tvarumas

Prekybos tinklas „Iki“ ir toliau stengiasi savo veiklą vystyti kuo tvariau – ant „IKI Kuršėnai Vilnius“ parduotuvės, įsikūrusios adresu Vilniaus g. 40, stogo įrengta pirmoji „Iki“ tinklo saulės elektrinė, kuri elektros energija aprūpins šią parduotuvę. „Nuosekliai mažiname poveikį aplinkai. Skatiname pirkėjų sąmoningumą mažinant plastiko taršą ir maisto švaistymą.

Aplinkosaugos krizės prie bendro stalo sukviečia pačių įvairiausių pašnekovų būrį. Ketvirtadienio vakarą Klimato muziejuje Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, fizikos mokytojas Mantas Pastolis, Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius Leonardas Pobedonoscevas bei Telia Lietuva tvarių projektų vadovė Indre Bimbiryte-Yun kartu su projekto „Išpakuota“ kūrėja Rugile Matusevičiūte aptarė klimato kaitos švietimo situaciją Lietuvoje.

Atspausdinta mokomoji medžiaga apie maisto atliekų mažinimą „Gerai daryk – maistą taupyk“ jau pasiekė Lietuvos ugdymo įstaigas, vieną iš jų kalbiname  ir kviečiame paklausyti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Ar žinote, jog mes iššvaistome labai didelę dalį – net trečdalį – viso pasaulyje pagaminto maisto produktų? Kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto! Tai yra didžiulė problema, nes mes kartu iššvaistome ir visus išteklius, kuriuos panaudojome maisto gamyboje. Maistui gaminti naudojame žemę, vandenį, žmonių darbą ir energiją. Pavyzdžiui, jūsų sumuštinyje esanti duonos riekelė yra pagaminta iš miltų, miltai pagaminti iš rugių, kuriuos ūkininkai augina laukuose.

Interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) vienijančių naujienų portalų atstovai, susitikę su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, kultūros ministru Simonu Kairiu, teisingumo ministre Evelina Doborovolska ir premjerės patarėju Rimantu Žyliumi, aptarė žiniasklaidos rinkos tvarumo klausimus. Svarbiausi iš jų – pasirengimas skaitmeninių paslaugų mokesčio (angl.

Prekybos tinklas „Iki“ nuolat siekia tvarumo tikslų ir įgyvendina kasdienės veiklos pokyčius, kad kaip įmanoma labiau prisidėtų prie aplinkos taršos mažinimo. Vienas iš tokių žingsnių – juodojo plastiko pakuočių kulinarijos gaminiams ir salotoms atsisakymas, nes šios rūšies plastikas yra sunkiau atpažįstamas kaip tinkamas perdirbti.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pradinio ugdymo moksleivius ir jų pedagogus kviečiame dalyvauti nemokamoje viktorinoje „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“ VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija kviečia ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, pradinio ugdymo moksleivius ir jų pedagogus dalyvauti nemokamoje viktorinoje „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, kurioje paaiškins vaikams ir moksleiviams besaikio vartojimo pasekmes, kli...

Pamoka „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, papasakojusi apie besaikio vartojimo pasekmes, atsakingą ūkininkavimą, bendrystę su gamta, sulaukė didžiulio dėmesio. Lietuvos 3 – 4 klasių moksleiviai sužinojo daug svarbių ir įdomių dalykų apie mūsų didžiausią turtą, sudarantį sąlygas visai gyvybei žemėje. Be civilizacijos gėrybių – automobilio, telefono, kompiuterio – išgyventi galima. O štai be dirvožemio niekaip. Tačiau šiam gyvybiškai svarbiam resursui labai reikia mūsų pagalbos.

Ketvirtadienį žinomi veidai buvo pakviesti į Trakus susipažinti su moderniai interpretuotais lietuviškais skoniais bei įvertinti atnaujintą restoraną. Pagrindine vakaro ašimi tapo tvarumas virtuvėje bei ateities mityba. Vakarą papuošė pro langą atsiveriantys Trakų pilies vaizdai.

Ar žinote, kad be automobilio, kompiuterio, be pinigų, netgi be mobiliojo telefono galima išgyventi. O štai be oro ir vandens vargu ar įmanoma. Lygiai taip pat kaip ir be dirvožemio. Tie keliasdešimt centimetrų žemės – didžiausias mūsų turtas, sudarantis sąlygas visai gyvybei mūsų žemėje. Tačiau dirvožemiui šiandien reikia pagalbos ir apie tai papasakos Įdomioji pamoka „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, kuri kovo 28-31 d. kviečia 3-4 klasių moksleivius patyrinėti didžiausią mūsų turtą.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms norint didinti deginamų komunalinių atliekų apimtis ir labiau išnaudoti pajėgumus, savivaldybių atstovai nerimauja dėl galimo poveikio aplinkai bei galbūt išaugsiančių šilumos kainų. Tuo metu jėgainių atstovai sako, jog tai sumažins atliekų gabenimą į sąvartynus bei atpigins šilumą. Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Per praėjusius metus Lietuvos gyventojai gavo 12 mln. eurų kompensaciją už įsigytas aplinkai draugiškas transporto priemones. Neišnaudojus visų tam skirtų lėšų paraiškų priėmimas pratęstas pusmečiui. „Vietoje 10 tūkst. taršių automobilių į gatves išriedėjo 18 tūkst. paspirtukų, dviračių, elektromobilių. Gyventojai pasinaudojo 12 mln. eurų paskata“, – teigiama penktadienį paskelbtoje trumpojoje Ingridos Šimonytės Vyriausybės pirmų metų ataskaitoje.

Daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių mažmenines paslaugas teikiančių bankų nepasiekia patenkinamo tvarios veiklos rodiklio, teigia antrą kartą atlikto bankų tvarumo tyrimo rezultatus pristatę Vartotojų aljanso atstovai. „Tik du iš šešių Lietuvoje veikiančių bankų sugeba viršyti 50 proc. bendrą vidurkį. Todėl net pusė Lietuvoje veikiančių bankų nepasiekia patenkinamo lygio“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vartotojų aljanso tyrėjas Gytis Pikčilingis.

„Sočiai, bet nepadauginant“ – toks galėtų būti šių artėjančių švenčių šūkis, norintiems į kalėdinio stalo planavimą pažvelgti tvariau. Kodėl tai taip svarbu? Sumažinti išmetamo maisto kiekį per šventes tampa sudėtinga. Dažnai nugali noras susikurti kuo įspūdingesnę ir gausesnę šventę, tačiau vėliau apima nuostaba, kiek daug tai pareikalavo išlaidų ir iššvaistyto maisto.   Skaičiuojama, kad per šventes bendras atliekų kiekis vidutiniame namų ūkyje Europoje padidėja apie 30 proc.

Prasidėjęs pirmasis žiemos mėnuo ir iškritęs sniegas tik ir ragina galvoti, kokiomis dovanomis nudžiuginsime savo artimuosius bei kaip šventiniu laikotarpiu pasipuošime namus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad šiais metais šalies gyventojai didžiosioms metų šventėms yra numatę skirti vidutiniškai apie 180 eurų, įskaitant išlaidas kalėdinių vaišių stalui ir dovanoms.

Šiandien visuomenė vis dažniau atsigręžia į natūralesnį ir tvaresnį gyvenimo būdą bei vis daugiau kalba apie sąmoningą vartojimą. Vis dėlto, nors ir apie tvaraus gyvenimo naudą kalbama daug, tačiau dažnai kyla klausimas, kaip tai lengvai pritaikyti savo kasdieniuose įpročiuose ir ar tikrai verta bandyti? Aplinkai draugiškesnis gyvenimas ne tik prisideda prie pasaulio taršos problemos sprendimo, tačiau yra ir kitas svarbus aspektas – tai gerina jūsų pačių sveikatą, sumažina finansines išlaidas, ...

Pirmosiomis lapkričio savaitėmis pasaulio žiniasklaidos ir aplinkos apsaugos organizacijų, didelės dalies visuomenės, politikų ir verslo atstovų dėmesys buvo skiriamas Škotijai. Čia, Glazge, vyko didžiausia klimato kaitos konferencija nuo žymiųjų derybų Paryžiuje 2015 metais. Šimtai pasaulio lyderių, dešimtys tūkstančių derybininkų, vyriausybės atstovų, įmonių ir kitų piliečių susibūrė diskutuoti apie tolesnius žingsnius kovai su klimato kaita.

Smarkiai išaugus gamtinių dujų kainai, Aplinkos ministerija siūlo skirti dar 21,5 mln. eurų gyventojams būstui atnaujinti, įsigyti modernius šildymo katilus, darželiams, mokykloms, ligoninėms ir kitiems visuomeniniams pastatams – įrengti šilumos siurblius ar saulės jėgaines.  „Valstybės parama gyventojams gali ir suminkštinti energijos kainų šuolį, ir kartu pagreitinti tvarius pokyčius.

Dėl pandemijos visuomenės ir verslo skaitmenizavimas pasistūmėjo kelerius metus pirmyn – būtent 2020-aisiais elektroninės prekybos mastas Lietuvoje peržengė simbolinę ribą ir sudarė daugiau negu 10 proc. visos šalies mažmeninės prekybos. Prognozuojama, kad iki 2030 metų elektroninė prekyba sudarys pusę visos mažmeninės prekybos pasaulyje. Tai rodo, kad tvarumu vis labiau rūpintis teks ir elektroninės prekybos įmonėms, juolab kad jų poveikis aplinkai taip pat tampa vis didesniu iššūkiu.

Vėlinės – svarbi diena lietuviams, kuomet savo laiką ir dėmesį skiriama iš šio pasaulio išėjusių mylimų žmonių lankymui bei prisiminimams apie juos. Ant kapų nešama gėles ir žvakes, tačiau ši, atrodo, nekalta dėmesio išraiška vėliau virsta kalnais šiukšlių sąvartynuose. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė pasidalijo patarimais, kaip puošti kapus, bei ką rinktis Vėlinių metu, kad būtų ne tik gražu, bet ir tvaru.

Keisti seną dyzelinį automobilį į naują elektromobilį lietuvių nevilioja net ir 5000-čiai eurų, kuriuos vairuotojai gali gauti kaip kompensaciją. Joms šiemet skirta 5 milijonai eurų, tačiau išnaudota tik pusė sumos. Automobilių ekspertai sako, kad lietuvius pereiti prie mažiau taršaus transporto valdžia turėtų vilioti ir kitomis lengvatomis,  galbūt net atsisakyti jų pardavimui taikomų mokesčių, didinti pakrovimo stotelių skaičių. „Nesmirda, neburzgia, švarus oras aplinkui.

Mėšlo ir kitų atliekų dujomis varomą traktorių, kuris visiškai neteršia oro sukūrė lietuviai. Anot gamintojų, jų traktorius, varomas biometanu ir elektra, yra vienintelis Lietuvoje ir pasaulyje, nes gali nepertraukiamai dirbti 12 valandų, kai kiti tokie be degalų papildymo išdirba vos porą. Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokia lietuvių inovacija galėtų pakeisti aplinką teršiantį ir ūkininkų naudojamą dyzeliną, kurio išdeginame net 300 milijonų litrų per metus.

Rugsėjo pradžioje lietuvių sportinė jachta „Ambersail-2“ leidosi į kelionę iš Barselonos į Marselį. Ten „Ambersail-2“ keliavo ne lenktyniniu režimu, o su ypatinga misija – į Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos kongresą plukdė gamtos tvarumo simbolį. Prie įgulos prisijungė ir ypatingas svečias – Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys vandenynų klausimais Peteris Thomsonas.

Trečiadienį pasaulinė diena be automobilio – žmonės raginami automobilius palikti namuose ir rinktis keliavimą viešuoju transportu, dviračiu, paspirtuku ar pėsčiomis. Nors politikai ragina gyventojus savo keliavimo įpročius keisti,  patys gero pavyzdžio nerodo – dauguma ministrų į darbą atvažiavo automobiliu.

Neberadę parduotuvių lentynose vienakrtinių plastikinių indų ar ausų krapštukų, o kavinėje negavę plastikinio dangtelio puodeliui, nenustebkite. Vienkartinių plastikinių prekių ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje turi nebelikti, prekybininkams leista tik išparduoti jau turimus likučius. Plastiką parduotuvių lentynose turi keisti tvarios medžiagos, pavyzdžiui, bambukas ar popierius.

Gatvėse elektriniais paspirtukais lekiantys gyventojai vis dažniau atisiduria skubios pagalbos priimamajame. Šiemet, policijos duomenimis, eismo įvykiuose jau nukentėjo 28 paspirtukininkai – tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Panašias tendencijas stebi ir draudimo bendrovės, ligoninių traumatologai: elektrinių paspirtukų vairuotojai ne tik dažniau nusibrozdina rankas, kojas, bet ir susilaužo kaulus, patiria galvos traumų, smegenų sutrenkimų.

Vienas iš pirmųjų elektrinių automobilių Astypalėjoje  nuo šiol važinėsis Graikijos salos gatvėmis. Graikijos valdžia ėmėsi eksperimento ir siekia, kad 1300 gyventojų turinti sala visiškiai atsisakytų varikliu varomų automobilių, o iškastinį kurą pakeistų vėjo ir saulės energija. „Perėjimas prie elektromobilių Astypalėjos saloje yra eksperimentas, kurį greitu metu matysime vykstant visoje Europoje.

Husaifos parduotuvėlėje Džakartos mieste Indonezijoje darbuojasi kiti pardavėjai – atvykę vyrukai papildo jos muilo, aliejaus ir kitų prekių atsargas. Juos išsikviesti tereikėjo keleto paspaudimų telefone, mat vaikinai dirba Siklus startuolių kompanijoje, kuri į namus pristato įvairias namų ūkio priemones  – klientai teturi būti pasiruošę savus indus joms supilti. „Tai labai praktiška, patogu ir netgi pigiau, nei produktus pirkti iš parduotuvės.

Nors šiuo metu pasaulį yra sukausčiusi pandemija, rūpestis aplinka, kurioje gyvename, klimato kaita ir tvarūs sprendimai vis dažniau yra visų mūsų dėmesio centre. Jei anksčiau tvarumas dažniau būdavo siejamas su socialine atsakomybe, tai šiandien jis tampa verslo ateities kryptimi ir apčiuopiamu konkurenciniu pranašumu.

Trisdešimt trejų metų sutuoktiniai Margarita ir Valdas prieš metus iš Vilniaus persikraustė į vienkiemį Lyduokių kaime, Ukmergės rajone. Tačiau aplinkinius jie stebina ne tik šiuo sprendimu. Tualete pas juos vietoje vandens – durpės, namo vėdinimas – iš žemės ir jokių naminių gyvulių, tik du šunys.

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vyriausybė toliau vykdys atsakingą fiskalinę politiką – šiandien ministrų kabinetas pritarė Lietuvos konvergencijos 2014 m. programai, kurioje Lietuva įsipareigoja 2014−2017 m. išlaikyti tvarią Mastrichto kriterijų atitiktį bei būti pasirengusi įsivesti eurą nuo 2015 m. pradžios. Šiuo dokumentu Europos Komisijai Europos Sąjungos šalys narės teikia naujausią informaciją apie valstybės vykdomą bei suplanuotą biudžeto ir mokesčių politiką.

Sklandžiai vykusios ir neretai nuostabą kėlusios Sočio olimpinės žaidynės virto įgyvendintu prezidento Vladimiro Putino pažadu organizuoti „įspūdingą renginį“, nors abejonių dėl infrastruktūros tvarumo bei politinio fono taip ir nepavyko iki galo atsikratyti. Siekdamas paversti savo svajonę realybe, V.Putinas per pusę dešimtmečio pavertė iki to laiko iš esmės nepaliestą pelkyną į pietus nuo Sočio olimpiniu parku su šešiais stadionais, o šalia stūksančius kalnus – pasaulinio lygio žiemos kurortu.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

„Ar mes tampame per daug priklausomi nuo technologijų ir kas atsitiktų, jei staiga jas iš mūsų kas atimtų“, – klausia rašytojas ir technologijų teoretikas Tomas Chatfieldas. Anot jo, vienas iš „Google“ vadovų išsakė ypač taiklią mintį. „Dabar žmonės yra 20 intelekto koeficiento taškų protingesni dėka „Google“ paieškos ir žemėlapių įrankų. „Šio nuopelno jie neskiria mums, tačiau nieko tokio; žmonės mano, kad yra protingesni, nes gali pasitikėti šiais įrankiais“, - sakė Michealas Jonesas.

Verslumo renginyje „Versli Lietuva“, pirmąją dieną Algirdas Kaušpėdas pristatė pranešimą „Tvarumas ir aplinka“. Architektas ir populiarios grupės „Antis“ atlikėjas išskyrė pagrindinius tvarumo principus, padedančius išlikti valstybei, žmogui, jo kūriniui, verslui. 1. Įvairovė. Tai, anot A. Kaušpėdo puikiai iliustruoja senamiestis ir panašūs reiškiniai, darantys įspūdį žmogui. 2. Sąmoningumas.