trišalė taryba

Darbo kodekso klausimas vis dar neišspręstas, nors laiko iki Seimo pavasario praktiškai nebeliko. Visgi jau aiškėja kelias, kuriuo link bus pasukta. Tačiau prabilta ir apie tai, kas bus jei Trišalės tarybos nariai nesusitars. Tai skaudžiai smogtų Lietuvos gyventojams.

Trišalė taryba šauks dar vieną papildomą posėdį, kuriame tikimasi galutinai išspręsti daugiausiai ginčų sukėlusius naujojo Darbo kodekso klausimus. „Šiandien suformulavome darbo laiko, atostogų laiko ir profesinių sąjungų bei darbo tarybų kompetencijų klausimų paketus. Užfiksavome visų pusių argumentus ir pozicijas.

Trišalė taryba antradienį tęsia Darbo kodekso nagrinėjimą - bus diskutuojama apie darbo sutartis bei atleidimų nuostatas. „Antradienį posėdyje bus diskutuojama apie darbo sutartis, atleidimus ir kitus klausimus, kurie nepateko į darbo laiko režimų ar darbo tarybų ir procesinių sąjungų kompetencijų temas, nagrinėtas praėjusiuose posėdžiuose“, - BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovams Trišalėje taryboje antradienį nepavyko susitarti dėl darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijų paskirstymo. Tai jau antras ginčytinas klausimas, dėl kurio tarybos nariams nepavyko susitarti. Prieš dvi savaites nebuvo sutarta dėl atostogų trukmės. „Posėdyje nepavyko susitarti dėl vieningo modelio, kaip turėtų būti informuojami ir konsultuojami darbuotojai. Ar tai turėtų vykti per darbo tarybas, ar per profsąjungas.

Trišalė taryba antradienį tęsia Darbo kodekso nagrinėjimą - bus diskutuojama apie darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijas. „Posėdyje bus diskutuojama apie kolektyvinį atstovavimą, darbo tarybas ir profesines sąjungas. Yra siūlymas, jog turi būti nustatytos profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijos. Profesinės sąjungos galėtų derėtis dėl darbo sąlygų, o darbo tarybos būtų informuojančios ir konsultuojančios organizacijos.

Naujojo Darbo kodekso nuostatų svarstymą tęsianti Trišalė taryba antradienį sutarė dėl darbo laiko reglamentavimo klausimų, tačiau tarybos nariams nepavyko sutarti dėl atostogų ilgumo. „Manau, kad turėtume suspėti iki kovo pradžios išnagrinėti Darbo kodeksą, o diskusijos tarp narių vyksta gana ramiai“, - BNS antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

 Antradienį Trišalė taryba ketina tęsti naujojo Darbo kodekso nuostatų svarstymą. Trišalės tarybos darbotvarkėje, kurią skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nurodo, kad antradienį ketinama svarstyti darbo ir poilsio laiką reglamentuojančias nuostatas.

Trišalei tarybai visą vasarą ir dalį rudens derinus naujojo Darbo kodekso pakeitimus, Seimui ketvirtadienį buvo pateiktas pirminis kodekso variantas. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad Seimo nariai galės patys registruoti Trišalėje taryboje sutartus pasiūlymus, tačiau kyla abejonių, ar tik naujasis socialinis modelis neįgrims į nesibaigiančius svarstymus Seimo komitetuose, kur bus nagrinėjami Trišalės tarybos siūlymai, nauji siūlymai ir pats pirminis variantas.

Trišalė taryba užbaigė naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą. Socialiniams partneriams visais klausimais nepavyko sutarti, todėl Seimui bus teikiamos atskiros nuomonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad Trišalė taryba pirmadienį sutarė dėl terminuotų sutarčių taikymo, darbo laiko režimo, budėjimo, viršvalandžių, darbo švenčių ir poilsio dienomis nuostatų.

Kol Trišalėje taryboje nebus sutarimo dėl naujo socialinio modelio, tol su juo susiję projektai Seime nebus svarstomi, teigia parlamento pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. „Tol, kol nebus rastas kompromisas Trišalėje taryboje, tikrai tie svarstymo procesai Seime neprasidės“, - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikė. Kita vertus, Seimo vadovė tvirtino, kad šis klausimas vis dėlto turėtų būti išspręstas ketvirtadienį prasidėjusioje Parlamento rudens sesijoje.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusioje Trišalėje taryboje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai ieškojo sutarimo dėl atidėtų naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatų. Profesinės sąjungos ir darbdaviai sutarė steigti Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos. Darbdavių atstovai sutiko, kad fondui reikalingos lėšos būtų kaupiamos mažiau intensyviai mažinant socialinio draudimo įmokas.

Mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinio modelio projektas, sukėlęs visuomenės diskusijų audrą, antradienį bus svarstomas Trišalėje taryboje. Tiesa, jau dabar akivaizdu, jog nepaisant premjero Algirdo Butkevičiaus norų, kad su juo susiję įstatymų projektai kuo greičiau keliautų į Seimą, diskusijos dėl jo virs ilgai ir bus karštos.

Nors mokslininkų grupės parengtas naujasis socialinis modelis, kuriame numatomos ir Darbo kodekso pataisos bei darbo santykių liberalizavimas, jau sulaukė nemažai kritikos iš profesinių sąjungų atstovų, kitų visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, ir net prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjeras Algirdas Butkevičius trauktis neketina. ,, Įvairiausių nuomonių visada bus.

Derybos dėl kai kurių siūlomų pakeitimų bus ilgos ir sunkios, pripažįsta ir verslo, ir profesinių sąjungų atstovai, besiruošiantys svarstyti moksalininkų parengtus pasiūlymus liberalizuoti darbo santykius.

Šiandien Trišalės tarybos posėdyje socialiniams partneriams buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotas socialinio modelio projektas, apimantis užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, kuris turėtų padėti pakeisti teisės aktus ir taip suderinti darbo rinkos, socialinio draudimo ir mokestinės politikos instrumentus siekiant žmonių gerovės.

 Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys galimybę didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Darbo partijos atstovei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei siūlant MMA didinti iki 1,5 tūkst. litų, premjeras Algirdas Butkevičius laikosi atsargesnės pozicijos. Darbdavių atstovas mano, kad šiuo metu nėra ekonominių sąlygų dar labiau didinti minimalią algą.

Nors bandoma sakyti, kad Trišalėje taryboje svarstomi visai verslo bendruomenei aktualūs klausimai, tačiau ši Taryba jau seniai nebeatstovauja realaus verslo organizacijų spektro, mano Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. „Priimant sprendimus, darančius įtaką verslo aplinkai, būtina išplėsti Trišalėje taryboje verslą atstovaujančių organizacijų skaičių taip, kad jis atitiktų realią verslo savivaldos situaciją.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Europos Vadovų Tarybos Pirmininku Hermanu Van Rompuy ir Europos Komisijos Prezidentu José Manueliu Barroso pirmininkavo ES Trišalei tarybai.

Paskutiniame LR trišalės tarybos posėdyje nebuvo išvengta nostalgijos seniems laikams. Pasirodo, Tarybų Sąjungos centrinio planavimo komitetai labai aiškiai nustatydavo, kiek darbuotojas turi įmūryti plytų per valandą. Kilo arši diskusija: kodėl ir dabar ekspertai negalėtų nustatyti, kiek kvadratinių metrų valytojos turi išvalyti per valandą, ar su chronometru išmatuoti, kiek sagų gali įsiūti siuvėjos.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Prieš pirmadienio popietę vykusį Šiaulių miesto trišalės tarybos posėdį įvyko šios tarybos narių pasitarimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai.

Neseniai paskelbtame šių metų Pasaulio banko sudaromame Konkurencingumo reitinge Lietuva nukrito iš 45-tos į 48-tą vietą. Lietuvoje blogiausiai įvertinti „galimybė prisitraukti talentus“ (135 vieta), „galimybė išlaikyti talentus“ (130 vieta), „priėmimo ir atleidimo procedūrų sudėtingumas“ (130 vieta) ir „atleidimo iš darbo kaštai“ (111 vieta). Nenuostabu, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos darbdavių teigia, kad nesamdo naujų darbuotojų būtent dėl šių priežasčių (2012 m. „Investuok Liet...

Seimas, nepaisydamas aršaus ministro pirmininko, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus pasipriešinimo, pakeitė Darbo kodeksą ir nustatė, kad minimalią mėnesinę algą (MMA), nesusitarus Trišalei tarybai, gali nustatyti pats. Projektui pritarė 76, prieš buvo 10, susilaikė 20 parlamentarų.

Šią savaitę Seimas pradės svarstyti Darbo kodekso pataisas, kurios turėtų liberalizuoti darbo santykius. Kaip žinoma, nors pataisos ilgai buvo svarstomos Trišalėje taryboje, sutarimo dėl kai kurių siūlymų taip ir nebuvo pasiekta. Nepaisant to, Vyriausybė nusprendė teikti jas Seimui svarstyti. Todėl Lietuvos profesinių sąjungų koordinacinis centras pirmadienį politikus, Vyriausybės narius ir šalies profesinių sąjungų atstovus pakvietė į viešą diskusiją. (Papildyta 16:44 val.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius tvirtina, kad konservatorių Vyriausybė sužlugdė Trišalės tarybos veiklą, tad akivaizdu, kad pasukome ne tuo keliu, kuriuo eina kitos Europos valstybės, ypač Skandinavijos šalys, „apie kurias tiek gieda konservatorių Vyriausybės vadovas“. Pasak socialdemokrato, Skandinavijos šalyse elgiamasi atvirkščiai – Trišalės tarybos veikla ir derybos yra itin reikšmingos, į jas atsižvelgiama, tuo tarpu Lietuvos Ministras Pirmininkas nesugeba ar nenori vystyti ...

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Penktadienį prieštaraudamos Vyriausybės siūlomam darbo santykių liberalizavimui bei tam, kad mainais už lankstesnius darbo santykius valdžia žada netolimoje ateityje dar 50 litų ( iki 850 litų nuo šių metų liepos ir iki 900 – nuo kitų metų sausio) kilstelėti minimalią mėnesinę algą (MMA), profesinės sąjungos pradėjo tęstines protesto akcijas. „Mes sutarėme su verslu, kad minimali mėnesio alga nuo liepos 1 d. turėtų būti 900 Lt.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Antradienį Trišalėje taryboje svarstytas Vyriausybės pasiūlymas nuo liepos 1 dienos 50 litų padidinti minimalią mėnesio algą (MMA). Profsąjungos ir darbdaviai sutarė, kad MMA būtų keliama iki 900 litų, bet Vyriausybė sako, kad šiuo metu yra galimybės MMA didinti iki 850 litų. Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų (arba 670 litų, atskaičius mokesčius). Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008-aisiais.

Lietuvos profesinių sąjungų atstovai, praėjusios  savaitės pabaigoje Vilniuje surengę protesto akciją paskelbė esantys nepatenkinti besiklostančia situacija ir nepasirašysiantys Trišalės tarybos susitarimo su socialiniais partneriais – darbdaviais ir Vyriausybe 2012 metams. Pasidalinti mintimis dėl dviejų, labiausiai kaitinančių aistras aspektų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo ir darbo santykių  liberalizavimo – „Balsas.

Valdžia su darbdaviais ir profesinėmis sąjungomis vėl nesusitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo. Trišalė taryba, kurią sudaro darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė, dar prieš metus kalbėjo, kad minimaliąją mėnesinę algą (MMA) būtų galima didinti 100 Lt nuo šių metų liepos. Mažųjų įmonių savininkai tam nepritarė, o Vyriausybė atėjus vasarai prakalbo, kad MMA didinimas biudžetui gali kainuoti 100 mln. Lt.

Antradienį  Vyriausybės rūmuose vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas susitarimas dėl esminių socialinių ir ekonominių klausimų. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus teigimu, dialogas tarp socialinių partnerių vyksta konstruktyviai. „Trišalės tarybos diskusijos, nors ir karštos, yra konstruktyvios. Iš esmės sutarta dėl pirmųjų dviejų susitarimo dalių, kuriose kalbama apie makroekonominio šalies stabilumo užtikrinimą bei bedarbystės mažinimą.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Profesines sąjungas piktina Liberalų sąjūdžio partijos priešiškumas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo.  Protestuodamos dėl  tokios politinės partijos pozicijos,   gegužės 17 d., 12 valandą, profsąjungos surengs  piketus prie ministerijų, kurioms vadovauja Liberalų sąjūdžio atstovai, rašoma pranešime spaudai.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Nacionalinio susitarimo dalyviai iš esmės palaiko Vyriausybės ketinimus įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, prekiaujančiose maisto produktais. Kai kurios verslo asociacijos siūlė Vyriausybei nesustoti bei imtis tolesnių ryžtingų sprendimų, įvedant kasos aparatus ir kitomis prekėmis prekiaujantiems turgaus prekeiviams.

Kauno miesto savivaldybės, Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos bei Kaune veikiančių profesinių sąjungų atstovai savivaldybėje pasirašė tolesnio trišalio bendradarbiavimo sutartį 2010-2011 metams.