turistai

Koronaviruso pandemijos ypač paveiktas atvykstamasis turizmas sunkiai atsigauna, pozityvių pokyčių kol kas nėra, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. „Nors skaičiai sako, kad Lietuvoje atvykstamasis turizmas atsigavo 68 proc., tačiau kelionių organizatoriai sako, duok Dieve, kad tai būtų bent 30 procentų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

Šri Lanka ketvirtadienį pasitiko pirmuosius Rusijos keliautojus, pasinaudojusius nauja skrydžių paslaugą, kuri buvo pradėta bankrutavusiai šaliai paraginus Maskvą padėti atgaivinti jos krizės apimtą ekonomiką siunčiant turistų būrius. Šių metų pradžioje Rusija buvo didžiausias lankytojų Šri Lankoje šaltinis, tačiau po invazijos į Ukrainą ir Indijos vandenyno saloje įsikūrusiai šaliai susidūrus su didžiausia visų laikų ekonomikos krize, atvykėlių srautas beveik nutrūko.

Užsienio turistų srautas Latvijoje dėl karo Ukrainoje šiemet yra labai nedidelis, interviu televizijai TV3 pirmadienį pareiškė Latvijos kaimo turizmo asociacijos vadovė Asnatė Ziemelė. „Užsienio turistų skaičius vis dar labai, labai nedidelis. Turime estų ir lietuvių, kurie supranta padėtį taip pat, kaip ir mes. Yra lenkų, taip pat kažkiek vokiečių ir suomių, bet tai ir viskas“, – sakė ji.

Estijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos spalį sulaukė apytikriai 270 tūkst. klientų – 19 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių klientų sumažėjo 4 proc. iki 131 tūkst., o užsieniečių – padaugėjo 58 proc. iki 139 tūkstančių. „Užsienio turistų skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio ir buvo panašus į 2010 ir 2011 metų spalio mėnesių rodiklius“, – pažymima pranešime.

Estija per trečiąjį šių metų ketvirtį užfiksavo apytikriai 1,3 mln. turistų iš užsienio apsilankymų – 2,2 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 2,4 karto iki 365 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. 82 proc. liepą-rugsėjį Estiją lankiusių užsienio turistų buvo iš kitų Europos Sąjungos šalių, o daugiausiai – iš Suomijos (42 proc. visų). Daugiau nei parą trukusių viešnagių skaičius siekė apytikriai 800 tūkst., o vidutinė viešnagės trukmė buvo keturios nakvynės.

Latvijos pagrindinis pajūrio kurortas Jūrmala per praėjusios vasaros tris mėnesius poilsiautojų sulaukė 59 proc. daugiau nei 2021-ųjų vasarą, pranešė Jūrmalos savivaldybė, jų skaičiaus nenurodydama. Tačiau, jos duomenimis, palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų vasara, turistų padaugėjo tik 1,6 procento. Per metus nakvynių skaičius išaugo 44 proc., o, palyginti su 2019-aisiais, bendra viešnagių trukmė sumenko 23 procentais.

Lietuvoje bus kuriama nacionalinė turizmo informacinė sistema, kurioje bus kaupiami ir realiu laiku matomi Lietuvos viešbučiuose ar kitose įstaigose apsistojusių turistų duomenys. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančią Turizmo įstatymo naują redakciją.  Už balsavo 96 Seimo nariai, o susilaikė 6. Šiais pakeitimais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą.

Graikijoje užsienio turistų srautai šiais metais smarkiai išaugo, nepaisant sparčiai didėjančios infliacijos ir karo Ukrainoje, rodo pirmadienį paskelbta oficialia statistika. Visgi skaičiai išliko mažesni už rekordinius 2019 metų priešpandeminius lygius, padėjusius atgaivinti nuo turizmo priklausomą šalies ekonomiką po ilgus metus trukusios krizės. Nuo sausio iki rugpjūčio pabaigos 19,12 mln. užsienio turistų atvyko į šią Pietų Europos šalį, pranešė Graikijos bankas.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Centrinės ir Rytų Europos valstybės, vis dar patiria iššūkių susigrąžinant užsienio turistų srautus į ikipandeminį lygį, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras. Anot Vinco  Jurgučio, Lietuvoje tiek liepą, tiek rugpjūtį jų srautas siekė 56 proc. 2019 metų lygio, todėl būtina ieškoti būdų, kaip šį atsigavimą spartinti.

Japonija antradienį po pustrečių metų pertraukos vėl atvėrė sienas turistams, o pareigūnai tikisi, kad silpnos jenos suviliotų keliautojų antplūdis paskatins šalies ekonomiką.  Įpusėjus rytui į Japoniją jau plūstelėjo turistai iš Izraelio, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.  Šalis CPVID-19 pandemijos pradžioje uždarė savo sienas ir tik neseniai pradėjo atsargiai priimti atvykėlius.

Per aštuonis šių metų mėnesius Turkijoje apsilankė 29,33 mln. turistų – 108,5 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, skelbia agentūra „Anadolu“, remdamasi Turkijos kultūros ir turizmo ministerija. Jų srautas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, augo 58,3 proc. iki 6,3 milijono. Daugiausiai turistų Turkija praėjusį mėnesį sulaukė iš Vokietijos (13,6 proc. viso srauto), Rusijos (12,8 proc.

Šį pusmetį rotacine tvarka Europos Sąjungai pirmininkaujanti Čekija antradienį susidūrė su griežtu kai kurių valstybių narių pasipriešinimu siūlymui uždrausti Rusijos turistams lankytis bloke dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.      Čekija nori sustabdyti 2007 metų susitarimo, kuriuo buvo palengvintas vizų išdavimas Rusijos turistams, galiojimą, o kai kurios ES narės ragina visiškai uždrausti išduoti vizas.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Ukraina spaudžia Europos Sąjungą uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos: vienos ES šalys pritaria, o kitos priešinasi. Kai kurios su Rusija besiribojančios ES narės jau uždraudė išduoti vizas rusams arba apribojo savo tarnybų išduodamų vizų skaičių, tačiau visos Bendrijos mastu draudimas netaikomas.

Vienas Rusijos parlamentaras pristatė idėją pasienyje iš suomių „benzino turistų“ reikalauti „spec. operacijos“ palaikymo dokumento. Rusijos deputatas Maksimas Ivanovas leidiniui „Podjom“ pareiškė, kad prašys degalinių savininkų „parodyti gerą valią ir pilietinę poziciją“ įpareigojant suomius pasirašyti popierių su išdėstytu Rusijos „karinės operacijos“ palaikymu bei sankcijų prieš Rusiją pasmerkimu. „Savaime suprantama, kad tai nėra teisinga, tačiau mes turime pateikti veidrodinį atsaką.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos valstybės turėtų siekti sprendimo, kad vizų išdavimas rusų turistams būtų apribotas. Kaip antradienį lrt radijui sakė A. Anušauskas, dalis valstybių gali nepritarti minėtam sprendimui, tačiau, pasak jo, nuleisti rankų dėl to neverta, o „turistavimo sezonas Rusijos piliečiams jau turėtų būti pasibaigęs“. „Ir jau senokai. Lietuva savo žingsnių ėmėsi anksčiau.

Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako programos kūrėjai. Kaip BNS teigė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis, dabartiniais duomenimis, vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka viešbučių gyventojai, surinkta 19 proc. mažiau lėšų nei priešpandeminiais 2019 metais.

Estija antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo 946,5 tūkst. turistų iš užsienio apsilankymų – 6,4 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, o jų išlaidos išaugo 3,5 karto iki 350 mln. eurų, pranešė Estijos centrinis bankas. Kita vertus, palyginti su atitinkamu ikipandeminių 2019-ųjų laikotarpiu, šios išlaidos buvo 26 proc. kuklesnės. 40 proc. šiemet balandį-birželį Estiją aplankiusių turistų buvo iš Suomijos, penktadalis – iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių.

Rusijos piliečiai taip noriai vyksta į Suomiją, kad šios šalies politikai pradėjo svarstymą apriboti rusų keliones. Suomijos pasieniečiai per mažiau nei savaitę atliko 2,5 tūkst. patikrinimų ir nustatė apie 100 kontrabandos atvejų, kuomet bandoma iš šalies išvežti į sankcijų sąrašus papuolusią produkciją, įskaitant ir tą, kuri gali būti panaudoti karinėms reikmėms. Suomiai iškėlė 20 bylų dėl prabangos prekių ir dvigubos paskirties produkcijos kontrabandos atvejų, skelbiama BBC.

Užsienio turistų, besilankančių Lietuvos muziejuose, srautas sumenko bemaž 70-čia procentų, tam įtakos turėjo ir Rusijos karas Ukrainoje, sako Kultūros ministras Simonas Kairys  „Turime tokių signalų, kad imant turistus iš užsienio šalių, jų srautas kritęs yra bemaž 70-čia procentų. Bet vasarą sunku visus skaičius vertinti iki galo, tam reikia sulaukti rudens, tada matysis toks tikrasis vaizdas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

54-erių turistas rastas be sąmonės Kretos paplūdimyje ant gulto. Vyrui buvo konstatuota mirtis.  Jis buvo aptiktas po to, kai paplūdimio lankytojai pastebėjo, kad jis jau kelias valandas nejudėdamas guli saulėje. Buvo be sąmonės Paplūdimio lankytojai atidžiau apžiūrėjo vyrą ir suprato, kad jis yra be sąmonės. Nenustatytos tapatybės vyrui buvo daromas dirbtinis kvėpavimas ir jis buvo nuvežtas į Herakliono universitetinę ligoninę, tačiau konstatuota mirtis, rašoma lbc.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomiems Turizmo įstatymo pakeitimams – jais dar labiau stiprinama turistų apsauga, gerinamos sąlygos smulkiems kelionių organizatoriams bei įtvirtinama Nacionalinė turizmo informacinė sistema.  „Turizmo įstatymą tobuliname siekdami dar geresnės turistų apsaugos nuo neįvykusių kelionių ar kelionių organizatorių bankroto.

Iš Lietuvos dėl pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasitraukus užsienio turistams, ekonomikos ir inovacijų ministerija už 100 tūkstančių eurų paruošė interaktyvų turistų žemėlapį. Armonaitė žada, kad toks žemėlapis parodys turistų srautus, atskleis lankomiausias jų vietas ir pasitarnaus vietos verslui.

Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumų patiriančiam Lietuvos atvykstamojo turizmo verslui būtina valstybės parama, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvai netekus turistų iš Rusijos ir kitų Rytų šalių sektoriui būtina atrasti naujų rinkų, o tam irgi reikia finansinės pagalbos.  „Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad pasibaigus pandemijai į Lietuvą atvyks vis daugiau turistų iš užsienio, kurie čia praleis ilgiau nei vieną dieną.  Ministrės teigimu, Lietuva ketina aktyviai kviesti ją aplankyti Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos turistus.

Nemaloni staigmena keliautojams – du didžiausi Lietuvos kelionių organizatoriai, iš anksto nepranešę, už nupirktus skrydžius pareikalavo susimokėti papildomą degalų mokestį. Jį turi susimokėti net ir tie, kurie kelionės paketą šiltajam sezonui įsigijo dar žiemą. O suma gali siekti net dešimtadalį visos kainos – degalų mokestis siekia nuo keliolikos iki 60 eurų. Žmonės pasipiktinę, o kelionių organizatoriai aiškina neturintys pasirinkimo, iš savo kišenės pabrangusių degalų esą nekompensuos.

Šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2020 metų ketvirčiu, padidėjo 56 proc. iki 720,3  tūkst. kelionių, vienadienių kelionių skaičius sumažėjo 6,7 proc. iki 2,4 mln. kelionių. Pernai spalio–gruodžio mėnesiais šalies gyventojo kelionė Lietuvoje vidutiniškai truko 2,2 nakvynės, pranešė Statistikos departamentas. Po Lietuvą keliavę gyventojai išleido 92 mln. eurų.

Karas Ukrainoje verčia lietuvius susilaikyti nuo kelionių – mažėja naujų užsakymų, o į karo paveiktas valstybes taip pat niekas kojos nenori kelti. Negana to, ir užsienio turistai su baime žvelgia į Lietuvą dėl bendrų sienų su Rusija ir Baltarusija. Kelionių organizatoriai atskleidė, kokie pokyčiai laukia Lietuvos turistų. Prognozuojama, kad kelionių kainos ateityje tik augs. Taip pat dėl uždarytos oro erdvės ties Ukraina ilgės kai kurių skrydžių trukmė.

Prancūzija pradeda griausmingą karnavalų sezoną. Didžiulė šventė po metų pertraukos dėl koronaviruso suvaržymų surengta Nicoje. Netrukus karnavalų siautulio laukiama ir kituose Europos miestuose, taip tradiciškai švenčiant artėjantį pavasarį. Nicos karnavalas – didžiausias Prancūzijoje ir vienas didžiausių visame pasaulyje. Šventė miestą drebins ištisas dvi savaites. Kaip įprasta ją atidaro ši spalvinga eisena miesto centre.

Aiškėja daugiau detalių apie sekmadienį Lenkijoje nuo kelio nuvažiavusį ir apsivertusį lietuvių turistų autobusą. Iš viso susižalojo 11 tautiečių. Ir nors dauguma jų jau grįžo į Lietuvą, keturi lietuviai naktį praleido ligoninėje. Tarp jų – du paaugliai, lydintis asmuo ir jaunas vyras, kurį iš avarijos vietos išskraidino sraigtasparnis. Avarija įvyko, kai 44 keleiviai ir du vairuotojai grįžinėjo į Lietuvą iš slidinėjimo kurorto Ukrainoje.

Mažiausiai 45 žmonės žuvo per tragišką autobuso avariją Bulgarijoje. Tarp aukų mažiausiai 12 nepilnamečių. Turistinis autobusas užsiliepsnojo kelionės iš Turkijos į Makedoniją metu. Iššokę per langą išsigelbėti spėjo vos septyni keleiviai. Rūkstantis karkasas – tai viskas, kas liko iš autobuso, kuris užsidegė maždaug 40 km nuo Sofijos, netoli Bosneko kaimo. Po savaitgalio turistinės kelionės į Stambulą namo į Makedoniją juo važiavo 52 turistai.

Vienas labiausiai Lietuvoje lankomų objektų – Kryžių kalnas po pandemijos metų vėl skaičiuoja didėjančius turistų srautus.  Tačiau ten dirbančių prekybininkų tai nedžiugina, perkančių užsieniečių – nedaug. Popandeminiams turistams Kryžių kalnas yra dažniausiai trumpas, iki valandos trunkantis stabtelėjimas, keliaujant po Baltijos šalis, o suvenyrus ar magnetukus ryžtasi pirkti retas: „Aš manau, kad tai nuostabu, kad tai gražu ir įkvepia. Manau, kiekvienas čia turėtų apsilankyti.

Albanijos vakaruose esančiame pajūrio kurorte rasti keturi negyvi turistai iš Rusijos, šeštadienį pranešė albanų policija. Pranešime sakoma, kad keturi turistai vėlai penktadienį rasti uždusę viešbučio „Gloria“ saunoje. Viešbutis yra Kereto kaime. Daugiau detalių policija nepateikė, tik sakė, kad tyrimas tęsiamas, apklausiami visi viešbučio darbuotojai.

Brazilijos pareigūnai sulaikė du prancūzus, Rio de Žaneire stebėjusius saulėtekį nuo garsiosios Kristaus Atpirkėjo statulos viršaus, kai monumentas buvo uždarytas, naujienų agentūrai AFP sakė vienas šių keliautojų. 28 metų Clement'as Dumais ir 27 metų Paulis Roux-dit-Buissonas sekmadienį vakare atėjo į 38 m aukščio statulos teritoriją ir pasiliko ten, objektą uždarius nakčiai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo nuo koronaviruso skiepyti ne tik užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius, bet ir turistus. Toks kreipimasis šią savaitę pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijai. Jame siūloma skiepyti užsienyje gyvenančius lietuvius, kurie nėra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, taip pat turistus, kurie atvyksta į Lietuvą ilgiau nei vienai savaitei.

Pakaunėje uždaromas vienu gražiausių Lietuvoje vadinamas pažintinis takas, kuris driekiasi Kadagių slėnyje. Tako būklė avarinė ir juo eiti vis pavojingiau, čia jau fiksuojamos žmonių nelaimės. Ruošiamasi tako rekonstrukcijai, kuri greičiausiai užtruks iki kito sezono. Štai ką sako atėję pasivaikščioti:  „Laba graži vieta ir kai draugai atvyko iš Šiaulių stengėmės dar suspėt.“ „Vaizdai labai gražūs, labai patinka. Nemunas nuostabus.

Kroatijoje po daugiau nei metus taikytų karantino priemonių ir kelionių apribojimų viešbučiai, restoranai ir barai pagaliau yra pasirengę pasveikinti turistus. Kroatija atveria savo nuostabiąją Adrijos jūros pakrantę užsienio turistams, viena pirmųjų Europos Sąjungoje, atsisakiusi daugumos dėl pandemijos įvestų ribojamųjų priemonių. Šiuo metu lankytojų galimybės atvykti į šalį priklauso nuo kiekvienos konkrečios šalies kelionių taisyklių.

Po ilgos pertraukos turistai vėl žengia iš kruizinio laivo Korfu saloje. Tai – pirmasis šio atostogų sezono kruizas. 600 turistų iš Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos šiuo laivu atvyko į Graikiją ir jau netrukus džiaugsis atostogų saule.     Turistas Robert Maran džiaugiasi: „Laisvė. Pagaliau mėgaujamės gyvenimu. Nebesame uždaryti kalėjime ir jausmas yra tikrai geras.

Bilietas į laisvesnes pramogas ar paslaugas galios tik persirgusiems, pasiskiepijusiems ar turintiems neigiamą testo rezultatą, kuris galios tik vieną parą. Merai panikuoja, kad jei gyventojų masinis skiepijimas užstrigs, visiems norintiems testų atlikti niekaip negalės, mat jų bus tūkstančiai. Paskutinėmis savaitėmis prieš vasarą šalies kurortuose netyla skambučiai. Poilsiautojai rezervuoja datas vasarai, laukia atostogų.

Europos Sąjungos Tarybai praėjusią savaitę Izraelį įtraukus į sąrašą trečiųjų valstybių, kurių piliečiai gali laisvai atvykti į ES turizmo tikslais, Lietuvoje taip pat panaikinti apribojimai jiems atvykti į šalį.   Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad atvertos durys turistams iš Izraelio yra pagalba Lietuvos verslui. „Leidimas į Lietuvą atvykti turistams iš saugių trečiųjų šalių yra išties pagalba mūsų verslui.

Į bambukų mišką Zhejiang provincijoje renkasi turistai. Čiupę po kastuvą bei krepšį jie imasi kasti bambukų ūglius. 1300 hektarų miškas balandžio ir gegužės mėnesiams virto žaidimų aikštele mažiems ir suaugusiems, kurie čia atvyko smagiai praleisti laiką ir pakvėpuoti grynu oru.  „Vietoj to, kad fermeriai patys kastų bambukų ūglius ir vėliau vyktų į miestą juos pardavinėti, mes pasiūlėme žmonėms atvykti į kalnus ir patiems nusiimti derlių.

Artėjant 35-tosioms Černobilio atominės elektrinės sprogimo metinėms, Ukraina pareiškė siekianti katastrofos vietą įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Taip šalis nori ne tik užtikrini unikalios vietos apsaugą, bet ir į mirtinai pavojingą vietovę privilioti daugiau turistų. Didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos vieta gal ir neskamba kaip pati saugiausia turistams, tačiau prieš koronaviruso pandemiją per metus apsilankydavo net apie 120 000 turistų.

Nepaisydami vėjuoto ir lietingo oro į Palangą plūsta žmonės iš visos Lietuvos. Beveik visi veikiantys viešbučiai savaitgaliui jau užpildyti. Poilsiautojų laukia ir trigubai didesnės policijos pajėgos, kurios žada ieškoti rengiančių vakarėlius ir juos bausti. O užkrato išsigandę vietiniai plūsta į parduotuves pirktis savaitgaliui maisto ir slepiasi namuose, o nosies į miestą artimiausiomis dienomis kišti net neketina. Pailsėti į Palangą Aušra atvyko iš Rumšiškių.

Ryškiausiomis spalvomis sužydo garsieji Kalifornijos Karlsbado gėlių laukai. Kiek čia tų gėlių neskaičiuosi, tačiau tikrai ne mažiau nei 70 milijonų. Ryškiaspalviai žiedai vilioja ir traukia lankytojus ne tik iš Kalifornijos.  Žmonės plūsta dar ir todėl, kad visas šis  grožis dėl pandemijos lankytojų akims buvo nepasiekiamas metus. Tad žmonės džiaugiasi galėdami gyvai grožėtis spalvotais žiedais, vaikštinėti tarp jų, uostyti ar daryti asmenukes.

Anykščiai nusprendė taikyti simbolinį turisto mokestį už naudojimąsi savivaldybės viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.  Kovo 25 d. Anykščių rajono savivaldybės taryba nusprendė priimti sprendimą dėl vietinės rinkliavos mokesčio, kurio dydis – 1 euras už nakvynę. „Rinkliava taikoma asmenims, pasinaudojusiems apgyvendinimo paslaugomis Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje.

Įsibėgėjant vakcinacijai ir imuniteto pasų projektui, kelionių organizatoriai jau trykšta optimizmu. Oro uostai ruošiasi priimti pusę prieš pandeminio keleivių srauto. Tuo metu kelionių organizatoriai perspėja mažų kainų nebelaukti – vežėjai ir viešbučiai sieks atsigriebti už juodus pernykščius metus. Šiuo metu Vilniaus oro uostas dar pustuštis, per dieną iš jo pakyla apie 10 keleivinių lėktuvų.

Pavargę nuo karantino ir nuotolinio darbo iš namų lietuviai būriais atostogų traukia į Egiptą, Tenerifę ar Maldyvus. O kelionėms į užsienį tautiečiai negaili ir karantino metu sutaupytų pinigų: renkasi brangesnius nei anksčiau viešbučius ant jūros kranto, kelių savaičių atostogas. Egipte dirbanti gidė Vita pasakoja, kad išvydę dangaus žydrumo jūrą ir palmes lietuviai netgi susigraudina ištrūkę iš namų ir braukia džiaugsmo ašaras.