskubėjo lošti ir laimėjo 50 000 dolerių, rašo tmz.com.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. lapkričio mėn. buvo minus 12. Palyginti su spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su spalio mėn., gyventojai šiek tiek pesimistiškiau vertino savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių, šalies ekonominės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas.

Vyrų paskaičiuotasis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį 337,5 lito viršijo moterų atlyginimą, rodo Statistikos departamento duomenys. Vidutinis paskaičiuotas moterų darbo užmokestis šalies ūkyje, išskyrus individualias įmones, liepą-rugsėjį sudarė 86,4 proc., o išmokėtas (neto) - 87,1 proc. vyrų algos.

Trečiąjį „Pokalbių po ąžuolu“ sezoną vakar Šiaulių universiteto bibliotekoje pradėjo žurnalistas, rašytojas, etiketo specialistas ir verslininkas Giedrius Drukteinis. Jis susirinkusiems studentams, dėstytojams ir visiems kitiems svečiams pasakojo apie žydų tautos išskirtinumus, jų verslumo paslaptis ir auklėjimo ypatybes.

Giedrė Sankauskaitė Verslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja. Verslo pasaulyje greitesni aplenkia lėtuosius ir stokojančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško nestandartinių ir efektyvių sprendimų. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo pradžią.

Galimybės įsidarbinti po studijų – vienas rečiausiai internautų įvardijamų kriterijų renkantis aukštąją mokyklą. Svarbiausias faktorius, pagal kurį internautai vertina mūsų šalies aukštąsias universitetines mokyklas, yra studijų kokybė. Tai parodė specialus interneto vartotojų komentarų tyrimas, kurį atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT. „Su studijų kokybe Lietuvos universitetuose susijęs 59 proc.

Moksliukai jau nebėra pajuokos objektais. Šiandien jie vadinami programų inžinieriais ir uždirba dideles sumas. Naujienų agentūra „Bloomberg“, naudodama savo ir darbo paieškos tinklalapio „Glassdoor“ duomenis, sudarė sąrašą kompanijų, kurios šiems specialistams moka geriausias algas. Įdomiausia, kad sąrašo viršuje taip ir neasirado nei „Apple“, nei „Google“. 10. „Integral Development” Tai yra mažiausiai žinomas vardas šiame sąraše.

Geriausia planetos tenisininkė amerikietė Serena Williams, šiuo metu Stambule ginanti pasaulio čempionato nugalėtojos titulą, pirmoji iš moterų perkopė per 10 mln. prizinių pinigų ribą šį sezoną, rašo WTA. Jei 32 metų amerikietė apgins „WTA Championships“ titulą nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, ši suma pakils iki 12 mln. JAV dolerių. Iki šių metų rekordas pagal prizinius pinigus priklausė baltarusei Viktoriai Azarenkai, praėjusį sezoną uždirbusiai 7,9 mln. JAV dolerių.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Gyvendamas Šveicarijoje, vienas žmogus per mėnesį turi apie 4500 litų privalomų išlaidų, skaičiuoja 27-erių klaipėdietė Diana Lupandina. Migracijos teisės centro duomenimis, vidutinis darbo užmokestis čia apie 5600 Šveicarijos frankų (11 900 litų) per mėnesį. „Čia itin brangiai atsieina būsto nuoma, ypač jei norima gyventi ramesniame rajone. Tiesa, už vandenį „sumoka“ meras, tad mokesčių našta kiek sumažėja.

Du lietuviai - Justas Čalnaras ir Laurynas Jokubaitis - pritaikė užsienio verslo idėją, kaip tarpininkauti tarp norinčių besireklamuoti ir automobilių neturinčių įmonių ir vairuotojų, kurie sutiktų už tam tikrą sumą reklamuoti tam įmonių prekės ženklą. Tik prieš savaitę įkurtos įmonės vienas iš vadovų Justas Čalnaras pasakojo, kad mintis įkurti tokio pobūdžio įmonę kilo visai neseniai. „Praėjusią savaitę įkūrėme įmonę, tačiau idėja kilo prieš keturis mėnesius“, – Ekonomika.

Prieš porą savaičių FORBES žurnalas paviešino daugiausiai pasaulyje uždirbančių modelių sąraša, kurio viršuje septynerius metus iš elės karaliauja Gisele Bündchen, vien 2013 metais planuojanti gauti papildomai 100 milijonų litų pajamų. Supermodelių gyvenimas neabejotinai žiba prabanga, tačiau nedaugelis žino, kiek uždirba pradedantys bei supermodelio karjeros dar nepasiekę modeliai. Tokią informaciją naujienu portalui Balsas.

Atlyginimas yra viena iš aktualiausių ir įdomiausių darbo rinkos temų. Daugeliui visuomet įdomu, kokie vidutiniai atlyginimai šalyje, kaip atrodo jų pačių atlyginimas, įvertinus bendrąjį šalies ar konkretaus miesto kontekstą. Išnagrinėjus CVbankas.lt publikuojamų CV informaciją, paaiškėjo, kad šiuo metu daugiausiai uždirba Vilniuje gyvenantys 30–39 metų vyrai, įgiję bent jau magistro išsilavinimo laipsnį, o moterys uždirba mažiau nei tos pačios amžiaus grupės ar išsilavinimo kategorijos vyrai.

1986 metais leidinys „The Economist“ sukūrė smagų „Big Mac“ indeksą, kuris suteikia galimybę įvertinti perkamosios galios paritetą tarp dviejų skirtingų valiutų. „Big Mac“ indeksas yra paremtas perkamosios galios pariteto teorija. Anot „Big Mac“ indekso kūrėjų, valiutų kursai bet kurioje šalyje ilgainiui turėtų judėti link pariteto, o tapačių prekių kainos dvejose skirtingose šalyse turėtų tapti vienodos.

Ryškiausia pasaulio lengvosios atletikos čempionato žvaigždė Jamaikos sprinteris Usainas Boltas rekordus muša ne tik bėgimo takelyje. Žaibo pravardę turintis greičiausias planetos žmogus seniai įsitvirtino tarp pačių turtingiausių pasaulio sportininkų. Niekas iš kitų lengvaatlečių negali pasigirti uždirbantis bent dešimtadalį tos sumos, kurią uždirbą šis sportininkas. Sovsport.ru surinko įdomiausius faktus iš U. Bolto gyvenimo, kurie matuojami ne sekundėmis, o JAV doleriais. 1. 24,2 mln.

Internetas kiekvienam žmogui suteikia daugybę galimybių, tarp jų – ir nesunkiai užsidirbti. Progų pasipelnyti padedant internetui netrūksta ir Lietuvoje. Vienas elementariausių būdų užsidirbti internete – parduoti nereikalingus daiktus arba užsiimti perpardavinėjimu. Tam galima pasitelkti skelbimų portalus, tačiau padidinti skelbimo sėkmę galima socialiniais tinklais.

Pasakymas „vaikai gyvenantys skurde“ turi labai skirtingas prasmes kalbant apie Europos ir apie tolimojo Afrikos žemyno šalis. Dažnam sunku įsivaizduoti, kokia iš tiesų yra trečiojo pasaulio šalyse gyvenančių vaikų kasdienybė, kai nuolat trūksta maisto ir net būtiniausių medikamentų, o ką jau kalbėti apie galimybę lankyti mokyklą.

 Socialiniam tinklui „Facebook“ pranešus apie savo ketvirtinius rodiklius, kompanijos akcijų vertė šoktelėjo į viršų, rašo businessinsider.com. Tokiomis naujienomis ypatingai džiaugtis turėtų didžiausio socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas, kurio turto vertė auga kylant „Facebook“ vertei. Teigiama, kad kompanijos akcijos šiuo metu yra brangiausios nuo pat pirminio viešojo siūlymo 2012 metais. 30 proc.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys.

Sparčiai populiarėjančios elektroninių atsiskaitymų sistemos Mokėjimai.lt naudotojai nuo šiol gali ne tik sutaupyti, bet ir užsidirbti. Startavo Mokėjimai.lt Partnerių (rekomendacijų) programa, kurioje dalyvauti gali kiekvienas nemokamos Mokėjimai.lt sąskaitos turėtojas, rekomendavęs atsidaryti ir naudotis Mokėjimai.lt sąskaita draugams. „Per pusę metų savo klientams sutaupėme daugiau nei du milijonus litų. Dabar jie galės ir užsidirbti“, - sako sistemą Mokėjimai.

DNB bankas preliminariais neaudituotais duomenimis, apskaičiuotais pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius uždirbo 25,5 mln. litų grynojo pelno. Pirmąjį 2012 m. pusmetį bankas buvo uždirbęs 55,3 mln. litų grynojo pelno. Birželio pabaigoje DNB bankas individualiems ir verslo klientams buvo suteikęs 9,14 mlrd. litų vertės kreditų, t. y banko grynasis paskolų portfelis palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 3,1 procento.

Vilniečių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal ekonominės veiklos sritis, neatskaičius mokesčių, 2012 metais buvo didesnis, nei 2011 metais. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, jis augo nuo 0,5 iki 31,5 procento, atsižvelgiant į ekonomines veiklos sritis. Bendras rodiklis pagal visas ekonomines veiklos sritis – 5,5 proc. Labiausiai vidutinis bruto darbo užmokestis, net 31,5 proc.

Jaunimo nedarbo statistika Europoje atrodo klaikiai. Graikijoje jaunuolių nedarbo lygis siekia 57,9 proc., Ispanijoje – 55,2 procento. Ar situacija iš tiesų tokia bloga kaip atrodo? Ar Europos lyderiai siūlo gerus sprendimus? „Businessweek“ nusprendė išsklaidyti kai kuriuos Europos jaunimo nedarbo mitus. Mitas nr. 1: Beveik vienas iš keturių ES jaunuolių ieško darbo ir negali jo rasti. Realybė: Nedarbo lygis skaičiuojamas tik nuo tos žmonių grupės, kuri yra darbo rinkoje.

Kooperatyvo „Pienas LT“, statančio 91 mln. litų vertės pieno perdirbimo gamyklą Kaune, grynasis audituotas pelnas pernai siekė 3,544 mln. litų, tuo tarpu 2011 metais bendrovė patyrė 120 tūkst. litų nuostolių. Kooperatyvo pardavimo pajamos pernai, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 8,9 proc. iki 138,221 mln. litų, teigiama Registrų centrui pateiktoje „Pienas LT“ 2012 metų veiklos ataskaitoje. „Pienas LT“ pardavimo savikaina pernai smuko 11,8 proc. iki 132,26 mln.

„Danske bank“ vyriausiosios analitikė Violetos Klyvienės nuomone, MMA didinimas nėra geras sprendimas. Anot jos, protingiau būtų MMA nustatyti pagal darbuotojo amžių. „Gavus duomenis apie pirmąjį šių metų ketvirtį, nemanau, kad MMA dydis turėtų kilti iki 1200 lt“, – sako V. Klyvienė. Anot analitikės, situacija labai skiriasi mieste ir periferijoje, todėl neabejotinai ir įmonių galimybės mokėti atlyginimą yra skirtingos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Baltijos šalių oro bendrovės „airBaltic“ finansiniai rezultatai buvo 33 mln. litų (6,7 mln. latų) geresni nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiemet jie augo 41 procentu. „Per 2012 m. savo konsoliduotus finansinius rezultatus pagerinome 325,6 mln. litų (66 mln. latų), o pastarąjį ketvirtį vėl viršijome sau nustatytus tikslus“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„Nissan“ pateikė savo rezultatus už 2012/2013 fiskalinius metus (2012 m. balandžio 1 d. – 2013 m. kovo 31 d.).

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Medienos perdirbėjai prašo keisti žaliavos pardavimo tvarką, kad pirmiausiai ja galėtų apsirūpinti realiai gamybą čia turinčios įmonės. Ir tik vėliau mediena būtų parduodama užsieniečiams. Dabar esą susidaro kuriozinės situacijos – lietuviška žaliava išvažiuoja svetur, ten iš jos pagaminamos lentos, kurias perka Lietuvoje jų pristigusios Lietuvos įmonės. Visa mediena iš valstybinių miškų dabar parduodama aukcionuose.

Šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai didino paskolų portfelį, tačiau, sumažėjus pagrindiniam pajamų šaltiniui – palūkanų pajamoms, bankų pelnas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, sumažėjo. „Nors skolinimas nuosaikiai auga, mažesnį bankų pelną lemia krintančios palūkanų pajamos. Bankų grynoji palūkanų marža šiuo metu yra mažiausia per pastaruosius porą metų“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Bangladešo siuvyklų darbuotojai lyginant su kolegomis iš kitų kraštų uždirba kone mažiausiai. Šią savaitę Bangladešo siuvėjai pritraukė pasaulio dėmesį kuomet sugriuvus siuvyklos pastatui žuvo daugiau nei 200 žmonių, praneša BBC. Anot profesinės sąjungos atstovo, darbdaviai liepė tęsti darbą ir neleido pasišalinti iš darbo vietos net ir pradėjus eižėti pastato sienoms. Maždaug prieš penkis mėnesius, kitoje Bangladešo siuvykloje „Tazreen Fashions“ kilus gaisrui žuvo daugiau nei šimtas žmonių.

 2011 m. darbo užmokestis buvo pagrindinis gyventojų pragyvenimo šaltinis, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu gyventojų buvo prašoma nurodyti tris pragyvenimo šaltinius, kuriuos jie turėjo per 12 mėnesių iki surašymo (2011 m. kovo 1 d.), ir sunumeruoti juos pagal svarbą. Beveik visi gyventojai nurodė vieną pragyvenimo šaltinį, du – 13,4 proc., tris – 1,6 proc. gyventojų.

 Informacinių technologijų milžinai „Google“ ir „Microsoft“ pranešė apie išaugusį pelną per pirmą šių metų ketvirtį. „Google“ pelnas per pirmus tris šių metų mėnesius išaugo iki 3,35 mlrd. JAV dolerių. Lyginant su praėjusių metų rezultatais bendrovės uždarbis padidėjo 16 proc. Tuo tarpu „Microsoft“ pirmo ketvirčio pelnas lyginant su praėjusių metų rezultatais išaugo 17 proc. ir pasiekė 6 mlrd. JAV dolerių ribą.

„Statkevičius, Statkevičius, pila visokias pamazgas. Pilkit jūs, kiek norite. Manęs nepaimsite, esu pasikaustęs berniukas“, – pirmadienio Giedrės Talmantienės laidoje „Nuo... Iki...“ 20.15 val. jį kritikuojantiems žmonėms rėš dizaineris Juozas Statkevičius. Atvirame interviu LNK gyvenimo būdo laidai garsiausias Lietuvos dizaineris, savo darbais žinomas užsienyje, papasakos ne tik tai, kokius honorarus gauna kurdamas drabužius garsiausioms Lietuvos bei užsienio ponioms.

Tarptautinė audito ir konsultacijų bendrovė Deloitte paskelbė tyrimo ataskaitą „Pirmieji žingsniai darbo rinkoje“, kurioje pateikiamos daugiau kaip 4 000 didžiųjų miestų verslo studentų ir absolventų nuomonės. Tyrime dalyvavo 11 Vidurio Europos šalių respondentai - Albanijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos. Lietuvos ir Latvijos studentai yra gerokai didesni optimistai už likusių devynių šalių atstovus.

Dažnai įvairūs autoriai (įskaitant tokius interneto šiukšlintojus kaip A. Užkalnį) mėgsta pabrėžti, kad neturtingieji yra kalti dėl prastos šalies ekonominės situacijos ir kad tik individualūs talentai ir pastangos lemia kiekvieno vertę kapitalistinėje visuomenėje. Ekonomistas Ha-Joon Chang paprastai ir įtikinamai paneigia šiuos laisvosios rinkos šalininkų mitus ir parodo tikrąsias turtinės nelygybės tarp šalių ir jų gyventojų šaknis.