terleckas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „terleckas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „terleckas“.
Skelbiama, kur bus galima atsisveikinti su Nepriklausomybės Akto signataru Vladu Terlecku
„Karstas su Velionio palaikais bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilniuje)“, – pranešime spaudai skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.
Atsisveikinimas su Velioniu – rugsėjo 7 d. nuo 15 iki 20 val., rugsėjo 8 d. nuo 9 iki 20 val. Šv. Mišios rugsėjo 8 d. 8 val. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje.
Rugsėjo 9 d. atsisveikinimas nuo 9 val., karstas išnešamas 12 val. iš Vilniaus Šv.
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl signataro Vlado Terlecko mirties
Šalies vadovai penktadienį pareiškė užuojautą dėl ekonomisto, Kovo 11-osios Akto signataro Vlado Terlecko mirties.
Apie Nepriklausomybės Akto signataro mirtį pranešė Seimas, jis mirė eidamas 85-uosius metus.
Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, V. Terleckas daug prisidėjo prie Lietuvos banko ir nacionalinės valiutos – lito – atkūrimo bei savarankiškos šalies pinigų ir kredito sistemos sukūrimo.
Vilniuje siūloma Ežerėlių gatvę pervadinti buvusio disidento Terlecko vardu
Vilniaus Antakalnyje esančią Ežerėlių gatvę siūloma pervadinti buvusio disidento, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjo Antano Terlecko vardu.
Sostinės politikai tokį savivaldybės Istorinės atminties komisijos siūlymą svarstys trečiadienį.
Taryba taip pat spręs dėl atminimo lentos, skirtos Lietuvos žvalgei, politinei kalinei, žydų gelbėtojai Marcelei Kubiliūtei, įrengimo ant sostinės Aušros Vartų gatvėje 12 esančio pastato.
Atminimo lentą siūloma įrengti ir kompozitoriui Rimvydui Žigaičiui.
45 pabaltijiečių memorandumas – balsas iš niekur
Po kelių dienų Lietuva ims pirmininkauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. 1979 metais, kada sovietų valdžia atrodė nepajudinama, o pasipriešinimas jai – beveik beprasmis, Baltijos šalių nepriklausomybės tema buvo netikėtai priminta pasauliui.
Garsusis 1979 metų rugpjūčio 23 dieną išplatintas dokumentas, žinomas kaip 45 pabaltijiečių memorandumas, pirmą kartą po 1945 metų priminė Vakarams apie Baltijos šalių nepriklausomybę.
Spaudos apžvalga:kaimyninės valstybės vadovą matę lietuviai žavėjosi jo paprastumu
Pirmadienį keli šimtai žmonių, atėjusių prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje, kukliai paminėjo šioje vietoje 1987 m. rugpjūčio 23-iąją surengtą mitingą, kuriame pirmą kartą viešai buvo pasmerkta Lietuvos nepriklausomybės praradimą nulėmusi sovietų ir nacių nepuolimo sutartis, populiariai vadinama Molotovo-Ribentropo paktu. Tuomet kalbų Šv.Onos bažnyčios ir Bernardinų vienuolyno pašonėje klausėsi apie 3 tūkst. žmonių - ir tikrai mylinčių Lietuvą, ir tiesiog praeivių.