terapija

Profesionali psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Bončkutė-Peronienė dalinasi žaismingais patarimais, kaip sėkmingai panerti į šiųmetės knygų mugės okeaną, kaip išsiilgusiems literatūrinio džiugesio nepaklysti knygų džiunglėse ir atrasti tai, ko labiausiai ieškote. Susitikimas su Genovaite Bončkute-Peroniene, romano „Neįvykusi terapija“ autore, vasario 26 d. (sekmadienį) 15 val., 5.5 salėje.

Dabar 85 metų amžiaus rusas 82 metus gyvena su pistoleto kulka galvoje ir, kaip atrodo, dėl to neturi jokių problemų, praneša Amerikos leidinys „New England Journal of Medicine“. Šis žmogus buvo trejų metų, kai brolis žaisdamas pistoletu jį sužeidė. Į galvą sužeistas vaikas daug valandų buvo be sąmonės, bet vėliau pasveiko be jokios terapijos. Jis mokėsi, gavo inžinieriaus diplomą, pelnė daug apdovanojimų, rašo JAV leidinyje Maja Safarova ir Maratas Ježovas iš Maskvos kardiologijos centro.

Vienas artimiausių buvusio bendrovės „Apple“ vadovo Steve'o Jobso draugų Avie Tevanianas pareiškė, kad didelis jo pasitikėjimas savimi ir specifinis mąstymo būdas paskatino jį atsisakyti įprastinių vėžio gydymo būdų ir rinktis alternatyvią terapiją. Pasak A. Tevaniano, S. Jobsas pasižymėjo „tikrovės iškraipymo lauku“, tai yra,  galia veikti žmones taip, kad jie, nepaisant tikrovės pasipriešinimo, galėtų įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio nepasiekiamus tikslus, skelbia BBC.

Teatro terapijos užsiėmimus organizuojantis režisierius Arvydas Lebeliūnas dalinasi mintimis apie gydomąjį teatro poveikį. „Teatro terapija išmoko kurti, net ir tuos, kurių profesija ar kitokia veikla tiesiogiai su kūryba nieko bendra neturi“, ‒ tvirtina menininkas pridurdamas, kad būtent teatras jam padėjo suprasti aplinką, kurioje gyvena. Kaip atradote teatro terapiją? Skambės mistiškai, bet daug metų būdamas teatre jaučiu gydomąjį jo poveikį.

Norėčiau daugiau sužinoti apie šviesos terapiją? Ar ji tinkama visiems? Ar reikalingi kokie nors tyrimai prieš ją taikant? Kur galima kreiptis dėl šių procedūrų? Rideta Šviesos terapija taikoma gydyti ne tik sezoninę (žiemos) depresiją, bet ir sezoninius žiemos miego sutrikimus, premenstruacinį emocinio dirglumo sindromą, bulimiją. Šviesos terapijos kambariai yra įrengiami gydymo arba reabilitacijos įstaigose, kur vienu metu gali gydytis 10-15 žmonių.

Vieniems tai iš tiesių padeda, kitiems suveikia placebo efektas, tretiems – kelia įtarimą ir jie kreipiasi į medikus. Iš lūpų į lūpas pereinantys „gydymo“ būdai net neturi konkretaus apibūdinimo, tai močiučių, draugių, „kažkas sakė“ – metodai, bet yra ir tokių, apie kuriuos rašo spauda, atliekami tyrimai, nenutyla ginčai, jie turi pasekėjų, bet vis tiek atrodo keisti ir ne visada įtikinami.

Mūsų ir jūsų sveikata, kaip ir mūsų figūra, priklauso nuo to, koks mūsų pačių požiūris į tai. Jeigu jūs įsikalsite, kad jūsų kojos kreivos ir jums netinka trumpi sijonai, visą gyvenimą ir vaikščiosite slėpdamos kojas. O jeigu ir išdrįsite su trumpu sijonu išeiti į gatvę, jums atrodys, kad praeiviai atsigręžia ir žiūri į jūsų kojas. Tačiau jei penki pažįstami vyrai pasakys, kad jums tinka šis sijonas, šio komplekso jūs atsikratysite.

Britų mokslininkai pasiūlė neregėtai šaltos ir sniegingos žiemos užkluptiems žmonėms kasdien po penkias minutes klausytis paukščių čiulbesio. „Niūriu laikotarpiu, kai šviesaus paros meto trukmė yra minimali, o gatvėse pilna sniego, geriausia priemonė nuotaikai pakelti yra paukščių čiulbėjimas“, – rašo antradienį Londono laikraštis „The Daily Telegraph“, remdamasis naujausio tyrimo duomenimis.

Kiekviena pavargusi moteris po masažo išeina spinduliuodama nauja energija tarsi po gaivaus dušo nepakenčiamai karštą vasaros dieną. Arba dar geriau – kaip po visos dienos grožio procedūrų. Tad kuo šis sveikatos ir grožio šaltinis ypatingas? Pagrindinės masažo rūšys Pagal apimtis masažas skirstomas į bendrąjį ir dalinį. Pirmuoju atveju tam tikra tvarka masažuojamas visas kūnas, antruoju – atskiros kūno dalys. Jeigu masažas dalinis, vieno seanso trukmė maždaug 15–20 minučių.

Žmonės turi „šešių valandų langą“, per kurį įmanoma ištrinti prisiminimus, keliančius baimę, nustatė mokslininkai. Tokia galimybė atsiveria, kai žmogus iš naujo prisimena, kas jam yra nutikę. Anot Niujorko universiteto tyrėjų komandos, tada atsiveria „susitaikymo langas“ – ribotas periodas, per kurį prisiminimas gali iš blogo būti pakeistas geru.