universitetas

Vilniaus universitetas (VU) antradienį paskelbė, kad „imtųsi atsakomybės užtikrinti modernų, į kokybę orientuotą dalies Vilniuje ir Šiauliuose veikiančių universitetų strateginį valdymą ir būtiną restruktūrizaciją“, jei Seimas perduotų šių aukštųjų mokyklų steigėjo funkcijas.

„Multidisciplininės studijos ir mokslinė veikla, orientacija į tarpdisciplininį pasirengimą, galimybės studentui pačiam formuoti savo studijų modelį, platus išsilavinimas...“ Kaip manote, kuris universitetas taip pristato savo studijas? Teisingai, visi. Skiriasi tik raktažodžiai: „artes liberales“, „gretutinės studijos“, „lanksti studijų organizavimo sistema“, „pasirenkamas kompetencijų blokas“. Ir tai joks atsitiktinumas ar sutapimas.

„Apie skaičius – vienas, trys ar penki universitetai Kaune – kalba tie, kas nesugeba įsigilinti į problemą. Taip pat, kai kurie rūpinasi pavadinimais. Verslui rūpi iš universiteto ateinančių žmonių kompetencijos“, – teigia Arūnas Laurinaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas. Video: https://youtu.

Šiandien paskelbtas tarptautinis universitetų reitingas „2017–2018 QS World University Rankings“, kuris pažymėjo neeilinį įvykį – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos ženkliai šoktelėjo reitingų lentelėje bei pateko tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų.

Seimo Švietimo ir mokslo kultūros komiteto (ŠMK) pirmininkas Eugenijus Jovaiša trečiadienį pristatė naują siūlymą dėl universitetų jungimosi: šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių, sveikatos mokslų universitetai, Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Reaguodamas į rinkos pokyčius bei siekdamas stiprinti studentų kompetencijas KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas (EVF) rinkodaros krypties studijų programos studentams suteikia puikią galimybę tapti pasaulyje prestižiniu laikomu ir marketingo profesionalus vienijančio tinklo CIM (The Chartered Institute Marketing) nariais. Išplėstas partnerių ratas „Universitetui ir jo bendruomenei narystės organizacijoje yra siejamos su galimybėmis.

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja opozicinių konservatorių pasiūlytą alternatyvų universitetų pertvarkos planą šalies aukštojo mokslo potencialą jungti į tris nacionalinius universitetus: Vilniaus universitetą ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą sostinėje bei vieną jungtinį nacionalinį Vytauto Didžiojo universitetą Kaune.

  Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį Seimui ketina pristatyti Vyriausybės siūlomą valstybinių universitetų optimizavimo planą.   Pagal jį, Lietuvoje turėtų likti penki valstybiniai universitetai vietoj dabar veikiančių keturiolikos. Siūloma, kad sostinėje veiktų klasikinis Vilniaus universitetas (VU) ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Dauguma Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) akademinės bendruomenės nori, kad ši pedagogus rengianti aukštoji mokykla jungtųsi su Vilniaus universitetu (VU), o ne su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) Kaune, teigia LEU mokslo ir plėtros prorektorius Aivas Ragauskas. „Ta bendruomenės dalis, kuriai aš atstovauju – maždaug 60-70 proc. akademinio personalo, o taip pat ir neakademinio personalo, 12 akademinių padalinių, septyni neakademiniai padaliniai, daugiau kaip 50 proc.

Pavasario pabaigą neretam baigiamųjų kursų studentui žymi bemiegės naktys ir didžiausiu galvos skausmu tapęs diplominio darbo rašymas. Tačiau aukštosios mokyklos baigimas gali būti lydimas ir kur kas pakilesnių emocijų, ypač jei studijuojama meno srityje. Štai pavyzdžiui, Šiaulių universitete rengiami muzikos pedagogai pranašauja ypatingai – pastariesiems sudarytos sąlygos baigiamuosius darbus įgyvendinti meniniu projektu.

Svarstantiesiems, kur stoti – unikalios optometrijos studijos, arba Kas pasirūpins akinius nešiojančiųjų gera savijauta ir grožiu? Pasaulyje optometrija laikoma itin paklausia, koja kojon su mada žengiančia profesija. O universitetuose rengiamų optometrininkų, galinčių atlikti kvalifikuotą pirminę akių apžiūrą ir parinkti komfortą bei išskirtinį stilių suteikiančias korekcines regos priemones, poreikis vis labiau juntamas ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Juk pasaulyje – apie 70 proc.

Universitetų rektoriai turėtų bendradarbiauti rengiant aukštojo mokslo reformą, o ne raginti universitetų bendruomenes jai priešintis, penktadienį Lietuvos universitetų rektoriams pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Labai prašau bendradarbiavimo, nes ne vienas universitetas, rektoriai yra kaip lyderiai pakvietę savo bendruomenes priešintis reformai, rengti peticijas. Aš vargiai ar tai galėčiau pavadinti bendradarbiavimo forma.

Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai penktadienį rektoriams pristatė finansavimo mechanizmą, pagal kurį universitetai galėtų būti skatinami už pažado kelti stojamojo balo kartelę laikymąsi. „Mes esame pažadėję, kad skatinsime tuos, kurie to susitarimo laikosi. Šiai dienai esame peržiūrėję, kad yra apie 2 mln. eurų lėšų, tas skaičius gali kisti į didėjimo pusę“, – rektoriams sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos universitetų rektoriai penktadienį į rektorių konferencijos posėdį kviečia švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, su ja aptars planuojamą aukštųjų mokyklų pertvarką. Kaip BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas VDU rektorius Juozas Augutis, su ministre susitikti rektoriai norėjo dar iki Vyriausybėje priimant aukštųjų mokyklų pertvarkos planą.

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2017 m. Lietuvos aukštojo mokslo institucijų – privačių ir valstybinių kolegijų bei universitetų – reitingus ir vertinimus. Pastarieji buvo pateikiami remiantis septyniais skirtingais kriterijais. Štai, pavyzdžiui, vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje šiemet išlieka tose pačiose tvirtose reitingų pozicijose kaip ir pernai.

Keturių universitetų rektoriai trečiadienį su premjeru Vyriausybėje aptarė, kaip turėtų būti jungiamos aukštosios mokyklos. Priėmimo pas premjerą Saulių Skvernelį paprašę Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriai sako, kad susitikime nebuvo kalbama apie universitetų turto klausimus.

Prezidentė kritikuoja premjero svarstymus, jog vykdant aukštojo mokslo reformą prijungiamo Lietuvos edukologijos universiteto turtas būtų parduodamas ir sako, kad tai įvestų šalį į „parceliavimo biznelį“. „Reikia pradėti nuo to, kad turime apie 2000 programų, kurios dubliuojasi, kurių yra per daug, kurios nekokybiškos, peržiūros, ir nuo atitinkamų finansinių instrumentų parengimo, kad jie skatintų tinklo pertvarką ir optimizaciją.

Šiandienos darbo rinkoje reikalingi įvairios kvalifikacijos specialistai: tiek turintys universitetinį, tiek koleginį, tiek ir profesinį išsilavinimą. Tačiau pastaruoju metu ryškėja tendencija, jog vis daugiau kolegijas baigusių darbo rinkos dalyvių praveria ir universitetų duris.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį su aukštųjų mokyklų atstovais aptars planuojamą mokslo ir studijų institucijų pertvarką. Ministerija pranešė, kad vieša konsultacija popietę vyks Vilniuje, Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Premjero sudaryta darbo grupė pasiūlė, kad Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) turtą po pertvarkos numatoma parduoti. Pirmadienį jis aiškino BNS, jog pedagogų rengimas po pertvarkos vyks ir Vilniuje, ir Kaune, tačiau nenumatoma kitoms įstaigoms perleisti LEU turto. „Ne, LEU turtas bus parduotas“, – paklaustas, ar kelioms ugdymo įstaigoms bus padalintos ne tik LEU funkcijos, bet ir universiteto nekilnojamas turtas, BNS sakė S.Skvernelis.

Kauno universitetų rektoriai skirtingai vertina darbo grupės siūlymus Kaune sukurti vieną plačios aprėpties universitetą: Vytauto Didžiojo universiteto rektorius planą kritikuoja, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius jį palaiko. „Mes priėję tokią aklavietę Lietuvoje su aukštuoju mokslu, kad bet koks judesys jau yra teigiamas. Toliau taip tęstis nebegali“, – BNS sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.

Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė. Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šiol aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai. Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos nuo gegužės keičia pavadinimą – taps Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis. Klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė sako, kad sprendimas keisti pavadinimą suderintas su dalininkais: universitetu ir Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, pavadinimas keičiamas siekiant labiau tapatintis su Santaros slėniu. „Mintis keisti Santariškių klinikų pavadinimą kilo prieš 7 metus.

„Ekonomiškai išsivysčiusiai valstybei reikalingas glaudus verslo ir universitetų bendradarbiavimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Lina Klovienė. Siekiant stiprinti studijų kokybę, į Apskaitos studijų krypties programų komitetą įtraukiami verslo įmonių atstovai, kurie tiesiogiai dalyvauja studijų programų turinio ir struktūros tobulinime.

Šiaulių universiteto Tarnybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas sako, kad šiame mieste po pertvarkos turi likti atskiras universitetas. Šiaulių universiteto dvidešimtmečiui skirtoje spaudos konferencijoje Seime R.Vaštakas taip pat džiaugėsi, kad universitetų steigėjas yra Seimas ir būtent čia bus sprendžiama dėl jų pertvarkos. „Aš esu dėkingas, kad Seimas šito klausimo neperduoda spręsti jokiai kitai institucijai, kad galutinis sprendimas bus tų žmonių, kurie tiesiogiai jaučia atsakomybę.

Religiniu fanatizmu garsėjančių pakistaniečių apstu ne tik atokiuose kaimuose, bet ir šalies universitetuose. Mardano mieste įsiutę jauni vyrai tiesiog universiteto kieme talžė nuogai išrengtą žurnalistikos studentą Mashalą Khaną.   Tokio linčo teismo  studentas sulaukė po to, kai internete neva pasišaipė iš pranašo Mahometo. Tai – itin didelis nusikaltimas Pakistane, už jį baudžiama mirtimi ir dažniausiai egzekuciją vykdo ne teisėsaugos atstovai, o žiaurumo apimti žmonės.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad po mokslo ir studijų institucijų pertvarkos savarankiški klasikiniai universitetai galėtų likti Vilniuje ir Kaune. „Natūralu, kad didieji universitetai, kurie veikia visose studijų ir mokslo kryptyse, gali koncentruotis Vilniuje ir Kaune“, - pirmadienio vakarą po pertvarkos planą rengiančios darbo grupės posėdžio BNS sakė ministrė.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje renkasi darbo grupė, kuri svarstys, kaip optimizuoti valstybinių aukštųjų mokyklų tinklą. „Tai yra pirmas posėdis, mes turime susitarti, kaip dirbsime, kokiais metodais, kokį rezultatą ir kokia forma pateiktime, visi turi susipažinti su visa esama situacija, su visais siūlymais“, – BNS penktadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Vieno seniausių Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkai baiminasi, jog po planuojamos pertvarkos iškils grėsmė lituanistinių, literatūros disciplinų dėstymui, fakulteto ir universiteto vadovybė kol kas negali pasakyti, kiek dėstytojų pertvarka palies. Kaip skelbia lrt.lt, kadenciją baigiantis fakulteto dekanas Antanas Smetona gina idėją, kad po pertvarkos fakultetas turėtų vadintis Humanitariniu ir teigia, kad keistis turėtų ne tik pavadinimas, bet visa fakulteto struktūra.

Šiais laikais specialistai vertina kiekvieno žaislo saugumą. Dėl to vaikai dabar žaidžia su iš esmės labai saugiais žaislais, neturinčiais smulkių detalių, aštrių kampų ar radioaktyvių elementų. Taip, radioaktyvumas, didžiulis karštis ir aštrūs smaigai gali būti siejami su praeito amžiaus žaislais. Siūlome jums peržvelgti keletą tokių labai pavojingų žaislų iš praeities. Šio straipsnio tikslas nėra pašiepti praeities žaislų kūrėjus.

Premjeras Saulius Skvernelis ragina universitetus neprieštarauti Vyriausybės planams pertvarkyti aukštojo mokslo institucijų tinklą. Pasak jo, reformai prieštaraujantys Šiaulių universitetas arba Lietuvos sporto universitetas (LSU) turėtų pabandyti pakilti aukščiau asmeninių institucijos interesų.

Skyla Lietuvos universitetų rektorių konferencija – keturios aukštosios mokyklos įkūrė atskirą asociaciją. Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją, antradienio rytą pranešė universitetai.

Pasikeitus valdžiai, judinamos visos sritys, tad pokyčių ir informacijos laukia ir ypatingai jauniems piliečiams svarbi švietimo ir mokslo sritis. Į darbus kimbanti naujoji švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 studijoje šiandien kalba apie mokyklas, universitetus, darželius ir švietimo srities darbuotojus. Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerija kartu su profsąjungomis prakalbo apie iki kovo mėnesio žadamą parengti mokytojų etatinio apmokėjimo modelį.

Šalies universitetams atėjo neramūs metai. Drastiškai mažėjant studentų, valstybė nebeišgali išlaikyti 14 valstybinių aukštųjų mokyklų. Valdžia kalba, kad universitetų skaičiaus mažinimas neišvengiamas. Tiesa, Vilniaus universitetas, turintis didžiausius reitingus šalyje ir vienintelis  pakliuvęs į 500 vietą tarp pasaulio universitetų, jaučiasi ramus.

Vilniaus universiteto (VU) kiemeliai – apleisti, mažai naudojami vešiesiems poreikiams, didėja grėsmė netekti jų savitumo, teigia buvęs šios aukštosios mokyklos rektorius Benediktas Juodka. Dar būdamas Seimo nariu jis registravo kitų metų valstybės biudžeto projekto pataisą, kad VU kiemeliams tvarkyti būtų skirta 8,268 mln. eurų. VU atstovai teigia, kad pati aukštoji mokykla kasmet tegali skirti lėšų minimaliam jų eksploatavimui.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija penktadienį aptarė pasiūlymus, kokia galėtų būti naujosios Vyriausybės programa, susijusi su švietimu ir mokslu, tarp jų – siūlymas didinti finansavimą mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams. „Mes manome, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai yra nepakankami – čia aš nieko naujo nepasakysiu.

  Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) siūlo optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.   Pagal Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatytą mokslo ir studijų potencialo analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija.

Tūkstančiai Lietuvos abiturientų kasmet svajoja gyventi už grotų. Skamba absurdiškai? Taip, bet tūkstančiai nori studijuoti sostinėje, o bent keli didžiausi universitetai bendrabučių renovaciją pradėjo prie pagrindinių durų įstatydami grotas. Taigi jau gal 6 metus studentai įeidami ir išeidami iš bendrabučio turi prasibrauti po besisukančias grotas. Pypt - šaižiai sucypia magnetinis raktas. Girgžt – sunkios grotos stumiamos įleidžia į seną šaltą šešiolikaaukštį.

Liko kiek daugiau nei puse mėnesio, kai į didžiuosius Lietuvos miestus suplūs gausus būrys studentų. Suprantama, kad didžiausi gyvenimo pokyčiai laukia pirmakursių, kurių dauguma išbandys, ką reiškia gyvenimas studentų bendrabutyje, trumpiau dar vadinamame „barake“. Socialiniuose tinkluose pagausėjo nuotraukų iš „barako“ gyvenimo. Jau studento duonos atikandę jaunuoliai dalinasi nuotraukomis tarsi norėdami perspėti pirmakursius apie jų laukiantį gyvenimą.

Trečiadienį stojantieji į Lietuvos universitetus ir kolegijas sulauks antrojo etapo kvietimų studijuoti. Šiame etape ir per papildomą priėmimą stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas dar gali pasidalyti 1925 valstybės finansuojamas vietas, taip pat vyksta priėmimas beveik į 600 tikslinio finansavimo vietų. Taip pat dar galima pretenduoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Pasirinkus studijas išties svarbu ir įdomu, kaipgi gyvena absolventai, kokia jų profesinė patirtis bei karjeros planai. Ne išimtis ir Projektų vadybos studijų programa. Kauno technologijos universiteto atstovai teigia, kad šias studijas baigę studentai įgyja visapusiškas tiek teorines, tiek praktines vadybos žinias, reikalingas diegiant inovacijas bei įgyvendinant pokyčius.

Šiandieninė visuomenė ima suvokti, kad sveikata būtina rūpintis ne tik tada, kai susergama, o savimi rūpintis reikia nuolatos. Dėl šios priežasties daugelis kreipiasi į kineziterapeutus, didelį dėmesį skiria reabilitacijai, tad šių specialistų paklausa vis auga. „Ateityje kineziterapeutai bus išties paklausūs, kadangi daugėja pagyvenusių asmenų, kuriems šių specialistų pagalba bus reikalinga ne tik sveikstant po ligų, bet ir palaikant fizinę formą.

Šiais metais prašymus priimti studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užpildė 29 767 stojantieji, dažniausiai pirmu pageidavimu jie rinkosi socialinių mokslų srities studijas. Universitetuose populiariausia išlieka medicinos studijų programa: Lietuvos sveikatos mokslų universitete ją studijuoti norėtų 679 stojantieji, Vilniaus universitete (VU) – 504 stojantieji. Toliau pagal populiarumą – programų sistemos.

Nustebsite, tačiau menininkų Šiaulių universitete išties netrūksta. Studentė Roberta Stonkutė kasdien eidama Povilo Višinskio gatve sutinka talentingų muzikantų, besitampančių gitaras, nuolat besijuokiančių aktorių – estrados meno studijų programos studentų, taip pat geležinkelio stotį, medžius ir viską, kas tik pakliūva į objektyvą, paveiksluojančius fotografus, aplinką ramiai stebinčiais dizainerius. Visgi, šį kartą kalbėsime apie tuos, kurių pagrindinis kūrybos įrankis – žodis.

Žmonių išteklių vadybos (ŽIV) studijų programa, tikriausiai, viena iš nedaugelio tokį platų sričių spektrą apimančių studijų, kur ne vienas galėtų atrasti bent dalelę savęs. Vis dėlto, nors specialybė jungianti daug veiklų ir yra išskirtinai įdomi, mokslo rimtumu bei atsakingumu nenusileidžia kitoms. „Ši studijų programa yra labai patraukli, nes kaip ir buvo minėta, apima net keletą sričių - vadybą, teisę ir psichologiją.

Šiaulių universitetas šiais metais stojantiesiems siūlo daugiau kaip 20 bakalauro studijų programų. Taip pat šiame universitete studentams sudarytos sąlygos pasirinkti jiems įdomius dalykus, įgyti kuo daugiau tarpdisciplininių žinių. Studentai gali pasirinkti gretutines studijas, gali derinti tradicines studijas su nuotolinėmis ir kooperuotomis studijomis, kai realios užduotys atliekamos organizacijose, rinktis jungtines studijų programas su Lietuvos ir kitų šalių aukštosiomis mokyklomis.

Sutiksite, jog šiandien anglų kalba reikalinga kiekviename žingsnyje. Visgi, įdomu, ar mokantis universitete ji taip pat tokia reikalinga? Ar anglų kalbos įgūdžiai būtini net studijuojant Lietuvos universitete? Atsakymas – vienareikšmiškai taip. Literatūra, mokymosi medžiaga, paskaitos – visose šiose studijų aspektuose be šios užsienio kalbos neišsisuksime, tad kol nevėlu – susigriebkite, kad vėliau netektų patirti nuostabą keliančių netikėtumų.

Ekonomikos profesija tampa vis vertingesnė ir ne paslaptis, kad dažnam jaunam žmogui ji asocijuojasi su sočia ateitimi ir didelėmis ateities perspektyvomis. Šios profesijos populiarumui įgaunant pagreitį, ekonomikos studijos taip pat plečiasi ir ima ruošti universalius specialistus, tad karjeros galimybės dar labiau išauga. „Kauno technologijų universiteto ekonomikos studijų programa yra išties labai plati.

 Kokią profesiją rinktis? Kokie specialistai bus reikalingi darbo rinkai? Ar specialybė, kurią norėčiau įgyti, po kelerių metų bus paklausi? Tokie ir panašūs klausimai kasmet kirba absolventų galvose. Tačiau ar yra tokių sričių, kurioms specialybių „mados“ negalioja? Darbdaviai sako „taip“ ir pavyzdžiu pateikia finansus, tačiau pabrėžia, kad, nusprendusieji su jais sieti savo karjerą, turi labai gerai išsiaiškinti, kokie įgūdžiai darbdaviams yra aktualiausi.