tv3 žinios

Velykoms artėjant, lietuviai nuo pat ryto šturmuoja parduotuves ir turgus. Šluoja nuo lentynų mėsą, žuvį, majonezą, daržoves ir saldėsius. Kai kurie sako švęsiantys kukliau – be įmantrių patiekalų ir margindami iki 10 kiaušinių. Tačiau kiti perka daugiau nei pusę šimto kiaušinių, kilogramus mėsos ir kalnus desertų bei švenčių stalui ketina išleisti kelis šimtus eurų. Vilnietis Arvydas viename Vilniaus turgų apsipirkinėja Velykoms.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau trečią kartą šiais metais ketvirtadaliu procento mažina bazines palūkanų normas – iki 2,25 procentų. Tad gyventojams, kurie turi pasiėmę vidutinę, 100 tūkstančių eurų būsto paskolą, mėnesinė įmoka sumažėja 20 eurų, o per metus asmuo sutaupys maždaug apie 250 eurų. Kai kurie gyventojai, turintys didesnes paskolas, džiūgauja, kad per metus sutaupys tūkstančius eurų.  24-erių vilnietis Simonas pernai birželį nusipirko būstą Šiaurės miestelyje.

Medikai į Klaipėdos vaikų ligoninę atvežė penkių mėnesių kūdikį. Jis buvo be sąmonės, suglebęs ir su sutrikusia kraujotaka. Gydytojai apžiūrėję mažylį nustatė, kad jam į smegenis išliejęs kraujas, kūdikis skubiai pervežtas į Kauno klinikas. Savo sūnelio supurtymu įtriama moteris medikams teisinosi, kad vaikas tokios būklės, mat dvi paras karščiavo ir viduriavo. 35-erių klaipėdietę policija uždarė į areštinę, o dėl berniuko gyvybės kovoja Kauno medikai.

Pavasario Velykų atostogų metu lietuviai jau iššlavė beveik visus kelionių organizatorių pasiūlymus. Šeimos su vaikais išgraibstė populiariausias keliones, kainuojančias nuo 500 iki  3000 eurų asmeniui. Organizatoriai pastebi, kad panašios tendencijos būna per kiekvienas vaikų atostogas, mat tai dažniausiai vienintelė proga metuose keliauti kartu su šeima. O štai poilsines keliones lietuviai vis dažniau keičia į pažintines ir ieško nuotykių ir naujų patirčių.

Tūkstančiai lietuvių prarado dalį kauptų pinigų antrojoje pensijų pakopoje. Aiškėja, kad dėl Donaldo Trumpo sukelto chaoso JAV, Lietuvos antrosios pakopos fondai neteko dešimtadalio savo vertės – maždaug milijardo eurų. Tokį rezultatą iki tarifų atidėjimo fiksavo fondų atstovai, kurie aiškina, kad tokie svyravimai esą įprastas dalykas. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad dėl neapibrėžtumo nukentėjusios rinkos turėtų atsistatyti maždaug per 3 mėnesius.

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis drebina ne tik visuomenę, bet ir pačią valdančiąją koaliciją. Partneriai niekaip neranda bendros kalbos dėl to, kokį mokestį už būstą užkrauti lietuviams. Tad politikai mokesčių reformą jau svarsto be NT mokesčio, o prie jo grįžti žada kur kas vėliau. Negana to, „aušriečiai“ ruošiasi aktyviai dalyvauti protestuose prieš šį mokestį.

Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Europai ir Amerikai pavyks susikalbėti ir taip išvengti įsiplieskusio prekybos karo pasekmių. Verslas prašo valdžios pagalbos, lengvatinių paskolų ir vardija bėdas, kurias gali atnešti Donaldo Trumpo muitai. Esą Europą gali užplūsti pigios prekės iš Kinijos, nes jų tiesiog nebus kur dėti. Pavieniai ekonomistai taip pat prognozuoja, kad tarifų JAV gali atsisakyti dar šiais metais.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

Žūtbūt remonto prašosi jau trečdalis šalies kelių. Byrančiais ir tik palopomais Lietuvos keliais važinėjantys gyventojai niršta, kad dėl duobių vis tenka taisyti savas mašinas. Už kelių tvarkymą atsakinga „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad jau šiandien taisyti reikėtų beveik 7 tūkstančius kilometrų plento. Tai yra maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus iki Madrido ir atgal. Tačiau keliai netvarkomi, nes lėšų remontui reikia dvigubai daugiau nei turima.

Mokslinis proveržis ar gudrus apgaulės triukas? Amerikiečių biotechnologijų specialistai pasauliui pristatė du mielus vilkiukus, kurie, jų teigimu, yra prieš 10 tūkstančių metų išnykusios rūšies palikuonys. Ekspertai teigia, kad jiems pavyko „prikelti“ gyvūnus kryžminant šiuolaikinio ir istorinio vilko DNR. Tačiau ar tai tiesa – aiškinsimės dabar.  Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Vilniaus naktinis gyvenimas įgauna pagreitį. Savivaldybė skelbia, kad mieste jau veikia 17 barų-dainyklų, kuriose žmonės ir muzikuoja, ir atsipalaiduoja. Tačiau opozicija žodžių į vatą nevynioja ir aiškina, kad pirminė tokių dainyklų idėja buvo barai be jokio alkoholio. Vilniaus miesto meras atšauna, kad tokių minčių niekada neturėjo, o naktinio biuro atstovai ramina – esą alkoholį žmonės dainyklose vartoja saikingai, nes tai erdvė, kur vyksta daug muzikinių pasirodymų.

Ankstyvą rytą Drevernoje sprogo kavinė. Sprogimo būta tokio galingo, kad išvirto kavinės sienos, durys bei langai, viduje viskas suniokota.  Didžiulė avarija prieš vidurdienį įvyko Panevėžio rajone: susidūrė vilkikas ir du lengvieji automobiliai, žuvo 36-erių metų „Audi“ vairuotojas. Nelaimių neišvengta ir Vilniuje: Karoliniškėse vilkikui kliudžius šulinio dangtį išsiliejo daug degalų, o Naujamiestyje į avariją pateko policijos ekipažas.

Audra, karo grėsmė ar branduolinė avarija – tokioms ekstremalioms situacijoms ištikus, svarbu būti pasiruošus, įspėja civilinės saugos specialistai. Pastarieji tikina, kad kiekvieno namuose turi būti suruoštas išvykimo krepšys su išgyvenimui reikalingais daiktais – asmens dokumentais, maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Visgi daugelis žmonių apie tokį krepšį neturi žalio supratimo.  Tuo metu verslininkai jau siūlo iš anksto paruoštas išlikimo kuprines.

Susitaikę su karo baime lietuviai masiškai perka nekilnojamąjį turtą. Per pirmus du šių metų mėnesius sandorių skaičius išaugo net 40 procentų. Visgi sparčiai auga ir susidomėjimas būstais svetur. Tautiečiai šluoja butus šiltuose kraštuose, o daugiausiai Ispanijoje. Juos vilioja žemesnė kaina, geri orai, o kai kurie save ramina, kad karo atveju turėtų kur trauktis.  Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus.

Sostinės Markučių rajono gyventojai šaukiasi pagalbos ir sako, kad taip gyventi daugiau nebegali. Gatvėse siautėja būriai narkomanų, jie narkotikus vartoja ir platina nei kiek nesislėpdami, tuštinasi gatvėse, terorizuoja kaimynus. Beeidami į mokyklą vaikai turi matyti panaudotų švirkštų kalnus ir neadekvačiai besielgiančius agresyvius žmones. Tenka taikstytis ir su perdozavusių žmonių lavonais. Policija ir savivaldybė sako, kad problemą sprendžia, tačiau greitų sprendimų šiuo atveju nėra.

Du iš trijų žmonių nežino, kur mesti naudotą dantų šepetėlį – meta į plastiko konteinerį, nors reikėtų į mišrių atliekų. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kurie rodo, kad lietuviai vis dar nemoka rūšiuoti tinkamai. Negana to, pasirodo, ką galima mesti į rūšiavimo konteinerį, ko ne, net valdžia nesutaria su įmonėmis, atsakingomis už pakuočių surinkimą.  Kad dantų šepetėlį reikia mesti ne į plastiko, o į mišrių atliekų konteinerį, nežino du iš trijų žmonių.

JAV vykdant muitų karą, nafta atpigo iki tos kainos, kokia buvo prieš ketverius metus, kuomet pasaulį stingdė koronaviruso pandemija. Degalai pinga ir didmeninėje rinkoje, tad jau ir degalinėse įsiplieskia kainų karas. Vieni tinklai kainas jau drastiškai mažina, tačiau kiti dar laikosi įsikibę aukštų kainų. Vairuotojai skundžiasi priversti ieškoti nuolaidų ir piktinasi, kad degalinių valdytojai, kaip ir prekybos tinklai, juos verčia tapti akcijų medžiotojais.

Baisiausiu Vilniaus bendrabučiu vadinamame daugiabutyje naktį kilo didžiulis gaisras – užsidegė butas vienuoliktame aukšte. Liepsnų ir dūmų atkirsti žmonės šaukėsi pagalbos, žmonėms teko laukti ir balkonuose, kol bus numalšintos liepsnos. Žmonių aukų išvengta, medikų pagalbos prireikė devyniems gyventojams.  Gaisras kilo Trinapolio gatvėje esančiame daugiabutyje. Prie pat Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankryžos buvo švyturėlių jūra.

Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos auga dar sparčiau nei anksčiau. Kovą metinė infliacija perkopė 4-is procentus. Pasak ekonomistų, gyventojai vis dar jaučia padidėjusių akcizų, pakilusios minimalios algos padarinius. Pabrango ir pigiausi maisto produktai. Vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per metus pabrango dešimčia eurų. Ekonomistams šiuo metu sunku pasakyti, kaip keisis infliacija ateityje, nes visas prognozes gadina Jungtinių Valstijų tarifų sukelti prekybos karai.

Dėl mokesčių reformos, o ypač nekilnojamojo turto mokesčio, jau artėja protestų banga. Po pustrečios savaitės protestuotojai grasina mitinge Vilniuje prie Katedros reikalauti naikinti NT mokestį, o gegužės pirmąją ir profsąjungos žada reikalauti neskriausti dirbančiųjų. Profsąjungos valdžios primygtinai prašo neapmokestinti bent pirmojo būsto. Tačiau valdantieji tvirtina, kad taip liktų landos išvengti mokesčio ir turčiams.

Vilniuje po mėnesio įvyksiantis Rusijos estrados žvaigždės Kristinos Orbakaitės koncertas įplieskė aršias diskusijas. Socialiniuose tinkluose dalis žmonių piktinasi, kad į Vilnių koncertuoti kviečiama Rusijos artistė, kuri nėra viešai pasmerkusi Rusijos karo prieš Ukrainą. Lietuviškų šaknų turinti Orbakaitė su Rusija atsisveikino tik pernai pavasarį. Iki tol Ukrainos dangų skrodžiant rusų raketoms, ji rengė koncertus savo gerbėjams Rusijoje.

Dar vienam Seimo nariui dėl čekiukų gresia baudžiamoji atsakomybė. Generalinė prokurorė prašė naikinti socdemo Arūno Dudėno neliečiamybę, kad galėtų jį apklausti dėl galimo sukčiavimo ir apgaulės būdu įgyto turto. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida skelbia, kad iš Europos turėtų būti išvesta apie 10 tūkstančių karių – tikėtina, iš Rytų Europos. Nors Lietuva šiuose ganduose neminima, bet mūsų politikai sako, kad nėra gavę jokių signalų apie amerikiečių karių išvedimą iš mūsų šalies. Tiesa, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai pripažįsta, jog didelė tikimybė, kad Europoje amerikiečių sumažės, tik neaišku kur.

Amerikai paskelbus muitų karą, Lietuvos verslo organizacijos dar garsiau reikalauja valdžios stabdyti mokesčių reformą. Ir pirmiausia atsisakyti didinti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Verslininkai gąsdina, esą Lietuvos ekonomika stos, algos nebeaugs, o bedarbių bus daugiau. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina atvėsti, nes mokesčiai esą nestabdys ekonomikos ir bus socialiai teisingi.

Britų karalius Karolis III tapo tikra interneto sensacija – britų muzikantų renginyje prisijungė prie daržovių orkestro. Karalius ėmė groti dūdele, pagaminta iš morkos. Monarchas sakė, kad oranžinį instrumentą nešis namo, o orkestro nariai nemiegojo visą naktį, kol jį jam išdrožė.  Neįprastas vaizdas – Jungtinės Karalystės karalius Karolis III groja dūdele, kuri išdrožta iš morkos.

Užkietėję grybautojai jau džiūgauja ir iš miško gausiai neša pirmuosius grybus – bobausius. Nors šie grybai dažnai pirmiausiai pasirodydavo Dzūkijoje, šį kartą Suvalkijos grybautojai džiaugiasi pirmieji ir ragauja bobausius. Tiesa, tiek patys žmonės, tiek medikai įspėja, kad šiuos grybus reikia labai gerai apdoroti prieš valgant, nes jie turi kenksmingų medžiagų. Kai saulė smarkiau pakaitino, o naktys nebe tokios vėsios, grybautojai paskelbė sezono pradžią.

Nyderlanduose laukai virto gyva palete – milijonai tulpių ir narcizų nudažė žemę ryškiomis, pasakiškomis spalvomis. O Vokietijoje senamiesčio gatvės paskendo rausvame sakurų debesyje. Iš paukščio skrydžio Nyderlandų laukai primena pasakų iliustracijas. Kiekvienas žemės lopinėlis „nuspalvintas“ ryškiomis spalvomis – geltona, oranžine, violetine ir skirtingais rožiniais atspalviais. Visa ši spalvų jūra – 250 hektarų plotas, kuriame pavasarį sveikina tulpės, narcizai ir hiacintai.

Dar vienas akibrokštas iš Europos Sąjungos (ES) valdininkų. Baltijos šalys ir Lenkija teikė paraišką, kad Briuselis finansuotų vadinamąją „dronų sieną“ pasienyje su Rusija ir Baltarusija. O suma, kurios šalys paprašė, bendrijos mastais itin maža – vos keliolika milijonų eurų. Ir nors Briuselio valdininkai šimtamilijonines sumas skirsto įvairiems projektams, jie nusprendė, kad išorinės Europos Sąjungos sienos saugumui pinigų skirti nereikia.

Pasieniečius pasiekė naujas modernus sraigtasparnis, kuris padės sekti traukinius iš Rusijos į Kaliningrado sritį. Iš viso šiemet Lietuva turės tris naujus tokius sraigtasparnius – vieni stebės į Kaliningradą vykstančius traukinius, kiti padės stebėti Astravo atominę elektrinę ir šalia jos esantį radiacinį foną. Pasak pasieniečių, tai bus pirmasis sraigtasparnis, kuris be sustojimo galės palydėti traukinį į Kaliningradą, mat iki šiol pasieniečių turimi orlaiviai to padaryti negalėjo.

Europai bandant užkurti savo karo pramonę ir apsiginkluoti, Lietuvai tai gali tapti auksine proga. Ekonomistai, verslininkai ir politikai sako, kad dabar metas, kai į Lietuvą galime pritraukti stambių ginkluotės gamintojų, kurie čia sukurtų darbo vietas ir mokėtų mokesčius į šalies biudžetą. Tuo pačiu tai ir galimybė mūsų verslininkams gauti bent jau dalį užsakymų.

Įstatymo kuriozas tapo verslo niša baltarusiams. Į mūsų šalį norintys atvykti baltarusiai Lietuvos pasienio negali pereiti nei pėsčiomis, nei pervažiuoti dviračiu ar automobiliu, turinčiu baltarusiškus numerius, tačiau motoroleriu kirsti Lietuvos sieną mūsų šalies įstatymai Baltarusijos piliečiams nedraudžia. Tuo pasinaudojo baltarusiai ir pasienio punkte įsteigė motorolerių nuomos punktą.

Filmuojasi atsigulę viduryje gatvės atvažiuojant automobiliams, pavojingai laipioja stogais ar tiltų konstrukcijomis – tokie jaunimo „iššūkiai“ drebina socialinius tinklus. Žmonės su siaubu stebi, ką išdarinėja jaunimas, kartais net rizikuodami savo gyvybe. O štai pati rankomis stogais vaikščiojusi jauna panevėžietė įsitikinusi, kad dabar paaugliai taip tikisi sulaukti dėmesio – daugiau peržiūrų, pripažinimo kompanijoje. O apetitas, esą, kyla bevalgant.

Pajūrio miškuose ir parkuose  vaikštantys žmonės stebisi, kodėl čia visur mėtosi kamuoliai kačių ir šunų plaukų. Pasirodo, atkeliavo nauja mada – žmonės savo besišeriančių augintinių kailiu atsikrato parkuose ir miškuose, mat galvoja, kad šias šiukšles surinks lizdus sukantys paukščiai. Ornitologai aiškina, kad sparnuočiai plaukus iš tiesų naudoja lizdams šiltinti, tačiau tikrai ne tokius kiekius, kokius palieka žmonės.  Pajūrio gyventoja Sigita šukuoja savo šunytę Taigą.

Šią kadenciją Seimo koridoriuose galima sutikti ne tik socialdemokratus, bet ir kai kurias jų žmonas. Štai finansų ministro Šadžiaus žmona nuo kovo pradžios eina frakcijos Seime referentės pareigas. O Sauliaus Čaplinsko žmona dirba pas kitą socdemą – Giedrių Drukteinį. Oponentai purkštauja, kad socialdemokratai tęsia komunistų nomenklatūrinę tradiciją, kur darbinti savus – partinės kultūros dalis.

Kas kepa pyragus, o kas lėles. Uteniškė, vaikystėje visiškai nemėgusi lėlių, dabar kuria išskirtines interjero lėles iš modelino. Tiesa, moteriai visai nemielos lėlės-gražuolės. Tad kūrėja mieliau lipdo ir kepa senutes, raukšlėmis išvagotais veidais ar išraiškingus pasakų personažus.  Paprastoje orkaitėje, kur kepa pyragus, uteniškė Edita Kušleikienė „iškepė“ vienadantę bobutę ir jos draugą oželį. Tačiau kol šie nukeliavo iki orkaitės, prireikė itin kruopštaus kūrėjos darbo.

Rusai surengė vieną baisiausių šio karo atakų – balistine raketa su kasetiniu užtaisu smogė restoranui ir vaikų žaidimo aikštelei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtinėje. Pražudė kone dvi dešimtis civilių iš kurių pusė – vaikai. Okupantai taip pasielgė netrukus po to, kai autoritarinio Rusijos lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Vašingtone susitiko su Donaldo Trumpo komanda ir siūlė kartu daryti verslą.

Po keleto metų pertraukos Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume atnaujintos edukacijos vaikams. Mažieji čia ne tik daug sužino apie delfinus, o ir patys gali užduoti visus rūpimus klausimus, į kuriuos treneriai atsako, o patys delfinai mielai pademonstruoja. Vis tik smagiausia vaikams būna, kai delfinai juos aptaško.

Grenlandijos sostinėje nelaukiami JAV viceprezidentas su žmona aplankė atokią Amerikos karinę bazė ir išskrido namo. Bet prieš tai J. D. Vance'as savu stiliumi pažėrė kritikos – esą Danija nesugebėjo apsaugoti Grenlandijos žmonių ir regiono. Kopenhaga atsako, kad toks sąjungininko tonas jiems nepriimtinas ir Jungtinėms Valstijoms siūlo plėsti savo karinį kontingentą saloje, o ne pretenduoti į pačią teritoriją.

Lietuvoje pailsėti nutūpė dešimtys tūkstančių įvairiausių rūšių laukinių žąsų. Jos čia ilsisi tęsdamos ilgą kelionę į perėjimo vietas Skandinavijoje bei Arktyje. Mažojoje Lietuvoje užfiksuotos ir itin retos mažosios žąsys, kurių Europoje vos kiek daugiau nei šimtas individų.  Tūkstančiai įvairiausių rūšių laukinių žąsų klega užlietose Mažosios Lietuvos pievose. Dauguma jų atskrido iš Olandijos ir ilsisi prieš ilgesnę kelionę tęsiant migraciją.

Lietuva neteko žurnalisto, rašytojo, keliautojo ir visuomenininko Algimanto Čekuolio. Ne vieną žiūrovų kartą užauginęs žurnalistas mirė eidamas 94 metus. Pažinojusieji Algimantą Čekuolį pabrėžia jo palikimą ne tik žurnalistikai, literatūrai, bet ir indėlį į laisvos valstybės kūrimą.  Betarpiškai bendravęs tiek su paprastais, tiek su prezidentais, tiek ekrane, tiek ir gyvai.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Italijoje ir Vokietijoje automobilių salonuose įsiplieskus gaisrui sudegė „Tesla“ elektromobiliai. Kituose Europos didmiesčiuose aktyvistai dažais išpurškė „Teslos“ salonus. Kai kurie aktyvistai Eloną Muską, lyg atpirkimo ožį, kaltina dėl didžiausių globalių problemų, pavyzdžiui, klimato kaitos. Tuo metu duomenų analitikai ragina nesieti šios neapykantos bangos su Europoje mažėjančiais „Tesla“ pardavimais.

Atėjo metas, kai vairuotojai turi perauti savo automobiliams batus – nuo balandžio 1-osios žiemines padangas reikia pasikeisti į vasarines. Kai kurie vairuotojai sako, kad tokios paslaugos kainos pasikandžioja – Vilniuje padangų permontavimas gali atsieiti ir 80 eurų. Kadangi sostinės gyventojams ši paslauga labiau paplonina pinigines, dalis jų renkasi padangas keistis mažesniuose miestuose, kur gali sutaupyti ir keletą dešimčių eurų.

Į ledinius Norvegijos vandenis su trenksmu nukrito į kosmosą paleista Vokietijos raketa „Spectrum“. Ji galingai sprogo vos už kelių šimtų metrų nuo pakilimo vietos, ore išbuvusi tik pusę minutės. Tiesa, nors tai ir skamba, kaip nesėkmė, privati Bavarijos kosmoso įmonė tai vadina pergale.  Vokiečių raketa „Spectrum“ ryžtingai atsispiria nuo pakilimo aikštelės ir kyla į viršų įspūdingo kraštovaizdžio apsuptyje.

Spekuliacijos apie Vladimiro Putino sveikatą ir neva tai artėjančią mirtį socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje vėl įgavo pagreitį po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujame interviu pareiškė, kad Putinas nėra jaunas ir greitai mirs.  Tiek tikrų, tiek prigalvotų istorijų apie Putino sveikatos problemas per 20 metų sukurta daugybė – nuo skirtingų vėžio susirgimų iki Parkinsono ligos ir sklerozės.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Turėjo pasiruošti ketverius metus, tačiau vis tiek vėlavo tris mėnesius – Sveikatos apsaugos ministerija dar sausio pradžioje turėjo žmonėms padalyti naujas kalio jodido tabletes, kurios saugotų skydliaukę nuo radiacijos, jei įvyktų avarija Astravo atominėje elektrinėje. Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija teisinosi, kad vėluoja, nes užstrigo vaistams dalyti skirtos programėlės kūrimas. Galop paaiškėjo, kad jos sukurti taip ir nepavyko.

Po šešių parų iš drumzlinos pelkės Lietuvos ir JAV kariuomenei pavyko ištraukti ten nuskendusį šarvuotį M88. TV3 žinios užfiksavo kelis laidojimo paslaugų katafalkus, išvažiuojančius iš miško, kur yra įvykio vieta. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti karių mirties priežastį pradėjo ir prokuratūra. Tiesa, tiek kariuomenė, tiek Krašto apsaugos ministerija nesako, ar šarvuotyje rado karių kūnus.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.