tv3 žinios

Buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus nuvyko į Minską ir pripaistė tokių melagysčių, kokių reikia prorusiškai propagandai. Aiškino, neva Lietuvoje atgimsta fašizmas, neva šalies prezidentas Gitanas Nausėda išrinktas neteisėtai, o Lietuvos žmonės neva nori tikros laisvės, nes dabar valstybę, esą valdo kitos Vakarų šalys. Šias jo žinutes žinoma transliavo Aliaksandro Lukašenkos propagandinė žiniasklaida.

Ramaus Kalno kaimo gyventojus Pasvalio rajone sukrėtė neregėta žmogžudystė. 35-erių moteris nudūrė savo sugyventinį. Įvykdžiusi kraupų nusikaltimą, moteris pati iškvietė pareigūnus. Paaiškėjo, kad įtariamoji girtutėlė. Kaimynai nenustebo, sako, vieną dieną to ir reikėjo laukt. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Jeigu policija atvažiuoja, į šitą gatvę įsuka, tai viskas aišku, pas Kristutę“, – teigė kaimynas Bronius.    Tad vietiniai ir šįkart neapsiriko.

Pastarosiomis savaitėmis šalyje vienam po kito kylant gaisrams atliekų perdirbimu užsiimančiose įmonėse bei kitose bendrovėse, kur saugomi dideli kiekiai degių medžiagų, prokurorai buria specialią tyrėjų komandą ir aiškinsis, ar šie gaisrai nėra diversijos. Savaitgalį ir Lenkijos premjeras pareiškė, kad šalis turi įrodymų, kad didžiulį prekybos centrą Varšuvoje pernai padegė Rusijos agentai. Lietuvoje jau teisiamas Vilniaus „Ikea“ parduotuvę rusų užsakymu bandęs padegti jaunas ukrainietis.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

IKEA parduotuvę sudeginti bandęs ir terorizmu kaltinamas jaunas ukrainietis teisme pripažino savo kaltę. Aštuoniolikmetis pareiškė, kad gailisi dėl to, ką padarė. Jis teisme davė parodymus, o jo bendrininką prokurorai prašo teisti Lenkijoje, kur šiuo metu jis ir yra sulaikytas. Tiesa, aiškėja, kad Lietuvoje teisiamas ukrainietis nors pilnametystės ir sulaukė jau būdamas už grotų, bet iki to laiko galėjo padaryti ir daugiau nusikaltimų kitose šalyse.

Vis daugiau aukų kreipiasi pagalbos dėl patirto seksualinio smurto. Per kelis metus jų išaugo kone dvigubai. Išdrįsusi prabilti moteris pasakoja sukrečiančią savo istoriją apie tai, ką jai teko patirti, kai jos vyras ėmė seksualiai ją išnaudoti, prievartauti ir mušti. Specialistai atkreipia dėmesį į problemą ir ragina nelikti abejingiems, pastebėti smurtą ir ištiesti pagalbos ranką.  Įspėjame, kad informacija gali paveikti jautrius skaitytojus.

Šokiruojantys gyventojų higienos ir tvarkymosi įpročiai. Pasak komunalininkų, žmonės į klozetus pila aliejų, sriubas su kaulais, obuolius, agurkus, sugeba sugrūsti net sauskelnes. O kaip vieno klozeto vamzdyje atsidūrė liemenėlė, komunalininkai spėlioja iki šiol. Nuo grūdamų atliekų kemšasi kanalizacijos vamzdynai, srutos užpila žmonių butus ir rūsius. Už jų valymą patys gyventojai susimoka šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų.

Vytautas Landsbergis buvo valstybės vadovu ar ne? Karštos diskusijos kilo ir parlamente, ir gatvėse. Mat valstietis Rimas Jankūnas antradienį planavo pateikti Seimui svarstyti įstatymą, kuriuo būtų panaikintas valstybės vadovo statusas, tačiau palaikymo politikas nesulaukė. O aiškindamas, kad V. Landsbergis buvo komjaunuolis, prisipažino, kad pats irgi juo buvo.

Kol Vilnius planuoja, Kaunas daro. Mieste jau yra kone visi sportui reikalingi objektai – stadionas, krepšinio arena, baseinas, ledo rūmai. O antradienį duris atvėrė moderniausias Lietuvoje lengvosios atletikos maniežas. Beveik 24 milijonus atsiėjusią sporto bazę Kaunas pastatė tik savo biudžeto lėšomis.  Su jaunatviška energija oficialiai atidarytas lengvosios atletikos maniežas Kaune.

Kasmet daugėja melanomos – pavojingiausio odos vėžio – atvejų, kuris pasiglemžia trečdalio susirgusiųjų gyvybes. Tad mokslininkai ieško būdų, kaip pažaboti odos vėžį. Kauniečiai sukūrė naujus dažiklius – tam tikrus cheminius junginius, su kuriais paruoštas priemones užtepus ant darinio ir paveikus tam tikra šviesa, tai sukeltų vėžinių ląstelių susinaikinimą.  Melanoma – agresyviausia odos vėžio forma – vystosi žaibiškai ir kasmet pasiglemžia šimtus tūkstančių gyvybių.

Prie Lietuvos krantų pasirodė kartą per metus mus aplankančios egzotiškos išvaizdos žuvys – vėjažuvės. Dėl snapo meškeriotojai meiliai jas vadina gandriukais. O patogiausia vėjažuves gaudyti nuo Palangos tilto, tad dabar jis tapo ne tik turistų, bet ir meškeriotojų traukos objektu.  Panevėžietis Jurgis nuo Palangos tilto užmeta meškerę ir tikisi sugauti egzotiškos išvaizdos laimikį – vėjažuvę. Akivaizdu – prasideda vos kelias savaites truksiantis jų kibimo sezonas.

Kasmet Lietuvoje vaistais apsinuodija apie pusę tūkstančio žmonių, apie dvi dešimtis žmonių dėl to kiekvienais metais miršta. O kas trečias apsinuodijęs – vaikas. Smalsūs vos kelerių metų vaikai dažniausiai prisiragauja neatsakingai senelių ar tėvų paliktų tablečių. Anot medikų, ir suaugusieji gerdami medikamentus pridaro tokių klaidų, dėl kurių paskui tenka gaivinti reanimacijoje.

Ilgų ginčų atomazga – Seimas apsisprendė dėl greičio matuoklių įrengimo ir jų tvarką apibrėžė įstatyme. Už matuoklių įrengimą iki šiol buvusi atsakinga „Via Lietuva“ nuo šiol turės laikytis Vyriausybės nustatytos tvarkos. Koks maksimalus matuoklių skaičius gali būti kelyje – neribos. O štai žymėjimas bus griežtesnis. Vairuotojai privalės būti informuoti, koks matuoklis jų laukia ir ką jis fiksuoja.

Po didžiulio gaisro atliekų rūšiavimo įmonėje dalyje Vilniaus regiono savivaldybių vėlavo šiukšlių išvežimas, o atliekos tiesiog buvo laikomos šiukšliavežėse, nes dvi dienas regiono atliekų tvarkymo centras bandė surasti, kur išvežti tonas atliekų. Jau neabejojama, kad netrukus kils šiukšlių tvarkymo kainos gyventojams, o Vilniaus meras tikisi kompensacijų iš Vyriausybės, bet Aplinkos ministerija lengvų pinigų nežada.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Atšalus orams, po 3 savaičių pertraukos savivaldybės vėl atnaujina centralizuotą šildymą. Tiesa, šildomi daugiausiai tik visuomeniniai pastatai – ligoninės, darželiai, mokyklos. Daugiabučių gyventojai priversti šalti ir laukti šiltesnių orų. O štai dalis Kauno gyventojų per šalčius kenčia dvigubai stipriau už likusius – jie neturi ne tik šilumos, bet ir karšto vandens.  Vilniaus miesto savivaldybė centrinį šildymą atnaujino ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Į sodybą medaus sliūkinanti ar upėje besimaudanti meška – tokius vaizdus gyventojai vis dažniau fiksuoja telefonu ar vaizdo stebėjimo kameromis. Vis pasirodantys plėšrūnų vaizdai iš įvairių Lietuvos vietovių specialistų jau nebestebina. Esą rudieji lokiai, arba liaudyje vadinamos meškos, sugrįžo į Lietuvą ir sėkmingai kuriasi.  Ramiai, vidury baltos dienos į sodybą Ignalinos rajone sliūkina rudasis lokys, arba liaudyje vadinama meška. Tik šūktelėjus netikėta viešnia nuskuodžia į mišką.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Meteorologai skelbia naują rekordą. Šį kartą – šalčio. Ketvirtadienio naktį Varėnoje temperatūra nukrito iki beveik 6 laipsnių šalčio. Vis daugiau miestų vėl jungia centralizuotą šildymą, o ūkininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kai kur šaltis visiškai sunaikino būsimą vaismedžių derlių, nušalo smidrai ir vaiskrūmiai. Deja, sinoptikai ir artimiausiomis naktimis nieko gero nežada – šaltis vėl žnaibys skaudžiai.

Socialdemokratės Birutės Vėsaitės siūlymas leisti visais atvejais abortus daryti nemokamai ir už dyką moterims dalyti kontraceptines tabletes ir prezervatyvus sukiršino ne tik Seimą, bet ir visuomenę. Vieni pritaria, kad moterys galėtų rinktis abortą, jei nemato kitos išeities, ir pinigų stoka tam neužkirstų kelio. O kiti abortus vadina žudymu ir nesutinka, kad tai būtų daroma už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vadinamosios pergalės dienos 80-metį minėjo ir keli šimtai žmonių Vilniaus Antakalnio kapinėse. Nors Lietuva karo nelaimėjo ir buvo okupuota, žmonės aiškina, kad turi pagerbti karius, žuvusius kovoje prieš nacizmą. Su jais nesutiko būrys aktyvistų, kurie dalijo prezervatyvus ir priminė, kad Sovietų Sąjungos paveldėtoja Rusija yra teroristinė valstybė.

Trečiadienį į Lietuvą nelegaliai patekti bandė beveik pusšimtis migrantų. Tai naujas šių metų vienos paros rekordas. Pastaruoju metu, atšilus orams, pasieniečiai fiksuoja išaugusius nelegalų srautus. Didesnius migrantų srautus jaučia ir lenkai su latviais. Ir nors tiek mes, tiek kaimynai, pralindusius migrantus apgręžia, nuo kitų metų įsigalios naujasis Europos Sąjungos migracijos paktas, kuris draudžia migrantų apgręžimą.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Vyriausybė pritarė antros pensijų pakopos reformai ir ją perduoda tvirtinti Seimui. Vyriausybė tvirtina, kad antroji pakopa taps lankstesne ir patrauklesne, neliks automatinio žmonių įtraukimo, o pritrūkus pinigų, žada galimybę dalį jų pasiimti iš antros pakopos sąskaitos. Kam naujoji sistema nepatiks, galės per ateinančius 2 metus iš viso iš jos pasitraukti ir atgavę dalį sukauptų pinigų išleisti pagal savo poreikius.

Anykštėnai pasistengė – savaite anksčiau pradėjo skinti pirmąsias lietuvių bene laukiamiausias uogas – braškes. Tiesa, pirmosios braškės – tikrai ne uogienėms virti. Už jų kilogramą prašo net keliolikos eurų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Tačiau, kaip tikina augintojai, pirmosios braškės visada brangiausios, nes ir užauginti jas sunku, ir kiekiai iš pradžių labai nedideli: „Jos didelės tokios labai, nu labai tikrai gražios braškės.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Medikai susiėmę už galvų – vis daugiau nėščiųjų kenčia nuo nutukimo. Lietuvoje per kelerius metus jų padaugėjo keturis kartus. Gimdyti atvyksta būdamos ir 100, ir 150 kilogramų. Anot gydytojų, nutukimas per nėštumą kelia daug pavojų tiek moteriai, tiek jos nešiojamam kūdikiui. Kartais per riebalų sluoksnius neįmanoma echoskopu ištirti vaiko, išgirsti jo širdies dūžių. Nutukusioms sunkiau pagimdyti, o gimęs vaikas turi daugiau sveikatos bėdų.

Panevėžio gimnazistai ėmėsi gaminti kosmoso maistą. Su verslo pagalba įsigijo liofilizatorių – specialų džiovinimo šaltyje aparatą – ir drąsiai eksperimentuoja. Sukūrė sveikus užkandžius net su svirplių baltymais. Gimnazistų planai ambicingi – planuoja pasirūpinti ir liofilizuoto maisto atsargomis atsitikus ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, karui.  Padėkliukuose sudėliotas obuolių riekeles gimnazistas Aironas dės į liofilizatorių. Prireiks 19 valandų, kol obuoliai liofilizuosis.

Artėjantis vasaros sezonas dar balandžio mėnesį šilumos rekordais priminė apie klimato kaitą ir karščio bangas. Kas mūsų laukia šią vasarą ir ar kentėsime Lietuvoje 40 laipsnių karštį po 15 ar 20 metų? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su klimatologu Justu Kažiu. Lietuvoje šį mėnesį vėl stebėjome rekordines karščio bangas. Karščio rekordų sulaukiame iš esmės kiekvieną vasarą.

Kaišiadorių rajono Dovainonių kaimo gyventojai jau daugybę metų kenčia dėl didžiulės smarvės, kuri šylant orams tik stiprėja. Ji sklinda nuo tvenkinių, kur daugiausia subėga nuotekos iš netoliese esančios įmonės. Šios atstovai sako, kad vėliau viskas išvaloma. Bet žmonės įtaria, kad dalis nevalytų nuotekų patenka į upelius, o jais gal ir į Kauno marias. Tad neapsikentę tvaiko gyventojai vis kviečia aplinkosaugininkus. Šie ima mėginius ir vykdo tyrimą.

Po du mėnesius trukusių įtemptų derybų JAV ir Ukraina pagaliau pasirašė naudingujų iškasenų ir retųjų mineralų susitarimą. Jo nauda Ukrainai – politinė, o Amerikai – ekonominė. Ekspertai pastebi, kad Kyjivui pavyko išsiderėti palankesnes susitarimo sąlygas, o ir amerikiečių tonas Rusijos atžvilgiu tapo gerokai griežtesnis.  Tuo metu Lietuvoje minint Tarptautinę darbo dieną Vilniaus centre surengtos profesinių sąjungų eitynės.

Europos šalys, turinčios sieną su Rusija, vis labiau nerimauja dėl rusų kariuomenės veiksmų, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“. Rusija stiprina savo karines pajėgas prie Suomijos sienų, o jos karo ekspertai atvirai pripažįsta, jog ruošiamasi konfliktui su NATO. Apie susiklosčiusią padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistas Vladimiras Laučius kalbėjosi su karybos ekspertu, atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Kiek atšilus orui prasidėjo vagišių darbų sezonas. Jų akiratyje – dviračiai ir paspirtukai.  Ekspertai perspėja – ilgapirščiai be skrupulų darbuojasi ne tik miestų centruose dienos metu, bet ir lengvai įsisuka į kameromis stebimus žmonių kiemus, požeminius garažus, rakinamas laiptines.

Kas antras lietuvis yra susidūręs su sukčiais. Jų apgaulės mastai, kaip ir išviliojamų pinigų sumos, tik auga. Policija pasakoja apie išskirtinį atvejį, kai žmogus apgavikams pervedė net pusę milijono eurų. Sukčių schemos nuolatos tobulėja – vieniems jie siūlo investuoti, kitus apgaudinėja graudinančiomis istorijomis apie į bėdą patekusius, prasiskolinusius artimuosius.

Verslas vis garsiau reikalauja Vyriausybės mažinti degalų mokesčius, kad už juos mokėtų panašiai kaip lenkai. Tačiau premjeras atkerta, kad jam svarbiau mažinti taršą, tad bent jau šiemet mokesčių mažinti nesiruošia. O štai dėl kitais metais suplanuoto tolimesnio mokesčių didinimo premjeras jau kalba kitaip. Jis net žada derėtis su kaimyninių šalių vyriausybių vadovais ir Europos Komisija, kaip stabdyti taršos mokesčių augimą ir kad degalų kainos dar labiau nešautų į viršų.

To dar didžiausioje Panevėžio apskrities bibliotekoje nėra buvę – skaityklos pakvipo pomidorais, bazilikais, mėtomis ir ne tik. Biblioteka atvėrė daigėlyną, augalų ir sėklų mainytuvę. Tad dabar panevėžiečiai į biblioteką užsuka ne tik knygų, bet ir daigų. Arba patys atneša tai, ko per daug prisisėjo, ar kuo nori pasidžiaugti ir pasidalinti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Algimantas džiaugiasi pirmuoju šiųmečiu derliumi – ridikėliais iš savo šiltnamio.

Belgijoje galima išgirsti klykaujančias ne tik žuvėdras, bet ir talentingus žmones, tiksliaI atkartojančius įkyrų šių paukščių klyksmą. Priekrantės miestelyje vėl vyko Europos čempionatas, kuriame dalyviai imitavo šių jūros paukščių garsus. Dalyviai stebino ne tik balsingumu, bet ir kūrybingais kostiumais. O nugalėtoja pasirodymui ruošėsi ne tik prieš veidrodį, bet ir... tikras žuvėdras! Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Pavasariui tik įpusėjus, gamtininkai kai kur skelbia sausrą. Ten, kur šiuo metu turėtų tekėti upeliai, o balose vykti audringos varlių vestuvės – vandens nė lašo. Specialistai susirūpinę, kad tiek varlės, tritonai ar kiti varliagyviai nebeturi kur neršti, ankstyva sausra neigiamai atsilieps ir augalams. Tokios sausros gamtininkai sako nestebėję daugybę metų. Pavyzdžiui, kai kur Dzūkijoje kritulių kiekis nesiekia nė penktadalio kritulių normos.

Vilniuje įvairios tarnybos treniravosi, kaip elgtis ir ką daryti, jei mieste būtų įvykdytas teroro išpuolis. „Litexpo“ parodų rūmuose, kur kartais vyksta ir svarbūs valdžios renginiai, surengtos pratybos, kai teroristai ne tik paima įkaitų, bet ir dalį jų nušauna bei panaudoja cheminį ginklą. O atskubėjusius gelbėtojus taip pat pasitiko automatų šūviais. Tarnybų vadai aiškina, kad nors tokio masto nelaimės Lietuvoje dar nebuvo, bet būtina tam ruoštis iš anksto.

Neilgai be dramų apsiėję koalicijos partneriai veliasi į naują konfliktą. VSD rekomendavus Seimo Pirmininkui Sauliui Skverneliui nesuteikti leidimo Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija, premjeras Gintautas Paluckas Žemaitaitį gina ir atšauna, kad valstybė valdoma ne pažymomis.  Į tokius pasisakymus sureagavo S. Skvernelis. Jis premjero poziciją pavadino gluminančia ir leidimo R. Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija nesuteikė.

Milijonai žmonių Ispanijoje ir Portugalijoje paskendo tamsoje, šalyse netikėtai sutriko elektros tiekimas. Stojo metro, užgeso parduotuvių vitrinos, iš dalies sutriko mobilusis ryšys ir internetas. Tūkstančiai žmonių užstrigo stotyse ir oro uostuose. Abiejų šalių vyriausybės neatmeta galimybės, kad elektros tiekimo nutrūkimo priežastimi galėjo būti kibernetinė ataka, kalba ir apie stichiją.  Vienas po kito žmonės palieka požeminį metro.

Maistas kosmose – nepigus malonumas. Kiekvienas pavalgymas orbitoje gali kainuoti dešimtis tūkstančių dolerių. Norėdami sutaupyti ir paversti būsimas misijas į Marsą realybe, mokslininkai siūlo auginti maistą tiesiog kosmose – naudojant miniatiūrinius bioreaktorius. Pirmieji tokie pavyzdžiai jau sėkmingai išsiųsti į orbitą. Maisto ruošimas Tarptautinėje kosminėje stotyje – visada įdomus procesas. Kaip ir akimirkos, kai astronautai valgo, atrodytų, mums visiems įprastus produktus.

Pajūrio ir Žemaitijos gyventojai džiūgauja – nuo šiol norint nuskristi atostogų į Turkiją nereikia belstis šimtų kilometrų į Kauną ar Vilnių, nes jau pakilo pirmas lėktuvas iš Palangos į Antaliją. Maršrutas toks populiarus, kad vietoj planuoto vieno skrydžio per savaitę nuspręsta rengti tris. Kiek vėliau turėtų atsirasti ir skrydis į Egiptą. Šią vasarą tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti net 97 pasaulio miestus. Atsiranda ir naujų krypčių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sugalvojo padidinti gidų skaičių Lietuvoje ir tam siūlo panaikinti daugumą dabar galiojančių reikalavimų norintiems tapti šios profesijos atstovais. Pavyzdžiui, nebereikalauti aukštojo mokslo diplomo ar specialių kursų. O gidai sako, kad valdininkai nuėjo lengviausiu keliu – nesugebėdami išspręsti esamų problemų sugalvojo jas tiesiog panaikinti.  Kruiziniai laivai Klaipėdoje atplukdo tūkstančius turistų.

Kas penktas lietuvis gyvena į skolą – jų pajamos nepadengia net būtiniausių išlaidų. Pasak ekonomistų, tai dažniausiai 30-40 metų žmonės, kurie nesusiplanuoja finansų ir mėnesio gale pritrūksta pinigų tiek paskolų įmokoms, tiek kasdienėms išlaidoms ar net maistui. Auga ir bendra lietuvių skolų suma, kuri siekia 560 mln. eurų – 140-čia milijonų daugiau nei prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Nors finansų ekspertai seniai kartoja taisyklę „20 proc.

Vilniaus valdžia pagaliau gyventojams pristatė miesto evakuacijos planą. Jame pažymėtos 3 pagrindinės išvykimo iš sostinės kryptys – Panevėžio, Kauno ir Alytaus link. Tiesa, jokių netikėtumų ir paslapčių plane nėra – gyventojams tektų naudotis jau dabar žinomais ir naudojamais pagrindiniais keliais. Bet yra punktų sąrašai, nuo kur žmonės būtų išvežami miesto transportu.

Pražydo palangiškio Vytauto Kuso auginama lavongėlė. Augalas ne tik vyrą nudžiugino milžinišku žiedynu, o ir paskleidė neapsakomą smarvę. Taip lavongėlė pritraukia muses, kurios ją apdulkina. Tad dabar palangiškis džiaugiasi ne tik gėle, o ir vaiko spiečius musių, bet lavongėlės išmesti vis tiek neketina.  Palangos menininkas Vytautas Kusas meiliai žvelgdamas laisto tik kartą metuose pražystančią savo gėlę.

Lietuvos miškų gynėjus supykdė itin ambicingi ir miškų įstatymo projekte dar nenugulę Vyriausybės pažadai saugoti ir neleisti kirsti trečdalio šalies miškų. Šiuo metu plynai kirsti draudžiama 15 procentų miškų, o anot nevyriausybininkų, kol kas įstatymo projekte numatomas pokytis nykstamai mažas. Sunerimę ir gyventojai – šalia jų gyvenamų vietų, saugomose teritorijose ar net partizanų pagerbimo vietose, pasak gyvetojų, plynai kertami miškai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

JAV pradėjus prekybos karą su Kinija, kinų elektromobilių gigantai griebiasi šiaudo – jau žvalgosi į Europą. Dalis gamintojų plečia salonų tinklą Vengrijoje, Nyderlanduose, Lietuvoje stato ir naujas automobilių gamyklas. Gamintojai artimiausius kelerius metus tikisi kiniškais elektromobiliais užpildyti ketvirtadalį visos Europos rinkos.