taršos mokestis

Dėl aplinkosaugininkų planuojamų mašinų taršos patikrų sulaukę vairuotojų pasipiktinimo lavinos, valdantieji jau ruošiasi keisti patikrų tvarką. Už padidintą oro taršą siūlo leisti mašiną susitvarkyti ne per 2 paras, o per visą mėnesį. Paskelbęs kovą taršiems automobiliams aplinkos ministras ilgesniam techninės pažiūros galiojimui neprieštarauja, tačiau Susisiekimo ministerijos valdininkai kraipo galvas, kad aplinkosaugininkams jau pasiruošus tikrinimams, politikai ima tvarką keisti.

Kiekvienais metais Lietuvoje automobilių mokestis arba motorinių transporto priemonių registracijos mokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kaip per pastaruosius metus pasikeitė prekių ir paslaugų kainos šalyje. Kadangi toliau viskas brango, didėja ir automobilių mokestis. Palyginti su dabartiniu, perskaičiuotas  transporto priemonių registracijos mokestis didėja maždaug 1,26 proc.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui siūlant Vyriausybei įvertinti galimybę iki 600 litrų apriboti vilkikų bakuose įvežamo kuro kiekį, vežėjai nepritaria tokiai idėjai, kuro pardavėjai įspėja apie išaugsiančius taršos mokesčius, o muitininkai – apie tai, kad kuro bakų tikrinimas paskatins eiles.    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad yra nemažai argumentų, kodėl Lietuva turėtų svarstyti kuro bakuose ribojimą. Pasak jo, tai pagerintų vežėjų konkurencines sąlygas.

Jau po kelerių metų Lietuvoje, kaip ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse, turėtų būti taikomas naujas taršos mokestis. Juo bus apmokestinamas anglies dvideginį išskiriantis kuras ir degalai, naudojami namams šildyti ar automobilių varikliams varyti. Europos Parlamentas (EP) antradienį patvirtino ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformą, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir naują Socialinį klimato fondą, rašoma EP pranešime.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje surenkama gana nedaug mokesčių. Dėl to nėra pinigų labiau finansuoti viešąsias paslaugas, labiau didinti pensijas ir kitas išmokas. Tačiau jau šiemet valdantieji gali priimti sprendimus, kuriais labiau būtų apmokestinamas turtas ir tarša. Dabartinis Seimas keliskart nesėkmingai jau bandė keisti automobilių taršos mokestį, kad jis būtų mokamas ne vieną kartą registruojant transporto priemonę, kaip yra dabar, bet kiekvienais metais.

Netvarkingų taršių automobilių savininkai artimiausiu metu gali būti įpareigoti pakartotinai atlikti techninę apžiūrą. Kaip antradienį Seime sakė ministras Simonas Gentvilas, sprendimus žadama priimti vėliausiai kitų metų pradžioje.

Trečiadienį ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas. Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių.

Šiltnamio efektą sukelia ir mūsų planetą kaitina ne tik šildant namus ar važiuojant automobiliu susidarantis anglies dvideginis. Gerokai didesnį poveikį daro metanas, kurio itin daug susidaro žemės ūkyje auginant gyvulius. Siekiant jį mažinti kai kurios šalys apmokestina karves ir avis. Ar toks mokestis pasiteisintų ir Lietuvoje? Jau už dviejų metų Naujosios Zelandijos ūkininkai už milijonus auginamų karvių ir avių mokės specialų aplinkosauginį mokestį.

Naujoji Zelandija pristatė planą apmokestinti avių ir galvijų išmetamas dujas, taip siekdama kovoti su vienu didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių šalyje, rašo portalas BBC. Ji taptų pirmąja šalimi, kuri apmokestintų ūkininkus už jų laikomų gyvulių išmetamą metaną. Naujojoje Zelandijoje gyvena kiek daugiau nei penki milijonai žmonių, apie 10 milijonų galvijų ir 26 milijonai avių.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo ilgai kurptas automobilių taršos mokesčio įstatymas galiausiai Seime patyrė fiasko. Parlamentarai, kone pusei valdančiųjų net neatvykus į posėdį, jį atmetė jau per pirmąjį balsavimą, tiesa, palikdami galimybę jį tobulinti. Visgi pats Gentvilas atsitraukia – pripažįsta, kad dar kartą mokesčio nebesiūlys. Tačiau aiškina, kad taršos problema niekur nedingsta, o jos nesprendžianti Lietuva ateityje gali susilaukti net Briuselio sankcijų ir baudų.

Automobilių taršos mokestis keliasi į Seimą, tik jo kelyje randasi nemažai kliūčių. Dėl vidutiniškai po 140 eurų kasmet galimai mašinų savininkams kainuosiančio mokesčio pirmąkart balsuoti parlamentarai turėjo dar šią pavakarę. Tačiau dar prieš jį svarstant salėje aršią kritiką jam žėrė ne tik opozicija, bet ir valdančioji Laisvės partija. Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.

Automobilių taršos mokestį planuojanti Aplinkos ministerija turi dar vieną idėją. Nepasiturintiems gyventojams ji siūlo 2 tūkstančių eurų paramą su sąlyga, kad žmogus utilizuos seną mašiną ir nusipirks mažiau taršią. Kompensacijoms ministerija pasiryžusi skirti milijoną eurų. Taigi, ja pasinaudoti galėtų… pusė tūkstančio vargingai gyvenančių tautiečių.

Apmokestinant taršių automobilių savininkus dalis vadinamojo taršos mokesčio turėtų grįžti žmonėms, ypač gaunantiems mažesnes pajamas, sako prezidento patarėjas.    Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad siūlomas taršos mokestis yra elgsenos mokestis, kuriuo siekiama pakeisti žmonių elgesį, tačiau, pasak jo, svarbu nedidinti dalies visuomenės skurdo.

Vyriausybei pritarus siūlymui įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, dalis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių abejoja, ar jis sumažins taršą ir skatins žmones rinktis mažiau taršius automobilius. Parlamentarai siūlo investuoti į viešąjį transportą, griežtinti automobilių techninę apžiūrą arba net apmokestinti didžiausias Lietuvos įmones.

Vyriausybė nutarė – automobilių taršos mokestis turi atsirasti. Jį reiktų mokėti kasmet ir vidutiniškai vienam savininkui kainuotų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. Tiesa, Liberalų sąjūdžio atstovaujamai Aplinkos ministerijai iškilo netikėta kliūtis. Klausimas dar kelsis į Seimą, o čia savo charakterį nusprendė pademonstruoti neseniai per balsavimus partnerių išduota Laisvės partija. Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad įvedus šį mokestį reikėtų mažinti kitus mokesčius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vyriausybei pritarus didesniems akcizams kurui bei automobilių taršos mokesčiui, sako, kad įvesti naujus mokesčius nėra geresnio meto nei dabar. „Niekada nėra gero meto įvesti mokesčiu. Bet reikia suprasti – kada, jeigu ne dabar po Glazgo susitikimų, po Europos žaliojo kurso pristatymo, kada, jeigu ne dabar“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Gentvilas.

Vyriausybė pritarė atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio, vietoj jo įvedant kasmetinį taršos mokestį. Jei Seimas pritars, mokestis įsigalios jau nuo 2023 metų ir vidutiniškai sieks 138 eurus automobilio savininkui, o vėliau tik augs. Kol kas motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Vyriausybei trečiadienį svarstant Aplinkos ministerijos naujai parengtus mokestinius pakeitimus dėl vadinamojo automobilių taršos mokesčio, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ragina tokio sumanymo atsisakyti. Pasak socialdemokratų, siūlomas mokestis bėdų dėl didėjančios oro taršos neišspręs ir labiausiai per kišenę smogs ne didžiausiems teršėjams, o žmonėms, kurie turi senesnius automobilius.

Aplinkos ministerijai siūlant įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, kai kurie ekspertai sako, kad mokesčio rezultatas gali būti kuriozinis – už vienodai teršiančius automobilius tektų mokėti skirtingą mokestį. Tuo metu rinkos dalyviai teigia, kad nauja schema gali žmones paskatinti persėsti į mažiau taršius automobilius.

Aiškėja daugiau detalių apie mokestį, kurį turės mokėti kiekvienas kiek taršesnio automobilio savininkas. Aplinkos ministerija atsisakė automobilių registracijos mokesčio, tačiau kiekvienam vairuotojui teks mokėti didesnį nei vasarą planuota automobilio naudojimo mokestį, o ir susimokėti reikės kiekvienais metais. Už keliolikos metų senumo dyzelinį automobilį per metus gali tekti atseikėti ir 200 eurų. Netoli Marijampolės kaime gyvenanti Živilė vairuoja jau 2 dešimtmečius.

Automobilių paveldėtojai turėtų būtų atleisti nuo taršos mokesčio, mano Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet.    Komitetas trečiadienį pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms, leidžiančioms mokesčio nemokėti turto paveldėtojams. Jas inicijuojantis parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko automobilių siūlomo naujo taršos mokesčio. Kaip ketvirtadienį skelbia lrt.lt, rinkos tyrimų bendrovės „Norstat“ rugsėjo 24 – spalio 17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, apskritai tokiam mokesčiui nepritaria 56 proc. apklaustųjų, 33 proc. teigia, kad toks mokestis yra reikalingas, o 12 proc. nurodė neturintys nuomonės. Palankiau mokestį vertino moterys (38 proc.) nei vyrai (27 proc.), taip pat jauniausi 18–24 metų bei 65-erių bei vyresni žmonės.

Privalomi skiepai nuo COVID-19 daliai darbuotojų, keičiama vaiko priežiūros atostogų tvarka, atsisakomos mokesčių lengvatos, švelninamos bausmės – tokius ir dar daugiau pasiūlymų Vyriausybė šį rudenį ketina teikti Seimui. Vyriausybė parengė pluoštą jau pateiktų ir numatomų pateikti įstatymų, kuriuos siūlo Seimui įtraukti į rudens sesijos darbų programą. Darbų projektą Vyriausybė galutinai patvirtins trečiadienio posėdyje.

Valdžia svarsto įvesti naują automobilių taršos mokestį, bet kol kas aišku tiek, kad žmonėms teks ir vėl tuštinti savo kišenes. Bet ar sumokėję tą mokestį gyvensime žaliau ir sveikiau? Ką mums apskritai žada žaliosios energetikos vizija? Klausiame energetikos ministro Dainiaus Kreivio. Seimas rudenį spręs dėl naujo automobilių taršos mokesčio.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė:  * Pasieniečiai per parą sulaikė dar 57 neteisėtus migrantus, kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Keli jų bandė sprukti nuo pareigūnų. Iš viso šiemet Lietuvoje sulaikyti 1795 migrantai. * Šalčininkų rajono valdžia pareiškė nesutinkanti su Vidaus reikalų ministerijos planais apgyvendinti 500 migrantų Dieveniškėse, nerimaudama dėl vietos gyventojų saugumo.

Ne paslaptis, kad atlikėjas Vaidas Baumila propaguoja sveiką gyvenimo būdą, taip pat skatina prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo. Konferencijoje, kurioje buvo pristatomi automobilių taršos mokesčio pokyčiai, V.Baumila prisipažino, kad dažniausiai keliauti mėgsta ne nuosavu automobiliu, o pėsčiomis arba autobusu.  „Jau ketverius metus nevairuoju automobilio.

Ketvirtadienį oficialiai registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti iš esmės du skirtingus su automobilių tarša susijusius mokesčius. Paskelbus dokumentą, aiškėja daugiau detalių, kas ir kiek mokės už savo automobilius. Be kita ko, numatoma, kad mokesčiai kasmet keisis priklausomai nuo infliacijos – kainų ir paslaugų didėjimo ar mažėjimo.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Ketvirtadienį automobilių taršos mokesčio pakeitimus pristatė aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus kurti švaresnę, saugesnę aplinką: nešiukšlinti, tausoti gamtą, rūšiuoti atliekas, padėti tvarkyti apleistas vietas. Šios idėjos šiandien skambėjo Prezidentūros „Žalių idėjų festivalyje“, kuriame valdžios atstovai užsimena ir apie taršos mokesčius, tačiau žada, kad jie bus nedideli. Automobilio kilimėlis, kompiuterio monitoriaus dalys, padangos, kalnai plastiko ir kitų šiukšlių.

Žinia, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje tikriausiai nei vieno nebestebina. Tai atsiliepia ne tik eismo saugumui, bet ir stipriai prisideda prie oro taršos, rašoma pranešime spaudai. Nuo 2020 metų liepos šalyje įvestas transporto priemonių registracijos mokestis turėjo tapti priemone, kuri šią situaciją gerintų. Pasirinktas modelis – apmokestinti transporto priemonės savininko keitimą priklausomai nuo parduodamo automobilio CO2 emisijos, degalų tipo.

Seimas svarstys, ar automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Tokios idėjos autoriai sako, kad gavusios papildomų lėšų savivaldybės jas galėtų investuoti į aplinkosaugos projektus, taip pat stiprėtų savivaldos finansinis savarankiškumas.

Vyriausybei ketinant šiemet peržiūrėti taršos mokesčius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad geriausias „standartas“ būtų visuotinis anglies dvideginio emisijos mokestis. Pakeitimai, anot jo, laukia ir automobilių registracijos mokesčio.  Ministro teigimu, pakeitimai palies akcizus bei „nišinius“ taršos mokesčius – CO2, metano, nitratų.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 10,8 mln. eurų.   Kandidatas į aplinkos ministrus liberalas Simonas Gentvilas žada šį mokestį peržiūrėti. Jo teigimu, bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, ir pajamų iš mokesčio nukreipimas – bus skirtos keisti gyvenimo būdą renkantis mažiau taršias transporto priemones. Kitas bus ir mokesčio apskaičiavimas.

Taršos mokesčio nuo 2021 metų nereikės mokėti neįgaliesiems pritaikytų automobilių savininkams.   Už tokias Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 77 Seimo nariai, o du susilaikė.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis atnešė pasipiktinimo bangą dėl daliai transporto priemonių netinkamai įvertinamo taršos nustatymo. Nors nekilnojamojo turto (NT) vertė dažnu atveju yra kur kas didesnė už automobilio, visgi prognozuojama, kad būtent taršos mokestis surinks kur kas daugiau pinigų nei NT.

Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai. Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Per karantiną visiškai apmirusi prekyba naudotais automobiliais ypač pagyvėjo birželį, prieš įvedant registracijos mokestį. Liepą prekyba jais kiek smuktelėjo, bet specialistai pastebi, kad apskritai poreikis pasikeisti automobilį niekur nedingo. Vis dėlto rugpjūtį prekybą gali apkartinti nauji ribojimai ir atostogos Vakarų šalyse. „Regitros“ duomenimis, praėjusių metų sausį – liepą Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota 106 tūkst. naudotų lengvųjų (M1 klasės) automobilių.

Aplinkos ministerija siūlo liepą pradėtą rinkti taršių automobilių mokestį skirti miestų želdynų priežiūrai, o ne naujų miškų sodinimui, kaip numatyta įstatyme.   Tiek ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina siūlyti taisyti įstatymą dėl šių lėšų panaudojimo. Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius sako, kad miškasodžiui surinktų pinigų panaudoti neįmanoma, nes nėra laisvos žemės.

Automobilių taršos mokestis, pradėjęs galioti nuo liepos 1-osios dienos, tuština lietuvių pinigines. Vidutiniškai lietuviai pakloja nuo 90 iki 150 eurų. Tiesa, pati mokestinė pradžia daliai vairuotojų sukėlė tikrą galvos skausmą dėl netinkamai įvertinto CO2 kiekio, specialistai taip pat pabrėžia, kad dabartinis mokestis automobilių savininkų įpročių gali ir nepakeisti, todėl dyzelinės transporto priemonės išliks populiarios.

Nuo liepos registruojant automobilį tenka pakloti ir taršos mokestį. Žmonės skundžiasi, kad kai kurių automobilių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant juos laukia nemaloni staigmena – netikėtai didelės sumos. Kad pradėjus taikyti automobilių taršos mokestį ne viskas vyksta sklandžiai, pripažįsta ir „Regitros" atstovai. Tačiau sako, kad teisingumo reikėtų ieškoti ne pas juos, o teismuose.  Šiaulietė Simona su vyru nusipirko hibridinį „Volvo V60" automobilį.

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradeda galioti automobilių taršos mokestis – jį reikės mokėti už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio nereikės mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui. Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.

„Regitroje” – vairuotojų šturmas. Jau ryt įsigalioja naujas automobilių registracijos mokestis, galintis siekti net 500 eurų. Paskutinę minutę tokių taršos mokesčių išvengti besitikintys žmonės eilėse praleidžia valandų valandas, o kai kurie jose stovi jau antrą dieną. Kokias sumas teks pakloti nuo rytojaus, reportaže.  Sostinėje nuo ankstyvo ryto šalia „Regitros“ formuojasi milžiniškos automobilių eilės.

Automobilių taršos mokesčiu nuo liepos siūloma neapmokestinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlo mokesčio išimtį taikyti specialių motorinių transporto priemonių, kurių registracijos liudijime būtų žymos ,,SV” arba ,,SH”, techniškai pritaikytų neįgalią turinčių asmenų vairavimui, savininkams.

Lietuvos ekonomikai patiriant koronaviruso epidemijos pasekmes, šalyje neatsisakoma planų nuo liepos įvesti automobilių registracijos mokestį. Dalis ekonomistų situacijos nedramatizuoja ir pažymi, kad valdžia rems žmones kitais būdais. Apie tai skelbusiam portalui delfil.lt, Aplinkos ministerija nurodo, kad keisti įstatymo įsigaliojimo datą gali tik įstatymų leidėjai.

Jeigu koronaviruso pandemija ir karantinas finansiškai jūsų nepaveikė ir vis dar galvojate apie naują automobilį, dabar pats metas pasvarstyti apie naudotą arba naują elektromobilį. Perkant tokią transporto priemonę galima gauti nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. eurų dydžio kompensaciją. Aplinkos projektų valdymo agentūra nuo pirmadienio ryto jau priima gyventojų paraiškas tokiai išmokai gauti.