uždarbis

Į daugelį darboviečių yra įprasta atvykti bent keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų spėta, pvz., persirengti, pasiruošti darbo priemones ir panašiai. Vis tik verta atkreipti dėmesį, kada tas pasiruošimas darbui jau yra prilyginamas darbo funkcijoms ir privalo būti apmokamas. Viena parduotuvės „Aibė“ darbuotoja papasakojo, kad oficialiai jos darbas prasideda nuo 7 val. ryto, tačiau darbuotojams privaloma ir kasdien reikalaujama darbe būti jau 6:30 val.

47-erių Alytaus rajono Simno specialiosios mokyklos mokytojas Arūnas Narauskas pasibaigus mokslo metams laiką leidžia ne poilsiaudamas – jau aštuntus metus iš eilės jis išvyko į Norvegiją, kur dirba įvairiausius fizinius darbus. Šiemet A. Narauskas mini profesinį jubiliejų – jau 30 metų jis dirba spec. pedagogu su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais mokiniais, praėjusiais metais buvo išrinktas Metų mokytoju savo srityje.

Gyventojai dažnai prie atlyginimo prisiduria pinigų pardavinėdami savo jau nebereikalingus daiktus. Iš pradžių manę, kad jų niekam nereikia, žmonės pasakoja, kad taip per mėnesį gali užsidirbti kelis šimtus eurų. O skelbimų portalo atstovas pažymi, kad dalį daiktų žmonės tiesiog atiduoda dykai. Portalo tv3.lt skaitytoja Birutė iš Rokiškio pasakojo, kad pardavimo skelbimus talpina regioniniame laikraštyje. „Regionuose bene visi žmonės vis dar skaito laikraščius.

Pats faktas, kad mirė darbuotojas, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės į jo sąskaitą išmokėti visų priedų, algos ir atostoginių. Nevykdant šios pareigos skola gali padidėti ir 6 kartus, tik kilus ginčui reikia nedelsti apie tai pranešti. Viena mergina socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo, kad neteko mamos.

Latvijos geležinkeliai paskelbė laisvą elektros linijų mechaniko darbo vietą, kurioje numatoma 6 dienų darbo savaitė ir 940 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių, rašoma Vakarų eksprese. Latviai piktinasi: vieni negali patikėti, kiti ironizuoja, kad tada galima tiesiog dirbti visas 7 dienas per savaitę. Algos „kaip Mozambike“? Socialiniame tinkle „X“ latviai apie šią laisvą darbo vietą kalba ne itin teigiamai: „Jei kas nors galvoja, kad problemos su traukiniais yra kažkas nepaprasto.

Matant užsieniečius Lietuvoje neretai galima pagalvoti, kad iš ypač tolimų kraštų atvykusiems, visiškai svetimų kalbų ir kultūrų žmonėms čia turėtų būti itin sunku – tiek dėl kalbos barjero, tiek netgi dėl oro. Tačiau vis daugiau įmonių įdarbina, pavyzdžiui, Afrikos piliečius, o šiems čia, apart šaltų orų, labai patinka. Kartais afrikiečius galima pastebėti kasančius sniegą ar netgi vairuojančius autobusą. Tačiau Lietuvoje oficialiai dirbančių jų yra beveik 1 tūkst.

Seksualinės paslaugos už pinigus Lietuvoje yra draudžiamos. Tačiau menka paslaptis, kad jos vis tiek yra teikiamos – įvairiuose skelbimuose ar tinklapiuose galima rasti daugybę eskorto, intymių pažinčių ar erotinių masažų pasiūlymų. Ši sfera ir kasdienybė joje daugeliui yra nežinoma, mat kalbėti apie nelegaliai teikiamas paslaugas mažai kas išdrįsta. Vis tik šioje industrijoje jau nuo 2004 metų besisukanti lietuvė tv3.lt portalui sutiko papasakoti, kaip viskas atrodo iš tiesų.

Darbuotojai nuolat tikisi atlyginimo kilimo, tačiau kartais gali nustebinti ir atvirkštinis procesas – netikėtai mažesnė alga. Kaip žinia, taip paprastai uždarbis negali sumažėti, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, priedai. Į tokią situaciją pakliuvusi darbuotoja skundėsi, kad be jokio išankstinio perspėjimo gavo 200 eurų mažesnę algą. Ir teiravosi, ar darbdaviai gali taip daryti. Specialistai aiškina, kad mažinant atlyginimą reikalingas darbuotojo sutikimas.

Mažiau uždirbantiems Lietuvoje yra sumažinama pajamų mokesčio našta, dėl ko gyventojai turi galimybę gauti didesnes pajamas. Vis tik tiems, kurie nusprendžia prisiimti daugiau darbų ar ką nors parduoti, pinigų atitenka mažiau. Tad jų alga „į rankas“ būna santykinai mažesnė nei bendradarbių.

Apie „TikTok“ programėlę yra girdėjęs kone kiekvienas. Vis tik ne visi žino, kam vartotojai joje kasdien išleidžia daugiau 10 mln. eurų ir kas lemia iš to uždirbančių turinio kūrėjų pajamas. Nuomonės formuotojai, kitaip – influenceriai per šią programėlę gali užsidirbti įvairiais būdais: už sutartą atlygį reklamuoti prekes, už pirkimus gauti komisinius, o tam tikrus kriterijus atitinkantys vartotojai gali užsidirbti ir iš vaizdo įrašų peržiūrų.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje ilgą laiką vyravo didelė nelygybė tarp uždirbančių didžiausias ir mažiausias algas. Vis tik dabar po truputį pastebimi teigiami pokyčiai. Per pastaruosius 8 metus vidutinis atlyginimas pakilo 683 eurais ir aplenkė dalį Europos Sąjungos (ES) šalių, pastebi „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. O skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių lietuvių sumažėjo beveik trečdaliu.

„Vakar perskaičiau apie tai, kiek uždirba Viktorija Siegel ir nesusilaikiau nepasidalinusi savo nuomone. Atėjo metas pasakyti garsiai – laikai jau pasikeitė ir nieko nebeturėtų stebinti, kad moteris dirba ir užsidirba pati, o po skyrybų nelieka be cento“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Gintarė.

Pastaruoju metu daug aptarinėjamos valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų algos, jų darbo sąlygos ir pamokų kokybė. Tad įdomi ir kita barikadų pusė, t. y. privačių mokyklų mokytojai. Jų uždarbio skirtumai gali nustebinti, bet svarbu nepamiršti. Privačiose mokyklose pedagogai gauna geresnes sąlygas, didesnę laisvę, mažesnį krūvį. Taip pat gali kurti artimesnį ir jaukesnį ryšį su vaikais bei kitais mokytojais, inicijuoti pokyčius ir kt.

„Yra žmonių, kuriais žaviuosi ir kurie man atrodo kaip pavyzdingos poros – viena jų yra Liepa Mondeikaitė-Norkevičienė su vyru Evaldu. Ir man taip patiko jo vienoje laidoje ištarti žodžiai!“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Lina. Visi pokalbiai su žinomų moterų vyrais leido pažvelgti į viską iš kitos pusės, bet labiausiai užsifiksavo Liepos vyro Evaldo žodžiai.

Darbas ne visuomet būna monotoniškas – kai kurie darbdaviai siunčia žmones į komandiruotes kvalifikacijai pasikelti, leidžia dirbti iš namų ar organizuoja darbostogas. Vienais atvejais darbuotojai nemokamai pakeliauja ir dar papildomai uždirba, kitais – už viską susimoka patys. Vis tik kai kurie sumąsto pagudrauti ir atostogas įforminti kaip komandiruotes.

Viena pagrindinių darbuotojo pareigų yra atlikti savo darbo funkcijas, darbdavio – mokėti atlyginimą. Vis tik prie atlyginimo darbovietė privalo ne rečiau kaip kas mėnesį darbuotojams teikti ir algalapius. Viena lietuvė socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirba jau pusantrų metų, o tokio „daikto“, kaip algalapis, nėra akyse mačiusi. „Ar turi teisę darbdavys neduoti algalapių? <...> Prašėme su kolegomis – nesiunčia“, – teiravosi gyventoja.

Budapešte (Vengrija) sekmadienį baigėsi pasaulio plaukimo taurės sezonas, kuris itin sėkmingas buvo Lietuvos plaukikams, o ypač Danui Rapšiui. Jis paskutiniame etape savaitgalį Budapešte laimėjo sidabrą 200 m plaukime laisvuoju stiliumi, o bronzos medalius iškovojo 400 m plaukime laisvuoju stiliumi bei 200 m kompleksiniame plaukime. Lietuvis šiame etape surinko 46,7 įskaitinio taško, tarp vyrų užėmė 6-ą vietą ir pelnė 5400 JAV dolerių.

Kaip jaustumėtės, jei daug metų išdirbus toje pačioje įmonėje jums algos nekeltų, tačiau į tą pačią poziciją atėjusiems naujokams būtų mokamas didesnis atlyginimas? Tokių atvejų pasitaiko neretai, nors, pagal Darbo kodeksą (DK), anot specialistų, taip elgtis draudžiama. Vis tik darbdaviai randa būdų, kaip ribojimus apeiti. Tokių istorijų – pilna socialiniuose tinkluose.

Tokio pelno komerciniai bankai nebuvo gavę per visą atkurtos Lietuvos istoriją. Per pirmą pusmetį šalyje veikiantys bankai uždirbo daugiau nei 500 milijonų eurų. Vien išbrangusios paskolų palūkanos bankams lyg aitvarai sunešė milijardą eurų neplanuotų pajamų. Nors bankai gynybos biudžetui moka milijonines įmokas, šiek tiek sumažino paskolų maržas ir padidino palūkanas už indėlius, žmonės pyksta, kad jie pinigus lupa už kiekvieną įmanomą paslaugą.

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Apklausos duomenimis, papildomai uždirbantys iki 50 eurų per mėnesį nurodo 29 proc. gyventojų, 17 proc. sako, kad papildomos jų pajamos sudaro 51–100 eurų per mėnesį. Didesnę – 101–200 eurų per mėnesį siekiančią papildomo uždarbio sumą nurodo sako gaunantys 15 proc. respondentų.

Aptarnavimo srityje dirbantys gyventojai paprastai uždirba tik minimalų atlyginimą – visa kita jiems tiesiogiai sumoka klientai. Vis tik gaunamos sumos džiugina ne visus, o ir arbatpinigių palieka ne kiekvienas. Padavėjais ar barmenais dirbantys jaunuoliai neslepia, kad kartais iš arbatpinigių pavyksta surinkti ir pusantro tūkstančio eurų. Kitiems – vos kelis eurus per savaitę.

Niujorke (JAV) tęsiasi prestižinis „Didžiojo kirčio“ serijos „US Open“ teniso turnyras, kurio pirmajame rate vengras Attila Balazsas 1:6, 1:6, 0:6 nepasipriešino Daniilui Medvedevui. 34-erių vengras šiuo metu tikrai nėra tokios sportinės formos, kuri jam leistų būti konkurencingam teniso korte. ATP reitinge jis jau neklasifikuotas, tačiau naudojasi „apsaugoto reitingo“ taisykle ir tokiu būdu vis dar gali patekti į aukšto lygio turnyrus.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugybė gyventojų dirba  įvairioms skaitmeninėms platformoms. Tarp tokių darbuotojų yra ir maisto išvežiotojai. Iki šiol jiems nebuvo garantuojama minimalioji mėnesinė alga (MMA), socialinis draudimas ir kitos garantijos. Maisto išvežiotojai Lietuvoje dirba su individualia veikla, todėl neturi įprastų socialinių garantijų, pastovaus uždarbio ir jiems nėra užtikrinama MMA.

Socialiniuose tinkluose užvirė aštri diskusija apie jaunų žmonių darbą Lietuvoje. Vieni skundžiasi, kad jaunimas Lietuvoje nenori dirbti. Kiti tikina, kad šalyje jaunimo nedarbas yra mažesnis už vidutinį ir jie uždirba netgi daugiau, nei vyresni. Taip pat yra nuomonių, kad jaunų žmonių netenkina toks atlyginimas, kuris tenkina vyresniąją kartą, tad jie nesidarbina ten, kur alga jiems atrodo per maža.

Vis daugiau gyventojų įvairias prekes užsisako internetu, o klientams jas pristato vairuotojai. Siuntų išvežiotojams per dieną tenka nuvažiuoti vidutiniškai 70, kartais net 300 kilometrų. Tad kiek jie dirba ir kiek gali uždirbti už šį jokio išsilavinimo, regis, nereikalaujantį darbą? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad siuntų surinkinėjimas ir išvežiojimas yra monotoniškas darbas.

Penkerius metus pilnu etatu dirbusi nagų meistrė anglė nutarė galiausiai viską mesti ir išėjo iš savo darbo. Dabar moteris tapo dirbančia ragana, kuri skaito Taro kortas ir buria savo klientams, įskaitant ir garsenybes.

Šiandien daug gyventojų naudojasi maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugomis. Vis tik kelias nuo užsakymo pradžios iki pristatymo nėra toks lengvas.  Pasirodo, būna atvejų, kai klientai meluoja apie nepristatytą maistą, kai kurjeriai vagia vieni kitų užsakymus arba nurodytas adresas būna visai kitame rajone, nei maisto užsisakęs klientas.

42-ejų fitneso modelio Kristinos Parks Fernandez gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – vaikystėje ji patyrė patyčias, o vėliau su trimis vaikais buvo palikta sutuoktinio. Tačiau dabar moteris gyvena kur kas spalvingesnėmis nuotaikomis – savo pomėgio dėka atrado pelningą nišą, kuri per mėnesį piniginę papildo penkiaženkle suma.  Kalifornijoje gyvenanti vieniša mama 2016 metais susidomėjo kultūrizmu.

Šešerius metus mažėjęs skirtumas tarp moterų ir vyrų darbo pajamų pernai padidėjo beveik dviem procentiniais punktais – vyrai vidutiniškai uždirbo 13,6 proc. daugiau nei moterys, pranešė „Sodra“. 2022 metų lapkritį visą mėnesį dirbusių moterų pajamos vidutiniškai siekė 1697 eurus (neatskaičius mokesčių), o vyrų pajamos buvo 1927 eurų.

Seimo socialdemokratai siūlo atsisakyti ateityje įsigaliojančio ribojimo parlamentarų padėjėjams ir patarėjams dirbti daugiau nei 40 valandų per savaitę. Opozicinės frakcijos atstovai siūlo iš Valstybės tarnybos įstatymo braukti nuostatą, kad Seimo nario patarėjas ir padėjėjas gali eiti ne vienas politinio pasitikėjimo pareigas pas tai pačiai frakcijai priklausančius Seimo narius, bet jo darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Per metus Lietuvos darbuotojai patyrė reikšmingus atlyginimų pokyčius. Tiesa, toli gražu ne visose srityse ir net ne visuose regionuose. Įdomu tai, per reikšmingiausiai atlyginimai augo ne Lietuvos didmiesčiuose, o mažesnėse savivaldybėse. Taip pat per metus matyti nauji daugiausiai uždirbančių profesijų karaliai. Ta pati profesija – uždarbis skirtingas Uždarbių statistika rodo, kad darbuotojų užmokestis gana reikšmingai priklauso nuo savivaldybės, kurioje dirbama.

Medikai, slaugytojai, švietimo srities darbuotojai, policijos pareigūnai – tai darbuotojai, kurių Lietuvos regionai ieško net ne su žiburiu, o su pluoštu kupiūrų. Didelei daliai specialistų dirbant didmiesčiuose ar emigruojant į Vakarus, mažesnių rajonų savivaldybės suka galvą, kaip prisivilioti trūkstamų specialistų. Tarp siūlomų paskatų – didžiulės piniginės išmokos, apmokėtos studijos, butai ir kitokios gėrybės.

Dirbti norintiems gyventojams 2021-aisiais turėjo šypsotis laimė, nes, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būtent pernai šalyje fiksuota rekordiškai daug laisvų darbo vietų. Taip pat per metus ženkliai augo vidutinis darbo užmokestis, „į rankas“ pasiekęs beveik 1000 eurų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Rekordiškai daug laisvų darbo vietų Praėjusiais metais užimtų gyventojų buvo 1 mln.

Lietuvos Seimo nariai – anaiptol ne mažiausiai Europoje uždirbantys politikai. Dar daugiau – Lietuvos parlamentarai savo atlyginimu gali puikuotis prieš latvius ir lenkus, nes už juos uždirba ženkliai daugiau. Tiesa, iki kolegų politikų atlyginimų Vakaruose – dar tolimas kelias. Portalas tv3.lt apžvelgė kai kurių Europos valstybių parlamentarų atlyginimus ir juos palygino su šalyje gaunama minimaliąja mėnesine alga.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

Vyriausybė šiandien patvirtino mokymo lėšų skaičiavimo metodikos pakeitimus: nuo sausio 1 d. mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą. Dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 m. rugsėjo 1 d., išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc. Svarbu, kad dar 2,5 proc.

Brolis ir sesuo baigia užkariauti „OnlyFans“ platformą – ir tai daro padėdami vienas kitam kurti intymų turinį. Daisy Drew nusprendė sekti savo vyresniojo brolio pėdomis po to, kai pamatė, kad jis užsidirba krūvas pinigų. 24-erių mergina iš Glasgow keliavo po Naująją Zelandiją, kai jai baigėsi santaupos. Daisy žinojo, kad penkeriais metais vyresnis jos brolis Seanas Austinas pardavinėja savo kūno nuotraukas „OnlyFans“ svetainėje, kurioje užsiregistravo 2019-ųjų gruodį.

Jei uždirbate iki tūkstančio eurų į „rankas“, kitų metų valstybės biudžetas jums pabers nuo keleto iki keliolikos papildomų eurų. Labiausiai pasiseks mažiausiai uždirbantiems – didės minimali mėnesio alga, taip Vyriausybė tikisi priversti pašalpininkus ieškotis darbo. Tačiau ir profsąjungos, ir ekonomistai tikina, kad valdžia nuskriaudžia tuos, kurie uždirba kiek daugiau nei tūkstantį eurų.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Nora „nano“ influenceriai turi vos kelis tūkstančius sekėjų, tai dar nereiškia, kad jie negali paversti savo socialinio tinklų hobio į galimą pajamų šaltinį. Štai, pavyzdžiui, Jen Lauren. J. Lauren yra gyvenimo būdo influencerė, turinti 3 600 „Instagram“ sekėjų ir apie 4 000 „YouTube“ prenumeratorių. Ji kaip „Instagram“ ir „YouTube“ kūrėja uždirba reklamuodama produktus ar prekių ženklus. Ji taip pat gauna pajamų iš „YouTube“ partnerių programos.

Lietuvoje registruotos draudimo bendrovės per šių metų tris mėnesius uždirbo 12,2 mln. eurų grynojo pelno – 69,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausio-kovo mėnesiais mėnesiais, kai jis buvo 7,2 mln. eurų. Didžiausią pelno dalį draudimo įmonės uždirbo iš pagrindinės veiklos, nuostolingai dirbo tik viena bendrovė, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Ne gyvybės draudimo įmonės šiemet uždirbo 8 mln. eurų pelno, gyvybės draudimo įmonės – 4,2 mln. eurų pelno, arba atitinkamai 60 proc.

Per pastaruosius metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu. Suprantama, skirtingiems darbuotojams algos augo ne vienodai, o daliai ir visai nesikeitė ar net sumažėjo. Prognozuojama, kad vidutinis atlyginimas gana sparčiai didės ir šiemet.

Tarptautinės mainų programos padeda studentams iš Lietuvos vasarai įsidarbinti ir už Atlanto. Jaunuoliai į JAV dažnai vyksta ne užsidirbti, bet ir tik praplėsti savo kultūrinio akiračio. Visgi tokių programų organizatoriai sako, kad šiuo metu dažniau jau vykstama ne dėl pinigų, o patirties.  Vasarai į JAV išvykstantys studentai gali įsidarbinti kurortiniuose miestuose padavėjais, kambarių tvarkytojais, baristomis (kavos virėjais – aut. past.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas susieti minimalų ir vidutinis uždarbius šalyje. Tačiau dalis Seimo narių baiminasi, kad, jei šie dydžiai priklausys vienas nuo kito, nekvalifikuotų darbuotojų uždarbis greitai pasivys kvalifikuotų ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų pajamas. Tai, anot kritikų, išbalansuos šalies atlyginimų sistemą.

Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, kurios ribotų teisėjų papildomą darbą skaitant paskaitas. Teismų įstatymo pataisos teisėjams leistų papildomą pedagoginę veiklą tik mokslo ir studijų institucijose. Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo vienas ir susilaikė 28 parlamentarai. Projektą toliau svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio mėnesį.

Lietuvoje profesionaliai kuria apie 7 tūkst. menininkų, didžioji jų dalis koncentruojasi Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, parodė Lietuvos kultūros tarybos užsakytas menininkų socialinės ir kūrybinės būklės įvertinimas. Penktadienį pristatytas apie metus vykdytas tyrimas yra pirmasis išsamus bandymas įvertinti menininkų padėtį, demografinius, socialinius, finansinius ir kitus duomenis. Didžiausia koncentracija – miestuose „Tyrėjų duomenimis, Lietuvoje kuria apie 7 tūkst. menininkų.

Didžiausias darbdavys šalyje, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda naują iniciatyvą – nuo šiol reguliariai bus viešinama išsami informacija apie parduotuvių, maisto gamybos cechų, logistikos ir administracijos darbuotojams mokamą vidutinį darbo užmokestį bei vidutinį atlyginimą pagal lytis, rašoma pranešime spaudai. Ši nauja praktika, pasak „Maximos“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės, leis sustiprinti darbo užmokesčio politikos skaidrumą.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Vyriausybei nešvelninant karantino ribojimų, smulkiojo ir vidutinio verslo problemos Lietuvoje gilėja. Verslininkai piktinasi ir dėl kai kurių ribojimų logikos, ir dėl konkurencijos principų pažeidimo. Apie tai, kaip sekasi kovoti už išlikimą, kalbėjome su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos pirmininke Dalia Matukiene.  Sveiki. Jūsų organizacija nuo gruodžio mėnesio kritikuoja taisykles, Lietuvoje ribojančias smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą.