transliacija

Iki šiol pakankamai laisvai gyvenusi Estija imasi griežtų priemonių koronavirusui sustabdyti. Šalies valdžia sako, kad padėtis ligoninės artėja prie kritinės ribos, todėl šalis užsidaro. Tuo tarpu Nyderlandai leido kontaktines paslaugas, tad atsidaro kirpyklos, masažų salonai. Tačiau patenkinti dėl to ne visi. Netrukus išvysite kodėl pyksta Nyderlandų sekso darbuotojos. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Čekijoje nevaldomai plintant koronavirusui, šalis ir vėl grįžo prie griežto karantino. Be to, Čekija svarsto pasekti Slovakijos pavyzdžiu, kuri patvirtino rusišką vakciną ir ketina pradėti skiepijimą ja po dviejų savaičių. 500 patikros postų ir 30 tūkstančių policininkų bei karių judėjimo ribojimams prižiūrėti. Čekijai pralaimint kovą su koronavirusu, šalyje vėl įsigaliojo itin griežtas karantinas.

Jungtinė Karalystė jau paskiepijo daugiau nei 20 milijonų žmonių ir pirmą kartą per šešis mėnesius nustatė mažiausią paros užsikrėtusiųjų skaičių. Tuo metu Izraelyje pareigūnams teko vaikyti pavasario šventę Purimą paminėti nusprendusius žydus, o olandai Amsterdame priešinosi komendanto valandai. Dalis olandų nenori laikytis koronaviruso suvaržymų ir dėl to protestuoja sostinėje Amsterdame.

Vokietija, Italija, Austrija ir Bulgarija skelbia, kad šių šalių piliečiai masiškai atsisako atsisakė skiepytis „AstraZeneca“ vakcina.  Koronavirusu persirgęs Prancūzijos prezidentas per nuotolinę Europos vadovų tarybą bando didinti pasitikėjimą šia vakcina. O štai 94-erių karalienė Elžbieta II, paskiepyta pirmąja vakcinos doze, viešai dalinasi savo patirtimi.  Londonas skelbia, kad pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti daugiau nei 18 ir 67 milijonų britų.

Apie suvaržymus praneša Graikija, Suomija ir net Švedija. Pastarosios politikai bando užbėgti trečiajai viruso bangai už akių. Tuo metu Izraelis – priešingai – jau kalba apie visišką ekonomikos atvėrimą. Nuo kovo 8-osios griežtas trijų savaičių karantinas įsigalios ir Suomijoje. Vyresniųjų klasių moksleiviai mokysis nuotoliniu būdu, bus draudžiami daugiau kaip šešių žmonių susibūrimai. Zonose, kur virusas plinta greičiausiai, duris užvers restoranai.

Karantinas Lietuvoje pratęstas iki kovo pabaigos, įvedami pakeitimai dėl kaukių ir judėjimo Karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki kovo 31 dienos imtinai. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė ministrų kabinetas. Kartu nuspręsta atsisakyti apsauginių kaukių atvirose erdvėse ir švelninti gyventojų judėjimo ribojimą. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, ekspertų taryba vienbalsiai siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną. Pasak ekspertų, nerimą kelia nemažėjantys naujų koronaviruso atvejų skaičiai ir vis didėjantis gyventojų judėjimas. Žmonės nepaisydami apribojimų važiuoja pas artimuosius, lanko gimines ir draugus. O tuo metu šalyje įsiplieskia nauji koronaviruso židiniai. Kojų dar nespėję apšilti smulkieji verslininkai baiminasi, kad ir vėl teks užsidaryti.

Besitraukianti žiema atnešė ne tik džiaugsmo belaukiantiems pavasario. Prasidėjus atlydžiui, tačiau naktimis vis dar šąla, tad daugėja paslydusių ir traumas patyrusių žmonių. Dauguma žmonių traumas patyrė eidami į darbą ir paslydę. Daugiausia riešo ir čiurnos traumų. Pasak medikų, žmonės patyrė sudėtingus lūžius. Kai kuriems prireikė ne tik gipso, bet ir rimtos operacijos. Gydytojai sako, kad vos spėja suktis.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Jungtines Valstijas šią savaitę užgriuvus rekordinei žiemos audrai, Teksaso valstija išgyvena tikrą košmarą. Milijonai žmonių čia trečią dieną be šilumos, elektros, o dabar ėmė trūkti ir geriamo vandens. Tačiau Teksase nuo beprecedenčių šalčių kenčia ne tik žmonės. Iš Meksikos įlankos savanoriai traukia tūkstančius sušalusių vėžlių. Nuo šalčio sprogę ir namus užyplę vamzdžiai, dingusi elektra ir jokio šildymo – taip paskutines kelias dienas atrodo milijonų Teksaso gyventojų realybė.

Vengrai didina skiepijimo apsukas. Priešingai nei likusi Europos Sąjunga, ši šalis savo gyventojus skiepija Rusiška „Sputnik V“ vakcina, o šiandien čia atgabenta ir daugiau nei pusė milijono dozių kiniškos „Sinopharm“ vakcinos. Per ateinančius keturis mėnesius Vengriją iš viso pasieks 5 milijonai šios vakcinos dozių. Pasak šalies premjero, 10 milijonų gyventojų turinčiai šaliai, tai leis gerokai aplenkti kitas Europos šalis.

Bandant užkirsti kelią naujoms koronaviruso atmainoms patekti į Didžiąją Britanija, šalyje įvesta nauja atvykimo tvarka.  Iš daugiau nei 30-ties Pietų Amerikos, Afrikos ir Europos šalių atvykstantys žmonės – 10 dienų privalės praleisti specialiuose karantino viešbučiuose, o už viešnagę susimokėti. Heathrow oro uosto esantis specialus karantinoviešbutis jau laukia pirmųjų atvykėlių.

Milžiniška avarija Teksase. Greitkelyje susidūrė daugiau nei 130 automobilių. Mažiausiai šešių gyvybių pareikalavusios masinės avarijos priežastis – plikledis. Tokios avarijos Teksase iki šiol dar nėra buvę. Apie 6 valandą ryto vietos laiku greitkelyje susidūrė net 133 automobiliai. Matyti, kad lengvąsias mašinas sunkvežimiai tiesiog sutraiškė. Į nelaimės vietą atskubėję gelbėtojai darbavosi kelias valandas, kad išvaduotų prispaustus žmones. Tačiau išgelbėti pavyko ne visus.

Šiaulių kriminalistams įkliuvo trys narkotikų augintojai. Bandydami išvengti teisėsaugininkų dėmesio kanapes jie augino Zarasų rajone. Veikiausiai kanapes čia narkotikų platintojai pradėjo auginti dar tada, kai niekas nė negalvojo apie karantiną ir judėjimo tarp rajonų suvaržymus. Visi trys sulaikytieji yra šiauliečiai. Kanapes už kelių šimtų kilometrų jie augino norėdami išvengti teisėsaugininkų vizito.

Trumpo apkaltos posėdyje aršios, net keturias valandas trukusios diskusijos – tęsti teismą prieš jį, ar ne. Prieš apsispręsdami, 100 senatorių dar kartą peržiūrėjo Kapitolijaus šturmo vaizdus,taip pat išklausė susigraudinusius kolegas. Visgi nuspręsta – apkalta tęsis. Donaldo Trumpo apkaltos teismas Senate prasideda nuo apkaltą inicijavusių demokratų pateikto 10 minučių vaizdo įrašo.

Demokratai pasiekė savo – Senate prasidėjo Donaldo Trumpo apkalta. Į istoriją jis įsirašys kaip pirmasis prezidentas, kuriam teismas inicijuojamas antrą kartą, tačiau vargu ar D. Trumpui teks atsakyti už neva paties pakurstytą Kapitolijaus šturmą. Apkaltą jam remia per mažai respublikonų. Jungtinėse Valstijose prasidėjo istorinis – jau antras – apkaltos procesas prieš buvusį prezidentą Donaldą Trumpą.

Šaltis ir sniegas kausto ne tik Lietuvą, bet ir Jungtinę Karalystę. O štai Nyderlandai su tokia žiema susiduria pirmą kartą per dešimtmetį. Tuo metu Vokietijoje vien vakar dėl slidžių kelių įvyko per 200-us avarijų. Nors ir karantinas, Anglijos gyventojai skuba džiaugtis retu svečiu – sniegu. Nuo kalnelių su čiuožynėmis leidžiasi ir maži, ir dideli. Į parkus britai patraukė po to, kai dalį rytų Anglijos vietovių nuklojo 14 centimetrų sniego sluoksnis. Sniego debesis čia atnešė audra Darcy.

Antradienį nelaisvėn pasiųstas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas šiandien vėl stojo prieš teismą – dar vienoje prieš jį sukurptoje byloje. O tuo pat metu pas Rusijos užsienio reikalų ministrą vizito atvyko Europos Sąjungos diplomatijos vadovas. Žadėjo Kremliui perduoti aiškių žinių, o teišreiškė susirūpinimą.

Britanija skelbia, kad visame pasaulyje jau fiksuoti 4000 koronaviruso atmainų. Tuo metu šalims svarstant ar skiepyti vyresnius žmones britiška AstraZeneca vakcina, kita kompanija – „Pfizer“ skelbia, kad net ir viena jos vakcinos dozė suteikia 90 proc. imunitetą nuo koronaviruso. Pasaulis ieško ir vis įdomesnių būdų kovoti su pandemija. Vokiečių veterinarai išmokė šunis aptikti COVID pauosčius pacientų seiles.

Britų kompanija „GlaxoSmithKline“ kartu su vokiečių biotechnologais „CureVac“ šiandien paskelbė planus bendrai kurti naujos kartos vakciną, kuri pasaulį apsaugos nuo koronaviruso mutacijų. Pirmos kartos vakcinos dėl plintančių atmainų greitai gali būti nebeefektyvios, todėl jau pats laikas kurti antros kartos daugiavalentę vakciną. Britai ir vokiečiai tikisi tokią vakciną pasauliui pasiūlyti jau kitais metais.

Amerikos Rytų pakrantę užgriuvo milžiniška sniego audra: Niujorkas užverstas storu sniego sluoksniu, kuris jei ir toliau taip drėbs – gali tapti rekordiniu. Deja dėl žiemiško oro rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje stringa vakcinavimas, atšaukiami skrydžiai, nejuda viešasis transportas. O kitoje Žemės pusėje – Australijoje – namus pleškina nevaldomas krūmynų gaisras. Smarkus vėjas ir daugiau nei 30°C karštis –pragaištingas derinys.

Islandija skelbia jau pradėjusi savo gyventojams dalinti vakcinavimo sertifikatus. Skaitmeninį skiepijimo pasą esą jau gavo keli tūkstančiai antra vakcinos doze paskiepytų islandų. Tikimasi, kad tai padės jiems laisviau keliauti po Šengeno erdvę. Beje aiškėja, kad ne tik ES, bet ir Amerika susiduria su vakcinų tiekimo problemomis.

Vakar Madrido, o šiandien jau ir Barselonos ligoninės skelbia, kad stabdo gyventojų vakcinavimą nuo koronaviruso. Tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“ vakcinos siuntos čia vėluoja, tad vien Katalonijoje 10 000 regiono gyventojų negali gauti antro skiepo. Skaičiuojama, kad dabartiniais tempais iki vasaros skiepus suleisti pavyks ne daugiau kaip 14-kai procentų šalies gyventojų, nors iki rudens planuota vakcinuoti trims iš keturių ispanų.

Europoje įsisiūbuoja kova dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėšti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Ispanijos per dvi savaites koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius patrigubėjo. Vien vakar virusas nusinešė beveik 500 gyvybių.

Farmacijos milžinė „AstraZeneca“, kuri netikėtai paskelbė, kad pirmą šių metų ketvirtį Europos Sąjungai galės pristatyti tik 40 procentų žadėtos vakcinos, ėmė gintis prieš  įpykusį Briuselį. Europos Komisija sako, kad investavo milijardus į vakcinos kūrimą, tad tikisi grąžos, tačiau Britų ir Švedų įmonė, atkerta, neva sutartyje nieko konkretaus įsipareigojusi nėra.

Į Jungtinių Valstijų senatą šiandien atkeliavo D. Trumpo apkaltos straipsnis, kuris atvėrė kelią demokratams pradėti jo teismą. Tai pirmas kartas, kai kadenciją baigęs prezidentas turės stoti prieš apkaltos teismą. Prezidentas Joe Bidenas vos tapęs prezidentu pasirašė net 17-ka įsakų atšaukiančių įvairius pirmtako D. Trumpo sprendimus, tačiau apsukų nemažina ir toliau. Naujausias prezidento sprendimas – šalies kariuomenėje vėl leisti tarnauti translyčiams asmenims.

Nyderlanduose, tūkstančiai žmonių susirėmė su policija dėl koronaviruso įvestos komendanto valandos. Įpykę žmonės daužė parduotuvių vitrinas, akmenimis apmėtė ligonines ir padegė testavimo nuo koronaviruso punktą. Tuo tarpu pasaulyje dėl plintančių naujų koronaviruso atmainų vėl stiprėja kelionių suvaržymai. Izraelis savaitei nutraukė visus skrydžius, atvkystančių žmonių tvarką griežtina ir kitos šalys.

Europos Sąjunga ragina žmones atsisakyti nebūtinų kelionių ir tvirtina, kad imsis kelionių suvaržymų, jei žmonės nebus sąmoningi. Kovą su koronavirusu griežtina ir naujasis prezidentas Joe Bidenas – atvykstantiems į Ameriką teks izoliuotis, viešajame transporte kaukės taps privalomos. O štai Prancūzija skiepija Nobelio premijos laureatus ir tikisi, kad jų pavyzdžiu paseks daugiau prancūzų.

Trečiadienį iškilmingai prisiekusio naujojo Amerikos prezidento Joe Bideno kadencijos pradžia – ir su fejerverkais, ir nesusipratimais, ir smurtu gatvėse. Toli gražu ne visi amerikiečiai vakar sveikino demokratų prezidentą. Bidenas žengęs į Baltuosius rūmus ten rado ir Donaldo Trumpo jam paliktą laišką, ir šūsnį parengtų įsakymų, kuriuos pasirašęs Bidenas atšaukė Trumpo pradėtą sienos statybą su Meksika.

O ką prezidento Trumpo kadencija atnešė Lietuvai ir kaip paveikė dvišalius santykius? Ekspertai teigia, kad labiausiai Trumpo valdymo laikotarpiu sustiprėjo karinis bendradarbiavimas. Visgi ekspresyvus Jungtinių Valstijų vadovas garsėjo nenuspėjamais pareiškimais. Buvęs užsienio reikalų ministras Linkevičius pasakoja, kad į politiką Trumpas žiūrėjo kaip į verslą. Ir – vargu ar žino, kur yra Lietuva.

Portugalija fiksuoja mirčių antirekordus ir sako, kad šalies medicinos sistema parklupdyta, o Prancūzijoje į ligonines patenka vis daugiau koronavirusu. Prancūzijos sveikatos ministras sako, kad pastarųjų dienų skaičiai kelia nerimą. Ligoninėse beveik 26 tūkstančiai koromaviruso pacientų. Tai didžiausias skaičius nuo gruodžio 8-osios, o intensyviosios terapijos skyriuose pacientų vis daugėja jau devintą dieną iš eilės.

Nors savaitgalį prognozuojami šalčiai iki – 28, lietuviai sako, kad šalčių yra išsiilgę ir nosies kišti į lauką nebijo. Tuo tarpu medikai jau nsuiteikę, kad po savaitgalio sulauks žmonių antplūdžio ir perspėja lauke neužsibūti, mat jau dabar daugėja nušalusių. Gydytojai sako, kad žmonės ypač turėtų atkreipti dėmesį į savo aprangą. Dėvėti vilnonę ar kailinę kepurę, rinktis natūralaus pluošto audinius arba termo rūbus, avėti batus storu padu-taip geriausiai apsaugosime kojas nuo šalčio.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių šiandien nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose.  Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi ar vakcina nesugadinta.

Pasauliui jau metus kovojant su koronavirusu, apie jį sužinome vis daugiau įdomybių. Štai Italijos tyrėjai išsiaiškino, kad jų šalyje koronavirusu jauna moteris sirgo dar 2019-ųjų lapkritį. O Amerikoje pirmą kartą fiksuotas didžiųjų beždžionių užsikrėtimas koronavirusu nuo žmonių.

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai Kinija paskelbė apie pirmą oficialią pasaulio koronaviruso auką. O šiandien virusas vien oficialiai pražudė kone du milijonus žmonių visame pasaulyje ir kova tęsiasi. Britanijoje šiandien pradeda darbą masinės žmonių vakcinacijos punktai, o skiepytis nuo viruso pasaulio žmones ragina net Popiežius Pranciškus. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Po vakarykščio maištu virtusio protesto Kapitolijuje, Vašingtono policija ir FTB pradėjo rinkti informaciją apie pagrindinius rūmų šturmo dalyvius ir jų vedlius, kad galėtų patraukti juos atsakomybėn. Ir panašu, kad šį kartą teisėsauga gali džiaugtis tuo, kad dauguma Trumpo rėmėjų nedėvėjo kaukių. O prie to dar patys aktyviai filmavo ar net gyvai transliavo šturmą, tad pasaulis ir teisėsauga juos pamatė visame gražume.

Vakare Vilniuje remontuojamame gatvėje dėl nesutvarkytos duobės įvyko avarija: priverstas stabdyti „Audi“ vairuotojas rėžėsi į stulpą. O dieną pasnigus pasipylė avarijos: slidžiuose keliuose automobiliai daužėsi į atitvarus, stulpus. Į stulpą Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, rėžėsi „Audi“. Avarija įvyko ties Ozo gatvės viaduku remontuojamas kolektorius, judri gatvė susiaurėjusi iki vos vienos eismo juostos.

Europos Vaistų agentūra masiniam naudojimui šiandien patvirtino antrąją vakciną. Amerikiečių kompanijos „Moderna“ skiepai po Europos šalis turėtų būti pradėti skirstyti nedelsiant. Tačiau, regis, ne visos Europos Sąjugos šalys skuba vakcinuotis. Praėjus beveik dviem savaitėm nuo masinio skiepijimo pradžios tik šiandien skiepyti gyventojus pradėjo Nyderlandai. Tuo metu Pietų Afrikoje auga nerimas dėl naujos koronaviruso atmainos. Mokslininkai mano, kad ji gali būti atspari vakcinoms.

Nors šiomis dienomis užsikrėtimų koronavirusu mažiau, premjerė Šimonytė apie karantino švelninimą kol kas nekalba – dėl to tarsis tik sausio 17-ąją. Tuo tarpu nepriklausomi ekspertai vyriausybei jau pateikė keturis karantino švelninimo scenarijus. Tačiau net ir mokslininkų prognozės miglotos – laisviau gyvensime tikriausiai tik vasarą. Beje, ekspertai atkreipia dėmesį į vienišus žmones ir jau dabar siūlo valdžiai leisti jiems bendrauti su kitu namų ūkiu.

Į Lietuvą atkeliavo trečioji vakcinos nuo koronaviruso partija. Skaičiuojama, kad atgabentos 20475 vakcinos dozės. Jau rytoj naujai atvežta vakcina pasieks ir pagrindines šalies ligonines. Tiesa, nors sveikatos apsaugos ministerija žino, kad skiepai į Lietuvą bus gabenami kiekvieną savaitę visus tris mėnesius, tačiau konkrečių vakcinos skaičių neatskleidžia ir kalba apie komercinę paslaptį.

Didžioji Britanija patvirtino antrą vakciną nuo koronaviruso ir leido ją naudoti. Pasak šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono, Oksfordo universiteto ir farmacijos įmonės „AstraZeneca“ sukurtas preparatas ne kas kita, kaip Didžios Britanijos mokslininkų triumfas. Britai skaičiuoja, kad užsitikrino užtektinai vakcinos dozių visiems savo šalies gyventojams. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Europoje – antra vakcinavimo nuo koronaviruso diena. Skiepijasi ne tik medikai, bet ir politikai bei dvasiniai lyderiai. Sąrašas šalių, kuriose plinta nauja viruso atmaina, plečiasi. Naujausios apie jį pranešančios šalys – Kanada bei Pietų Korėja, kuri dar savaitei pratęsia skrydžių iš Jungtinės Karalystės draudimą. Japonija dar griežtesnė. Dėl gerokai greičiau plintančio, mutavusio viruso grėsmės šalis iki sausio pabaigos užsiveria Japonijoje gyventi teisės neturintiems asmenims.

Pasaulyje toliau nevaldomai plintant koronavirusui, didėja mokslininkų ir vakcinų gamintojų skausmas dėl naujojo Britanijoje aptikto koronaviruso varianto. Vokietija jau neabejoja jį turinti. Tuo metu Amerikoje išrinktasis prezidentas Joe Bidenas nuo koronaviruso pasiskiepijo tiesioginiame eteryje. Europos mokslininkai skuba tirti naują Britanijoje aptiktą koronaviruso variantą, kuris, kaip teigiama, plinta 70 proc. greičiau.

Lietuvoje smurtas prieš vaikus – vis dar opi problema, į kurią greitai ir jautriai reaguoja visuomenė. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos policija į tokius pranešimus taip pat reaguoja atidžiai. Antradienį naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė vaizdo įrašas, kuriame galima girdėti vaikų, prieš kuriuos galimai smurtaujama, verksmą.

Žinių vedimas, tikrai ne iš lengviausių užduočių, o tiesioginiame eteryje gali nutikti bet kas. Todėl vedėjai turi būti pasiruošę visiems netikėtumams. Antradienio vakarą TV3 Žinių vedėją Donatą Račaitę transliacijos metu ištiko netikėtumas: jai iškrito auskaras.  „Pranešant apie naujieną pajutau, kad kažkas nukrito ant kelių.Ir pirmoji mintis: atsisegė mikrofonas! Skaitydama žinią galvoje per sekundę turėjau sugalvoti, ką daryti, juk tikriausiai žiūrovai manęs negirdi, pagalvojau.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nacionalinis transliuotojas LRT Eurolygos transliacijoms skirtus pinigus galėjo panaudoti prasmingiau, taip pat jis teigia manantis, kad sandorio suma turėtų būti atskleista. „Bent jau iš viešosios erdvės, kiek teko skaityti, tai Eurolyga ir taip nusprendusi nuo šio sezono nemokamai transliuoti ir per komercinius kanalus, tik skirtumas tas, kad su reklama ar be reklamos.

Berniukas tapo sensacija po to, kai antrame plane per BBC transliaciją sumanė pasilinksminti. Reporterė Jen Bartram paplūdimyje pasakojo apie orų prognozes, tačiau net nenumanė, kas vyksta už jos nugaros. Berniukas sumanė pasigvelbti eterio dėmesio ir parodyti savo geriausius šokių žingsnelius. Žinoma, šis neliko nepastebėtas. Ištrauka greitai paplito po socialinius tinklus, o internautai negailėjo pagyrų berniukui už puikų pasirodymą.

Bažnyčioje gyvenantis katinas ir vėl tapo sensacija. Anksčiau per tiesioginę transliaciją palindęs po kunigo sutana šį kartą jis nustebino kitaip. Tiesioginėje transliacijoje kalbėjęs kunigas Robert Willis vedė ryto maldą, kuomet kartu gyvenantis keturkojis sumanė vėl pasimaivyti ir pasirodyti kadre. Tačiau šį kartą jis užsilipo ant stalo ir ėmė gerti pieną. Žavus ir patrakęs katinas ir vėl tapo sensacija.

 Tik pora dienų beliko iki liepos 15-18 dienomis kurortinę Palangą drebinsiančių tarptautinių, didžiausiųjų Baltijos šalyse „Aurum 1006 km lenktynių“.  Šiemet jos ženklina renginio trečiojo dešimtmečio pradžią. Tai bus dvidešimt pirmosios ilgų nuotolių automobilių lenktynės, susilauksiančios ne tik sportininkų, bet ir žiūrovų dėmesio.  Žinoma, anaiptol ne visi jie galės atvykti į Palangą, kur kelias dienas verda tikros sportinės aistros.