triukšmas

Žmonės yra išsigandę traukinių sukeliamu triukšmu, jaučiasi, tarytum, girdėtų bombas. Aukštuosiuose Paneriuose, šalia esančių gyventojų teigimu, krovimo stotis iškrauna vagonus, sukeldama didžiulį triukšmą. Žmonės nebeišmanė, kaip su tuo kovoti, todėl tuo pasidalino socialiniuose tinkluose ir planuoja vykdyti protestą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Sanitarinės apsaugos zonose (SAZ), kur yra gyvenamųjų namų, viešbučių ir įvairių kitų statinių, verslo įmonių keliama tarša nuo 2024 metų negalės viršyti nustatytų kvapų ar triukšmo ribų.  Seimas antradienį priėmė tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas: už balsavo 94, prieš buvo du, o susilaikė 28 Seimo nariai.

Tyčia sukeltas gaisras, užlieti kaimynai, peiliu subadytos durys, nutraukti laidai, o galiausiai atsuktos dujos – vieno daugiabučio Panevėžyje gyventojai tvirtina tapę neadekvačiai besielgiančios kaimynės įkaitais. Butas, kuriame gyvena moteris, priklauso savivaldybei. Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad savivaldybei nė motais, kokiame pragare tenka gyventi aplinkiniams dėl vieno žmogaus neprognozuojamo elgesio.

Augintinio turėjimas, jo maitinimas ar vedžiojimas – dar ne viskas. Šeimininkai privalo po jų susitvarkyti tiek lauke, tiek laiptinėse, o palikę namie turi užtikrinti, kad gyvūnas netriukšmautų.  Viešosios tvarkos specialistai neslėpė, kad be įrodymų – nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų – nusižengimo nustatyti nepavyks. Siekiant išspręsti priterštų laiptinių, kiemų ar triukšmo problemą gyventojai skatinami ne tik filmuoti, bet ir kalbėtis su kaimynais, burtis į grupes.

Budrūs kaimynai neliko abejingi galimam smurtui artimoje aplinkoje. Situacija išties komplikuota – pranešėjas spėjo, kad buvo smurtas prieš moterį. Artimiausių kaimynų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti informaciją – namuose nebuvo. Bute visu garsu plyšavo muzika, bet pareigūnams niekas durų neatidarė. Visą situaciją nufilmavo laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Apie situaciją buvo informuotas operatyvinės dalies budėtojas.

Žolinę švęsti kai kurie piliečiai pradėjo jau antradienio naktį. Draugystės gatvėje esančiame bare pašventė taip smarkiai, kad blaivytis gavo areštinėje. Su naujienų portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekusio gyventojo teigimu, trankūs pasilinksminimai čia – ne pavienis nutikimas. „Draugystės g. esančiame „bare-užkandinėje“, nors sunku jį taip pavadinti, nes tai yra grynų gryniausias načnykas, kiekvieną naktį renkasi vietiniai alkoholikai ir siautėja taip, kad neįmanoma miegoti atsidarius langą.

Vilniuje, Ozo gatvėje, esanti automobilių stovėjimo aikštelė tapo tikru galvos skausmu gyventojams – moteris parodė, kas aikštelėje vyksta vakarais ir naktimis. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė sako sulaukusi skundų, todėl planuoja įvertinti jos užimtumą ir ieškoti sprendimų, kaip apriboti vakarinius susibūrimus, o policijos atstovai teigia, kad pareigūnai įspėja ten besirenkančius, tačiau negauna oficialių pranešimų su įrodomąja medžiaga, tad ir protokolų nesurašoma.

„Visai neseniai kartu su vyru nusipirkome butą visai netoli buvusios „Siemens“ arenos. Tiesą sakant, paskutiniu metu ėmiau galvoti, kad mes padarėme didžiulę klaidą, nes gyvenimas čia pastarosiomis dienomis virto košmaru“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Violeta. Būsiu atvira, su vyru apie butą Vilniuje svajojome seniai, tikrai ilgai žiūrinėjomės geriausius variantus ir štai, atrodė, pagaliau radome savo svajonių butą.

Neseniai Vilniaus Ozo gatvėje apsigyvenusi šeima negali ramiai miegoti naktimis – savivaldybei priklausiančioje aikštelėje naktimis vyksta jaunuolių linksmybės, nors ženklai aiškiai nurodo, kad po 21 val. eismas ten draudžiamas. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad planuoja įvertinti aikštelių užimtumą ir tada spręs, ar reikalingi pokyčiai.  Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi neseniai į butą Ozo gatvėje atsikraustęs Rimas su šeima.

Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kuriomis siūloma griežčiau bausti už viešosios rimties trikdymą, rašoma parlamento pranešime spaudai. Numatoma, kad už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.

Mergina iš Kanados buvo praradusi viltį ir sako neturėjusi kito pasirinkimo, kaip tik įteikti aistringai įsimylėjusiems kaimynams raštelį, kai iš jų miegamojo sklindantys garsai neleido miegoti jai visą naktį. Moteris, gyvenanti šalia poros labai įsimylėjusių kaimynų, buvo priversta imtis drastiškų veiksmų, nes triukšmas iš kaimynų miegamojo trukdė miegoti, rašo mirror.co.uk.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, gegužės 1 – 7 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (toliau – KET). Per savaitę Kelių policijos pareigūnai mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksavo 907 greičio viršijimo atvejus. Praėjusios savaitės lakstūnė užfiksuota trečiadienį, beje, be solidaus greičio viršijimo, padaryti dar keturi nusižengimai.

Priešpaskutinę vasario dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pasidalijo prognoze – iki 2050 m. beveik 2,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje turės tam tikro lygio klausos praradimą. Mažiausiai 700 mln. iš jų prireiks reabilitacijos. Natūralu, jog daugiau ar mažiau ši statistika palies ir Lietuvą.

Valdžia nusprendė užmauti apynasrį triukšmautojams. Tiems, kas trankiau pasitiks savaitgalius ar garsiai švęs bet kokias šventes bare ar bute, remontuos namus ar bėgios po namus vakarais, teks susimokėti keturis kartus didesnę baudą nei yra dabar. Baudos siektų nuo 80 iki 500 eurų. Vyriausybė pritarė grupės parlamentarų siūlymui didinti baudas už triukšmą. Ir plačiau piniginę gali tekti atverti ne tik triukšmautojams, bet ir tiems, kieno įstaigoje yra triukšmaujama.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seimo narių iniciatyvai didinti baudas už triukšmą viešose erdvėse, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dabar dar laukia balsavimai Seime, kad įstatymas būtų palaimintas. „Vyriausybė iš esmės pritarė Seimo narių registruoto Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo projekto siūlymams, tačiau atkreipė dėmesį, kad baudų dydžiai už triukšmą viešose erdvėse turi būti proporcingi“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Jei gyvenate bute, žinote, kaip svarbu užtikrinti, kad nereikėtų kelti pernelyg didelio triukšmo, nes bet kokį garsą girdi apačioje gyvenantys žmonės, ypač jei ant grindų niekas nepatiesta. Ir nors dauguma iš mūsų mielai daro viską, ką gali, kad palengvintų kaimynų gyvenimą, viena moteris pastebėjo, kad virš jos esančiame bute gyvenantys žmonės nėra tokie rūpestingi, nes nuolat vaikšto trypdami iš kambario į kambarį.

Senjora Jadvyga dėl virš jos gyvenančio jauno vaikino niekaip negali miegoti, todėl naktį ji renkasi daiktus ir keliauja pas kaimynę, tačiau ir malonioje kompanijoje Jadvyga bemiegių naktų kentėti negali. Daugiau nei 80 metų sulaukusi Jadvyga kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ ir gelbėtojai Rūtai pasakojo, kad virš jos gyvenantis kaimynas visą parą kelia nežmonišką triukšmą. Moteris net tiksliai negali įvardyti, kas tai per garsas, tačiau Jadvygą tai varo iš proto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Utenos rajone gyvenančiam ūkininkui skirtą baudą už melžimo aparato skleidžiamą triukšmą ankstų rytą. Anksčiau jis nubaustas 20 eurų bauda. Pirmadienį priimtoje galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje teismas paskelbė, kad karvių melžimas melžimo aparatu (konkrečios ūkinės veiklos atlikimas) nepatenka į Administracinių nusižengimų kodekse nurodytų veiksmų sritį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai prieš pradėdami naudoti ir tikrinti vairuotojų transporto priemones naujausiu darbo pagalbininku – triukšmo matuokliu, pakvietė vairuotojus sudalyvauti prevencinėje priemonėje – pasimatuoti transporto priemonės triukšmo lygį netaikant baudos.

Moteris buvo įsiutusi ant kaimynų, kai šie taip garsiai leido muziką, kad jai pasidarė „nepatogu“, o kai ji paprašė jų pritildyti garsą, jie pasielgė priešingai. Viena moteris pastebėjo, kad jos kaimynams nerūpi, kaip jų keliamas triukšmas veikia aplinkinius žmones, nes jie ne tik nekreipė dėmesio į jos prašymą nurimti, bet elgtis priešingai.

Triukšmingi darbai ankstų rytą ar užsitęsusios naktinės linksmybės gali kaip reikiant paploninti gyventojų pinigines, o nustatytų reikalavimų nesilaiko tūkstančiai gyventojų. Policija savo ruožtu primena, kuriuo gi metu trikdyti kitų gyventojų ramybės nevertėtų. Nors didžioji dalis gyventojų žino, kad triukšmauti vakaro ar nakties metu negalima, retas susimąsto, kad net, rodos, ir nekaltas žolės pjovimas ankstų rytą ar vakaro metu kaimynams gali nepatikti.

Triukšmas neigiamai veikia sveikatą, tad susidūrę su situacijomis, kai iš stacionarių triukšmo šaltinių sklindantis triukšmas trukdo ilsėtis, gyventojai neretai kreipiasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), kurio pareiga – įvertinti triukšmo lygį namuose ir imtis veiksmų, kad triukšmas būtų sumažintas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC), paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minėdamas Tarptautinę triukšmo supratimo dieną, primena apie triukšmo žalą visuomenės sveikatai ir pataria, kur kreiptis, kai triukšmą kelia visą parą veikiantys vėdinimo ar šildymo įrenginiai, šalia gyvenantys triukšmingi kaimynai ar vykstantys statybos, remonto darbai, rašoma pranešime spaudai.

Dėl naktinių diskotekų kaimynai dažnai kviečia į pagalbą policiją. Tokio pranešimo šį kartą sulaukė ir ekipažas, su kuriuo kartu buvo TV3 laidos „Farai“ operatorius. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai beldė į triukšmadario duris, o į jų beldimą buto šeimininkas atsakė keiksmažodžiais ir įžeidinėjimais.  „Eik tu n****, gaidy“, – šaukė pareigūnams vyras. Policininkui atvėrus duris, vyrą ištiko šokas.

Policiją iškvietę daugiabučio gyventojai tvirtino, kad triukšmas toks, jog namo stogas kilnojasi. Į įvykio vietą kartu su pareigūnais vykęs TV3 laidos „Farai“ operatorius užfiksavo, kokį vakarėlį užkūrė vienintelis jo dalyvis.  Net pro šarvuotas duris pareigūnai puikiai girdėjo smagų būgnų ritmą. Norint jį užgožti policininkams belstis teko smarkiai. „Ponas, muziką išjungiame. Ar žinote, kiek valandų?“, – buto šeimininko teiravosi pareigūnai.

„LitPol Link“ keitiklių stotyje ir transformatorių pastotėje Alytaus rajone įrengiamos papildomos garso slopinimo priemonės, pranešė „Litgrid“. „Pradedame diegti papildomas priemones, kuriomis šalia elektros įrenginių bus užtikrinamas higienos normų reikalavimus atitinkantis garso lygis“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strateginės infrastruktūros departamento direktorė Gerda Krasauskė.

Nuo Naujųjų metų triukšmadariai baudžiami dvigubai griežčiau. Nuo šiol baudos už triukšmavimą svyruos nuo 100 iki 1000 eurų. Seimas lapkričio pradžioje priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis beveik dvigubai padidinta administracinė atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus. Nuo sausio 1 d. minėto įstatymo nevykdymas ar pažeidimas užtrauks baudą nuo 100 iki 600 eurų, vietoj iki šiol skirtos 50–300 eurų baudos.

Už triukšmo pažeidimus grės griežtesnė atsakomybė, nusprendė Seimas. Šią savaitę parlamento priimti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai baudas už Triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus nuo sausio didina dvigubai. Triukšmo valdymą reglamentuojančių įstatymų nevykdymas ar pažeidimas užtrauks baudą nuo 100 iki 600 eurų, vietoje dabartinių 50–300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą grės bauda nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, vietoje 280–600 eurų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis nutarta nuo 2021 m. sausio 1 d. beveik dvigubai padidinti administracinę atsakomybę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą.

Pareigūnai gavo pranešimą apie nakties metu keliamą didžiulį triukšmą. Į iškvietimą išvažiavo net du ekipažai ir laidos „Farai“ operatorius. Triukšmo šaltinio pareigūnams ilgai ieškoti nereikėjo, garsiai grojama muzika tiesiog vertė iš koto. Garso kolonėlė iš tolo kvietė ne tik rusiškomis melodijomis, bet ir skirtingų spalvų šviesomis. Susikalbėti tokiomis sąlygomis buvo neįmanoma. Pavėsinėje smagiai vakarojo vyriška kompanija.

Lietuva dviem žingsneliais priartėjo prie gerovės valstybės modelio. Pirma, buvo griežčiau reglamentuotos nuobaudos už keliamą triukšmą. Antra, buvo įvestas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Kodėl šie „draudimai“ priartina Lietuvą prie gerovės valstybės modelio? Asmeninėje „Facebook“ paskyroje klausia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Triukšmadariams ruošia griežtesnį apynasrį – baudas už triukšmą ketinama dvigubinti. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo pritarta dvigubinti baudas už triukšmo taršos pažeidimus ir toliau klausimo svarstymas persikelia į Seimo posėdžius. Kartu siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos turėtų privalomai viešai svarstyti pakartotinių triukšmo viešose vietose taisyklių pažeidėjų ūkinės veiklos ribojimą.

Triukšmas – didelė problema, dėl kurios skundų sulaukia įvairios institucijos. Gyventojų pasipiktinimą kelią pasilinksminimai senamiestyje, automobilių triukšmas, statybų ar remonto darbų keliamas triukšmas, gyvūnų skleidžiami garsai ir daug kitų triukšmo šaltinių, tačiau atsakymas, kas tai turėtų tvarkyti, – neaiškus.  Didžiųjų miestų gyventojai teigia, kad tyla ir ramybė jau tapo didelė prabanga.

Kuršėnų parke užsiveisusi kovarnių kolonija varo į neviltį miesto gyventojus ir seniūniją. Šimtai juodų kranklių triukšmauja, teršia miesto gatves ir pastatus. Seniūnas sako, kol buvo leidžiama paukščius medžioti, populiaciją sumažinti pavykdavę, bet ministerijai uždraudus medžioklę, paukščių vėl prisiveisė nesuvokiama daugybė. Kuršėniškiai su neviltimi akyse juokauja, kad Kuršėnus teks pervadinti varnėnais.

Kaunui vis nesiseka išguiti varnų iš miesto centro. Jos ir triukšmauja ir viską apdergia. Išprašyti nesvetingųjų nepavyksta net ardant jų lizdus. Tad neapsikentę miesto tvarkdariai teršėjas nusprendė baidyt garsais, tik ornitologai sako, kad kovojant su šiais protingais paukščiais prireiks ir sumanumo. Koks tas naujas varnų baidymo būdas?  Bent kartą savaitėje, o rudenį ir kelissyk „Kauno švaros“ darbuotojai plauna Laisvės alėjos grindinį ir suolelius.

Mums visiems įprastas namų vėdinimas, atidarius langus arba ramus pasivaikščiojimas kieme vieno Vilniaus daugiabučio gyventojams tapo neįmanomas.  Į portalą tv3.lt kreipėsi namo, esančio adresu Panerių g. 54, gyventojas, kuris skundžiasi šalia namo esančios geležinkelio anglių krovimo aikštelės skleidžiamu triukšmu ir dulkėmis.

Žemutinio Naugardo teismas suėmė vieną vietos gyventoją, kuris savo bute leisdavo arklio žvengimo įrašą ir tuo ilgą laiką trikdė kaimynų ramybę. Laiptinės gyventojai nusprendė kovoti iki galo ir pasiekė, kad prieš triukšmadarį būtų imtasi precedento teisėsaugos istorijoje neturinčių priemonių. Pats įtariamasis tvirtina, kad neturėjo kito pasirinkimo.

Vilniuje lėktuvams įvedami papildomi ribojimai siekiant mažinti triukšmą, penktadienį pranešė valstybės įmonė „Oro navigacija“. Pasak įmonės Oro eismo vadybos skyriaus vadovo Romano Petrovskio, ketvirtadienį įsigalioję pakeitimai numato, kad pirmąjį posūkį lėktuvų pilotai galės daryti tik lėktuvui pasiekus ne žemesnį nei 1300 metrų aukštį nuo vidutinio jūros lygio.

Daugiabučiuose laikomi augintiniai vieniems gyventojams praskaidrina kasdienybę, o kitiems tampa tikru galvos skausmu. „Rinkos aikštės“ redakcijai viename daugiabutyje gyvenantis kėdainietis (pavardė redakcijai žinoma), atsiuntė laišką ir paprašė išsiaiškinti, kokios taisyklės apibrėžia šunų laikymo sąlygas daugiabučiuose ir koks yra rajono valdžios požiūris į šią problemą.

Mažesnė kaina už butą vilnietei Ramutei atsirūgo. Mat nuo pirmos dienos, kai su dukra įsikėlė į Karoliniškių mikrorajone esantį daugiabutį, jos pradėjo girdėti didelį triukšmą, sklindantį iš šalia buto sienos įrengto lifto variklio.  Vieną atsiųstą vaizdo medžiagą Rita fiksavo koridoriuje, kitą – miegamajame. Kaip sako moteris, garsą kambaryje dar galima pakęsti, tačiau prieškambaryje sklindantis garsas yra per smarkus.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo palaimino pataisas, kuriomis už pakartotinius skundus dėl triukšmo savivaldybių tarybos privalėtų apriboti pažeidėjų – barų, restoranų, lauko kavinių, naktinių klubų – ūkinę veiklą. Tai yra, jei gyventojai ne kartą skundžiasi kaimynystėje esančio baro triukšmadariais lankytojais, pagal įstatymą verslui būtų skiriama dvigubai didesnė nei šiuo metu numatyta bauda. 46 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 38 susilaikė.

Šiaulių policija stojo ginti senjorų ramybę ilgais vasaros vakarais. Pareigūnai miesto jaunimą ragina susilaikyti nuo sporto vakarais ir prie daugiabučių nežaisti krepšinio ar kitų aktyvių žaidimų. Esą gausu pagyvenusių žmonių skundų, kad jaunimas krepšinio aikštelėse iki vėlaus vakaro triukšmauja.

Sostinės naktinis gyvenimas malonumą kelia ne visiems. Kol jaunuoliai linksminasi baruose ir naktiniuose klubuose, šalimais gyvenantys kaimynai suka galvas, kaip išsivaduoti nuo kiekvieną savaitgalį besikartojančio triukšmo. Tačiau barai patikina – policija pažeidimų jų veiksmuose neužfiksuoja. Vilnietė portalo tv3.lt skaitytoja Marija dalinasi istorija apie savo, kaip pati sako „kovą“, dėl ramybės, nes jos kaimynystėje sostinės centre nepaliauja triukšmauti vieno iš barų lankytojai.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, kurią supykdė pamatytas vaizdas kieme. Ją papiktino kaimyno kieme pamatytas darbininkas, kuris trombavo gruntą.  Kviečiame perskaityti skaitytojos laišką ir komentaruose išsakyti savo nuomonę.  „Praėjusį rudenį matytas vaizdelis mane paskatino jums parašyti. Kaimyno kieme darbininkas trombavo gruntą. Važinėjo pirmyn atgal su galinga vibroplokšte. Garsas buvo siaubingas, vibracija taip pat. Bet labiausiai nustebino tai, ką išvydau.

Vilniuje mažinamas orlaivių keliamas triukšmas – jiems draudžiama naktį skristi trumpesniu maršrutu kylant iš oro uosto ir taip sukeliant papildomą triukšmą virš tankiai apgyvendintų miesto rajonų, pranešė valstybės valdoma įmonė „Oro navigacija“. Bendradarbiaujant su Lietuvos oro uostais ir Civilinės aviacijos administracija suderintas draudimas orlaiviams galioja nuo ketvirtadienio ir apima laiko intervalą nuo 22 val. iki 7 valandos.

Masačiusetso ligoninės Bostone ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad chroniškas triukšmo poveikis didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, taip pat išauga insulto ir infarkto tikimybė. „MedicalXpress“ rašoma, kad tyrime dalyvavo 499 žmonės, kurių vidutinis amžius siekė 56 metus. Savanoriams buvo atlikta smegenų ir kraujagyslių pozitronų emisijos tomografija. Mokslininkai taip pat patikrino tyrimo dalyvių gyvenamųjų vietų triukšmo lygį.

Siekiant sumažinti lėktuvų keliamą triukšmą, Vilniaus oro uoste nuo gruodžio planuojama įtvirtinti reikalavimą orlaiviams laikytis nustatyto išskridimo maršruto virš mažai apgyvendintų sostinės rajonų. „Glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais „Oro navigacija“ ir planuojame, kad iki metų pabaigos Vilniaus oro uosto triukšmo prevencijos sistema bus gerokai stipresnė“, – pranešime spaudai sakė Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.

Seimas spręs, ar nuo kitų metų sugriežtinti triukšmo reikalavimus. Parlamentarams teikiamos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma uždrausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą numatomos baudos.