toomas hendrikas ilvesas

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasakoja daug kartų patyręs neteisingą ir gana arogantišką Vakarų šalių požiūrį į valstybes, turinčias karčios patirties su Rusija. Pasak jo, Vakarų šalys ne kartą leido suprasti, kad Baltijos valstybės yra rusofobiškos ar šališkos paprasčiausiai dėl to, kad jos pažįsta priešą ir reikalauja veikti. Todėl T.H. Ilvesas neturi didelių vilčių dėl NATO pažadų Ukrainai, nes Vakarai labiau bijo silpnos nei stiprios Rusijos.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ketvirtadienį vienai vietos televizijai aiškindama savo sprendimą vykti į Maskvą pareiškė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu norėtų pasikalbėti apie Ukrainą, Gruziją ir dvišalius santykius, paskelbė estų naujienų portalas ERR. K. Kaljulaid, paskelbusi, kad vėliau šį mėnesį ketina vykti vizito į Maskvą ir susitikti su rusų lyderiu, sulaukė kritikos. „Pats susitikimas yra signalas.

Buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand trečiadienį pareiškė nematanti svarių priežasčių, kodėl šalies prezidentė Kersti Kaljulaid turėtų vykti vizito į Maskvą. Kremlius jau patvirtino, kad toks susitikimas yra planuojamas. „Renovuotos ambasados atidarymas – nepakankama priežastis vykti į šalį, į kurią tavęs nekvietė“, – laikraščiui „Ohtuleht“ sakė buvusi estų diplomatijos vadovė.

Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas trečiadienį pasiūlė sukurti sąjungą, kuri gintų viso pasaulio liberaliąsias demokratijas nuo dabartinių kibernetinių grėsmių. „Tokiu būdu mes sugebėsime geriau atremti grėsmes. Tai sunku įgyvendinti, bet kitos alternatyvos vis tiek yra blogesnės“, – sakė T. H. Ilvesas kibernetinio saugumo konferencijoje „CyCon 2018“ Taline.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Estijos parlamentas, turintis išrinkti naują prezidentą vietoje dvi kadencijas dirbusio liberalo Toomo Hendriko Ilveso, pirmadienį balsuos pirmame rinkimų rate, bet analitikai sako, kad kol kas prasidėsiančio rinkimų maratono baigties numatyti neįmanoma. Estijos prezidentą slaptu balsavimu renka šalies parlamentas, kur kandidatui reikia surinkti du trečdalius balsų (68), kad be antro rinkimų rato būtų išrinktas valstybės vadovu.

Kandidato į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui apkaltinus dienraštį „The New York Times“ neteisingu pacitavimu apie Baltijos šalių gynybą, dienraštis paviešino visą interviu šifruotę. Joje matyti, kad kelis kartus klausiamas D.Trumpas neatskleidžia, ar Baltijos šalys sulauktų karinės pagalbos iš JAV Rusijos agresijos atveju.

Kai kurie Europos politikai kaltina Rusiją pridėjus ranką prie migrantų krizės aštrėjimo, „Bloomberg“ rašo apžvalgininkas Joshas Roginas. Anot jo, net prieš tragiškus įvykius Briuselyje, Europoje vyravo prieš musulmonus ir pabėgėlius nukreiptos nuotaikos. Dauguma migrantų pabėgo nuo skurdo Artimuosiuose Rytuose ir ieškojo geresnio gyvenimo Vakarų šalyse. Tačiau, pasak Europos pareigūnų, daugelis migrantų net nepasiekia išsvajotosios Vakarų Europos, o savo migranto kelią baigia Rusijoje.

Estijoje trečiadienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 98-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje dirbantys užsienio diplomatai.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Latvijos kibernetinio saugumo ekspertė Ieva Kupcė šeštadienį vakare susituokė Šv. Onos bažnyčioje Halistėje, centrinėje Estijoje. Kaip rodo informacija, kurią gavo estų dienraštis „Postimees“, ceremonija, kurioje, jaunikio ir nuotakos pageidavimu, dalyvavo tik artimi draugai, 18 val. 20 min. jau buvo pasibaigusi.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sausio pradžioje ves savo sužadėtinę Ievą Kupcę, dirbančią Latvijos gynybos ministerijos Nacionalinės kibernetinio saugumo politikos koordinavimo skyriaus vadove. Bažnytinė santuokos ceremonija vyks sausio 2 dieną Estijoje. Estijos prezidento atstovas spaudai Toomas Sildamas patvirtino, kad vestuvės numatytos sausio 2-ąją. Jaunikio ir nuotakos pageidavimu jose dalyvaus tik poros artimieji.

Estijos prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą iš Frankfurto į Taliną skraidinęs bendrovės „Lufthansa“ lėktuvas buvo priverstas skubiai tūpti Berlyne, įskilus lėktuvo priekiniam stiklui. Pasak Talino oro uosto atstovo Lauri Linnamae, lėktuvas turėjo atskristi į Taliną 16 val. 50 min, bet netoli Lenkijos sienos jis pakeitė kursą ir nutūpė Berlyne. „Priežastis – skilimas priekiniame stikle“, – sakė naujienų agentūrai BNS L.Linnamae.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas šeštadienį padėkojo asmenims, padėjusiems pasiekti, kad Rusija paleistų Saugumo policijos (KaPo) pareigūną Estoną Kohverą, kuris buvo nuteistas kalėti 15 metų už šnipinėjimą ir už grotų praleido jau ilgiau negu metus. „Šiandien nusiimame geltonus kaspinus, kuriais reiškėme savo viltį ir palaikymą, kad Saugumo policijos pareigūnas Estonas Kohveras, pagrobtas Estijos teritorijoje praeitų metų rugsėjo 5-ąją ir įkalintas Rusijoje, grįžtų namo.

Pasaulyje negali būti užtikrinta taika, jeigu nebus laikomasi tarptautinių įstatymų, naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė viešėdamas Taline per savo pirmąjį užsienio vizitą nuo kadencijos pradžios. „Turime nesitaikstyti, kai pažeidinėjami tarptautiniai įstatymai, valstybių sienos, šalių suverenumas ir nepriklausomybė. Deja, tai vėl vyksta Europoje“, – pabrėžė jis.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir įvairių Baltijos šalių ar užsienio lyderių pareiškimų apie tiesioginę šios šalies grėsmę Estijai pavojaus šešėlyje, estų žiniasklaida ieško argumentų, ar iš tiesų Rusija yra tokia grėsminga, rašoma news.err.ee.

 Estijos vyriausybės vadovas Taavi Roivas (Tavis Reivas) antradienį paragino sąjungininkes atsiųsti į Baltijos regioną daugiau karių, o Vokietiją - prisiimti vadovavimą šiam kontingentui, tvyrant nerimui dėl saugumo, kurį kursto agresyvi Rusijos politika.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) paragino NATO atsiųsti daugiau karių, kad jo šalis galėtų veiksmingiau priešintis grėsmei, kurią kelia vis agresyvesnė kaimyninė Rusija, pranešama sekmadienį. T.H.Ilvesas britų laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė, kad Estija priklauso „grupei šalių, kurias (Rusija) mini grėsmingu būdu“ ir kad karinis aljansas, į kurį Talinas įstojo prieš 11 metų, turėtų dislokuoti jo šalyje nuolatinius kovinius dalinius.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) interviu britų leidiniui „The Times“ įžeidžiamai nekalbėjo apie jokias valstybes, ketvirtadienį pranešė valstybės vadovo kanceliarija.

Estijoje antradienį švenčiamos šalies nepriklausomybės paskelbimo 97-osios metinės. Pagal tradiciją, tekant saulei 7 val. 20 min. Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją stebėjo parlamento ir vyriausybės nariai, prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), užsienio valstybių diplomatai, kiti aukšti svečiai.

Ukrainai reikalinga karinė pagalba, nes kitaip Kijevo vyriausybė pralaimės karą šalies rytuose su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais Rusijos kariais, naudojančiais modernią ginkluotę, antradienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Per Taline vykusią diskusiją su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu (Fransu Timermansu) Estijos vadovas pabrėžė, kad konflikte Rytų Ukrainoje dalyvauja Rusijos kariai, nors Mask...

Dažnėjančios Rusijos provokacijos skraidant šalia Baltijos oro erdvės rodo „ne galią, o kvailumą“, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turbūt rusai norėtų, kad mes manytumėme, jog jie demonstruoja galią. Galbūt jie norėtų, kad mes manytumėme, jog jie yra stiprūs ir pavojingi. Ir, be abejo, jie siekia tam tikrų provokacijų, nes kai kurie lėktuvai skraido neatsakydami, be identifikacijos ar net turėdami tam tikras technologijas, kai jų nemato radaras.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį išvyks į Estiją valstybinio vizito ir anksti trečiadienį pasieks Taliną. Kaip nurodė Estijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba, oficialūs vizito renginiai numatyti vėliau dieną, kai šalies prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) sutiks JAV lyderį prie savo rezidencijos – Kadriorgo rūmų – durų. B.Obama pasirašys garbės svečių knygoje, o vėliau prezidentai surengs derybas ir bendrą spaudos konferenciją.

 Kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys gręžiasi tolyn nuo Bendrijos politikos stiprinti ekonominį bei diplomatinį spaudimą Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ir prisideda prie dujotiekio tiesimo, nes šis gali atvesti didžiulius Rusijos eksportuojamų dujų kiekius prie pat jų durų slenksčių. Tačiau jų atsisakymas paklusti ES nurodymui nutraukti tuos darbus yra reikšmingesnis negu vien tik dar viena Europos praleista proga paspausti Kremlių.

Išklausęs prezidentės Dalios Grybauskaitės metinį pasisakymą, pasidalinau pirmuoju įspūdžiu ir ėmiau galvoti – ko gi jame man pritrūko? Ogi štai ko. 1) „Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kreipėsi į NATO kolegas siūlydamas V. Putino agresijai priešpastatyti „jėgą, greitį ir aiškumą“, rašo „The Vašington Post“. Estijos vadovas mano, kad ekonominės sankcijos nėra pakankamas atsakas Rusijai, todėl Europa išgyvena tam tikrą „Čerčilio momentą“. Agresija Ukrainoje ir neteisėtas Krymo anšlius...

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kreipėsi į NATO kolegas siūlydamas V. Putino agresijai priešpastatyti „jėgą, greitį ir aiškumą“, rašo „The Vašington Post“. Estijos vadovas mano, kad ekonominės sankcijos nėra pakankamas atsakas Rusijai, todėl Europa išgyvena tam tikrą „Čerčilio momentą“. Agresija Ukrainoje ir neteisėtas Krymo anšliusas negali tapti pasiekimu Rusijai be pasekmių.

 Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas (Urmas Pajetas) antradienį Maskvoje pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos tarp šių šalių. Ministrai pasirašė susitarimus dėl valstybinės sienos ir dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.

 Estija remia Lietuvą ir laiko nepriimtinu spaudimą, kurį šalis patiria pirmininkaudama Europos Sąjungai (ES), ketvirtadienį pareiškė prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. "Keista ir nepriimtina, kad Lietuva patyrė spaudimą tik dėl to, kad vykdo savo europines pareigas", - sakė T.H.Ilvesas po Baltijos šalių prezidentų susitikimo Latvijoje. "Jaučiame labai tvirtą solidarumą su Lietuvą", - teigė Estijos prezidentas.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kritikavo kai kurių valstybių bandymus sužlugdyti ES ir Rytų šalių (Ukrainos, Moldavijos ir Gruzijos) partnerystės susitarimą, praneša „Interfaks“. T. H. Ilvesas mano, kad lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiantis prekybos susitarimo pasirašymas su Ukraina ir analogiškas susitarimas su Moldavija ir Gruzija taps labai svarbiu įvykiu. Apie tai jis pareiškė kalbėdamasis su Lenkijos prezidentu, viešnagės Lenkijoje metu.

Penktadienį prasidėjusioje kasmetinėje Rygos konferencijoje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad ekonominė krizė pirmiausiai paveikė tas šalis, kurios buvo ne euro zonoje, o ypač mažesnes. „Mūsų (euro zonos) padėtis yra geresnė nei kitų šalių. Turime labiau vertinti savo galimybes, nei mes tai darome dabar“, – sakė Estijos prezidentas.

Netyla debatai dėl vadinamojo „Islandijos stebuklo“. Vienoje pusėje stovi tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ (CFR) geoekonomikos komanda, teigianti, kad Islandija pasirodė prasčiau nei trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, kitoje – Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, kurio manymu, Islandija pasiekė geresnių rezultatų nei trys Baltijos tigrės. Iš pažiūros šis ginčas atrodo nuobodus ir pernelyg techniškas, tačiau jo reikšmė yra itin svarbi.

Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas „Estonian Rhapsody“ sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle „Twitter“ . Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Kadangi Baltijos valstybių ekonominė raida yra labai svarbi ir šio tinklaraščio tema, atsiliepdami į vieną iš Krugmano informacijos komentarų, pateikiame papildomos informacijos diskutuojamu klausimu.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasipiktino ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano tinklaraščio įrašu, kuriame jis pašiepia naują Estijos kaip „geriausio taupymo šalininkų pavyzdžio“ statusą, skelbia „Foreign Policy“. Prezidentas savo pyktį išreiškė „Twitter“ paskyroje. „Rašykime apie tai, apie ką nieko nežinome ir būkime pasipūtę, nepakenčiami ir globėjiški:  vis dėlto, jie visi yra rytų europiečiai.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas nusiuntė Vladimirui Putinui sveikinimą jo išrinkimo Rusijos prezidentu proga. Tai pirmadienį pranešė Estijos valstybės vadovo spaudos tarnyba. „Linkiu Jums jėgų ir sėkmės kuriant demokratinę ir modernią valstybę“, – pažymima laiške.

Lietuvoje su darbo vizitu viešintis Estijos Prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kol kas nedetalizuoja, kaip konkrečiai Estija prisidės prie planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės, tačiau pabrėžia estų finansinę, o ne darbo jėgos paramą projektui. Estijos vadovas tokią poziciją aiškino dar labai ankstyva Visagino AE projekto stadija.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė priims su darbo vizitu į Lietuvą atvykstantį Estijos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą. Tai pirmas Prezidento T. H. Ilveso vizitas Lietuvoje po perrinkimo antrai kadencijai. „Estija – viena artimiausių Lietuvos partnerių nuo pat Nepriklausomybės atgavimo. Mus vienija bendri interesai regione, Europoje ir NATO.

Praėjus šešioms savaitėms po perrinkimo Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pirmadienį inauguruotas dar vienai penkerių metų kadencijai šiame poste. Trumpoje savo kalboje parlamente jis teigiamai įvertino savo pirmosios kadencijos rezultatus. Valstybė ir visuomenė per praėjusius penkerius metus judėjo teisinga kryptimi, kalbėjo T. H. Ilvesas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu pasveikino antrajai penkerių metų kadencijai išrinktą Estijos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą. „Sveikinu laimėjus prezidento rinkimus. Estija yra artima Lietuvos partnerė ir draugė. Mus vienija bendra istorinė patirtis, bendri interesai ir siekiai. Kartu iškovojusios laisvę, artimos lietuvių ir estų tautos aktyviai dirba kartu, kad Baltijos jūros regionas taptų vienu sparčiausiai augančiu Europoje.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas perrinktas dar vienai kadencijai, per balsavimą parlamente gavęs 73 balsus iš 101. Kad prezidentas būtų perrinktas, per balsavimą jam reikėjo surinkti du trečdalius balsų - 68. Už kitą kandidatą, Europos Parlamento narį Indreką Tarandą balsavo 25 parlamento nariai, trys biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą ir visus šalies žmones Estijos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio proga. Prezidentė sveikinime ragina stiprinti Lietuvos ir Estijos dialogą svarbiausiais abiem šalims ir Europai klausimais. „Lietuva ir Estija visuomet buvo kartu tiek kovoje už mūsų šalių teisę į laisvę ir nepriklausomybę, tiek siekdamos įsitvirtinti Europos tautų šeimoje.

Kaliningradas nėra Europos dalis. Ja buvo Kionigsbergas Imanualio Kanto laikais. Bet tik ne šiuolaikinis miestas, teigia Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Ir kalbama ne apie geografinį Europos supratimą, teigė T. H. Ilvesas interviu Estijos laikraščiui „KesKus“. „Juokinga šiandien būtų vadinti Kaliningradą Europa“, – sakė interviu metu žurnalistas.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis pirmojo užsienio vizito antradienį išvyksta į Estiją, pranešė naujienų agentūrai LETA prezidento kanceliarijoje. Jis susitiks su Estijos vadovu Toomu Hendriku Ilvesu ir ministru pirmininku Andrusu Ansipu. Antrasis naujojo Latvijos prezidento užsienio vizitas numatytas į Lietuvą – liepos 19-ąją.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas oficialiai pareiškė, kad gegužės 9 dieną vyks į Maskvą, kur bus minimos 65-osios Pergalės dienos metinės, skelbia „Postimees“. „Aš dalyvausiu gegužės 9 dienoos renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pabaigai atminti, tam, kad drauge su kitų Europos valstybių atstovais paminėčiau visas šio karo aukas“ – teigė T. H. Ilvesas. Į ankstesnį 60-ąjį Pergalės dienos jubiliejų Estijos prezidentas tuomet nevyko.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas trečiadienį oficialiai pasveikino Ukrainos „Regionų partijos“ lyderį Viktorą Janukovičių su pergale šalies prezidento rinkimuose. T. H. Ilvesas tapo pirmuoju Europos Sąjungos lyderiu, oficialiai pasveikinusiu V. Janukovičių su laimėjimu kovoje dėl prezidento posto. Tą pačia dieną Ukrainos Centrinė rinkimų komisija paskelbia galutinius rinkimų rezultatus, tačiau V. Janukovičiaus varžovė Julija Tymošenko savo praleimėjimo kol kas dar nepripažino.

Latvijos prezidentas Valdis Zatleris trečiadienį priėmė Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino kvietimą gegužės 9 dieną atvykti į Maskvą, kur bus minimos Pergalės dienos 65-osios metinės. V. Zatleris su Rusijos premjeru V. Putinu buvo susitikęs trečiadienį Suomijos sostinėje Helsinkyje vykusiame forume, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip išsaugoti Baltijos jūrą.

Didesnė, turtingesnė ir daugiau gyventojų turinti Europa patvirtinus Lisabonos sutartį įgijo visas galimybes prabilti vienu balsu ir tapti nauja pasaulio supergalybe. Šią savaitę turi paaiškėti, kokį kandidatą į Europos Sąjungos (ES) prezidentus pasirinks 27 ES valstybių vadovai. Diplomatai kalba, jog tai greičiausiai bus kandidatas iš Belgijos arba Baltijos valstybių atstovas ar atstovė.

Estija nebijo Rusijos provokacijų, daugiausiai dėmesio skiria santykiams su Vakarais, o valstybės finansų srityje tikisi pasiremti ankstesniais išmintingais sprendimais. Tai Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė interviu Šveicarijos dienraščiui. Vakarai pasipelnė.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) penktadienį pareiškė apgailestavimą dėl Čekijos prezidento Vaclavo Klauso interviu laikraščiui „Lidove Noviny“, kuriame V.Klausas Europos šalis suskirstė į „svarbias“ ir „mažiau svarbias“. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad prezidento Klauso žodžiai neatspindi nei Čekijos liaudies, nei šalies vyriausybės nuomonės.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pasveikino pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose iškovojusią Dalią Grybauskaitę. „Estija ir Lietuva yra artimos draugės ir partnerės. Mes glaudžiai bendradarbiaujame Europos Sąjungoje ir NATO. Esu tikras, kad remdamiesi asmeniniais ryšiais mes bendradarbiausime stiprindami puikius dvišalius santykius“, - sakė Estijos vadovas. Jis palinkėjo D.Grybauskaitei sėkmės ir sakė tikįs, jog pavyks greitai susitikti.

Vis liūdnesnės nuotaikos apima ir estus, nes krizė jaučiama ir šioje labiausiai klestėjusioje Baltijos valstybėje. Tačiau iš pirmo žvilgsnio to nepasakysi, nes Taline kyla nauji dangoraižiai. Kiekvienam turistui buvo pasakojama, kad Estijos sostinėje galioja nerašytas draudimas nestatyti Taline namų, aukštesnių už Olevistės bažnyčią, kurios bokštas - 124 metrų. Tačiau 2006-aisiais tuometis miesto meras Juris Ratas pranešė, jog oficialaus draudimo statyti sostinėje aukštus pastatus nėra.