telkiniai

Vasarą miestų gatvės ištuštėja, o traukos vieta tampa paežerės, upės ar paplūdimiai prie jūros. Aktyvus laisvalaikis ir plaukiojimas vandenyje – sveikatai palanku, tačiau vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė įspėja, kad nauda labai greitai gali virsti žala, jeigu prie vandens telkinių poilsiautojai nesilaikys kelių pagrindinių taisyklių. Pati skaudžiausia nelaimė, susijusi su maudynėmis – paskendimai.

Kepinant karščiui į šalies ligonines ėmė plūsti perkaitę tautiečiai. Sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies problemų tokie karščiai gali būti mirtinai pavojingi. Gydytojai įspėja saugotis ir pataria, kaip gaivintis karštomis dienomis, ir tvankiomis naktimis. Žmonės nuo didelės šilumos vaduojasi mirkdami vandens telkiniuose, tačiau ir ten gausu nelaimių, per praėjusį vasaros mėnesį ir pirmąsias liepos dienas šalyje jau paskendo per trisdešimt žmonių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 80 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Rugpjūčio pradžioje vandens kokybė neatitiko normų kai kuriuose Biržų ir Anykščių vandens telkiniuose, pirmadienį pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tarša žarninėmis lazdelėmis užfiksuota Biržuose esančio Širvėnos ežero Centrinio paplūdimio maudykloje, o Jaunimo paplūdimio maudykloje – keturis kartus normą viršijantis melsvadumblių kiekis. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų tarša užfiksuota ir Anykščiuose, Šventosios upėje ties Šeimyniškėlių gatve.

Birželio mėnesio antrosios pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai rodo, kad 7,7 proc. tirtų maudyklų neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų. Gauti rezultatai apie 117 maudyklų vandens kokybę iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Lietuvoje šeštadienį daugiau nei 50 iš savanorių suburtų komandų valė 20 vandens telkinių – tokiu būdu vyko pasaulinė švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. „Lietuva šiemet nustebino pasaulinės iniciatyvos organizatorius. Šiandien įvairius vandens telkinius švarino daugiau nei 50 registruotų komandų, o tai tris kartus daugiau nei pernai“, – pranešime teigė iniciatyvos Lietuvoje atstovo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.

Per ilgąjį savaitgalį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė keturis nuskendusius žmones. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, penktadienį pranešta apie Klaipėdos rajone, Minijos upėje, galėjusią nuskęsti moterį. 4.56 val. pakrantę išžvalgę ugniagesiai kūno nerado, tačiau po kelių valandų, 6.19 val., maždaug dešimtų metrų nuo kranto, 2,5 metrų gylyje rastas nuskendusios 1988 metais gimusios moters kūnas. Jis perduotas policijai. Šeštadienį 20.56 val.

Savaitgalį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 11, kaip įtariama, nuskendusių žmonių palaikus, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kai kurie asmenys paskendo ankstesnėmis dienomis ar savaitėmis, tačiau jų palaikai buvo rasti tik savaitgalį. Penktadienio rytą 8.19 val. Panevėžyje ties Parko gatve iš Nevėžio ištrauktas ten plūduriavęs skenduolis. Tos pačios dienos popietę, apie 13.18 val.

 Liepą statistiškai nuskęsta daugiausiai žmonių, per šią liepą jau nuskendo 22 žmonės, vienas iš jų – vaikas, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Daugiausiai skenduolių ugniagesiams teko traukti iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse esančių vandens telkinių. Iš viso šalies ugniagesiai iš įvairių vandens telkinių ištraukė 102 nuskendusius žmones (pernai – 111), iš jų du vaikus. Dar 21 gyventoją ugniagesiams pavyko išgelbėti.

Daugelis kenčia nuo zyziančių ir geliančių kraujasiurbių: iškylos gamtose, renginiai atvirose lauko vietose, pasisėdėjimai lauko kavinėse, vakariniai pasivaikščiojimai neretai baigiasi kova su uodais ir, rodos, nieko negali pakeisti – lieki sukandžiotas. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ neigia mitą, kad uodai nesunaikinami, ir dalinasi patarimais.

Lietuvos geologijos tarnyba registruoja visus Lietuvos žemės gelmių išteklių telkinius, gręžinius ir atliekamus tyrimus. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad šalyje daugėja žemės gelmių objektų. Iš viso iki 2014 m. sausio Žemės gelmių registre įregistruoti 807 telkiniai. Iš jų 789 yra kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniai arba jų sklypai, 18 – angliavandenilių (naftos) telkiniai.

Dujų atsargos Graikijoje dabartinėmis žaliavos kainomis, preliminariniais duomenimis, gali būti vertinamos 427 mlrd. eurų, arba 213 proc. šalies BVP. Apie tai praneša vietos portalas Capital.gr, remdamasis „Deutsche Bank“ lapkričio mėnesio ataskaita. Atsižvelgiant į išlaidas žaliavos gavybai ir atlyginimus darbuotojams, valstybės pelnas gali siekti 214 mlrd. eurų, arba 107 proc. Graikijos BVP.

„Amerikietišku stebuklu“ vadinamos skalūninės dujos gali tapti tikra alternatyva tradicinėms dujoms. Ar tai reikštų „Gazprom“ monopolijos pabaigą? „Vedomosti“ siūlo pasigilinti į skalūninių dujų istoriją, revoliuciją ir problemas. Amerikietiškas stebuklas Skalūninėmis dujomis Jungtinėse Valstijose domėjosi seniai: pirmasis komercinis dujų gręžinys suakmenėjusiame molyje buvo išgręžtas Niujorko valstijoje dar 1821 metais, bet toks gręžinys duodavo per mažai dujų, kad darbai atsipirktų.

Rytų Europa tokių gausių investicijų iš naftos ir dujų sektoriaus nematė nuo Berlyno sienos griūties. „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir „ConocoPhillips“ įsigijo kasinėjimo teises Lenkijoje, kur manoma, kad glūdi tiek išteklių, jog būtų galima patenkinti nuo 35 iki 65 metų šalies paklausą gamtinėms dujoms, rašo „Wall Street Journal“. Ukrainoje „TNK-BP“ planuoja investuoti 1,8 mlrd. JAV dolerių į šešis skalūninių dujų projektus.