toomas hendrikas ilvesas

Liepos 3 d. į Rygą atsisveikinti su kadenciją baigiančia Latvijos prezidente Vaira Vike- Freiberga atvyks Lietuvos vadovas Valdas Adamkus ir Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Latvijos prezidentės įgaliojimai baigiasi liepos 7 d. Ją pakeis naujuoju prezidentu išrinktas Valdis Zatleris. Į Latviją Lietuvos ir Estijos vadovus pakvietė Latvijos prezidentė. Rygos pilyje Baltijos šalių vadovai dalyvaus latvių – lietuvių ir latvių –estų kalbų žodynų pristatymo renginyje.

Optimistai tikisi, kad chirurgas ortopedas Valdis Zatleris galės tinkamai eiti Latvijos prezidento pareigas, tačiau net patys aktyviausi jo šalininkai abejoja, ar jam pavyks priartėti prie tų aukštumų, kurias pasiekė Vaira Vīkė – Freiberga – „geležinė ledi“, emigrantė ir poliglotė.

Didžiojo aštuoneto valstybių vadovų susitikimas yra reikšmingas  politinis įvykis jau vien dėl to, kad jame pateikiama pagrindinių spręstinų pasaulinių problemų dienotvarkė. Pasaulio lyderiams pravartu apsvarstyti ne tik problemas, bet ir dėl jų pačių veiksmų kylančias grėsmes. Šiuo metu į politinę dienotvarkę įtraukiamos ir ekologinės problemos, kurių svarbiausia šiuo metu tapo klimato šilimo problema.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas išreiškė abejonę, ar Rusijai turėtų būti leidžiama dalyvauti “didžiojo aštuoneto” valstybių forumuose. Tai jis pareiškė kalbėdamas Prahoje vykstančioje konferencijoje “Demokratija ir saugumas”. “Kodėl valstybė, kuri grasina savo kaimynams, grasina Europai branduolinėmis raketomis, privalo priklausyti demokratiškų pramoninių valstybių susivienijimui, “didžiajam aštuonetui”? – klausė skaitydamas pranešimą T. H. Ilvesas.

„Po totalinių kibernetinių atakų, kurios buvo vykdomos prieš Estijos valdžios institucijas iš Rusijos, Estijai nebėra prasmės būti Rusijos energetinės sistemos dalimi“, - pirmadienį Estijoje prasidėjusiame energetikos problemų forume pareiškė šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.

Nors mūsų politikai ekonominį atsilikimą nuo Estijos visada neigė, labai aiškūs rodikliai patvirtina, kad Estija žengia priekyje Lietuvos. Tai rodo ne tik skaičiai, bet ir Estijoje įgyvendintos reformos, vakarietiškesnė orientacija, Vakarų pripažinimas ir t.t. Antra vertus, negalima paneigti ir to, kad savo įvaizdį jie taip pat iki šiol sugebėjo kurti geriau negu mes.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas buvo prieš Talino centre stovėjusio paminklo sovietiniams kariams perkėlimą, tačiau negalėjo prieštarauti šalies vyriausybės sprendimui. Tai jis pareiškė šalies dienraščiui “Molodiož Estoniji”. “Jei vyriausybė nusprendė ką nors padaryti, ji tai ir daro. Aš buvau kitokios nuomonės, ji skyrėsi nuo ministrų kabineto požiūrio. Tačiau kai vyriausybė paskelbė apie savo sprendimą, aš turėjau su tuo susitaikyti”, - sakė jis.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) paragino liautis "naudojus karo aukų atminimą politiniais tikslais".

Estijos diplomatai Maskvoje iš esmės gyvena apsupties sąlygomis, mano prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), kurio nuomone, parlamentarams derėtų nuvykti į Maskvą ir susipažinti su padėtimi. "Tai, kas dabar vyksta prie Estijos ambasados Rusijos sostinės centre, - yra psichologinis teroras", - sakė prezidentas, BNS paprašytas pakomentuoti padėtį Maskvoje. "Apie 20 Estijos piliečių, diplomatų tapo įkaitais ambasados pastate.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) penktadienį padarė griežtą pareiškimą, kuriame pavadino naktinio vandalizmo Taline dalyvius nusikaltėliais ir įpareigojo vyriausybę sustiprinti (viešosios tvarkos) apsaugą."Tai, ką mes matėme praėjusią naktį Talino centre, buvo vandalizmas, siaubimas ir plėšimas, - sakė T.H.Ilvesas savo kalboje per Estijos televiziją ir Estijos radiją.

Padėtis Taline por truputį normalizuojasi. Policija praneša, jog sulaikyta apie 300 žmonių. Pritrūkus vietų areštinėse, dalis sulaikytųjų patalpinti uosto terminale. Neramumų naktį būta ir kituose šalies miestuose.Įvairiose Talino vietose, kaip praneša informacijos agentūros, policijai teko raminti riaušininkus. Centre buvo susirinkę apie 2 000 žmonių. Kai kur įsibrauta į prekybos centrus, buvo niokojami automobiliai.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) trečiadienį vyks į Maskvą dalyvauti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino laidotuvėse, tai pranešė antradienį Estijos valstybės vadovo kanceliarija. B.Jelcino laidotuvėse taip pat dalyvaus buvęs Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) trečiadienį patvirtino naujosios vyriausybės sudėtį, kurią pasiūlė kandidatas į ministrus pirmininkus Andrus Ansipas.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) antradienį savo rezidencijoje Kadriorge susitiko su Reformų partijos lyderiu Andrumi Ansipu ir oficialiai paprašė jo suformuoti naująją vyriausybę. "Skiriu Andrų Ansipą kandidatu į premjerus ir pavedu jam formuoti vyriausybę", - rašoma prezidento įsake.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), pirmadienį pradėdamas 11-ojo šaukimo parlamento pirmąjį posėdį, paragino deputatus mąstyti savarankiškai ir balsuoti taip, kaip liepia sąžinė, tai yra, vadovaujantis įstatymais.Pasak prezidento, rinkėjai neatleis parlamento nariams, jei ši įstatymų leidžiamoji institucija išsižadės savo pareigų, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, ir virs klusniu, neatsakingu koalicinių partijų valios vykdytoju.

Estijos valdančioji Reformų partija po tris savaites trukusių derybų trečiadienį sutarė su dvi jų konservatyvių partijų sąjunga ir socialdemokratais suformuoti vyriausybę, kuri žada sumažinti mokesčius ir padvigubinti pensijas. Ministras pirmininkas Andrus Ansipas, kurio centro dešiniųjų Reformų partija laimėjo kovo 4 dieną vykusius rinkimus, trečiadienį vakare su "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungos (IRL) bei socialdemokratų lyderiais parafavo koalicinę sutartį.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) trečiadienį pasirašė įsaką surengti balandžio 2 dieną 15 valandą šių metų kovo 4 dieną išrinkto vienuoliktojo šaukimo Estijos parlamento pirmąjį posėdį. "Aš tikiuosi, kad naujos sudėties Estijos parlamentas parodys visiems kitiems politikos kultūros laikymosi, darbingumo, bendradarbiavimo ir savitarpio pagarbos tarp opozicijos ir valdančiosios koalicijos pavyzdį", - sakė prezidentas T.H.Ilvesas po įsako pasirašymo.

Rusijos politikas Konstantinas Kosačiovas tvirtina, jog Estija neoficialiai rengia susitarimo su Rusija projektą, kad pagaliau būtų išspręsta paminklo Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kariams problema.

Rusijos vyriausybė ketina siekti, kad būtų atšaukti Estijos valdžios sprendimai, leidžiantys nugriauti vadinamąjį Bronzinį karį - sovietinį paminklą Talino išvaduotojui nuo fašistų.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, sakydamas kalbą Helsinkio universitete, prisipažino, kad jam gėda dėl prieškario Estijos, rašo Estijos dienraštis „Postimees“. Pasak Ilveso, jam buvo gėda skaityti buvusio Estijos ambasados kurjerio Endelio Kingo prisiminimus, kuriuose jis rašo, kad pačioje Šiaurės karo pabaigoje Estijos ambasadorius Suomijoje Aleksanderis Varma sakė, jog Estija pasielgė labai protingai sudariusi sutartį su Sovietų sąjunga dėl karinių bazių, nes neprarado tiek žemi...

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) antradienį pasirašė įsaką paskirti pulkininką Neeme Vali (Nemę Velį) šalies gynybos pajėgų Vyriausiojo štabo viršininku, o pulkininką Valerijų Saarą (Valerijų Sarą) - karinių oro pajėgų (KOP) vadu.Tuo pat metu prezidentas atleido iš Vyriausiojo štabo viršininko pareigų brigados generolą Alarą Lanemaną, pranešė BNS prezidento kanceliarija.

Parlamento rinkimus laimėjusi Reformų partija šeštadienį oficialiai raštu pasiūlė "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungai, socialdemokratams bei žaliesiems pradėti derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos sudarymo. Kaip naujienų agentūrą "Interfax" informavo Reformų partijos spaudos tarnyba, derybos prasidės sekmadienį. Prieš pradėdami derybas reformistai neoficialiai konsultavosi su į parlamentą patekusiomis partijomis.

Rusija nenori sąžiningai pažvelgti į savo praeitį ir linkusi žaisti su ja slėpynes, mano Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas).Tai jis pareiškė atsakydamas į leidinio "Rossijskaja gazeta" klausimus.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) laikraščiui "Postimees" pareiškė, jog tikisi, kad šalyje bus sudaryta veiksminga vyriausybė. Valstybės vadovas sakė, kad vertins naujo ministrų kabineto darbą pagal jo politiką, susijusią su Europos Sąjunga (ES). "Manau, kad rinkimų kampanija buvo demokratiška, bet jaučiamas pernelyg stiprus pinigų kvapas", - sakė T.H.Ilvesas. Prezidentas pažymėjo, kad šįkart rinkėjų aktyvumas buvo didžiausiais per pastaruosius metus.

Estijos premjeras Andrus Ansipas, kuris tapo pirmuoju perrinktu šios Baltijos valstybės vyriausybės vadovu, pirmadienį sakė, kad planuoja pradėti derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos suformavimo. Pasak premjero, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pasveikino jį po sekmadienio rinkimų, kuriuos laimėjo verslą remianti A.Ansipo Reformų partija, surinkusi 27,8 proc. balsų ir gavusi 31 vietą parlamente.

Keli Estijos visuomeninio judėjimo "Naktinis patrulis" atstovai, besibalotiruojantys į parlamentą pagal iš esmės rusakalbės Konstitucinės partijos sąrašus, antradienį perdavė kreipimąsi į Kalbos inspekciją.Kaip informavo kandidatas į parlamento deputatus Jurijus Žuravliovas, kreipimesi primenama, kad pagal Estijos įstatymus valstybės valdininkai privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį labai geras valstybinės kalbos žinias.

Estija šeštadienį švenčia šalies nepriklausomybės paskelbimo 89-ąsias metines. Pagal tradiciją, tekant saulei 7 val 33 min. Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento bus iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. 1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.

Estija šeštadienį švęs šalies nepriklausomybės paskelbimo 89-ąsias metines. 1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija. 1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet - Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia.

Estija neatsisako savo istorijos, tik kyla klausimų dėl skirtingo istorijos supratimo, teigia Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Atsakydamas penktadienį į laikraščio "Molodiož Estoniji" klausimus T.H.Ilvesas paaiškino, kad Estijai Antrasis pasaulinis karas reiškia beveik pusės šimtmečio laikotarpį, prasidėjusį 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai SSRS ir Vokietija, būdamos sąjungininkės, slaptu protokolu pasidalijo tarpusavyje Rytų Europos valstybes į įtakos sf...

Estijos ir Rusijos santykių gerinimas priklauso ne vien tik nuo Estijos, teigia prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Atsakydamas penktadienį į laikraščio "Molodiož Estoniji" skaitytojų klausimus T.H.Ilvesas pažymėjo, kad santykiai su bet kuriomis valstybėmis priklauso nuo abiejų šalių norų ir pozicijų. "Estija norėtų, kad mūsų santykiai su Rusija būtų dalykiški ir pagrįsti tarpusavio pagarba", - pabrėžė jis.

Seimo pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius už nuopelnus Estijai bus apdovanotas šios šalies valstybiniu apdovanojimu.Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas 3-ojo laipsnio Marijos žemės kryžiaus ordiną A.Kubiliui įteiks ketvirtadienį Taline.

Keliolika estų visuomeninių organizacijų, atstovaujančių šalies rusakalbiams gyventojams, antradienį kreipėsi į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, kaip valstybės, pirmininkaujančios Europos Sąjungoje (ES), vadovę, reikalaudamos "sustabdyti nacizmo aukštinimą Estijoje".Perduotame agentūrai BNS laiške jo autoriai teigia, kad Estijoje vis pasigirsta pareiškimų, "juodinančių Sovietų armijos karius, išgelbėjusius pasaulį nuo rudojo maro"."Mes kreipiamės į Jus, ponia Kanclere ir į Europos Sąjungos pol...

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, duodamas interviu BBC, sovietų karius, Antrojo karo pabaigoje „išvadavusius“ Estiją, prilygino nacistiniams banditams, trečiadienį skubėjo pranešti „regnum.ru“.Prezidentas taip pat pabrėžė, kad vadinamasis Bronzinis kareivis Tonismagi aikštėje Taline žeidžia Estijos gyventojų įsitikinimus, kadangi tai esąs paminklas masinėms žudynėms. T. H. Ilveso nuomone, būtent taip paminklas suvokiamas daugumos estų.

Į Rusijos ir Estijos konfliktą dėl iš Talino centro planuojamo iškeldinti paminklo sovietų kariams bandoma įvelti ir Lietuvos Seimą. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) iš Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Konstantino Kosačiovo sulaukė laiško, kuriame prašoma Lietuvos įvertinti Estijos parlamento sprendimą iš Talino centro iškelti paminklą sovietų kariams. Kaip BNS sakė URK pirmininkas Justinas Karosas, tokiu būdu Rusija siekia surasti užtarėjų.

Estijos parlamentas ketvirtadienį priėmė per trečiąjį svarstymą "Įstatymą dėl uždraustų statinių", pagal kurį vyriausybė per 30 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo turi iškelti iš Tenismegio kalvos Talino centre paminklą sovietų kareiviams.Už įstatymo priėmimą balsavo 46, "prieš" - 44 parlamento deputatai. Iš viso Estijos parlamente yra 101 deputatas.

Estijoje penktadienį buvo išleistas eilinis "Valstybės žinių" numeris, kuriame paskelbtas įstatymas "Dėl karių kapų apsaugos", leidžiantis perlaidoti sovietinių karių palaikus iš Broliško kapo, esančio Talino centre, ir išmontuoti jų garbei pastatytą paminklą Kariui išvaduotojui. Įstatymas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo "Valstybės žiniose", tai yra šeštadienį, sausio 20 dieną.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hedrikas Ilvesas) ketvirtadienį pasirašė įsaką "Dėl karių kapaviečių", kuris  reguliuoja karių kapaviečių ir žuvusių karių palaikų perlaidojimo, jeigu jų kapai yra "tam netinkamose vietose", tvarką. Taip pat, remiantis priimtu dokumentu, galima nugriauti arba perkelti į kitą vietą paminklus ir atminimo ženklus, pastatytus žuvusių karių garbei.

D. Britanijos žurnalas „The Economist“ suskynė  sėkmingiausių ir labiausiai nuvylusių praėjusių metų Europos politikų bei įvykių puokštę, į kurią įsiterpė ir „neapdainuoti herojai“ – Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas bei „jo senas draugas ir sąjungininkas“ Andrius Kubilius.

Maždaug 37 proc. Estijos gyventojų nori, kad per būsimus parlamento rinkimus vyriausybės vadovo postą vėl užimtų Reformų partijos pirmininkas Andrus Ansipas. Pagal viešosios nuomonės apklausos, kurią surengė sociologijos tarnyba "Turu-uuringute AS", Centro partijos pirmininką, ekonomikos ir komunikacijų ministrą Edgarą Savisaarą (Edgarą Savisarą) vyriausybės vadovu nori matyti 17 proc.

Ar Baltijos regionas yra politiškai bei kultūriškai iš tikrųjų egzistuojantis fenomenas, ar jis tėra iš sovietmečio paveldėta Pabaltijo tautų artimumo fikcija? Šis klausimas bene pirmą kartą aštriai nuskambėjo, kai buvęs Estijos užsienio reikalų ministras (ir dabartinis Estijos prezidentas) Toomas Hendrikas Ilvesas (ėjęs šias pareigas 1996-1998 ir 1999-2001 metais) ištarė savo garsiąją ir politikos klasika jau tapusia frazę, kad esą gal Latvija su Lietuva ir yra Baltijos šalys, bet Estija yra ...

Buvęs Estijos užsienio reikalų ministras Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) mano, kad Europos Sąjungos (ES) politika Rusijos klausimais yra naivi. Laikraštis "Sirp" rašo, jog T. H. Ilveso nuomone, ES naivumas Rusijos klausimais itin gerai matyti trims Baltijos valstybėms ir keturioms Višegrado grupės šalims, kurios turi didelį santykių su SSRS, o vėliau - su Rusija patyrimą.