tv3 žinios

Vilnius šeštadienį paskendo ryškiai rožinėje spalvoje: miesto širdyje, į Šaltibarščių festivalį plūdo į tūkstančiai išsipuošusių vilniečių ir svečių: vieni su rožiniais marškinėliais ir kepurėmis, kiti – su įmantriom dubenėlį atkartojančiom skrybėlaitėm, kiaušiniais plaukuose, ir rožiniais aksesuarais išpuoštais augintiniais. Donaldas Trumpas nenustoja drebinti nusistovėjusios tarptautinės prekybos sistemos: žada iki 50 proc. didinti tarifus į Ameriką importuojamam plienui ir aliuminiui.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojęs sprendimas, jog visi iki šiol naudoję kasos aparatus smulkieji verslininkai privalo įsigyti ir išmaniuosius, vis dar kelia aistras. Prekybininkai aparatų neperka, mat šie brangiai kainuoja bei, ypač turgavietėse, apsunkina darbą. Seime jau pasigirdo svarstymų tokį reikalavimą atšaukti apskritai.  Indrė Klaipėdos turgavietėje žuvimi prekiauja jau ketverius metus.

Aiškėja naujojo nekilnojamojo turto mokesčio kuriozai. Turtuoliams, šiemet mokantiems 30 tūkstančių eurų mokestį, jis sumažės tris kartus, tačiau skurstančiųjų gynėjai baiminasi, kad nepasiturintiems gyventojams, neišgalėsiantiems susimokėti, teks parduoti savo namus. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad pakeitus mokestį, į biudžetą pateks mažiau pinigų nei palikus dabartinį mokestį.

75 mirtys – tiek Lietuvos gyventojų šį sezoną pražudė gripas. Skaičius rekordinis ir didžiausias per visą stebėsenos laikotarpį. Sergančiųjų gripu netrūko ir šalies poliklinikose bei ligoninėse – sirgo net 3 kartus daugiau žmonių nei pernai, 2 kartus daugiau jų gulėjo ir ligoninėse. Tačiau mirtys nuo gripo, panašu, kad gyventojų negąsdina, vakcinavosi kas dešimtas. Iš šiemet nuo gripo mirusių 75 žmonių, pasiskiepiję buvo tik du.

Svorį numetęs šokoladas už tą pačią kainą, kelis kartus brangesnė dušo želė persivadinusi dušo kremu, ar itališki makaronai, kurie visai ne iš Italijos, o vietiniai ar iš kaimynystės. Tai tik keli iš gausybės prekybininkų triukų norint apmauti pirkėją – taip sako kainų stebėtojai. O viena populiariausių gudrybių – sumažintos maisto prekių pakuotės ir svoriai, tačiau kaina išlieka nepakitusi.

Gausybė erkių veisiasi ne tik miškuose, bet ir miestų kiemuose bei parkuose. Jų aktyvumas, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, dabar didžiausias per pastaruosius metus. Jos puola ne tik žmones, bet ir keturkojus. Veterinarijos klinikose – pacientų antplūdis. Kai kuriems augintiniams vienu metu medikai randa net 10 įsisiurbusių erkių. Pasak veterinarų, 1 iš 10 gyvūnų diagnozuoja babeziozę, kuri gali būti mirtinai pavojinga – pažeidžia inkstus, kepenis ir kitus organus.

Botanikos sode, Kaune, gausiai žiedais pasidabino rododendrai. Apžiūrėti spalvingos kolekcijos ir įsiamžinti prie įspūdingų krūmų skuba gausybė lankytojų. Šiemet rododendrai pražydo kiek vėliau nei įprastai, tačiau botanikai sako, kad tai į naudą, mat užklupusios šalnos nespėjo nušaldyti žiedų, nukentėjo tik nedidelė dalis krūmų.

Nidos valdžia kuo toliau, tuo labiau daro poilsį neįmanomą mažiau pasiturintiems lietuviams. Nuo birželio 1-osios įvedama naują parkavimo sistema. Nuo šiol kurortas suskirstytas į tris zonas ir kiekvienoje jų palikti lengvąjį automobilį kainuos nuo 2 iki 3 eurų vienai valandai. Autobusus – nuo 4 iki 5 eurų už valandą.  Įmonės „Neringos komunalininkas“ atstovas Vaidotas rodo sandėlyje stovinčius parkomatus.

Pietų Ispanijoje šiomis dienomis tarnybos skelbia karščio pavojų. Dalyje miestų termometro stulpeliai jau siekia kone 40 laipsnių. Jei Saulė šį pavasarį ir pagailėjo karštų spindulių Lietuvai, tai Ispanijoje jų tikrai netrūksta. Štai Kordoboje vietiniai ir turistai jau ieško pavėsio ir vandens fontanų. Pietų Ispaniją užliejo tikra karščio banga. Ir ne visi tuo džiaugiasi, mat Kordoboje karščiai sutapo su kasmetine flamenko švente. „Tai siaubinga. Karštis sutapo su švente.

Tokio vaizdo Pasvalio gyventojai seniai nėra regėję – smegduobė toliau „ryja“ šeimos gyvenamąjį namą. Įgriuvo namo siena, pašonėje veriasi didžiulė įgriuva. Dar besiformuojanti smegduobė kėsinasi nugramzdinti ne tik namą, bet ir gatvę, tad tarnybos jau ruošiasi blogiausiam scenarijui.   Operatoriui pavyko užfiksuoti, kaip smengantis namas atrodo iš vidaus. Grindys treška, tad šeimininkas įspėjo ten neužsibūti ir pats bando gelbėti, ką pavyksta saugiai išnešti.

Lietuvos miestus ir miestelius užpuolė blakės. Kenčia ne tik gyventojai, bet ir ligoninės. Specialistai sako, kad naikinti žmones kandančių parazitų vyksta trečdaliu dažniau nei pernai, o lyginant su pandemijos laikotarpiu – net dvigubai. Gydytojai pasakoja, kad vis dažniau sulaukia blakių sukandžiotų pacientų, kurie skundžiasi niežėjimu ir bėrimais.

Skandalingoje premjero Gintauto Palucko verslo paskolos istorijoje – vis daugiau naujų įtartinų faktų. Žurnalistas Andrius Tapinas skelbia gavęs informaciją apie „Emus“ susirašinėjimą su įmone, iš kurios planavo įsigyti prekių. Iš žinučių matyti, kad už pradedančiai, pernai įkurtai įmonei „Garnis“ skirtą lengvatinę paskolą galimai buvo pirktos prekės jo senesnei įmonei „Emus“, nors Paluckas aiškina, kad įmonės tarpusavyje visai nesusijusios.

Žemyn krintanti purvo, dulkių ir akmenų siena – tokį vaizdą pamatė liudininkai stebėję kaip Šveicarijoje nuo Alpių šlaitų slenka milžiniška nuošliauža. Per vieną akimirką vaizdingas Blateno kaimelis atsidūrė po daugiatoniu griuvėsių sluoksniu. Lavina sunaikino beveik viską savo kelyje, o specialistai pripažįsta, kad tokio masto ledyno atskilimas — įvykis, kurio dar nebuvo istorijoje.  Garsus dundesys ir dideliu greičiu lekianti purvo lavina, kuri daužosi  į kalno šlaitus.

Premjero Gintauto Palucko kėdę drebina skandalas. Valstybinis bankas skyrė maksimalią 200 tūkstančių eurų lengvatinę paskolą premjero verslui. Pinigai skiriami jauniems verslams, o G. Paluckas kaip tik pernai įkūrė naują įmonę, formaliai nesusijusią su jo 15 metų turimu verslu. Sprendimą skirti paskolą, pasak tyrimą atlikusios „Sienos“ žurnalistų, valstybinis bankas priėmė G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Prancūzijos teismas skelbia nuosprendį vienoje garsiausių šalyje pedofilijos byloje. Teisiamųjų suole – 74 metų chirurgas, kaltinamas beveik 300 vaikų išnaudojimu ir prievartavimu. Prancūzijos prokurorai jį praminė „velniu su baltu chalatu“, o visuomenė reikalauja atsakymo, kaip toks prievartautojas galėjo Ilgus metus dirbti ligoninėje su vaikais. Policijos pareigūnai iš furgono išvedė žilaplaukį vyrą, dengdami jo veidą.

Šyla oras ir lietuvių racione vis dažniau atsiranda šaltibarščiai. O ar žinojote, kad dabar akį traukianti ryškiai rožinė šalta sriuba kadaise buvo valgoma tik balta? O štai jos ingredientai buvo patys įvairiausi – nuo vėžių uodegėlių iki jautienos gabalėlių. Pernai šaltibarščiai išrinkti ir populiariausia šalta sriuba pasaulyje.  Gal ir nustebsite, bet kaip sako kulinarinio paveldo tyrinėtojai – pirmieji šaltibarščiai tikrai nebuvo ryškiai rožiniai.

Klaipėdoje pro daugiabučio langą iškrito dvejų metų mažylis. Vaikas krito galvyte žemyn, tad dabar gydomas uostamiesčio vaikų ligoninės reanimacijoje. Aiškėja, kad tėvai, kai nutiko nelaimė, buvo namuose, tačiau kaip dvimetis užlipo ant palangės iš iškrito – nepastebėjo.  Greitoji Klaipėdoje nuskubėjo prie vieno daugiabučio. Medikai gavo pranešimą, jog pro langą iškrito mažametis.  „Nuvykus į vietą, į mūsų automobilį vaikelį atnešė tėtis ant rankų.

Neries upė tapo muzikos oaze – plaukiant per patį Vilniaus centrą skambėjo lietuvių liaudies dainos. Taip atidarytas tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Net Vilnių užpuolęs lietus neišgąsdino dainuojančių ansamblių narių.  Neries upė tapo gyvu muzikos taku. Vilniaus folkloro ansambliai dainavo tikras lietuvių liaudies dainas ir atviravo, kad lietuvių liaudies muzika – neatsiejama mūsų kultūros dalis.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui drausti priemokas už paslaugas, jei už jas sumokėjo ligonių kasos. Ministerija tikina, kad gydymą dėl to greičiau gaus tie, kam jo labiausiai reikia, o ne tie, kas gali susimokėti. Privatininkai tai vadina Konstitucijos pažeidimu ir žada, kad privačiose įstaigose paslaugų negavę ligoniai užplūs valdiškas, susiformuos didžiulės eilės, o vengdami jų ims siūlyti kyšius.

Žmonos smurtas ar meilūs žaidimai? Žaibiškai išplitę vaizdai, kuriuose Prancūzijos pirmoji ponia grubiai nustumia prezidento Emmanuelio Macrono veidą, internete sukėlė audrą. Visi, kas netingi, aptarinėja asmeninį poros gyvenimą ir pašiepia pirmąją Prancūzijos porą. Į paviršių vėl iškilo ir skandalinga jųdviejų meilės istorija, kai būdama 40-metė Brigitte Macron užmezgė romaną su 15-mečiu savo mokiniu Emmanueliu Macronu.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Pasvaliečių šeimą naktį iš miegų prižadino smegti pradėjęs namas. Išsigandę griūties žmonės suskubo palikti savo namus, spėjo pasiimti tik dokumentus ir piniginę. Tą patį rytą namo kieme atsivėrusi nedidelė smegduobė akimirksniu prarijo gėlyną, kėsinasi ir į gyvenamąjį namą. Jis jau pavojingai įlinkęs.  Išpuoselėto namo Pasvalyje šeimininkams belieka tik stebėti, kaip tiesiogine to žodžio prasme smenga jų vienintelis būstas.

Pedofilija kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius teisme tarė savo paskutinį žodį. Tiesa, poros valandų pasisakymui jam neužteko, teismas rinksis dar ketvirtadienį klausyti Bartoševičiaus kalbos tęsinio. Skandalingąją pedofilijos bylą teismas nagrinėja uždaruose posėdžiuose, tad visos detalės kruopščiai slepiamos nuo žiniasklaidos. Tačiau Bartoševičiaus gynėjas tvirtina, kad jo pozicija nesikeičia – Bartoševičius savo kaltės nepripažįsta, tad sieks išteisinimo.

Ar Lietuvą užpuls rusai ir baltarusiai per rudenį vyksiančias pratybas „Zapad“? Politikai ir kariuomenė sako, kad kol kas tokių ketinimų nemato, o baltarusiai jau širsta, kad NATO sąjungininkai be perstojo treniruojasi. Štai ir tūkstančiai Lietuvos karių su sąjungininkais jau šį mėnesį pradėjo pratybų maratoną, kuris truks iki pat rudens, Lietuvos pašonėje važinėjant rusų ir jų sąjungininkų tankams.

Neregėtos šio pavasario šalnos pridarė milžiniškų nuostolių ūkininkams. Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šalnos nukando 70-80 procentų būsimo vaisių ir uogų derliaus. O kai kur net ir 100 procentų. Lietuviai praktiškai liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų, didės ir kainos. Žemės ūkio ministras dėl padarytos žalos prašo Europos Komisijos pinigų kompensacijoms, paskelbta ekstremali situacija.

Putino ir Lukašenkos režimus garbinantis buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus netenka Valstybės apdovanojimo. Prezidentas atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių, kuriuo Vaitkus buvo apdovanotas prieš 20 metų, dar būdamas Kauno medicinos universiteto profesoriumi.

Seimas klimpsta ginčuose dėl mokesčių reformos. Verslo atstovai reikalauja ją kišti kuo giliau į stalčių, tačiau profsąjungos ir skurstančių gynėjai atvirkščiai – spaudžia parlamentarus mokesčius dar labiau didinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius tikina, kad reformos likimas parlamentarų rankose ir aiškina, kad didesnių mokesčių reikia ne tik atskirčiai mažinti ar viešosioms paslaugoms, bet ir šalies gynybai.

Neeilinė byla Panevėžio apygardos teisme. Prieš teismą stojo panevėžietis, kurio vienas smūgis į veidą futbolo sirgaliui iš Lenkijos baigėsi mirtimi. Vyras ligoninėje mirė po kelių savaičių. Tuomet panevėžietį ir pasivijo kaltinimai itin sunkiu nusikaltimu – aistruolio iš Lenkijos nužudymu.  Teismo duris 35-erių metų Panevėžio rajono gyventojas Ernestas Mečkauskas pravėrė pirmą kartą.

Lietuva duoda Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir iš Lukašenkos režimo reikalaus 200 milijonų eurų už tai, kad šis suorganizavo migrantų krizę – kvietėsi žmonės iš Azijos ir Afrikos bei vertė juos veržtis per mūsų sieną į Europą. Ekspertai ir politikai sako, kad tikėtis greito teisingumo neverta, o ir net priteisus pinigus, Lietuva jų gali ir negauti, nes Tarptautinis Teisingumo Teismas neturi galios priversti vykdyti sprendimus.

Lietuvos banko vadovas perspėja, kad auga rizikos šalies ekonomikos ir finansų stabilumui. Esą neprognozuojama išorės aplinka, galimas prekybos karas su JAV lemia augančią finansinio nestabilumo riziką. Verslas ragina stabdyti mokesčių reformą. Tačiau Lietuvos bankas tokius reikalavimus atmeta, esą Lietuvai ypač tokiu metu reikia surinkti į biudžetą dar daugiau mokesčių.  Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika padidėjo – teigia Lietuvos banko vadovas.

Į darbą su tautiniu kostiumu – taip šventiškai pasipuošę šią savaitę į savo biurus atkeliavo „Tautadienį“ minintys žmonės. Iniciatyvos, kviečiančios pasimatuoti tautinį drabužį,  autoriai sako, kad laikas tautinius kostiumus traukti iš spintų ir puoštis ne tik valstybinių švenčių dienomis. TV3 žinioms tautinius kostiumus vilkintys žmonės pasakojo besijaučiantys ypatingai ir galėtų taip puoštis kone kasdien.

Norvegijos pareigūnai išsiaiškino, kodėl ant seklumos užplaukė ir pakrantėje stovinčio namo vos nesutraiškė milžiniškas krovininis laivas, kurio įguloje beje, buvo ir lietuvių. Prie 135 metrų ant seklumos užplaukusio krovininio laivo norvego Johano namas atrodo lyg nykštuko buveinė. Tačiau tikru stebuklu galima laikyti tai, kad laivas namo nesutraiškė ir sustojo vos už kelių metrų nuo jo.

Naujas rusofašistų kankinimo būdas savo kariams – jie juos riša prie medžio ir tai vadina aukojimu „Babai Jagai“ – sunkiajam ukrainiečių bepiločiui lėktuvui. Tokius okupantų pėstininkų veiksmus užfiksavo Ukrainos žvalgyba Charkivo ir Donecko srityse. Kodėl baudžia savus, kokias dar istorijas žvalgyba pasirengusi atskleisti ir kaip skamba rusofašistų vadų įsakymai bausti savus – TV3 žinių kolegų ukrainiečių parengtame reportaže.

Seimo narys Darius Razmislevičius už chuliganišką ir pavojingą vairavimą  gavo ne tik baudą, bet ir 3 mėnesiams neteko teisės vairuoti. Šiurkščiai pažeidusį kelių eismo taisykles ir lenkiant mašiną ištisinę eismo juostą kirtusį parlamentarą užfiksavo nežymėtas policijos automobilis. Tačiau tokį sprendimą politikas skundžia, o teisme paaiškėjo, kad Seimo narys – tikras lakstūnas, baustas keliasdešimt kartų ir daugiausia už greičio viršijimą.

Ekonomistai skelbia, kad Vilnius – turtingiausias miestas Baltijos šalyse. Pralenkė Rygą ir Taliną. Negana to, pirmasis iš Baltijos šalių sostinių aplenkė Europos Sąjungos vidurkį. Vilniaus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui pernai buvo 9 procentais didesnis nei Taline, 36 procentais didesnis nei Rygoje ir 5 procentais viršijo Europos Sąjungos vidurkį. Žmonės pastebi, kad miestas klesti, tačiau turtingiausiame mieste ir kainos didžiulės, todėl ekonomistai jį vadina ir brangiausiu.

Vaizdai iš Jungtinėse Amerikos Valstijose esančiame San Diego miestelio, kur nedidelis lėktuvas prieš kelias dienas rėžėsi tiesiai į gyvenamąjį rajoną, sukrečia. Krisdamas lėktuvas visiškai sugriovė vieną ir kliudė dar 14 namų, kilo milžiniškas gaisras. Įvykio vietoje gyventojai buvo skubiai evakuoti iš savo namų. Pasak pareigūnų, vos per plauką pavyko išvengti didžiulės tragedijos.

Seimui pradėjus svarstyti antrosios pensijų pakopos reformą, fondų valdytojai ir verslo bendruomenė dar kartą ragina politikus sustoti ir nežlugdyti du dešimtmečius veikiančios sistemos, turinčios užtikrinti sotesnį gyvenimą senatvėje. Visgi valdantieji į tokius perspėjimus moja ranka ir ruošiasi kitąmet pradėti dalinti pinigus tiems, kas iš antrosios pakopos nuspręs pasitraukti.

Trečius metus telšiškiai gaudė nuo kalno ridenamą sūrio galvą. Kaip visuomet, čia netrūko azarto. Dėl septynis kilogramus sveriančios sūrio galvos šiemet rungėsi vyrai, moterys, vaikai ir net kūdikiai. Šiomis varžytuvėmis žemaičiai skelbia savo sostinės turizmo sezono atidarymą  Telšiuose ant Zakso kalno vyrai ruošiasi gaudyti sūrį. Sūris rieda nuo kalno ir jį pačiupti taikosi 8 vyrai. Sūrį pirmasis paveja ir sugauna Deivydas.

Paieška, kur galėtų atsirasti naujas, didelis kariuomenės poligonas, vyksta ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Balandžio pradžioje Krašto apsaugos viceministrė žadėjo, kad galutiniai sprendimai bus po poros mėnesių. Jau beveik birželis, tačiau viceministrė sako, kad laiko reikia daugiau. Maža to, anksčiau visuomenei skelbta, kad ministerija išanalizavo 14 vietovių, bet paaiškėjo, kad ne.

Kaišiadorių rajono gyventojai kenčia nuo triukšmo, sklindančio iš lauko šaudyklos, kuri įrengta vos už kelių šimtų metrų nuo jų namų. Pažeidimus joje fiksuoja ir visuomenės sveikatos specialistai, ir aplinkosaugininkai. Tačiau šaudyklos vadovas dėl jų ginčijasi ir veikia toliau. Aiškėja, kad pagal teisės aktus iki hektaro ploto šaudykla prilyginama pramogai – pavyzdžiui, golfui. Ir nei kaimynų sutikimo, nei poveikio aplinkai vertinimo jai nereikia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė kitais metais sutrumpinti mokslo metus 5-10 klasių mokiniams ir baigti savaite anksčiau – birželio 15 dieną. Pasak ministrės, birželį mokymasis tampa neefektyvus, o mokytojai pervargsta nuo didelio krūvio, mat turi dar ir prižiūrėti egzaminus laikančius abiturientus. Dalis mokytojų ir mokyklų vadovų tokį sprendimą palaiko, tačiau kai kurie piktinasi, mat mokiniai gali nespėti išmokti visų numatytų temų.

Valdantiesiems galvojant, kaip apdalinti visus naujais mokesčiais, opozicija bando atsukti dosnumo kranelį – siūlo 90 procentų kompensuoti savaitę sanatorijoje visiems perkopusiems 70 metų, kurie serga lėtinėmis ligomis. Senjorai tokia dovana džiaugtųsi, nes sanatorijos atrodo per brangios, tačiau taupyti skatinantys politikai tai vadina socialistiniu rojumi.  85-erių Danutė iš Vilniaus jau trečia diena sveikatinasi „Eglės“ sanatorijoje Birštone.

Dirbantis Lietuvos gyventojas vidutiniškai per mėnesį gauna daugiau nei 1420 eurų į rankas, darbo pajamos per metus padidėjo maždaug 110 eurų. Tokią naujausią statistiką skelbia „Sodra“. Ekonomistai priduria, kad šiuo metu algos šalyje kyla per greitai. Esą jei tempas nelėtės, Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbas.  Viešbutis „Suncity“ Šiauliuose veikia nepilną pusmetį. Ten iš viso dirba 33 žmonės.

Vos tik saulei stipriau pašvietus, lietuviai traukia kepsnines ir pradeda šašlykų sezoną. Tačiau net kepant mėsą nuosavame kieme privalu laikytis saugumo reikalavimų, o jų nepaisantys gali užsidirbti net baudą iki 600 eurų. Ugniagesiai pastebi, kad dėl šašlykinių dažnai kiemuose sudega ir augalai, o kartais ir namai. O ką jau kalbėti apie įvairius nudegimus – pasak medikų, dažniausiai žmonės nudega plaštakas, veidą, kai neatsakingai naudoja degųjį skystį.

Konservatoriai ir vėl bando padėti valdantiesiems – pateikė dar vieną idėją, kaip galima gynybai surinkti beveik milijardą, nedidinant mokesčių. Jie siūlo daugiau pinigų paimti iš valstybės valdomų įmonių uždirbtų pelnų. Tiesa, premjeras Gintautas Paluckas į tokią idėją žvelgia skeptiškai ir eilinį kartą klausia, kodėl konservatoriai šių sumanymų neįgyvendino visai neseniai, kai patys buvo valdžioje.

Nors Lietuvos jaunimas pagal apklausas pernai pripažintas laimingiausiu pasaulyje, kas trečias jaunuolis nerimauja dėl savo finansų. 18-24 metų amžiaus grupėje daugiau nei 60 procentų jaunuolių dėl pinigų kasdien patiria stresą. Tačiau prabilti apie finansines bėdas daugeliui tabu – bijo, kad išjuoks aplinkiniai. Specialistai perspėja – laikant nerimą dėl finansų užgniaužus savyje, problemų tik daugėja.

Poliklinikų ir ligoninių koridoriuose kasdien laukia pacientai, kad patektų pas gydytoją specialistą. Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad trečdalis gyventojų eilėse pas gydytoją specialistą laukia nuo dviejų savaičių iki kone mėnesio. O ilgiau nei tris mėnesius vizito pas gydytoją laukia kas dešimtas pacientas.  Sveikatos apsaugos ministerija problemą pripažįsta ir siūlo užregistruoti pacientus pas medikus pagal laisvą vietą, o ne konkretų gydytoją – esą taip sumažins eiles.

Gegužę šalčių buvo apstu, tačiau rojaus obelaičių jie neįveikė – bent Kauno krašte jos apsipylė žiedais. Mat jos, kaip sako mokslininkai, stebina ir grožiu, ir ištverme. Šios obelaitės ne tik atsparios šalčiams, bet žydi ir ilgiau, ir margiau. Vien baltos spalvos atspalvių skaičiuojama per 30. Beje, šiemet selekcininkai ketina registruoti naują – jau  6-ą mūsų šalyje išvestą rojaus obels veislę.  Dekoratyvinės obelys gal kiek ir išpuikusios, nes labai jau dailios.

Nors valdžia grasina apmokestinti nekilnojamajį turtą, lietuviai graibsto paskolas ir puola pirkti naujus butus ir namus. Susivilioję sumažintoms Europos centrinio banko bazinėmis palūkanomis, lietuviai šiemet butų ir namų prisipirko tiek, kad pardavimų apimtys palyginus su pernai išaugo trečdaliu.