taupo

Keturi iš 10-ties lietuvių teigia gyvenantys nuo algos iki algos, nuo pensijos iki pensijos, o  kylant kainoms jie turi dar labiau taupyti. LRT užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik ketvirtadalis (23 proc.) respondentų augančias kainas įvardijo kaip didžiausią nerimą keliančią problemą. Kitiems nerimo kelia Rusijos agresijos grėsmė, didelis visuomenės susiskaldymas, besitęsianti COVID-19 pandemija.

Lietuva gali džiaugtis gana gausiomis švaraus požeminio vandens išteklių atsargomis, tačiau esama valstybių, kur žmonės jau kuris laikas vartoja išvalytą jūros, kitų vandens telkinių ar net nuotekų vandenį. Ką daryti, kad taip neatsitiktų ir pas mus? Privalome pasirūpinti saugia aplinka: naudoti individualius ar centralizuotus nuotekų valymo įrenginius, taip pat saugoti vandenį nuo įvairių teršalų ir pagalvoti, kokios medžiagos kartu su nuotekomis yra išleidžiamos į aplinką.

Nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos jau juda į pabaigą – jau vos už kelių savaičių paaiškės, kas atstovaus Lietuvą laukiamiausiame muzikos renginyje. Kova įnirtinga, o šį kartą dėl vietos pusfinalyje kaunasi aštuoni atlikėjai. Vis dėlto tik keturi laimingieji keliauja į kitą etapą, o jų likimą lėmė komisija ir žiūrovai.

Būti taupia ir apskaičiuojančia dabar madinga. Ir ne tik dėl pasaulinės ekonomikos krizės. Dar pernai pasaulyje atsirado nauja sąvoka – kūrybingas vartojimas. Daugybė žmonių suvokė, kad apgalvotas prekes įsigyti naudingiau, o minimalizuoti savo išlaidas – visai smagus užsiėmimas. Tinklalapis Passion.ru siūlo keletą idėjų tiems, kas nori liautis neapdairiai švaistyti pinigus.

 „Eurovizijos“ konkursas yra tarsi naujausias žemyno politines ir kultūrines tendencijas atspindintis barometras. Ką mums sako „Eurovizija 2013“, gegužės viduryje vyksianti Švedijos mieste Malmėje? Šių metų „Euroviziją“ apibūdina tai, kuo pastaraisiais metais gyvena didžioji dalis Europos: dėl finansų krizės ir šalių vyriausybių taikomų griežtų taupymo priemonių banalių dainų konkursas ne tik sulauks mažiau dalyvių, bet ir tenkinsis gerokai skurdesniu biudžetu.

Didžiajai Britanijai paskelbus, kad nuo balandžio bus mažinamos pašalpos, labiausiai sujudo ne Anglijos, o Lietuvos lietuviai. Lietuviškosios žiniasklaidos puslapiais nusirito piktdžiugos gaida – aha, baigsis jums katino dienos, grįšite į Lietuvėlę. Ar iš tikro pašalpų reforma išbaidys lietuvius iš Anglijos? Kiek Didžiojoje Britanijoje gyvena pašalpas gaunančių lietuvių, niekas nesuskaičiavo – nei kriminalinių nusikaltėlių, nei pašalpų gavėjų suvestinių pagal tautybes čia niekas nedaro.

Milijonai vargingiausių šeimų Anglijoje nuo balandžio mėnesio turės mokėti didesnius savivaldybių mokesčius (council tax), kadangi dauguma šalies savivaldybių rengiasi sumažinti kompensacijas 10 procentų, skelbia BBC. „Resolution Foundation“ atliktas tyrimas rodo, kad tipinė vieno namų ūkio metinė sąskaita išaugs 100-250 svarais, tačiau kai kurioms šeimoms gali tekti pakloti ir 600 svarų daugiau.

Dar nespėjus užgesti Vėlinių žvakutėms, prekybininkai dabina vitrinas kalėdiniais žaisliukais ir dainuojančiais seniais šalčiais. Deja, gyventojai kiekvienais metais didžiąsias žiemos šventes prisimena tik joms pasibeldus į duris ir į parduotuves „medžioti" dovanų suplūsta tik gruodžio antroje pusėje. Tokį lietuvių nerūpestingumą jau keletą metų atskleidžia tradicinis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto šventinio laikotarpio gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.