taupymas

25-ių metų namo savininkė dalijasi patirtimi, kaip jai pavyko sutaupyti 25000 svarų sterlingų pradiniam savo svajonių namo įnašui, nors jos atlyginimas tikrai nėra labai didelis.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis daug dėmesio ir karštų diskusijų susilaukė Europos Komisijos (EK) rekomendacijos, raginančios Lietuvą iki 2040 m. darbingą žmonių amžių pailginti iki 72 metų. Žaliąja knyga vadinamame EK dokumente analizuojama visai Europai aktuali visuomenės senėjimo problema, kuri ilgainiui aštrės ir kels vis didesnes socialines, ekonomines ir fiskalines įtampas.

Gyventojai pernai sutaupė daugiau – du kartus išaugo procentas, kurį jie sutaupo nuo savo pajamų, dvigubai sparčiau išaugo ir gyventojų indėlių suma. Darant prielaidą, kad gyventojai skirs 30 proc. daugiau negu įprastai sutaupytų pinigų prekėms ir paslaugoms įsigyti, tai padidintų namų ūkių vartojimo išlaidas 600 mln. eurų. Artimiausiu metu indėliai augs toliau, tik lėčiau, o daugiau sutaupę žmonės labiau dairysis investavimo galimybių.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Kiekvieno mūsų namuose yra daiktų, kurie neliečiami ištisus metus kaupia dulkes ar tik užpildo tuštumą. TV3 laidai „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ tvarios gyvensenos mieste puoselėtoja Miglė Makuškaitė papasakojo, kaip sukūrė verslą, kuris padeda miesto žmonėms gyventi sąmoningiau ir atsakingiau bei skatina būti tolerantiškus gamtai.

Jūsų vaikai ar partneris sunaudoja itin daug tualetinio popieriaus ir jūs nespėjate jo pirkti? Viena mama pasidalijo vos tris sekundes trunkančia gudrybe, kuri gali padėti to išvengti. Turbūt ne viena mama ar tėtis yra susidūrę su tuo, kad jų vaikai yra išties puikūs, tačiau tualetinį popierių dažnai naudoja visai be reikalo.

Pasaulinis koronaviruso protrūkis daugelį gyventojų paskatino dar atsakingiau planuoti savo asmeninius finansus. TV3 laidoje „Tylūs geradariai. Tvarumo istorijos“ SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigė, kad žmonės iš prigimties yra linkę kaupti daiktus, turtą, tačiau ne visada tai yra geras sprendimas.

Vyriausybei gerokai sugriežtinus karantino sąlygas, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis perspėja, kad iš esmės neribotų skolinimosi galimybių laikais valstybė neturi pasiduoti norui taupyti – ji turi teikti pagalbą verslui, o ne mažinti biudžeto deficitą. Analitikas sako, jog pagalbai verslui ir žmonėms galima būtų skirti 1-2 milijardus eurų.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Lietuvos gyventojų indėlių suma nuo karantino pradžios kovą iki rugsėjo paaugo apie 1,4 mlrd. eurų bei pasiekė 16,6 mlrd. eurų. Tai yra sparčiausias augimas euro zonoje, rašo portalas delfi.lt Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas sako, kad indėliai beveik nepertraukiamai auga nuo 1994-ųjų, o rugsėjį pasiekta indėlių suma yra rekordinė. „Karantinas indėlių gausėjimo tendencijų nesustabdė – bankuose namų ūkių indėlių nuo kovo mėn.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Lietuvoje senatvės pensijos amžius yra daugiau nei 60 metų, visgi kai kuriems žmonės tokia amžiaus riba neatrodo tinkama. Jų tikslas – išeiti į pensiją 40-ies arba dar anksčiau. Ar tai paprasčiausia mistika, ar reali galimybė? Finansų ekspertas sako, kad tai padaryti įmanoma, bet tikrai ne kiekvienam.

Nors daugeliui pensija nesulaukus 40-ies skamba veikiau kaip anekdotas nei reali galimybė, Lietuvoje yra žmonių, kurie į tai žiūri visiškai rimtai. Naujienų portalas tv3.lt pakalbino Vilniuje gyvenantį 26-erių tinklaraštininką. Jo siekis – per ateinančius dešimt metų sukaupti tiek pinigų, kad galėtų mažiau dirbti ir daryti tik tai, kas jam iš tikrųjų patinka.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors per pandemiją 2020 metai, kaip daug kas juokauja, buvo „atšaukti“, juos praskaidrinančių švenčių atšaukti tikrai nebūtina. Tačiau visgi norint ypatingai paminėti svarbias šeimai progas, vaikų gimtadienius ar vestuves, dažnai tenka išleisti nemažai pinigų, o kartais ir viršyti nusimatytus biudžetus. Tad šiandien tampa kaip niekad svarbu išmokti protingai valdyti savo išlaidas, bet tuo pačiu nepamiršti, o tuo labiau neatšaukinėti svarbių šeimai ar draugams progų.

Lietuvos gyventojai nuo pat pavasario ir ypač po karantino bankuose sukaupė daug daugiau pinigų negu turėjo pernai ar užpernai. Tiesa, tai padaryti pavyko ne visoms gyventojų grupėms. Tad kas pinigų sukaupė daugiausia ir kam juos žada išleisti? Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas pastebi, kad padidėjus neapibrėžtumui namų ūkiai yra linkę atidėti nebūtinąsias išlaidas.

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Laikomasi nuomonės, kad taupyti trukdo mažos pajamos, tačiau ekspertai įvardija kitas priežastis. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad reguliariai taupo šiek tiek daugiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Koronaviruso protrūkis ir jo sukelta krizė dar kartą priminė apie pasaulio ir ekonomikos trapumą. Nors palyginti su daugeliu Europos šalių Baltijos valstybės kol kas gana neblogai tvarkosi su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis, šių metų įvykiai kaip niekad aiškiai primena: rūpintis finansiniu saugumu ir taupyti juodai dienai privalome visi. Naujausi gyventojų įpročių taupyti tyrimai nuteikia prieštaringai.

Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą? Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Norime gyventi geriau? Tai nesudėtinga, jei turėsime pakankamai žinių, kaip efektyviai tvarkyti savo asmeninius finansus. Tęsiantis karantino laikotarpiui Lietuvoje daugelis mūsų susiduria su iššūkiais, kaip išgyventi sumažėjus pajamomis. Ne vienam tenka sukti galvą, kaip perplanuoti savo ar savo šeimos biudžetą. Šio šeštadienio laidoje “Mano pinigai”  specialistų  patarimai, kaip elgtis norint efektyviai valdyti savo finansus.

Šiomis dienomis daugumai tenka pratintis prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų – didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Nevykdami į darbą žmonės sutaupo laiko ir išlaidų kelionėms, tačiau ilgiau būdami namuose suvartoja ir daugiau energijos – elektros ir dujų. Tausojantis energijos vartojimas tampa labai aktualus, nes taupant elektrą ir dujas ne tik mažinamos sąskaitos, bet ir prisidedama prie gamtos išsaugojimo.

„Tėvų darželio“ laidoje viešėjusi Ievos ir Lino Valiuškevičių šeima augina net keturis vaikučius, tačiau nuolat sekdami savo išlaidas ir sudarydami šeimos biudžetą jie per aštuonis mėnesius susitaupė naujam automobiliui!  Šeimos biudžetas yra visų šeimos pajamų, išlaidų ir taupymui atidedamų pinigų suvestinė.

Taupymas yra vienas svarbiausių ir pagrindinių finansinio stabilumo rodiklių. Specialistų teigimu, atsidėti bent 20 procentų nuo savo gaunamų pajamų galime kiekvienas. Kaip tą padaryti nepatiriant didelio diskomforto gali padėti taupymo taisyklė „50-30-20“.  Ši taisyklė sako, kad 50 procentų savo pajamų kiekvieną mėnesį reikia skirti einamosioms išlaidoms. 30 procentų – kintamosioms, o likusius 20 procentų atsidėti santaupoms.

Ieva ir Linas Valiuškevičiai turi keturis nuostabius vaikus. Šeima didelė – šeši asmenys, tačiau tėvai į finansinius sunkumus numoja ranka ir tikina, kad auginti keturis vaikus nėra jau taip sunku. Jei tėvai moka planuoti savo biudžetą, tai visiems šeimoje visko užtenka su kaupu. Apie tai su pora kalbėjosi laidos „Tėvų darželis“ vedėjai Žygis ir Dovilė Stakėnai. „Viskas pasikeitė, kai laukėmės antro vaiko.

Toli gražu ne visi šalies gyventojai yra linkę susiveržti diržus ir taupyti tam atvejui, jei netikėtai užkluptų finansiniai sunkumai.  Visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad reguliariai atsidedančių tam tikrą pinigų sumą yra vos penktadalis arba 19 proc. lietuvių. Tuo metu kiti santaupas kaupia nereguliariai arba to nedaro išvis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apklausa parodė, kad mažiausiai taupyti linkęs yra šalies jaunimas.

Prasmingai išleisti sukauptus pinigus, be abejo, kiekvieno iš mūsų siekiamybė. Tačiau kiek dėl to stengiamės, yra tik mūsų pačių reikalas. O statistika, deja, neguodžia. Lietuvoje vidutinė taupymo norma siekia vos 3 procentus, o paskutiniais metais ji netgi neigiama. Vadinasi, mūsų šalies gyventojai neturi įgūdžių dalies savo pajamų atsidėti ir susitaupyti. O štai bendri tarptautiniai Europos sąjungos šalių duomenys rodo, kad taupymo norma čia siekia 12-14 procentų.

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas. Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.

Daugelis turbūt pamename savo senelių išmintį, kad reikia atsidėti juodai dienai. Vadinasi, taupymas jau nuo seno buvo gera praktika. Visgi, vieni sugeba rasti neišnaudotų galimybių, kaip gali taupyti savo finansus, kiti ne. Psichologų nuomone, žmogaus taupumas priklauso nuo to, kaip jis augo ir kokį pavyzdį matė. Žinoma, klaidų neišvengia nė vienas. Kad ir kaip paradoksalu, visi mes mokomės ne iš kitų, o tik iš savo klaidų.

Pas kirpėją turbūt bent kartą apsilankęs yra kiekvienas. Nieko nebestebina, kad didžiuosiuose miestuose kirpėjų paslaugos yra brangesnės nei mažesniuose miesteliuose ar paprasčiausiai miestų pakraščiuose. Įprasta manyti ir tai, kad kuo didesnis miestas – tuo didesnė ir kirpimo paslaugos kaina. Tačiau tai nebūtinai tiesa.

Klaipėdos valdžia pasišovė dėka saulės pataupyti lėšų: darželiams ir kitoms ugdymo įstaigoms planuojamos saulės elektros jėgainės. Ant vieno uostamiesčio darželio stogo toks kolektorius jau montuojamas. Darželio valdžia skaičiuoja, kur leis sutaupytas lėšas atsisakius įprastos elektros. Ant vaikų darželio stogo darbuojasi statybininkai. Vyrai nešioja ir prisukinėja plokštes. Čia įrenginėjami saulės kolektoriai, kurie darželį aprūpins elektra.

Lietuviai savo pensija rūpinasi mažiausiai Baltijos šalyse. Naujausi bankų atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas Lietuvos gyventojas papildomai pinigų senatvei neatsideda. Netaupančių žmonių tiek Latvijoje, tiek Estijoje perpus mažiau. Bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad lietuviai nepasitiki nuolat Lietuvoje kintančia pensijų sistema. Štai, ką sako patys lietuviai: „Taupau, tai aš pasiėmęs draudimą, gyvybės investicinį.“ „Būtinai reikia taupyti. Kas ten žino, kas tavęs laukia.

Nuosavo namo statyba reikalauja ne tik daug atsakingumo ir kantrybės, bet ir finansinių išteklių. Visgi, sąmatininkas Mindaugas Laučys teigia, kad sutaupyti visuomet yra įmanoma, tereikia laikytis keleto svarbių patarimų. Vienas svarbiausių principų, kaip būtų galima neišleisti daug pinigų statant nuosavą namą, pasak M. Laučio, yra tinkamas sklypo parinkimas. „Jeigu pastato statyba bus vykdoma arti vandens telkinio, tai padidins statybų kainas.

Nusipirkti butą nuomai, investuoti į fondus, įsigyti įmonės akcijų, o galbūt tiesiog pasilepinti įspūdingomis atostogomis? Žinoma, kam skirti savo pinigus, sprendžiate patys. Vis dėlto SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška pastebi, kad gyventojai dažnai neišnaudoja visų investavimo galimybių. Sąskaitoje ar stalčiuje laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja.

Lietuvos gyventojų apklausos parodė, jog net kas septintas lietuvis mano, kad senatvėje jam reikės prašyti pašalpų. Dar daugiau lietuvių tiki, kad išėjus į pensiją jie išgyvens tik su finansine šeimos narių pagalba. Tyrimo organizatoriai sako, kad lietuviai ne tik linkę tikėtis artimųjų pagalbos senatvėje, bet ir manyti, kad padėti tėvams – privalu. Vieni lietuviai dar tik stato savo ateitį, kiti – kiek spėjo pasistatyti, tie – liko tik gyventi iš to, ką per gyvenimą susikaupė.

Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas leidžia jiems orientuotis, tvarkant kasdienius finansus, tačiau ekonominiai dalykai jiems nėra lengvai suprantami, itin prastos ir pensijos planavimo žinios, atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas. Mokslininkai ir sociologai nustatė, kad visuomenės finansinio raštingumo indeksas šiuo metu siekia 43. Tai reiškia, kad šalies gyventojų žinios yra bazinės.

Praradę didžiąją dalį pajamų, Lietuvos gyventojai pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių bei avalynės. Po to mažintų išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių. Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, ką darytų jei gautų tik 30 proc. dabartinių pajamų, atskleidė apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“. „Faktas, kad net 68 proc.

Dalis jų, nutarę įsigyti taupesnį ar netgi specialiai taupymui skirtą prietaisą, dairosi po prekybos centrus Šiemet pabrangus elektrai ir dujoms, dalis gyventojų ėmė atidžiau dairytis po savo namus. Žmonės suka galvas, ar jų turimi prietaisai yra pagalbininkai taupant, ar, atvirkščiai, griauna visus namų biudžeto efektyvinimo planus., nesusimąstydami, kur dės senąją elektronikos įrangą.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Iki Kalėdų liko vos trys savaitės: didžiosios miestų eglės jau įžiebtos, pirmosios snaigės jau buvo nuklojusios gatves ir medžius, parduotuvių lentynos pilnos Kalėdinių žaisliukų ir kitų papuošimų. Daugelis žmonių suka galvas, kokiomis dovanomis nudžiuginti artimuosius, kokiais patiekalais nustebinti ir, be abejo, kaip sukurti jaukią atmosferą namuose. Internetinė erdvė net žiba nuo įvairiausių namų puošybos idėjų, visgi ribotas biudžetas ne visada leidžia sukurti stebuklus.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Prognozuoti ir nuspėti galima ne tik orus, bet ir ateinančio mėnesio išlaidas. Tiksliausios prognozės yra paremtos ilgalaikių stebėjimų rezultatais, tendencijų įžvalgomis ir tik šiek tiek – asmenine nuojauta.