tėvai

Didžioji dalis, t.y. 45 proc., tėvų norėtų, kad ikimokyklinėse įstaigose būtų papildomi fizinio lavinimo užsiėmimai. Tai buvo nustatyta atlikus apklausą internete apie tėvų lūkesčius, susijusius su lopšeliais ir darželiais, kuriuos lanko jų vaikai. Apklausą inicijavo portalas www.ikimokyklinis.lt. Taip pat nemaža dalis tėvų - daugiau nei ketvirtadalis, t. y. 26 proc., pageidautų, kad jų vaikų lankomame darželyje būtų teatro ir vaidybos grupės.

Spalio 23 d., Vilniuje susirinkę savanoriai iš įvairių Lietuvos miestų pradėjo studijas „Šeimų universitete“. Išėję keturis savaitgalius truksiantį intensyvų kursą, jie taps „Šeimų universiteto“ moderatoriais, kurie jau nuo gruodžio ves kursus tėvams, padėsiančius stiprinti jų tarpusavio ryšius šeimoje ir ugdyti vaikus. Per kiek daugiau nei mėnesio laikotarpį norą tapti moderatoriais išreiškė beveik pusė tūkstančio žmonių.

Praeitoje dalyje aprašėme drabužėlius kūdikiams. Patarėme, kokių drabužių reikės ir kokia medžiaga priimtiniausia. Šioje dalyje aprašysime reikmenis kūdikio priežiūrai, tarp jų vaikiškus vežimėlius, automobilių kėdutes, lopšius bei lovytes. Pirmąją dalį skaitykite čia. Reikmenys kūdikio priežiūrai Besilaukdama pirmojo kūdikio, netikėtai atrasite galybę visokių gaminių, skirtų motinoms, tėvams ir vaikams.

Skundžiame žmones dėl žiaurių nusikaltimų su gyvūnais, tačiau ką daryti su tėvais, netinkamai besielgiančiais su vaikais? Tuo labiau, jei tai – tik suaugusiųjų pokštai, kuriems pasirenkamos atžalos. Tikėkimės, jog ši istorija vaizdo siužėto herojams nesukėlė pasekmių ir naktį jie ramiai miega. Tačiau, pripažinkime, tėvo būdas su garsiai veikiančiu motoriniu pjūklu – puiki priemonė pakelti tinginčius vaikus.

Net ir lengvos ligos vaikams gali sukelti komplikacijų. Dėl to neretai kalti būna tėvai. Nepasitikėjimas „chemija“ Situacija. Grįžusi po vasaros atostogų kaime penkerių Emilija ėmė dažnai bėgioti į tualetą. „Turbūt pašalo šlapimo pūslę“, − pagalvojo mama ir nuvedė mergaitę pas gydytoją. Gydytojas diagnozavo cistitą, skyrė antibiotikų kursą.

Medikai griebiasi už galvų – drastiškai mažėja besiskiepijančių gyventojų. Pusė tėvų atsisako net ir privalomų vaikams skiepų: nuo vėjaraupių, raudonukės, stabligės, kokliušo. Tokias tendencijas medikai stebi jau metus. Medikai įspėja, kad taip masiškai atsisakant skiepų, po kelerių metų Lietuvoje gali kilti ligų protrūkių, praneša LTV „Panorama“. Nė vienam vaikui – nė vieno skiepo. Taip dar prieš septynerius metus apsisprendė viena vilniečių šeima.

Kūdikių namų direktorės teigimu, tai, kad per mažiau nei metus vien šios įstaigos langelyje palikti 6 kūdikiai, turėtų nutildyti ir didžiausius skeptikus. Atsirado pirmoji šeima, panorusi susigrąžinti „Gyvybės langelyje“ paliktą kūdikį. Mažylis šiuo metu ligoninėje, kur jį prižiūri medikai. Artimiausiu metu vaiko teisių specialistai spręs, ar grąžinti kūdikį jį palikusiai motinai.

Pratybų sąsiuviniai, uždavinynai, užsienio kalbų užduočių leidiniai. Mažiausiai už tokį rinkinį tėvai pakloja ne vieną šimtinę litų. Sutaupyti jiems padeda pigiau kainuojančios naudotos knygos. Užuot mokėję už naujus vadovėlius, moksleiviai ieško jau naudotų, rašo  "Lietuvos rytas". Vilnietė reklamos specialistė Jolanta V. – pirmokės ir pirmakursės motina.

Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje alimentų vaikams išlaikyti nemoka apie 84 tūkst. tėvų. Didžiąją skolininkų dalį (iki 97 proc.) sudaro vyrai. Kaimyninėje Latvijoje alimentų išieškojimas iš tokių skolininkų siekia apie 90 proc., Lietuvoje – mažiau kaip 0,5 proc. Vaiką myli tol, kol myli jo motiną Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad vengimas mokėti alimentus yra tautos mentaliteto prob lema.

Protinga technika įsitvirtino mūsų gyvenime taip, kad be jos nebeįsivaizduojame egzistavimo. Aišku, kad protingiausia pasaulio mašina – kompiuteris, užimanti pirmą vietą šiame sąraše. Šiais laikais kompiuteris yra kone kiekvienuose namuose. Ir, nežiūrint į tai, netyla kalbos apie šios technikos kenksmingumą, ypač mažiems vaikams.

Mokyklose iš valgiaraščių išnykus sriubai, kaip esą nevertingam patiekalui, į kovą dėl jos pakilo mokinių tėvai. Valdininkai teisinasi tik norėję vaikus maitinti europietiškai, tačiau kilus nepasitenkinimui traukiasi ir vėl sriubą įrašo į valgiaraščius, praneša LTV „Šiandien“. Iki pietų pertraukos likus vos kelioms minutėms, Šiaulių centro pradinės mokyklos virėjos skuba vaikams į lėkštes dėlioti karštą maistą. Bet ant stalų – tik antras patiekalas ir vaisiai.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) tikina, kad naujosiomis Švietimo įstatymo pataisomis yra siekiama sumažinti tėvų ir mokytojų vaidmenį formuojant ugdymo procesą, ir piktinasi, kad nėra pritariama jų siūlymams nustatyti pinigines sankcijas piktybiškai besielgiančių moksleivių tėvams. „Įstatyme nėra numatytas tėvų vaidmuo. Pagal įstatymą, gali kurtis įvairios organizacijos, dalyvauti savivaldoje, bet lemiamo balso tėvai neturi.

Tiek vaikai, tiek suaugę mėgsta pasakas. Nors pasakų herojai dažniausiai būna išgalvoti, nerealūs ir stebuklingi, visgi jų atitikmenis mes lengvai galime rasti žmonėse. Pirmąją dalį skaitykite čia. Nebūtina paversti ko nors varle ar rupūže, norint būti ragana ar bloguoju burtininku. Nebūtina ir būti neturtinga, kad būtumei gera ir graži. Tačiau pasakų pasaulis mums suteikia naudingų detalių apie asmenybes.

Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija (LPMA) pastebi, kad skirtingai nei prieš keletą metų mokinių sveikatos patikrinimo pažymų nebereikia laukti dar keletą mėnesių terminui pasibaigus – dabar nemaža dalis jų pristatoma dar prieš rugsėjo 1-ąją. „Tėvų atsakomybė yra trupučiuką pasitaisiusi“, – sako LPMA prezidentas Bronislovas Aleksandravičius.

Kai mes, suaugusieji, po atostogų dūsaujame: „Kaip nesinori eiti į darbą“, tai, žinoma, šiek tiek koketuojame. Juk iš tikrųjų beprotiškai norisi sužinoti naujienas ir pasipuikuoti prieš kolegas gražiu įdegiu. Bet štai, jeigu jūsų sūnus ar dukra sako: „Aš nenoriu į mokyklą“, – tai jau rimtas signalas, kad vaikui kažkas negerai. Mergaitės – „baidyklės“ Septinta – aštunta – devinta klasės taip pat patenka į „rizikos“ nenorinčių eiti į mokyklą grupę.

Artėjant Rugsėjo 1-jai ne vienas būsimo pirmoko tėtis ar mama ima nerimauti dėl to, kaip vaikui seksis mokykloje, ar pavyks įsilieti bendraamžių būrį, ar mokytojai skirs pakankamai dėmesio jų atžalai ir kaip pats vaikas jausis pradėdamas naują savo gyvenimo etapą.

Tie maži Dievo kūrinėliai, kurie miegantys atrodo kaip angeliukai, neretai gali sukelti baisius galvos skausmus, pertempti mūsų nervus ir raumenis ir iškrauti visus emocinius resursus. Tačiau yra vienas dalykas, kurio net patys energingiausi ar labiausiai užsispyrę vaikai negali padaryti. Jie iš tikrųjų... negali mūsų supykdyti. Iš tiesų mūsų vaikai gali mus priversti jaustis blogais tėvais.

Tik sukakę 22 metus jaunuoliai pradeda deramai vertinti visus savo tėvų nuopelnus ir suvokti jų indėlį. Tokią išvadą leidžia daryti Didžiojoje Britanijoje surengta apklausa, kurios rezultatus trečiadienį skelbia sostinės spauda. Kaip paaiškėjo, 22 metai žmogaus gyvenime yra ta riba, kai ateina branda. Iš esmės tai susiję su tuo, kad jaunuoliai jau galutinai pradeda suaugusiųjų gyvenimą ir ima susidurti su problemomis, kurias jiems anksčiau padėjo spręsti tėvai.

Tėvai mūsų šalyje vasaros metu savo mažamečiams vaikams skiria žymiai daugiau dėmesio negu kitais metų laikais – tai atskleidė speciali visuomenės nuomonės apklausa, kurią inicijavo interneto portalas www.ikimokyklinis.lt. Beveik trečdalis, t.y. 30 proc., tėvų teigė, kad per vasaros atostogas vaikai ilgiau bus su jais. Be to, mūsų šalyje vis dar populiaru mažuosius vasarai palikti pas senelius – taip sakė darysiantys daugiau nei penktadalis arba 22 proc.

Buvusi „Pussycat Dolls“ narė Kimberly Wyatt (28) šokiravo savo gerbėjus intymia išpažintimi. Neva tai jos santykiai su tėvais pašlijo dėl to, kad ją vaikystėje seksualiai išnaudojo. „Ilgą laiką man trūko pasitikėjimo savimi. Mano šeima nėra man artima. Vaikystėje mane seksualiai išnaudojo, o problema buvo ta, kad mano tėvai liko tam abėjingi. Jie mieliau linksminosi užuot mane gynę. Kai aš pamėginau su jais pakalbėti, jie pasakė „Mes nenorime to girdėti“. Viską turėjau išgyventi pati.

Sekmadienį į Klaipėdos ligoninę pateko stipriai tėvų sumuštas paauglė. Septyniolikmetė L. S. į Klaipėdos ligoninę atvežta iš namų Pipirų kaime. Paauglei buvo stipriai sumušta galva. Ji paaiškino tą pačią dieną namuose buvusi sumušta tėvų. Incidentu domisi policijos pareigūnai.

„Kiekvieną vakarą, kai mudu su vyru pradedame TAI, aš bijau, kad miegamojo duris atlapos sūnus ir pasakys: „Mama, aš negaliu užmigti.“ Mane ištinka siaubas nuo minties, kokią baisią psichologinę traumą jis patirtų. Kaip tokioje situacijoje elgtis?“ - klausiama viename iš forumų. Ar išties tai tokia siaubinga situacija? Tarkime, kad esate trejų - šešerių metų mažylio tėvai, ir kartą jis netikėtai įsiveržė į suaugusiųjų gyvenimą. Psichologai pataria: svarbiausia - nepulti į paniką.

Vos nusprendę turėti vaiką, mes jau „programuojame“ jo ateitį:  savo pokalbiais ir mintimis perduodame jam būsimas nuostatas ir sprendimus. O vaikui gimus, dažnai tvirtai jų laikomės ir stengiamės auklėti, mūsų manymu, „pagal geriausią programą“. Ta informacija dar negimusius kūdikius pasiekia per motinos ląsteles. Vaikas augdamas kurį laiką (o gal ir visą gyvenimą) vykdo tą programą, kurią jam, dar negimusiam įkalė į galvą gimdytojai.

Siūloma padidinti baudas tėvams, jei jų nepilnamečiai vaikai viešose vietose vartotų alkoholį ar būtų pagauti neblaivūs. Tokią Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą įregistravęs liberalas Erikas Tamašauskas pabrėžia, kad pirmą kartą alkoholio paragaujančių ar juo apsinuodijančių vaikų amžius kasmet vis jaunėja. "Žinoma, didindami baudas problemos neišspręsime, tačiau didesnės baudos paskatins tėvus ar globėjus atidžiau pažvelgti į vaikų alkoholio vartojimo problemas.

Atrodytų, kad tai yra visiška nesąmonė, tačiau Naujosios Zelandijos policija tiria pranešimus, kad tėvai organizuoja muštynes savo vaikams. Policininkai turi įtarimų, kodėl tėvai organizuoja muštynes savo vaikams. Kalbama, kad vienų muštynių atveju moksleivė grįžo iš mokyklos ir tėvams pasakė, kad nori susimušti su kita moksleive. Abiejų mergaičių tėvai susisiekė tarpusavyje ir suorganizavo muštynes savo dukroms.

Už skandinavų ištekėjusios ir Suomijoje, Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje gyvenančios lietuvės bijo savo vaiką ne tik peštelėti už plaukų, bet net pakelti balsą dėl neklausymo. Mat ką tik Suomijoje vien dėl to, kad septynmetį sūnų Robertą motina piktokai paragino greičiau keltis į mokyklą, jis buvo be tėvų žinios apgyvendintas globos namuose.

Matyt, tarp Kanados dainininkės Avril Lavigne (25) ir jos naujojo draugo Brody Jenner (26) mezgasi rimta draugystė. Pranešama, kad Brody savo tėvams jau pristatė Avril. Pora buvo pastebėta Los Andžele, o kartu su jais ir Jenner mama Linda Thomson. Visi atrodė puikiai nusiteikę ir artimi. "Jie atrodė labai įsymylėję ir laimingi", - sakė liudinininkas.

Daugelio mamų ir tėčių širdys plyšta, kai mylimą ir puoselėjamą mažylį tenka palikti kitų žmonių priežiūrai, arba darželyje. Šios „skyrybos“ – bene skausmingiausios, nes nei vaikas, nei tėvai dar nemoka būti atskirai, tačiau aplinkybės, ar, pavyzdžiui, moters poreikiai, verčia jas išgyventi.

Kaltės jausmas dažniausiai persekioja abu išsiskyrusius žmones. Paliktieji ieško savo klaidų ir trūkumų, pametusieji kankinasi dėl to, kad privertė kentėti kitą. Abu jaučia kaltę prieš vaikus. Kas ginčytųsi, kad vaikams geriau augti draugiškoje ir laimingoje šeimoje? Tačiau, deja, suaugusieji irgi klysta. Juo labiau kad gyvenimas susideda ne tik iš džiaugsmo, bet ir iš praradimų.

Kai vaikas gimsta, jam reikia maisto, šilumos ir švaros. Ir kad kiti žmonės jį priimtų tokį, koks jis yra. Jam reikia besąlygiškos motiniškos meilės. Daugelyje šeimų tėvai pasirūpina pirmaisiais vaiko poreikiais: maistu, šiluma, švara. Bet poreikis būti mylimam besąlygiškai patenkinamas retai („Kai tu toks - aš tavęs nemyliu“). Kodėl tėvai taip elgiasi? Yra keletas priežasčių. Visos jos gali veikti vienu metu.

Vaiko požiūriu, būti suaugusiu – tai reiškia, daryti, ką nori, ir kuo greičiau tokiu tapsi, tuo geriau. Todėl ir skuba mažos mergaitės įsispirti į aukštakulnius batelius, „apsiterlioti“ blakstienas tušu ir „apsikarstyti“ bižuterija. Ir apsirūpinti visais tais atributais, kurie, jų nuomone, patys automatiškai pakelia statusą ir priartina prie ilgai laukto „titulo“ – suaugęs.

Klaipėdos rajone tėvai sumušė mažametę dukrą. Tai, kad mergaitė sumušta, pirmadienio rytą pastebėjo Dituvos kaimo pagrindinės mokyklos pedagogai. Devynmetė paaiškino, kad tą pačią dieną namuose, sodų bendrijos "Dituva" Ramiosios gatvėje, ją sumušė tėvai. Mergaitė dėl kūno sumušimų gydoma ambulatoriškai. Policija ieško įtariamųjų.

Kada, jei ne nėštumo metu, tu labiausiai turi teisę į šį įvardį? Mažytės, kaip persiko kauliukas, širdies plakimas - tavo pulso aidas. Tavo kvėpavimas duoda jam deguonies. Jūsų kraujas bendras, ir nė vienas raudonas jo lašas nežino, ar bus tavo, ar jo, ar išsiliejęs žus kaip nuolatinė duoklė pradžios ir gimimo paslapčiai.

Tėvai neteko darbo. Šiandien tai – skaudi daugybės šeimų realybė. Ar ši neganda psichologiškai paveikia tik suaugusiuosius? Anaiptol. Tėvams tapus bedarbiais stresas įsiskverbia ir į jų atžalų pasaulį. Vaikai, kurių namuose bent vienas iš tėvų neteko darbo, tampa potencialiomis neigiamų emocijų aukomis: stresas, depresija, suprastėję mokymosi rezultatai ir elgesio problemos jiems artimesnės nei vaikams, kurių namiškių gyvenimas teka jau įprasta vaga.

Balsas.lt skaitytoja mama Ilona aptiko šokiruojančias vaikų auklėjimo ir auginimo nuotraukas. Jose puikiai atsispindi vaikų auklėjimo spragos, kurių kaltininkai - neatsakingi tėvai. Žiūrim, kaip tėvai nemoka elgtis su vaikais! Oddee.com nuotr.

Tėtis ir mama pykstasi. Ką daryti, kad kilęs konfliktas kuo mažiau užgautų vaiką? Maždaug iki 3 metų mažyliams tėvai – idealios būtybės, sektinas pavyzdys ir neginčytinas autoritetas, žmonės, iš kurių elgesio bei veiksmų mokomasi, kurie mėgdžiojami. Todėl viskas, kas vyksta šeimoje, automatiškai tampa neatsiejama vaiko pasaulio dalimi.

Visiems žinoma patarlė: giminių nepasirinksi. Tėvai, močiutės, seneliai, tetos, dėdės, sūnėnai ir dukterėčios, pusseserės ir pusbroliai – tai žmonės, su kuriais esame susiję giminystės ir kraujo ryšiais. Savo prigimtimi šie ryšiai yra labai tvirti. Ritualas išvertus iš lotynų kalbos reiškia apeigas, atliekamas pagal nustatytą žodžių, judesių, simbolinių veiksmų tvarką. Dažniausiai ritualai siejami su religinėmis apeigomis, tačiau pasaulietiniame gyvenime tai gali būti bendravimo veiksmas.

Berniukai ir mergaitės auga ne vienodai – tą pirmiau nei daugybė mokslininkų pastebėjo pačios mamos. Kuo būtent skiriasi mažų vaikų raida? Jūsų dėmesiui – 5 esminiai skirtumai. Kaip lytį suvokia pats vaikas? Vaikai pradeda suvokti save kaip berniuką arba mergaitę maždaug sulaukę 18 mėnesių. Kitus vaikus priskirti tam tikrai lyčiai mažieji mokosi maždaug nuo 2 iki 6 metų.

Manipuliacijos žmogaus amžiumi Lietuvoje vykdomos visose srityse. Į metus žiūrima taip, kaip tuo metu patogiau: žmogus subręsta nuo 14-os, bet dar 23-ejų jis yra nesubrendęs. Pensininkas privalo nebedirbti, tačiau jam pensija nukeliama po mirties. Specialistai aiškina, kad toks valstybės požiūris - visiška nepagarba žmogui ir jo prigimčiai.

Nesvarbu, tau 15 ar 25 metai – tėvai dažnai tiesiog nenori girdėti tavo nuomonės, o dėl visko, ką darai, nuolat jaudinasi ir kiša savo patarimus sakydami: „Jau žinom, ką tai reiškia – turim daugiau patirties.” Kalbant su tėvais, sklandų bendravimą ir aktyvų klausymą nutraukia tam tikri bendravimo barjerai. Tai savos nuomonės kišimas, nenoras sutikti, manymas, jog esi neteisus, nepatyręs, kalbi nesąmones, o galiausiai, kai tu nesutinki su jais – manymas, jog negerbi savo tėvų.

Greitai vėl prasivers mokyklų durys, į kurias sugužės nauji „šviežiai iškepti” moksleiviai – buvę darželinukai. Už durų liks jų tėveliai. Kokių minčių, jausmų vedini jie ateina, kalbamės su Daiva Urbonavičiene, lopšelio darželio „AUŠRELĖ“ auklėtoja, Vilniaus Panerių pagrindinės mokyklos mokytoja. Gerbiama Daiva, Jums tenka dirbi tiek su darželinukais, tiek ir su pradinukais.

Paprastai tai nutinka apie dvyliktuosius metus. Jūsų vaikas vis dažniau užsidaro savo kambaryje, ilgai žiūri į vieną tašką, pasakoja ne viską, ir jums darosi neramu, jog prarandate su juo kontaktą. Iš tiesų šį momentą kyla išsiskyrimo nerimas. „Mama dažniausiai nusprendžia, kad jos vaikui „kažkas ne taip‟, - sako psichologė psichoterapeutė Aleksandra Sučkova. - Jai net į galvą neateina mintis, jog „ne taip‟ yra jai pačiai.

Kiek knygų prirašyta, kiek prikalbėta apie tėvų ir vaikų santykius, o daugelis vis tiek nepatenkinti savo vaikais, kurie savo ruožtu tyliai nekenčia tėvų... Tai tęsiasi ne vieną tūkstantmetį, ir veikiausiai ši problema atsirado kartu su žmonija. Žinoma, esama ir laimingų šeimų, kuriose viešpatauja santarvė bei tarpusavio supratimas, tačiau tokių, deja, - mažesnioji dalis. Santykius šeimoje galima apibūdinti pagal tėvų elgesį su vaikais.

Šeimyniniuose santykiuose svarbu išlaikyti artimą bei šiltą tėvų ir vaikų bendravimą. Šeimos pietūs ne tik patenkina mūsų fizinius ir emocinius poreikius, bet taip pat suteikia progą praleisti laiką šeimos rate, sutvirtina šeimyninius ryšius bei gali tapti gražia tradicija. Tarpusavio šeimos narių gerų santykių palaikymui, kurie grindžiami savitarpio supratimu ir pagarba, reikalingas nepertraukiamas bendravimas, buvimas kartu.

Alimentų savo vaikams nemokančių tėvų pavardes žadama skelbti spaudoje ir internete. Jiems taip pat gresia papildomi finansiniai nemalonumai. Vaikų išlaikymo fondui (VIF), iš valstybės iždo remiančio tuos vaikus, kurių tėvai nenori ar nepajėgia mokėti jiems alimentų, jau dveji. Nuo šių metų VIF numato išieškoti skolas iš alimentininkų su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau tai - ne vienintelė sankcija, kurios žadama imtis prieš nerūpestingus tėvus.

Vidutinio amžiaus sulaukę tėvai vis dar stengiasi padėti savo suaugusiems vaikams, teigia mokslininkai. „Nustatėme, jog vidutinio amžiaus sulaukę tėvai savo suaugusiems vaikams įvairiomis formomis pagalbą teikia bent jau kas kelias savaites“, – teigia Purdue universiteto Gerontologijos, raidos ir šeimos studijų profesorė Karen Fingerman. „Tai ryškus padidėjimas lyginant su prieš 20 metų buvusia situacija, kuomet jauni suaugusieji iš savo tėvų sulaukdavo mažiau paramos“, - pridūrė ji.

Mokyklinių prekių pardavėjai atkreipia tėvelių dėmesį į tai, kad ruošiant savo vaikus į mokyklą ne visada reikia aklai pasitikėti mokytojų rekomendacijomis. „Pastebime, kad tėvai mokyklinių prekių pirkti ateina su mokytojų sudarytais sąrašais, kurie nesikeičia jau porą dešimtmečių ir todėl neretai būna pasenę. Dabar yra geresnių, kokybiškesnių prekių už mokytojų rekomenduojamas, bet tėveliai atkakliai laikosi sąrašo.