tremtis

Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo skelbtas akademikais įvardytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėginimas deramai pagerbti Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio atminimą.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Gegužės pabaigoje Vyriausybė patvirtino atnaujintą komisiją dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo. Jai pavesta iki liepos 1 d. parengti Lietuvos derybines nuostatas ir veiksmų planą siekiant atlyginimo už Sovietų Sąjungos okupacijos padarytą žalą. Apie tai, ką galime įvertinti pinigais ir ko negalime, bei tai, ko mes siekiame, Balsas.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Šiųmetės 13-tosios Vilniaus knygų mugės garbės viešnia buvo Rūta Šepetys, parašiusi knygą apie tremtį „Tarp pilkų debesų“ („Between Shades of Gray“, Philomel Books, New York, 2011), kuri jau išversta į 29 pasaulio kalbas. Tenesio valstijoje gyvenanti autorė į Vilnių atvyko kartu su savo redaktore Tamra Tuller.

Trėmimai. Apie nacių, o ypač sovietų, valdžios vykdytus trėmimus esame girdėję kiekvienas. Parašyta ne viena istorinė knyga, vadovėlis, pasakojantis apie nacių vykdytą Holokaustą, Sovietų Sąjungos organizuotus masinius gyventojų (taip pat ir lietuvių) trėmimus į lagerius ir koncentracijos stovyklas. Tačiau  ne visa istorinė realybė yra išsamiai ištyrinėta ir aprašyta, ne apie visas vykdytas represijas žinome. Viena iš nutylimų temų – tai liuteronų tremtis.

Šeštadienį minimos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko ir vieno iš karinės rezistencijos vadų pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 110-osios gimimo metinės. Kauno įgulos karininkų ramovėje vyksiančiame minėjime bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, nešamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo, prisiminimais pasidalins J. Vitkaus-Kazimieraičio anūkas Linas Vitkus. J. Vitkus gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Ketūnų kaime, ūkininko šeimoje.

Garsi ekonomistė, dr. A. Maldeikienė pasipiktino ne mažiau žymaus dizainerio J. Statkevičiaus pasisakymais apie „Snorą“. Docentė J. Statkevičių savo socialiniame tinklapyje pavadino puspročiu, nes pastarasis banko bankrotą prilygino tremčiai į Sibirą. Pastebėjimus apie banką J. Statkevičius buvo išsakęs viešoje erdvėje. „Mano tėvas, senelis, dėdės, tetos, visa didelė šeima metų metus badavo, šalo lediniame vandenyne, Kazachstano šachtose, kad šitas pusprotis šitaip iš tautos tyčiotųsi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė lietuvių moterų tremties vietoje – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageryje atidengė atminimo akmenį. Po ceremonijos Kazachstane su oficialiu vizitu viešinti Prezidentė susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene. D. Grybauskaitė pabrėžė, jog istorinė atmintis, tremtyje kentėjusių ir žuvusių žmonių likimai – patriotiškumo, tautos vienybės ir taurumo pamoka, kurią privalome perduoti ateities kartoms.

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.

Dubysos slėnyje Ariogaloje šeštadienį buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimos rinksis į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Kiekvieną rugpjūtį gražią šventę rengia Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS). Joje dalyvaus ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri šį susitikimą pavadino puikia proga pagerbti tremtinius, už Lietuvos laisvę kentėjusius ir kovojusius žmones, kurie net nežmoniškiausiomis sąlygomis sugebėjo išsaugoti moralines ir ...

Krymo teismas sankcionavo Ukrainos saugumo tarnybos sprendimą deportuoti buvusį Krymo autonominės respublikos vadovą ir uždrausti jam penkerius metus grįžti į Ukrainą, praneša „RIA Novosti“. Jurijus Meškovas buvo Krymo prezidentas nuo 1994 iki 1995 metų. Liepos 7 dieną jis ragino Krymo gyventojus surengti referendumą dėl nepriklausomybės nuo Kijevo. Rusijos pilietis J. Meškovas taip pat ragino žmones imtis ginklų ir išsikovoti laisvę. Liepos 13-ąją jis buvo deportuotas į Rusiją.

Birželio 24 dieną (1989 m.) prie Alytaus 2-osios vidurinės mokyklos (dabar – Adolfo Ramanausko – Vanago gimnazija) atidengtas paminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui. Jis - pedagogas, vadovėlių autorius, 1886-10-18 gimė Simno valsčiaus Krokininkų kaime, 1972-02-16 mirė Alytuje. K. Klimavičius apibūdinamas kaip „laisvamanis, matematikas, kelių aritmetikos vadovėlių autorius", seminarijai vadovavęs sudėtingomis okupacinio režimo sąlygomis.

Lietuvių kilmės amerikietės Rūtos Šepetys knyga „Tarp pilkų debesų“ („Between Shades of Gray“) Jungtinėse Valstijose tapo bestseleriu. Knyga pasakoja apie paauglę Liną, kuri 1941-aisiais buvo ištremta į Sibirą. Knygos autorė prasitaria, kad prieš spausdinant knygą leidėjai jos prašė sušvelninti aprašytą brutalumą, nes, anot leidėjų, skaitytojai nesugebės priimti tokios medžiagos.

82 metų tytuvėniškis Vaclovas Vytautas Šimulis, penkerius metus kalėjęs Vorkutos lageryje, šiandien, tikriausiai, nesidžiaugtų ilgu savo amžiumi, jeigu ne bendraklasis Mečislovas Paulauskas. Jis atidavė draugui savo pasą, mokslo pažymėjimą, karinį bilietą ir netgi charakteristiką. KGB persekiojamas Vaclovas pustrečių metų gyveno svetima pavarde. Taip išvengė mirties miške arba lageryje.

Šiandien Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną, masinių trėmimų 70-metį. Kaunietė gidė Irena Valaitytė-Špakauskienė, įveikusi tremties prie ledjūrio baisumus, apie juos pasakoja ir ekskursantams iš Vakarų šalių. Neužmirštama siaubo naktis Kai 1941 m. birželio 14-osios naktį kažkas pasibeldė į Valaičių namelio duris, šeimos galva, buvęs Lietuvos karininkas, iššoko pro trobos langą į sodą.

1941 m. birželio 14 -ąją iš Lietuvos į Sibirą iškeliavo pirmieji 17 ešelonų su tremtiniais. Tarp jų daugiausiai buvo politinio, karinio ir ūkinio Lietuvos elito atstovų. Istorikai teigia, kad šios represijos buvo nukreiptos ne į pavienių žmonių, o į šeimų naikinimą. Sunaikinus ištisas šeimas, turėjo išnykti ir dešimtmečiais kaupta jų patirtis, visuomeninė-kultūrinė įtaka. Daug metų jau prabėgo nuo tų skaudžių okupantų savivalės, nusikaltimų mūsų tautai įvykių, tačiau pamiršti jų nevalia.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Lygiai prieš 70 metų, 1941 metų birželio 14-ąją, Šiaulių geležinkelio stotyje į tremtinių vagoną buvo įsodinta kurtuvėniškių Baltučių šeima: motina su trimis mažamečiais vaikais. Vyriausiam Romualdui buvo aštuoneri. Kai po septynių dešimtmečių vyras į rankas paima tremtyje išsaugotą tėvo smuiką, ašaros nevalingai rieda skruostais. Smuiko melodijose liko dvi tremtys, jose pranykusi vaikystė ir jaunystė. Tėvo daina Šiauliečio R. Baltučio sesers Aldonos sodas kvepia pinavijomis.

2010 metų birželio 15-tą dieną LR Seimas pirmą kartą per  20-šimt nepriklausomybės metų išdrįso oficialiai paminėti skaudžiausią XX amžiaus Lietuvos istorijos datą - sovietinės okupacijos dienos 70-šimtmetį.   To nebuvo padaryta net per tokias apvalias datas kaip okupacijos dienos 50-dešimtmetis ar  60-dešimtmetis.

Buvęs prezidentas Manuelis Zelaya šeštadienį sugrįžo į Hondūrą. Po karinio perversmo šalyje M. Zelaya dvejus metus gyveno tremtyje. Hondūro armija pagal teismo įsakymą ir palaikoma kongreso 2009-aisiais ištrėmė kairiesiems priklausantį M. Selają iš šalies. Prezidentas buvo nušalintas ir ištremtas, nes jis inicijavo referendumą, opozicijos manymu, pailginsiantį jo kadenciją. Pasaulis parmerkė M. Selajos ištrėmimą kaip nedemokratišką veiksmą.

„Išmetė mus visus ant ledinio kranto. Iš vienos pusės Laptevų jūra, iš kitos – Lena, visur – tundra. Iškasė duobę, vaikus ten sumetė. Rytą pusė vaikų buvo nebegyvi. Prieš mirtį mama prasitarė meldusi Dievo, kad jis mane pasiimtų“, – sako Regina Burbaitė–Trofimenko, gimusi tremtyje ir dabar Jakutijoje gyvenanti lietuvė.

„Šį vakarą mes esame čia, nes mums rūpi tie, kurie amžiams pasiliko Sibiro žemėse, tačiau yra gyvi mūsų širdyse“, – šeštadienio vakarą paramos akcijos–koncerto „Misija Sibiras'11“ metu į tiesioginės transliacijos žiūrovus kreipėsi renginio vedėjai Vytautas Juozapaitis ir Neringa Skrudupaitė. Porą valandų trukusio koncerto metu būsimoms projekto „Misija Sibiras'11“ ekspedicijoms Lietuvos televizijos žiūrovai paaukojo per 60 000 litų.

Kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas šiandien baigiantis energetikos ministras Arvydas Sekmokas neskubės grįžti atgal į Vilnių. Jis jau kraunasi lagaminus į Braziliją. Ko? To niekas negali paaiškinti. Į spalvingais karnavalais garsėjantį Brazilijos didmiestį Rio de Žaneirą A. Sekmokas ir jį lydinti Energetikos ministerijos pareigūnų delegacija šiandien turėtų patraukti tiesiai iš JAV. Tačiau ministro ir jo svitos kelionė prilygsta valstybės paslapčiai.

Nors premjeras Andrius Kubilius nesiliauja kalbėti apie šalies ekonomikos kopimą iš duobės, tauta mano kitaip. Vakar Statistikos departamentas paskelbė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų yra tos nuomonės, jog ekonominė situacija šiemet tik blogėjo, o 41 proc. mano, kad ekonomika neatsigaus ir kitąmet. Diduma žmonių nieko gero nesitiki iš gyvenimo ir 2011-aisiais. Net 85 proc. apklaustųjų mano, kad jų namų ūkio finansinė padėtis tik pablogės arba geriausiu atveju nesikeis.

Gimė jis 1935 m. Kaišiadorių r., prie Darsūniškio miestelio, gimtajame Astragų vienkiemyje, ūkininkų šeimoje. Turėjo dar brolį ir seserį. Tėvas buvo politinis kalinys, 1949 m. jį teisė karinis tribunolas. Nuteisė 35 metams ir išvežė į Karagandos Spasko lagerį. Ten buvo 12 tūkst. politinių kalinių. Lageryje tapo II gr. invalidu. 1951 m. spalio 2 d. penkiolikos metų J.V.Koklevičių ištrėmė su mama ir sesute.

Akmenės rajone pakelės sodybos švarios, kaip šventorius, žydi gėlės, parduotuvės pilnos žmonių ir prekių. Rodos nieko netrūksta... Kol iš pačių gyventojų sužinome apie atsinaujinusią žaizdą: iš čia, netekę medikų pagalbos, bėga senieji gyventojai, o į jų nupigusius butus vėl atvažiuoja nusigyvenę vargetos iš sostinės ir kitų miestų. Vaikai čia atveža į tremtį savo tėvus. „Greitai Lietuvoje liks trys keturi miestai, o tarp jų — dykynės.

  Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje nusikaltimų žmogiškumui – dešimties šeimų ištrėmimu iš okupuotos Lietuvos į SSRS teritoriją – kaltinamas 85 metų vilnietis M. K. Tyrimo duomenimis, M. K., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyviniu įgaliotiniu, 1947–1949 m. ir 1952 m. vykdė Šakių ir Raseinių rajono savivaldybių teritorijose gyvenusių civilių asmenų, tarp jų ir m...

Prienų rajono apylinkės prokuratūra Kauno apygardos teismui perdavė asmens, ištrėmusio nekaltus žmones, baudžiamąją bylą. Surinkus reikiamus įrodymus, išanalizavus ir nustačius faktines 1951 m. spalio 2 d. civilių gyventojų trėmimo iš okupuotos Lietuvos į SSRS teritoriją aplinkybes, baudžiamojon atsakomybėn patrauktas buvęs Lietuvos SSRS Kauno srities valdybos Kazlų Rūdos rajono milicijos skyriaus apylinkės įgaliotinis – dabar 82 metų.

„Prasmingos misijos dalyviai parvežė Lietuvai vertingą turtą – savo įspūdžius, patyrimą ir žinias, autentiškai papildančias mūsų skaudžios atminties istoriją. Tačiau svarbiausia, kad tai buvo jų asmeninė iniciatyva, kurios sklaida liudija apie stiprėjančią jaunų žmonių pilietinę ir politinę  brandą“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sveikindamas  į Vilnių  grįžusius „Misijos Sibiras“ dalyvius.

"Jakutijos pelkių jurtoje tarp susigrūdusių šešiasdešimties miegančių mirtininkų žmogui buvo skirta 31 centimetro pločio guolis. Bet jeigu be duonos ilgai pagyvensi Stalino saulės švitinamas, lengvai išsiteksi", - ironizavo Mykolas Proškinas, su šeima patekęs į 1941 metų birželio 14-osios tremties ešeloną. Gimėte 1931-ųjų gruodžio 17 dieną. Kur ir kaip prabėgo jūsų vaikystė? Padegimės kaime netoli Barstyčių tėvai turėjo 40 hektarų žemės, augome šeši vaikai.

Sausio 29 dieną, penktadienį, 15 val. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius)  įvyks tarptautinio edukacinio projekto „Sielvarto stotys“ pristatymas. Jo metu dirbtuvių dalyviai pasidalins mintimis apie projektą ir supažindins su būsimų meno objektų idėjomis.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga pagerbs pernai mirusio vieno iš savo narių fotomenininko ir keliautojo, kino operatoriaus Jono Kazlausko atminimą. Trečiadienį (02.05) sostinės "Prospekto" galerijoje atidaroma šio autoriaus fotografijų retrospektyvinė paroda. J. Kazlauskas (1941-2002) daugelio atmintyje išliko kaip aistringas keliautojas. Jo nebaugino kelionių sunkumai ir pavojai. Būdamas vos šešerių, J. Kazlauskas kartu su šeima buvo ištremtas į Sibirą, tolimą Irkutsko kraštą.