temperatūra

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Bandydama pažaboti žvėriškai augančias išteklių kainas Vyriausybė patvirtino energijos taupymo planą. Tarp jame numatytų priemonių – ir karšto vandens ribojimas, patalpų temperatūros, apšvietimo reguliavimas. Nors siekdami sutaupyti gyventojai gali imtis pačių drastiškiausių priemonių, klausiame specialistų, ar jos nesukels papildomų rizikų sveikatai.

Lietuvą ir toliau svilina rekordiniai karščiai. Sinoptikai sako, kad tai dar ne viskas – šiandien termometrai vėl įkaitę ir veikiausiai šeštadienį bus skelbiamas dar vienas naujas rugpjūčio temperatūros rekordas. Kol sinoptikai stebi kylantį karštį, medikai vos spėja gelbėti su karščiu besigalynėjančius nelaimėlius tiek pajūryje, tiek kitose šalies vietose.

Penktadienį trečią dieną iš eilės Lietuvoje pagerintas karščio rekordas – vėl beveik visur perlipta simbolinė 30 laipsnių kartelė, o Šventosios automatinėje meteorologijos stotyje, pirminiais duomenimis, oras įkaito iki 33,2 laipsnio.

Antradienį Lietuvoje orai beveik nesikeitė. Protarpiais kai kur pasirodė lietus, tačiau oro temperatūra liko tokia pati, kaip ir pastarosiomis dienomis. Sinoptikai atskleidžia, kad netrukus tikra vasara sugrįš. Šią naktį vietomis numatomas rūkas. Pūs šiaurinių krypčių vėjas. Paryčiais temperatūra bus apie 8–13 laipsnių šilumos. Įdienojus termometrų stulpeliai vietomis pakils iki 25 laipsnių. Vakarinėje šalies dalyje bus debesuota.

Ateinančios savaitės pradžioje kai kur šalyje sulauksime lietaus, tačiau malonūs orų pokyčiai ateis netrukus. Jau nuo trečiadienio bus sausa ir vis šilčiau. Rytoj didžiojoje Europos dalyje orams diriguos aukšto slėgio sritis, o tai reiškia, kad daug kur diena bus ir šilta, ir saulėta. Vasarišką dangų tik kai kur dengs plonas debesų sluoksnis. Romoje 36, Barselonoje 30, Paryžiuje ir Londone 28, Berlyne 26 laipsniai šilumos. Arčiau – gaiviau.

Po lietingo šeštadienio sulauksime gaivaus, tačiau giedro sekmadienio, praneša sinoptikai. Šiandien be žymesnio lietaus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23 laipsniai. Rugpjūčio 8-os rytą ir dieną vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, trumpai palis. Vėjas vakarinių krypčių, 4–9 m/s. Temperatūra naktį 8–13, vakariniame šalies pakraštyje 14–16, dieną 19–23 laipsniai.

Šiandien laukia dar viena karšta diena, praneša sinoptikai. Tačiau karštis savaitgalį šiek tiek atslėgs, taip pat sulauksime lietaus ir perkūnijos. Rugpjūčio 5-os dieną nelis. Vėjas pietų, pietryčių, 5–10 m/s. Aukščiausia temperatūra 28–32 laipsniai karščio. Rugpjūčio 6-os naktį vakariniuose rajonuose, dieną daug kur trumpi lietūs, vietomis su perkūnija smarkūs.

Lietuvoje naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo užfiksuota jau šeštoji tropinė naktis. Nidoje naktį atvėso vos iki 20,5 laipsnių, o Molėtuose termometrų stulpeliai nukrito iki 6 laipsnių. Apie tai savo „Facebook“ praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Kuršių Nerijoje – tropinė naktis“, – praneša sinoptikai. Anot jų, praėjusią parą orus lėmė anticiklonas, buvo daugiausiai mažai debesuota ar giedra.

Trečiadienį ir ketvirtadienį lepins tikra vasariška šiluma. Numatomas net 30 laipsnių karštis. Skubėkite džiaugtis, mat savaitės pabaigoje atvės, sulauksime ir lietaus. Šiandien bus mažai debesuota. Be lietaus. Vėjas nepastovios krypties, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 23–28 laipsniai šilumos. Rugpjūčio 4 d. be lietaus. Vėjas pietų, pietryčių, naktį silpnas, dieną 4–9 m/s. Temperatūra naktį 10–15, vakariniuose rajonuose vietomis 16–19, dieną 26–30 laipsnių.

Nuo pirmadienio lis vis mažiau, praneša sinoptikai. Pirmadienis bus kiek vėsesnis, tačiau antradienį sugrįš maloni šiluma. Rugpjūčio 1-os dieną daugelyje šiaurinių ir rytinių rajonų palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas pietų, pietvakarių pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra – 18–23 laipsniai. Rugpjūčio 2-os dieną vietomis trumpai palis. Naktį ir rytą kai kur rūkas.

Jau šiąnakt į Lietuvą atslinks nemažai lietaus nešantys debesys, sako sinoptikai. Vyraus trumpi lietūs, tačiau kai kur sulauksime ir stiprių liūčių. Sinoptikai pateikia artimiausių dienų prognozę. Orai Europoje Orus Vakarų Europoje rytoj lems viena iš vakarų į rytus nutįsusi aukšto slėgio sritis ir žemas slėgis šalia jos – iš kelių pusių. Atlanto ciklonas apims Airiją, didesnę Jungtinės Karalystės dalį, Norvegiją, grybštels ir Švediją.

Jungtinėje Karalystėje oro temperatūra antradienį pirmąkart viršijo rekordinę 40 laipsnių pagal Celsijų ribą: preliminariais duomenimis, Hitrou oro uoste termometrai rodė 40,2 laipsnio, pranešė šalies meteorologijos agentūra. Viršytas ankstesnis, 2019 metais šalyje fiksuotas rekordas – 38,7 laipsnio pagal Celsijų oro temperatūra. Naujas rekordas pasiektas Šiaurės Vakarų Europą užplūdus didelei karščio bangai.

Pietvakarių Europoje ugniagesiai sekmadienį kovojo su miškų gaisrais, regione neslopstant karščių bangai ir Jungtinėje Karalystėje baiminantis, kad šią savaitę bus užfiksuotas naujas kaitros rekordas. Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje liepsnojantys gaisrai išdegino tūkstančius hektarų ir privertė sprukti tūkstančius gyventojų bei atostogautojų. Didelę dalį Europos apėmusi kaitros banga yra jau antra per kelias pastarąsias savaites.

Planuojančių atostogas žvilgsniai neretai krypsta į orų prognozę. Pirmąją vasaros pusę pasitaikė visko, o štai liepos paskutinėmis savaitėmis ir rugpjūčio pradžioje nukrypimų nuo normos bus mažiau. Tiesa, klimatologas įspėja – aplankys „lietuviška vasara“. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas atskleidė, kokie orai mūsų krašte vyraus liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje.

Lietuvą užplūdus tropiniams karščiams ligonines užgriuvo ketvirtadaliu daugiau pacientų nei įprastai. Ir bent kol kas ne dėl nudegimų ar saulės smūgių – daug kam paaštrėjo ir iki tol kamavusios lėtinės ligos. Sinoptikai sako fiksuojantys rekordinius karščius, kokių neturėjome daugiau nei septyniasdešimt metų. O artimiausiomis dienomis žada dar pragariškesnius orus. Tad medikai ragina žmones saikingiau mėgautis saule. Ypač vyresnius.

Šilti orai gena mėgautis saule, tačiau staigus patekimas į gerokai karštesnę, nei įprasta, temperatūrą, organizmui gali būti traumuojantis. Ypač dažnai su tuo tenka susidurti išvykus atostogauti į šiltesnius kraštus.

Klimatologas doc. Gintautas Stankūnavičius pateikė apžvalgą, kokie mūsų laukia orai birželio mėnesį. Jis turi gerą žinią, kad ateinančią savaitę oro temperatūra šoks iki 25 laipsnių šilumos. Nubrėžė, ko galime tikėtis ir kitomis birželio savaitėmis. „Pasibaigė paskutinis pavasario mėnuo ir prasidėjo kalendorinė vasara. Šis pavasaris jau ne kartą buvo apibūdintas, kaip šaltas, ypač gegužės mėnuo.

Klimatologas docentas Gintautas Stankūnavičius pateikė pasaulio orų apžvalgą ir prognozę, kokie orai laukia kitą savaitę ir ko galime tikėtis Europoje gegužės mėnesį. Pasak klimatologo, šių metų balandžio pabaiga ir gegužės pradžia Lietuvoje buvo vėsi, o labiausiai liūdino vis pasikartojančios stipresnės šalnos naktimis ir rytais. „Tai labai lėtino vegetacijos procesus tiek pievose ir laukuose, tiek ir miškuose bei soduose.

Nuo trečiadienio Lietuvoje vyraus saulėti ir šilti orai. Sinoptikai žada giedrą dangų ir pavasarišką oro temperatūrą. Tiesa, ir toliau laikysis aukštas atmosferos slėgis. Trečiadienio naktį atmosferos slėgis buvo labai aukštas, todėl dangus ir vėl išliko giedras, naktis buvo žvaigždėta. Dieną Biržų ar Zarasų kraštą gali pasiekti menkučių kritulių debesėliai. Kitur bus giedra ir saulėta. Dieną šils iki 13 – 15, prie jūros 7 – 9 laipsnių šilumos.

Bėda po vieną nevaikšto: negana to, kad Ukrainą niokoja karas, ateinančiomis dienomis šalį užklups žvarbūs šalčiai. Pranešama, kad oro temperatūra Ukrainoje kris net iki –18 laipsnių. Tai niūrios žinios be namų, elektros, šilumos tiekimo likusiems Ukrainos žmonėms, taip pat link sienos judantiems karo pabėgėliams. Šaltos oro masės juda ties visu Rytų Europos regionu – Lietuva ir Ukraina nėra išimtis. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje naktį paspaus nuo 12 iki 14 laipsnių šalčio.

Amerikos mokslininkai suskaičiavo, kad 2021-ieji metai buvo šešti pagal karštį nuo pat temperatūros stebėjimų pradžios. Ekstremalūs klimato reiškiniai – potvyniai, karščio bangos, sausros ir liūtys neleis žmonijai atsipalaiduoti ir šiemet. Štai Australijos vakaruose šiemet jau užfiksuotas karščio rekordas – daugiau nei 50 laipsnių. Vakarų Australijos gyventojas nusiima šlepetes ir basomis kojomis žengia miesto gatve.

Viename Vakarų Australijoje esančiame mieste buvo pasiektas anksčiau registruotas aukščiausios oro temperatūros rekordas šalyje, termometro stulpeliui pakilus iki 50,7 laipsnio pagal Celsijų, pranešė Meteorologijos biuras.

Kroatijos piečiausios dalies kurortiniame Dubrovniko mieste oras sekmadienį įšilo iki 19,3 laipsnių pagal Celsijaus temperatūros skalę. Vietos portalas „Index“ skelbia, jog tokia šiluma Dubrovnikų–Neretvos apskrities administraciniame centre yra absoliutus šios dienos rekordas. „Index“ pažymi, kad neįprastai šilti orai paskatino miestiečius antrąją naujų metų dieną gausiai plūstelėti į uolėtus, bet vis dar nešaltos jūros Dubrovniko apylinkių paplūdimius.

Nuo šių metų Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pradėjo naudoti naują standartinę klimato normą, kuri apibūdina įprastines klimato sąlygas Lietuvoje. Anot tarnybos pranešimo, pernai laikyta, kad vidutinė metų Lietuvos oro temperatūra yra 6,9 laipsnio Celsijaus (pagal 1981–2010 metų normą), šiemet šis rodiklis yra 7,4 laipsnio (pagal 1991–2020 metų normą). Pastarasis dydis bus naudojamas iki 2031 metų, kai bus apskaičiuota nauja 2001–2030 metų standartinė klimato norma.

Galingos vandenynų srovės daro didelį poveikį Žemės klimatui, ir galbūt daugiausia įtakos turi Antarktidos cirkumpoliarinė srovė (ACS). Dabar, net kai nerimaujame, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros viena didelė srovė lėtėja, turime įrodymų, kad ACS spartėja, kaip ir prognozavo dauguma klimato modeliavimų. Antarktidą supantys vėjai pučia į rytus su tokia jėga, kad yra žinomi kaip riaumojantys keturiasdešimtieji.

Žuvis – vienas tų produktų, be kurio neįsivaizduojamas žiemos švenčių stalas. O ypač per Kūčias ji tampa tikra vakaro žvaigžde. Vis dėlto, nors esame gana konservatyvūs valgytojai, vis labiau linkstame į kulinarinius eksperimentus. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjai Kūčioms renkasi daug tradicinės žuvies, tačiau pastaruoju metu ieško įmantresnių skonių, todėl Kūčių stalą puošia ir krevetės ar midijos.

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Visgi, šalies miestų savivaldybės tikina, kad šildymo kranelių atsukti dar neplanuoja, o šilumos tiekėjai perspėja, kad šiais metais pinigines teks praverti plačiau. Termometrų stulpeliai naktimis jau krenta iki 4-6 laipsnių šilumos. Gyventojai namuose ieško šiltesnių rūbų ir kalba apie tai, kada šiemet prasidės šildymo sezonas.

Ruduo prasidėjo, tačiau vasara grįžta su trenksmu. Rytoj temperatūra kils iki 26 laipsnių, tiesa, kai kur palis ir griaudės perkūnija. O sugrįžusi šiluma, anot klimatologų, dar visai ne bobų. Kiek dar džiaugsimės šiluma ir ką išduoda nuo uogų lūžtantys šermukšniai. Štai, ką sako žmonės: „Vos neverkiau kaip nenorėjau šalčio, tai labai apsidžiaugiau bobų vasara ta.“ „Vitamino D nuo COVID'o apsisaugojimui reikia gauti kuo daugiau.

Pasimėgauti porcija spalvotų ledų alinančiame karštyje amerikiečiams tampa tikras iššūkis – prie rekordinių temperatūrų jie tirpsta akimirksniu. Tai savo meno instaliacijoje demonstruoja ir vietinis menininkas, įkasęs ledus į paplūdimio smėlį. Šalia tirpstančių ledų ir kelios porcijos karščiui atsparių, tiesa, kartoninių. Ši meno instaliacija vaizduoja karščio bangą, užplūdusią šalį.

Karštą vasaros dieną vaikus atitraukti nuo išmaniųjų įrenginių padės vandens pramogos. Tačiau nebūtina kaskart keliauti prie jūros ar ežero – savame kieme galima įsirengti tikrą vandens pramogų zoną. Ekspertai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis baseinus bei atskleidžia, kaip tinkamai juos prižiūrėti, rašoma „Kesko Senukai“ pranešime žiniasklaidai.

Kai kuriuose daugiabučiuose ir per karščiausias dienas nesiliauja spirginti gyvatukai – su tokiu nepatogumu susidūrė naujienų portalo tv3.lt skaitytojas. Vyras pasakoja, kad dėl itin aukštos gyvatuko temperatūros kreipėsi į namą administruojančią įmonę, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. Tuo metu specialistai sako, kad gyvatuko temperatūros apskritai keisti negalima.

Nors tropiniai karščiai iš Lietuvos ir traukiasi, maloni šiluma dar džiugins. Tiesa, sinoptikai įspėja, kad šią naktį Lietuvoje vietose numatomas lietus ir perkūnija. Didieji karščiai pasitraukė tolyn į rytus, užkaukazę, jie ir pietuose – Juodosios bei Viduržemio jūrų regionuose. Tačiau rytoj bus Pirėnų pusiasalyje. Štai, pietuose – Portugalijos širdyje – Lisabonoje šils iki 22 laipsnių. Vakarų Europoje – Prancūzijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Britų salyne sekmadienis bus apniukęs.

Lietuvoje registruotas stichinis reiškinys – kaitra, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaip šeštadienį informavo tarnyba, birželio 19–24 dienomis kaitra registruota visose Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai  priklausančiose meteorologijos ir agrometeorologijos stotyse, išskyrus Nidą. Šis stichinis reiškinys fiksuojamas, kai 30 laipsnių ar didesnė maksimali paros oro temperatūra vyrauja tris ar daugiau parų iš eilės.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Latvijoje nustatytas naujas birželio 20 dienos rekordas, sekmadienį Mėrsrage termometrų stulpeliai pakilus iki 32,4 laipsnio šilumos, pranešė meteorologai. Aukščiausia šios dienos temperatūra šalyje buvo užfiksuota 1917-aisiais (prieš 104 metus), kuomet temperatūra Rygoje siekė 32,1 laipsnio. Šiuo metu Latvijoje galioja „oranžinis“ įspėjimas dėl karščio, tačiau ateinantį pirmadienį ir antradienį pavojus turėtų pasiekti „raudoną“ (kraštutinį) lygį.

Nors žemiausioje Jungtinių Valstijų vietoje – Kalifornijos Mirties slėnyje – viskas aplinkui svyla nuo 54 laipsnių karščio, čia atvykę turistai su šypsena fotografuojasi prie temperatūrą rodančios švieslentės. Čia net nusidriekė lankytojų eilė – visi nori nusifotografuoti prie kuo aukštesnės temperatūros. Šiemet Mirties slėnyje, kuris garsėja rekordiniais karščiais, oras pirmąkart įšilo iki 54 laipsnių. „Tokiai karšto bangai dar ankstoka.

Sekmadienį antroje dienos pusėje Pietų ir Vakarų Lietuvoje vietomis numatomi trumpi lietūs su perkūnija, kai kur lis smarkiai, galimas škvalas, kruša. Vėjas pietryčių, nestiprus, per škvalą gūsiai 15–18 m/s. Aukščiausia temperatūra 18–23 laipsniai. Pirmadienį daug kur numatomas lietus, dieną vyraus trumpi lietūs. Vietomis lis smarkiai, griaudės perkūnija. Temperatūra naktį 9–14, dieną 16–21, pajūryje 13–15 laipsnių šilumos.

Naujame Redingo universiteto tyrime pateikiama niūri prognozė – jei pasaulinė temperatūra ir toliau kils ir pakils 4 laipsniais Celsijaus virš globalinės temperatūros lygio, daugiau nei trečdalis Antarktidos šefinio ledyno gali sugriūti į jūrą. Dėl to vandenynuose gali pakilti vandens lygis. „Šefinis ledynas yra svarbus buferis, neleidžiantis ledynams sausumoje laisvai tekėti į vandenyną ir prisidėti prie jūros lygio kilimo.

2018 metais, aukštai virš Ramiojo vandenyno, milžiniškos audros viršūnėje nustatyta nepaprastai šalta –111°C (–167,8°F) temperatūra. Manoma, kad tai yra pati šalčiausia iki šiol nustatyta audrų debesų temperatūra. Temperatūrą nustatė palydovas 2018 m. gruodžio 29 d. audros metu, kuri siautėjo Ramiojo vandenyno pietvakariuose, maždaug 400 kilometrų į pietus nuo Nauru salos.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį sakė, kad jį vargina smarkus kosulys ir aukšta temperatūra, tačiau jis tęs bado streiką, kurį paskelbė praėjusią savaitę, reikalaudamas užtikrinti tinkamą medicininę priežiūrą. 44 metų A. Navalnas praėjusį trečiadienį paskelbė bado streiką, skųsdamasis, kad jį kankina dideli nugaros skausmai ir tirpsta kojos, tačiau kalėjimo gydytojas jam skyrė tik skausmą malšinančių vaistų.

Rytoj orus beveik visoje Europoje lems didelė aukšto slėgio sritis. Žemo slėgio sritims beveik neliks vietos. Aukštas slėgis lems giedrus orus, debesys atplauks tiktai nuo šiaurėje ar pietuose esančių žemo slėgio sričių. Šiandien Lietuvoje buvo apsiniaukę, vietomis tvyrojo rūkas. Artimiausią naktį dangus irgi bus apniukęs, vietomis negausiai palynos arba kris dulksna, pakibs rūkas. Diena irgi pilka bei drėgna – kai kur kris smulki dulksna, nenorės sklaidytis rūkas.

Lietuvoje artimiausią parą, didėjant anticiklono įtakai, kritulių sumažės, tačiau naktį ir rytą daug kur reiks saugotis plikledžio.  Naktį kai kur dar tikėtini  trumpi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Pūs stiprokas vakarų, šiaurės vakarų vėjas.   Atsivėręs dangus dar prišauks žiemišką šaltuką – nuo 0 iki minus 5. Rytoj dieną daug kur trumpi krituliai, daugiausia šlapdriba. Rytą plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, 8–13 m/s. Temperatūra 1–4 laipsniai šilumos.

Šiltesnių orų banga į Lietuvą plis šiauriniu anticiklono pakraščiu, kritulių bus nedaug. Sekmadienį žymesnių kritulių nenumatoma. Vietomis tvyros rūkas, rytą kai kur bus slidu dėl plikledžio. Vėjas pietvakarių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Pirmadienį bus be žymesnių kritulių. Daug kur rūkas, plikledis, naktį ir rytą kai kur silpna lijundra. Vėjas pietvakarių, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, dieną 2–7 laipsniai šilumos.

Šią savaitę per Jungtines Valstijas praslinks  „dar nematyta“ žiemos audra, pirmadienį perspėjo nacionalinis meteorologijos centras, arktinio oro srovei nešant „poliarinį atšalimą“, per kurį oro temperatūra gali nukristi iki rekordinių žemumų.

XIX a. viduryje vokiečių gydytojas Carlas Reinholdas Augustas Wunderlichas pasiryžo nustatyti vidutinę žmogaus kūno temperatūrą. Jis manė (ir jo teorija vėliau pasitvirtino), kad karščiavimas yra ligos simptomas, o ne pati liga. Savo vadovaujamoje Tiubingeno ligoninėje, daktaras pristatė temperatūros registravimą.

Neįtikėtinas vaizdelis – vos už 50 eurų latvis savo vaikams namų sode įrengė tikrų tikriausią bobslėjaus trasą. Skrieti ja galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Kas iš tų paprastų rogių, kai savo namuose skrieti galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Latvis Aivis ketverių dukrai ir septynerių sūnui savo sode įrengė 170 metrų bobslėjaus trasą.

Šaltis ir sniegas kausto ne tik Lietuvą, bet ir Jungtinę Karalystę. O štai Nyderlandai su tokia žiema susiduria pirmą kartą per dešimtmetį. Tuo metu Vokietijoje vien vakar dėl slidžių kelių įvyko per 200-us avarijų. Nors ir karantinas, Anglijos gyventojai skuba džiaugtis retu svečiu – sniegu. Nuo kalnelių su čiuožynėmis leidžiasi ir maži, ir dideli. Į parkus britai patraukė po to, kai dalį rytų Anglijos vietovių nuklojo 14 centimetrų sniego sluoksnis.