turkija

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir visiems Turkijos žmonėms dėl tragiško, šalį ištikusio žemės drebėjimo, pirmadienį pranešė Prezidentūra. „Ši daugybę aukų nusinešusi nelaimė sukrėtė mus visus. Noriu patikinti, kad Lietuva yra pasirengusi padėti likviduojant jos padarinius“, – rašoma prezidento užuojautoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad po pirmadienį įvykusio pražūtingo žemės drebėjimo ir galingų, vis dar tebesitęsiančių požeminių smūgių, pagalbos siūlymų sulaukta iš maždaug 45 šalių. Per televiziją transliuotame kreipimesi R. T. Erdoganas paskelbė, kad Turkijoje žuvo 912 žmonių, ir pridūrė, kad apie 5 400 žmonių buvo sužeisti, o apie 2 470 žmonių – išgelbėti iš sugriuvusių pastatų. Pasak jo, per žemės drebėjimą sugriuvo apie 3 000 pastatų.

Ukraina pirmadienį pareiškė esanti pasirengusi siųsti gelbėtojus į Turkiją po pražūtingo žemės drebėjimo, per kurį kaimyninėje Sirijoje taip pat žuvo šimtai žmonių. „Ukraina yra pasirengusi nusiųsti didelę gelbėtojų grupę į Turkiją, kad padėtų reaguoti į krizę. Glaudžiai bendradarbiaujame su Turkijos puse, siekdami koordinuoti jų siuntimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Centrinėje Turkijoje pirmadienį užfiksuotas 7,7 balo žemės drebėjimas, rodo Europos Viduržemio jūros seismologijos centro skelbiami duomenys. Pirmadienį paryčiais įvykęs galingas 7,8 balo žemės drebėjimas Turkijos pietuose ir Sirijos šiaurėje pasiglemžė daugiau kaip 1 300 gyvybių.

Turkiją ir Sirijos šiaurę sudrebinęs žemės drebėjimas nusinešė daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių gyvybių. Tačiau aukų skaičius gali būti daug didesnis, gelbėtojams dar tik bandant pasiekti nelaimės vietas. Požeminiai smūgiai buvo juntami Izraelyje, Sakartvele, Rumunijoje ir Libijoje. Bene didžiausius nuostolius patyrė Kahramanmarašo miestas, atsidūręs netoli žemės drebėjimo epicentro. Turkijos žiniasklaidos rodomuose vaizdo įrašuose matyti milžiniškas sugriovimų mastas.

Turkijoje veikia įtakinga grupė, kuri nori pakeisti šalies strateginę kryptį. Jų vizijoje Turkija palieka NATO, bičiuliaujasi su Kinija ir Rusija. Maža to, dalis grupės narių dabar yra įsitaisę Turkijos karinėse struktūrose. Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Turkijoje dalis politikų ir kariuomenės atstovų puoselėja vadinamąjį eurazizmą.

Dviejų partijų senatorių grupė paragino JAV prezidentą Joe Bideną atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, kol ši nesutiks leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, pranešė JAV transliuotojas CNN. Laiškas buvo išsiųstas tuo metu, kai Švedija ir Suomija laukia, kol Turkija pritars jų priėmimui į NATO.

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu trečiadienį Taline vykusiame susitikime su kolega iš Turkijos Mevlutu Cavusoglu paragino Ankarą pritarti Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO. U. Reinsalu sakė, kad Turkija yra svarbi Estijos partnerė ir sąjungininkė NATO. „Vertinu mūsų ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ir mūsų, kaip sąjungininkų NATO, bendradarbiavimą“ – sakė jis. Turkija, kaip ir Estija, imasi svarbių veiksmų savo saugumui stiprinti.

Pradėjus užsienyje priimti prašymus suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, daugiausia jų sulaukta Turkijoje, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Vasario 1-osios duomenimis, per išorės paslaugų teikėją nuo šių metų pradžios iš viso gauta 310 prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Pirmasis prašymas priimtas Turkijoje. Būtent šioje valstybėje kol kas ir sulaukta daugiausiai – 63 – tokių prašymų.

Savaitgalį dronai atakavo Irano karinę infrastruktūrą, tačiau Teheranas, neįprastai sau, sureagavo labai ramiai. Ar Ukrainos atstovų komentarai rodo, kad šios atakos gijos gali vesti iki Kyjivo? Pasaulio įvykius ir procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk. Laidoje taip aptarta daug įtakos Turkijoje turinti grupė, kuri siūlo išstoti iš NATO ir atsiduoti į Rusijos bei Kinijos glėbį.

Vengrija antradienį apkaltino Švediją „kvailumu“ dėl incidento Stokholme, paskatinusio Turkiją sustabdyti derybas dėl šios Skandinavijos šalies ir jos kaimynės Suomijos stojimo į NATO. Turkija ir Vengrija tebėra vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybos aljanso narės, neratifikavusios Stokholmo ir Helsinkio paraiškų dėl narystės.

Turkijos opozicija pirmadienį pažadėjo apriboti prezidento galias ir ir išplėsti demokratines teises, pristatydama ilgai lauktą programą gegužės 14 dieną numatytiems prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimams.

Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras. Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos stojimo į NATO dokumentus be jos kaimynės Švedijos. „Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas per televiziją. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Turkijoje keleivinis autobusas atsidūrė vandens rezervuare – skelbiama, kad vairuotojas prarado vairo kontrolę. Autobusas iškart ėmė grimzti į vandenį ir prisipildė vandens. Šiuo autobusu važiavo septyni keleiviai. Keleivinio autobuso kameros užfiksavo, kaip vairuotojas bando suvaldyti autobusą, tačiau jam nepavyksta – autobusas įvažiuoja į vandens rezervuarą. Per sekundę į dugną grimztančio autobuso vidus prisipildo vandens.

Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO. Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.

Suomijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad tikisi, jog Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO paraiškų ratifikavimo procesas bus baigtas iki liepos mėnesį įvyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo Vilniuje, nepaisant nesutarimų su Turkija. Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Turkija neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO, antradienį pranešė turkų valstybinė žiniasklaida. Šis susitikimas turėjo būti surengtas kitą mėnesį, sakoma pranešimuose, kuriuose cituojami Turkijos diplomatiniai šaltiniai. Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad rinkimai Turkijoje vyks gegužės 14 dieną, t. y. mėnesiu anksčiau nei planuota, sakoma vaizdo įraše, kuriuo sekmadienį pasidalijo jo biuras. „Tai ne pirmalaikiai rinkimai, o jų paankstinimas“, – sakė R. T. Erdoganas vaizdo įraše iš susitikimo su jaunimu Bursoje šį savaitgalį, kuriuo pasidalijo prezidentūra.

Turkija šeštadienį  pranešė, kad atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuoto protesto prieš šią šalį. „Šiuo metu Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono vizitas į Turkiją sausio 27 dieną neteko savo reikšmės ir prasmės, todėl atšaukėme vizitą“, – sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Švedijos ministro vizito tikslas – įveikti Ankaros prieštaravimus dėl Švedijos siekio prisijungti prie NATO karinio aljanso.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas  trečiadienį užsiminė ketinantis gegužės 14-ąją sušaukti visuotinius rinkimus. Šis pranešimas padėjo pamatus, kai kurių analitikų nuomone, svarbiausiam Turkijos balsavimui per kelias kartas. R. T. Erdoganas ir jo islamiškų šaknų turinti partija valdo Turkiją jau du audringus dešimtmečius, kupinus ekonominių pakilimų ir nuosmukių, mačiusius karų ir net nepavykusį, bet kruviną mėginimą įvykdyti perversmą.

Naujas Turkijos sausumos puolimas Sirijoje „galimas bet kuriuo metu“, šeštadienį sakė prezidento Recepo Tayyipo Erdogano aukšto rango padėjėjas. Pranešimas pasirodė nepaisant bandymų tarpininkaujant Maskvai gerinti Damasko ir Ankaros santykius. „Sausumos operacija galima bet kuriuo metu, priklausomai nuo grėsmių mums lygio“, – žurnalistams sakė prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.

Švedijos ministras pirmininkas penktadienį pasmerkė kurdų grupę už Stokholme surengtą akciją, kai buvo aukštyn kojomis ant virvės pakabinta Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojanti lėlė. Ulfas Kristerssonas transliuotojui TV4 sakė, kad tai, jog buvo inscenizuota „pašiepianti užsienio demokratiškai išrinkto lyderio egzekucija“, yra labai rimta.

Švedijos ir Suomijos priėmimas į NATO stringa, nes didžiausiu stabdžiu tapo Turkija. Kur glūdi problemos šaknys, suprasti sunku, tačiau daugelį toliau kamuoja klausimas, kada suomiai su švedais taps Aljanso nariais. Į tai TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė Rytų Europos studijų centro asocijuotas ekspertas, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Antalijos naujienų leidinys „Antalya Hakkinda“ išplatino tariamą miesto savivaldos perspėjimą moterims, kuriame perspėjama žemesnėms nei 160 cm ūgio moteris neiti į lauką dėl grėsmės „nuskristi“. Šiuo metu mieste siaučia milžiniška audra, vėjo greitis siekia 20 m/s. Pastarosiomis dienomis šį Viduržemio jūros pakrantės miestą užgriuvo didžiulė audra – bangos kai kur siekia 5-6 metrų aukštį.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas trečiadienį paskelbė Turkijoje susitikęs su kolege iš Rusijos Tatjana Moskalkova. Ukrainiečių ir rusų žmogaus teisių įgaliotiniai „aptarė įvairias humanitarines problemas ir klausimus, susijusius su pagalbos žmogaus teisių srityje teikimu abiejų šalių piliečiams“, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė D. Lubinecas.

Praėjusį lapkritį Turkija Ukrainai pradėjo slapta perdavinėti Šaltojo karo laikų kasetinius sprogmenis, skelbia leidinys „Foreign Policy“, kuriame cituojami anoniminiai JAV ir Europos pareigūnai. Leidinys rašo, 2022 metų pabaigoje Turkija į Ukrainą pradėjo siųsti amerikiečių sukurtus kasetinius artilerijos sviedinius.

Turkijos vyriausiasis prokuroras antradienį teisme pateikė paskutiniuosius argumentus dėl kurdų palaikomos opozicinės partijos uždarymo prieš vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus. Šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė nuo 2021-ųjų kovo bando išformuoti Liaudies demokratų partiją (HDP) – trečią pagal dydį parlamente – dėl įtariamų jos ryšių su uždraustais kurdų kovotojais.

Trys moterys iš Ukrainos, Irano ir Turkijos pirmadienį pelnė 2023 metų Švedijos Olofo Palme žmogaus teisių premiją už moterų teisių ir laisvių gynimą. Marta Čumalo iš Ukrainos, Narges Mohammadi iš Irano ir Eren Keskin iš Turkijos buvo pagerbtos už „pastangas kovojant už moterų laisvę amžiuje, kai žmogaus teisėms grėsmę kelia karas, smurtas ir priespauda“, sakoma Olofo Palmės atminimo fondo pranešime.

Valstybės departamentas ketvirtadienį pranešė, kad po kelis mėnesius trukusių dvejonių patenkino Turkijos prašymą ir patvirtino NATO sąjungininkės pageidaujamą šalies pavadinimo rašybą – „Turkiye“. Departamentas nurodė, kad naujuose oficialiuose dokumentuose vietoj „Turkey“ būtų rašoma „Turkiye“, tačiau tarimas nesikeis, sakė pareigūnai.

Turkų gynybos ministras trečiadienį sakė, kad Turkijos ir Rusijos pajėgos galėtų plėsti bendrą patruliavimą Sirijos šiaurėje, siekiant užtikrinti šio regiono saugumą. Hulusi Akaras, kuris prieš kelias dienas per netikėtą susitikimą Maskvoje derėjosi su kolegomis iš Sirijos ir Rusijos, plačiau šių planų nekomentavo.

Devyni Lietuvos kariuomenės kariai antradienį išvyko į pusės metų trukmės tarptautinę NATO vadovaujamą operaciją NS2T (angl. NATO Support to Turkey) Adanoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų bataliono Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio (PRISM) kariai į šią misiją išsiųsti šeštą kartą. „2023 metais Lietuva išliks aktyvi tarptautinių pastangų užtikrinti saugumą ir stabilumą dalyvė.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas suplanavo pokalbius su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, rašo UNIAN. Pokalbiai turėtų vykti sausio 4 d., šį trečiadienį. Derybas su Turkijos lyderiu Kremlius patvirtino. Išsamesnės informacijos apie derybų temas nepateikiama. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama galimoms Ukrainos ir Rusijos deryboms.

Turkijos vakaruose esančiame restorane nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo septyni žmonės, o vienas pareigūnas teigė, kad sprogimą galėjo sukelti dujų nuotėkis.  Aidino provincijos gubernatorius Turkijos transliuotojui „CNN Turk“ sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o vieno iš jų būklė yra kritinė. Gubernatorius Huseyinas Aksoy sakė, kad pirminiai vieno restorano darbuotojo parodymai rodo, kad apie 15 val. 35 min. vietos (14 val. 35 min.

Maskvoje trečiadienį susitiko Rusijos, Turkijos ir Sirijos gynybos ministrai, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Tai buvo pirmosios tokios derybos nuo tada, kai Sirijoje 2011 metais prasidėjo karas, ir pirmas Turkijos ir Sirijos gynybos ministrų susitikimas nuo karo pradžios. Ir Rusija, ir Turkija yra įsivėlusios į konfliktą Sirijoje, tik Maskva palaiko Damasko režimą, o Ankara remia sukilėlius.

Pergalę Turkijos lygoje pasiekė Stambulo „Buyukčekmeče“ (4/8) ekipa su dviem lietuviais, kuri išvykoje 85:75 (21:23, 19:18, 19:18, 26:16) nugalėjo Konijos „Ayos“ (4/8) krepšininkus. Saulius Kulvietis nerungtyniavo, o Martynas Sajus per 21 minutę įmetė 15 taškų (6/8 dvitaškiai, 3/5 baudos metimai), sugriebė 2, perėmė 1 kamuolį, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, išprovokavo 4 pražangas, kartą prasižengė, sykį suklydo ir surinko 18 naudingumo balų.

Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiasis patarėjas sekmadienį dėl Paryžių apėmusių gatvės neramumų, kilusių po trijų kurdų nužudymo, apkaltino uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus. „Tai PKK Prancūzijoje“, – sakė R. T. Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas, tviteryje paskelbęs apvirtusių ir degančių automobilių vaizdus iš Paryžiaus. „Ta pati teroristinė organizacija, kurią remiate Sirijoje“, – pridūrė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį atsakė į Vakarų kritiką dėl politinio draudimo, paskelbto populiariam Stambulo opozicijos merui prieš kitais metais vyksiančius visuotinius rinkimus.  Praėjusią savaitę teismas nuteisė Ekremą Imamoglu kalėti daugiau nei dvejus metus ir uždraudė jam tiek pat laiko eiti pareigas už „valstybės pareigūno įžeidimą“ 2019 metais.

Albanija nusipirko tris Turkijoje pagamintus dronus „Bayraktar TB2“, trečiadienį pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. Šie bepiločiai tampa vis paklausesni po to, kai Ukrainos pajėgos juos panaudojo prieš Rusijos okupantus. Vyriausybė nepranešė, kiek sumokėjo už dronus, gabenančius lengvas, lazeriu valdomas bombas. Sutartis buvo pasirašyta antradienį.

Turkija antradienį pasmerkė Švedijos atsisakymą išduoti žurnalistą, kurio Ankara reikalauja kaip sąlygos Stokholmo narystei NATO ratifikuoti. „Mūsų prašymo išduoti Bulentą Kenesą atmetimas yra labai neigiamas įvykis“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto B. Keneso ekstradiciją, pareiškęs, kad yra „kelios kliūtys“, trukdančios jį išduoti Turkijai.

Švedijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį blokavo turkų žurnalisto Bulento Keneso ekstradiciją, kurios Ankara reikalauja kaip sąlygos Stokholmo narystei NATO ratifikuoti. Teismo teigimu, yra „kelios kliūtys“, trukdančios išduoti Turkijai buvusį dienraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių B. Kenesą, kurį Turkija kaltina dalyvavus 2016 metų bandyme nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį palaikė naujos gamtinių dujų vamzdyno jungties su energijos turtinga Turkmėnija, galinčios padėti mažinti Europos priklausomybę nuo Rusijos, tiesimo idėją. Turkijos lyderis komentarus išsakė per trišalį viršūnių susitikimą su Turkmėnijos ir Azerbaidžano prezidentais Turkmėnijos Avazos mieste. Susitikimas įvyko Europai siekiant nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos tiekimo po Kremliaus invazijos į Ukrainą.

Turkijos teismas trečiadienį nuteisė populiarų Stambulo merą opozicijos atstovą Ekremą Imamoglu (Ekremą Imamohlų) dvejiems metams ir septyniems mėnesiams kalėjimo už valstybės pareigūnų „įžeidimą“, todėl jis faktiškai negalės dalyvauti politikoje. Teismas pripažino  Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovą E. Imamoglu kaltu ir skyrė jam draudimą vykdyti politinę veiklą, dėl kurio jis galiausiai gali būti pašalintas iš pareigų.

Kol Lietuvoje siaučiu pūgos, Antalijos provinciją Turkijoje skandina potvyniai. Jie kilo po smarkių liūčių. Patvinusiose gatvėse – per pusę tūkstančio paskendusių automobilių, keli sugriuvę tiltai ir potvynio apgadinti pastatai. Turkijoje Antalijos provincijos gatvės virto tikrų tikriausiomis upėmis, kurios skandina viską, ką randa savo kelyje. Tai gyventojai vadina blogiausia audra per pusšimtį metų ir jie neklysta – vanduo pasiglemžia automobilį po automobilio.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas pirmadienį sukritikavo Turkiją, jos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui pagrasinus smogti Atėnams balistinėmis raketomis. „Nepriimtina ir visuotinai smerktina, kai sąjungininkė, NATO narė, grasina Graikijai raketų ataka“, – sakė N. Dendijas, atvykęs į Briuselį dalyvauti Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime. „Šiaurės Korėjos nuostatos negali ir neturi patekti į Šiaurės Atlanto aljansą“, – sakė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Rusijos kolegai Vladimirui Putinui sekmadienį pareiškė, kad Kremlius privalo „išvalyti“ kurdų pajėgas iš Sirijos šiaurės. R. T. Erdoganas jau kurį laiką grasina pradėti naują karinį įsiveržimą į Sirijos šiaurinę dalį, kad išstumtų kurdų pajėgas, kurias kaltina dėl lapkritį Stambule įvykusio bombos sprogimo, pražudžiusio šešis žmones.

Islamiškų šaknų turinti Turkijos valdančioji partija penktadienį pateikė parlamentui konstitucijos pataisą, kuria įtvirtinama moterų teisė dėvėti galvos apdangalus darbe ir kasdieniame gyvenime. Šis sprendimas atgaivino itin skaldantį klausimą oficialiai sekuliarioje valstybėje. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partija AKP šį itin politizuotą žingsnį žengė likus šešiems mėnesiams iki kitų rinkimų, kurie žada būti įtempti.

Turkijos nacionalistinės opozicinės partijos parlamentaras antradienį buvo skubiai paguldytas į reanimaciją po to, kai per audringus debatus dėl biudžeto parlamente gavo smūgį į galvą. Naujienų agentūros DHA paskelbtose nuotraukose matyti, kaip 58 metų „Geros partijos“ įstatymų leidėjas Huseyinas Orsas gauna smūgį nuo valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos parlamentaro Zaferio Isiko. Per muštynes keli kiti įstatymų leidėjai nukrito ant žemės.