todėl lietuva

„Visos trys Baltijos šalys turi veikti kartu ir vieningai paprašyti Aljanso partnerių, kad NATO planai Baltijos šalims apginti būtų kuo greičiau parengti atsižvelgiant į naujas grėsmes", - teigia Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kalbėdama Rygos konferencijoje „Transatlantinė darbotvarkė 2010 - Baltijos vizija", skirtoje saugumo klausimams, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog nuolat kintančiame pasaulyje keičiasi ir grėsmės, su kuriomis tenka susidurti.

Kitą savaitę, rugsėjo 16 dieną, Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A. Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.

Lietuvos ir Baltarusijos diplomatijos vadovai diskutuoja apie galimybę valstybėms tapti strateginėmis partnerėmis. Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas lankėsi Baltarusijoje. Per daugiau nei pusmetį Lietuvos ir Baltarusijos diplomatijos vadovai susitiko antrą kartą. Šįkart, lankydami Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis Gudijoje, aptarė dvišalių santykių svarbą.

Vertinant paskutinių metų Rusijos valstybės sprendimus buvusių Sovietų sąjungos respublikų atžvilgiu, matyti, kad tai yra teisės ir demokratijos principams prieštaraujantys sprendimai ir veiksmai, siekiant atkurti sovietinę imperiją, teigiama Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) kreipimesi į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrus.

Prahos susitikimas parodė, kad ES pastaruoju metu ypač ryžtingai siekia didesnės energetinės nepriklausomybės. Europa vieningai išreiškia paramą „Nabucco“ projekto idėjoms ir jų įgyvendinimui. Be abejo, šis projektas leistų ES pasiekti didesnį energetinį savarankiškumą. Vis dėlto Maskva, būdama pagrindine energetikos tiekėja į Europą, nenori prarasti monopolinės padėties. O ir energijos tiekimo tarpininkės, tokios kaip Ukraina, šiame dujų kare siekia kuo geresnių pozicijų.

Dvi dienas Briuselyje vykstančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos sesijoje šiandien aptarta sudėtinga situacija Europos Sąjungos pieno  sektoriuje, rašoma LR Žemės ūkio ministerijos pranešime. Sunki Lietuvos pieno sektoriaus padėtis Lietuvos delegacijai vadovaujantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pristatė sudėtingą situaciją šalies pieno sektoriuje bei pateikė pasiūlymų dėl padėties pagerinimo.

Lietuva nepasiruošė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui ir prašydama pratęsti jos veiklą gadina savo reputaciją. Tuo įsitikinęs energetikos specialistas, buvęs Tarptautinės energetikos agentūros direktorius prancūzas Claude‘as Mandilas, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Jis tikino suprantąs sunkią Lietuvos padėtį po elektrinės uždarymo, tačiau toliau derėtis dėl jos darbo pratęsimo nerekomenduoja. „Pirmiausia, sprendimas uždaryti elektrinę yra įrašytas į jūsų Stojimo sutartį.

Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala mano, jog neįvykęs referendumas dėl Ignalinos AE tolesnės veiklos neturės „geros“ įtakos Vyriausybės deryboms su Europos Komisija dėl jos veiklos pratęsimo. „Sunku pasakyti (kokios IAE darbo pratęsimo perpspektyvos -aut.), dabar reikia pagalvoti, pasižiūrėti, kur esame. Šią savaitę vyksta ES viršūnių taryba ir pasižiūrėsime, kaip tai atrodys.

Premjeras Gediminas Kirkilas mano, jog nepaisant neįvykusio referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės tolesnės veiklos, Vyriausybei pavyks susitarti su Europos Komisija ir pasiekti norimo rezultato. Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala BNS teigė, kad Vyriausybė toliau tęs pradėtą darbą. „Rekomenduosime Vyriausybei tęsti tą pačią liniją - siekti jėgainės veiklos pratęsimo iki 2012-2013 metų, kol atsiras alternatyvų“, - BNS sakė A.Abišala.

RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA Projektas Lietuvos politinių partijų susitarimui RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

Rusijos grasinimai apginkluoti Baltijos jūros karinį laivyną branduoliniais ginklais ir nukreipti juos į Lenkiją ir Čekiją, atsakant į šių šalių valią  prisidėti  prie JAV priešraketinės gynybos sistemos, yra visiškai nepriimtini, teikia Lietuvos Užsienio reikalų ministerija. URM savo pranešime pabrėžia, kad JAV sistema nėra nukreipta prieš Rusiją. Todėl toks pareiškimas neturi jokio racionalaus pagrindo.

Korupciją galima apžvelgti pagal tai, kas ją sukelia. Toks samprotavimo būdas leidžia įvardinti ir imtis naikinti korupcijos priežastis. Mokesčių politikos sukelta korupcija Prisijungusi prie Europos Sąjungos Lietuva prisiėmė įsipareigojimą padidinti tabako akcizų tarifus iki minimalios nustatytos ribos. Lietuvos gyventojai tai pradėjo jausti jau 2003-iaisiais, o iki 2009 metų pabaigos akcizai cigaretėms turėtų paaugti dar trečdaliu.

Šią savaitę susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius priėmė Baltarusijos transporto ir komunikacijų ministrą Vladimirą Sosnovskį ir Baltarusijos ambasadorių Lietuvoje Vladimirą Dražiną. Susitikime aptartos glaudesnio bendradarbiavimo transporto srityje galimybės. Šio vizito metu Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos transporto ministrai pasirašė trišalį susitarimą dėl krovinių vežimo maršrutų tarp Baltijos ir Juodosios jūrų plėtros.

Lietuvoje auganti infliacija – didžiulė problema, nuvertinanti bet kokią Europos paramą, – įspėja eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Europos Komisija (EK) vakar pristatė 2009 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą.

Premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį kalbėdamas su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos kolega Janezu Janša, priminė, kad Bendrijai svarbu vystyti vieningą išorinę energetikos politiką bei vidines energetines jungtis.G.Kirkilas pažymėjo, kad šiuos klausimus būtina įtraukti įtraukti į kitą savaitę Briuselyje vyksiančios ES viršūnių tarybos išvadas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Premjeras Gediminas Kirkilas, trečiadienį kalbėdamas su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos kolega Janezu Janša, priminė, kad Bendrijai svarbu vystyti vieningą išorinę energetikos politiką bei vidines energetines jungtis.G.Kirkilas pažymėjo, kad šiuos klausimus būtina įtraukti įtraukti į kitą savaitę Briuselyje vyksiančios ES viršūnių tarybos išvadas, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Lietuvoje vaikams, liudijantiems teismuose bei dalyvaujantiems ikiteisminiuose tyrimuose, trūksta psichologinės ir moralinės apsaugos, nes teisėsaugos specialistai, dirbantys su vaikais, nėra tinkamai paruošti bendravimui su jais, tvirtinama Paramos vaikam,s centro pranešime. Pasak psichologės Ernos Petkutės, dėl šių priežasčių ne tik žalojami vaikai, bet ir mažėja tikimybė iš vaikų surinkti teisingą informaciją.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikina Lietuvos karius – būrį LITCON-9 – sėkmingai baigusį tarptautinę misiją Irako Basros regione. Lietuvos vadovas dėkoja už profesionaliai ir garbingai atliktą pavojingą tarnybą viename junginyje kartu su Didžiosios Britanijos ir Danijos kariais.

Paskutiniu metu Lietuvos verslo įmonių investicijos į kaimynines šalis – Baltarusiją bei Rusijos Kaliningrado sritį – nuolat didėja. Tačiau nuogąstaujama, kad plėtojamą bendradarbiavimą gali apsunkinti griežtėjanti valstybinės sienos su ne Europos Sąjungos (ES) šalimis kirtimo tvarka, rašoma „Lietuvos žiniose“. Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio teigimu, Lietuva yra didžiausia užsienio investuotoja šiame krašte – investicijos siekia 70 mln. eurų.

Nauja darbotvarkė Lietuvai (projektas) RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA RUSIJOS ĮTAKOS LIETUVOJE MAŽINIMO PLANAS 2007 m. gegužės 9 d. Įžanga Rusijos kaimynystė per kelis pastaruosius amžius buvo, yra ir ateityje išliks didžiausias iššūkis Lietuvos valstybei. Rusijos siekių  pobūdis bėgant laikui gali keistis   - nuo “teritorijos okupacijos” link valdžios ar protų “okupacijos”, tačiau nematyti Rusijos keliamų pavojų būtų tiesiog lengvabūdiška.

Mokytojai, Migracijos departamento (Vilniaus pasų poskyrių) darbuotojai dėl mažų atlyginimų vėl prabilo apie streikus. O aš vasario 12-osios vakarą nutariau apsilankyti Vilniaus universiteto studentų bendrabučiuose Saulėtekio gatvėje. Vaizdai, kuriuos pamačiau, ne tik suglumino, bet ir paskatino paakinti visuomenę dažniau susimąstyti, kas yra streikas – nusikaltimas ar teisė apginti savo orumą.

Po spalvingos ir triukšmingos kampanijos, kurios pagrindiniu veikėju tapo santechnikas iš Lenkijos, neva atimsiantis darbą iš vietos gyventojų, gegužę prancūzai referendume pasisakė prieš Europos Konstituciją. Po kelių dienų „ne“ Konstitucijai tarė ir beveik du trečdaliai Nyderlandų piliečių.

Grįžus iš Lietuvos Kurį laiką pirmadienio spaudos konferencijas buvau iškeitęs į keliones po Lietuvos provinciją. Per pusantro mėnesio pavyko aplankyti beveik 20 savivaldybių, kurių kiekvienoje surengdavome iki 30 skirtingų susitikimų. Taip per šį laiką surengėme 350 įvairių susitikimų, kur susirinkdavo nuo 10 iki 900 (Šiauliuose) pašnekovų. Pamatėme daug tiesos ir akivaizdu, kad Lietuvoje nepasitenkinimo šiandienine padėtimi ir šiandienine valdžia yra daug ir jo vis daugėja.

Apie nomenklatūrines tradicijas Praėjusi savaitė pažymėta eiline porcija abonentinių machinacijų Vilniaus savivaldybėje. Tai jau nieko nenustebino. Tokių machinacijų organizavimas nereikalauja ypatingo gudrumo ar sumanumo. Reikalauja tik vieno – bet kokio padorumo politikoje likučių atsisakymo. Tokių machinacijų opozicija negali sustabdyti, jeigu teisinė valstybė veikia silpnai. Tai gali sustabdyti tik rinkėjai. Stebino socialliberalų laikysena.

Šią savaitę vyks didysis mūšis Briuselyje. Gerai, kad po mūsų priekaištų dėl neryžtingos politikos mūsų diplomatija jau yra nusiteikusi ryžtingiau. Tačiau mums reikia ne vien tik struktūrinių fondų iš Europos. Jeigu mes tik tuo rūpintumės, būtume panašūs į paprastus egoistus. Iš Europos mums reikia ir kitokios Europos, – tai sakiau praėjusios savaitės Seimo diskusijoje.

Esame įpratę girdėti, kad mūsų šalies biudžetas yra socialiai orientuotas. Taip ir turėtų būti - juk Vyriausybei vadovauja Socialdemokratų partijos pirmininkas. Tačiau šią savaitę paskelbta "europinė" statistika glumina - Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai yra vienos mažiausių tarp visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos išlaidos socialinei apsaugai 2002 m. sudarė 15,2 proc.

Kodėl reikia keistis? Pabandykite patys sau atsakyti į klausimą: Lietuva penkioliktaisiais Nepriklausomybės metais, kokia ji, koks svarbiausias jos skiriamasis bruožas? Mano atsakymas paprastas: tai valstybė, kuri vis mažiau gerbia savo piliečius, todėl piliečiai vis mažiau gerbia savo valstybę. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mes turime keistis. Ir turime keistis, žinodami, kokį tikslą turime pasiekti.

Metų virsmas sužadina norą žinoti - o kaip bus tais naujais metais? Gal kažkas keisis? Grėsmę jie neša ar džiaugsmą? Ir seniau, ir dabar viskas susiveda į spėjimą, koks bus kitų metų derlius, t.y. nacionalinės ekonomikos būklė. Nes kiekvienam aišku, kad jei javai gerai derės (seniau) arba bus, kas nuperka mūsų gaminamas prekes ir teikiamas paslaugas (dabar) - tai bus ir gyvenimas sotesnis, ir dienos linksmesnės; ir atvirkščiai.

Pilietinės visuomenės instituto tarptautinių programų direktoriaus Manto Adomėno nuomone, Lietuvoje neturėtų būti nutylėtas faktas, kad pastaruoju metu pasinaudodama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) Rusija siekia dar labiau sustiprinti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje ir užkirsti kelią veiksmingam NATO funkcionavimui.

Keletas žodžių nerinkimine, bet labai svarbia tema, susijusia su spalio 5 d., Prezidentūroje planuojamu pasirašyti politinių partijų susitarimu dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 m. Dokumentas buvo derintas, jis nėra blogas, ir mes jį pasirašysime, bet, manau, kai kurių akcentų jame iš tiesų trūksta.

Jau nemažai išlieta rašalo pristatant naujus Europos Sąjungos (ES) narius. Gaila, kad daugiausia kalbama tik apie šių kraštų politinę ir ūkinę padėtį, pridedant nebent dar istorinį šių kraštų vystymąsi. Deja, beveik užmirštama nurodyti, ką šie kraštai šalia pramonės ir finansų galės atnešti Europai.

Prezidentas Valdas Adamkus kalbėdamas Seime sakė, kad nebus tik “valstybės simbolis - būsiu aktyviai veikiantis prezidentas, valdžios veiksmus vertinantis ir iš moralės pozicijų”. “Omni laiko” skaitytojams pateikiame visą V. Adamkaus kalbą, pasakytą Seime. “Gerbiamas Seimo pirmininke!Gerbiami Seimo nariai!Jūsų ekscelencijos ambasadoriai,Ponios ir ponai,Brangūs Lietuvos žmonės! Man, pradedančiam naują kadenciją, tenka didelė garbė vėl kreiptis į Jus.

Vytautas Landsbergis susirūpino dėl ekologinių Rusijos ir Baltarusijos replių Lietuvai: “Kai Vladimiras Žirinovskis grasino pastatydinsiąs prie Lietuvos sienos didžiulę branduolinę jėgainę ir pūsiąs radioaktyvias dulkes bjauriems “pribaltams” išmarinti, atrodė blūdas ir cirkas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 58-joje sesijoje trečiadienį (10.01) pabrėžė Irako atstatymo sudėtingumą ir tarptautinių institucijų svarbą kovoje prieš grėsmes tarptautiniam saugumui. Ministras kalboje pripažino, kad šie metai išsiskyrė sukrečiančiomis naujienomis ir žmonių tragedijomis, pranešė URM.