tarifai

Per ateinančias porą savaičių smulkiojo ir vidutinio šalies verslo atstovai turi pasirinkti partnerius, tieksiančius jiems energiją ateinančius metus. Tačiau vietoj skubos rinkoje jaučiamas vangumas. Iki gruodžio 10 dienos smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių savininkai turėtų nuspręsti, kokį energijos tiekėją – nepriklausomą ar valstybinį (Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius – LESTO) – renkasi ir pasirašyti sutartis.

Brangsta elektra buitiniams vartotojams. Dabar galiojantis elektros energijos vienos laiko zonos tarifas 46 ct/kWh kitais metais padidės iki 52 ct/kWh. Skaičiuojama, kad statistiniam Lietuvos namų ūkiui, vidutiniškai per mėnesį sunaudojančiam apie 138 kWh, išlaidos už elektros energiją kitais metais padidės apie 7 litus (su PVM) per mėnesį.

Bendrovė „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas bei tarifus buitiniams vartotojams, įsigaliosiančius nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatyta, kad gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos nustatomos metams, o tarifai buitiniams vartotojams perskaičiuojami du kartus per metus.

Nauja skatinimo kvotų ir fiksuotų tarifų vėjo jėgainėms tvarka nepatenkinti beveik visi vėjo energijos gamintojai. Vieni jų atidėjo naujų projektų planus keleriems metams, kiti žada dalyvauti aukcionuose, nors ir įžvelgia galimą riziką. Pavyzdžiui, koncernui „Achemos grupė“ priklausanti bendrovė „Renerga“ naujo maždaug 100 megavatų (MW) įrengtosios galios vėjo elektrinių parko statybą nukėlė po 2015 metų.

Pirmajį pusmetį bankai iš paslaugų mokesčių ir komisinių uždirbo 309,3 mln. litų. Seimo narys Arvydas Anušauskas įsitikinęs, kad klientai bankams už aptarnavimą moka per daug, o specialistai teigia, kad bankai klientų sąskaita bando kompensuoti sumažėjusias pajamas iš kitų paslaugų bei siekia atsisakyti tradicinio atsiskaitymo grynaisiais.

Vilniaus miesto vežėjų asociacija skundžiasi diskriminuojama Vilniaus miesto savivaldybės, kuri esą proteguoja savo įmones, ir prašo Susisiekimo ministerijos tobulinti teisės aktus, kad būtų užtikrinta lygiavertė konkurencija vežant keleivius. Šiandien susisiekimo ministras Eligijus Masiulis susitiko su privačių sostinės įmonių atstovais, kurie skundžiasi stumiami iš verslo Vilniaus mieste.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas didele balsų dauguma patvirtino reglamentą, kurio dėka nuo liepos 1 d. gerokai sumažės mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių naudojimo kaštai keliaujant ES. Naujosios taisyklės suteiks galimybę klientams pirkti tarptinklinio ryšio paslaugas ne tik iš savo, bet ir iš lankomo tinklo tiekėjų, pranešė Parlamento spaudos tarnyba.

Pažvelgę į mobiliojo ryšio tinklais perduodamų duomenų srautus ir jų prieinamumą naudotojams pastebime dvi skirtingas tendencijas: vieni operatoriai prisuka kranelius (vienaip ar kitaip riboja išteklių naudojimą), kiti dar laiko juos atsukę iki galo. Reikia tikėtis, kad beieškant geriausių sprendimų laimėsime mes – mobiliojo interneto naudotojai. 4G tinklu naudojamės intensyviausiai Šalies mastu Lietuvoje veikia keturi tinklai, kuriais teikiamos mobiliojo interneto paslaugos.

Bendrovės  „Lietuvos dujos“ sprendimas nuo liepos 1 d. didinti gamtinių dujų buitiniams vartotojams tarifus vidutiniškai 22 proc. priimtas neatsižvelgiant į realią gyventojų finansinę padėtį, be to, privers juos atrasti kitas kuro rūšis, mano Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. „Suprantu, kad tai įmonė, siekianti pelno, bet aš manyčiau, kad tai neįtikina.

Padidintas mokestis už išgautą požeminį vandenį ateityje žada didesnes tiek geriamojo vandens buteliuose, tiek vandens iš čiaupo kainas. Mineralinio vandens gamintojai oponuoja, kad iki šiol buvo skriaudžiami, todėl mokestis – teisingas. Kainos kils nuosaikiai Nuo šių metų pasikeitus mokesčio už požeminį vandenį tarifams, labiausiai dėl to nerimauja geriamojo vandens tiekėjai ir gamintojai.

Žemės ūkio ministerijos siūlymas daržovių auginimą Lietuvos šiltnamiuose pripažinti viešuoju interesu ir šiltnamiams atpiginti energiją sulaukė aštrios laisvosios rinkos puoselėtojų kritikos. ES šalys randa būdų, kaip paremti šiltnaminių daržovių augintojus, o Lietuvoje šiltnamiai vienas po kito bankrutuoja. Jų atstovai pabrėžia, kad pagalba šiam griūvančiam ūkiui būtų naudinga pirmiausia vietos vartotojams.

Nuo išgąsčio atsigavusi Šiaulių valdžia vėl perša maksimalius šilumos punktų priežiūros tarifus. Tai paaiškėjo šią savaitę, kai naujus tarifus turėjusiai nustatyti darbo grupei, į kurią įsileisti ir visuomenininkai, pasiūlyta svarstyti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifą. Darbo grupė – tik dėl akių Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje, į kurį susirinko ir prie Savivaldybės piketavę keli šimtai miestiečių, politikai neišdrįso patvirtinti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifo.

Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai sunerimo dėl miesto valdžios planų didinti šilumos punktų priežiūros tarifus ir priversti nusipirkti šilumos punktus – žada rinktis į mitingą. Šiaulių miesto valdžia skuba tris kartus didinti šilumos punktų priežiūros tarifą. Vartotojai turės nusipirkti šilumos mazgus, už kuriuos jau seniai sumokėjo – visa tai Šiaulių miesto taryba rengiasi įteisinti jau ateinantį ketvirtadienį.

Vasarį visi mokantieji sąskaitas pajus elektros pabrangimą. Nors elektros tiekėjai tikina, kad vidutiniškai vienam namų ūkiui elektros kaina kils tik dviem litais, naujos kainos verčia tuo abejoti. Ypač abejonių kyla tiems, kurie naudojasi elektrinėmis viryklėmis. Be to, pabrangus elektrai greičiausiai kils ir maisto produktų kainos.

Šiauliečiai nusivylę: nors lapkritis šiemet buvo šiltesnis negu pernai, mokesčiai už šildymą gerokai didesni. Gyventojai išsiaiškino, kad būstai buvo šildomi intensyviau nei pernai tuo pačiu metu. Šilumininkai aiškina priešingai. Valstybinės energetikos inspekcija renka duomenis, kas tą šilumą „suvalgė“? Skirtumai sąskaitose stebina Šiaulietis, gavęs sąskaitą už šildymą lapkričio mėnesį, nustebo.

Seimas patikslino naftos ir dujų išteklių mokesčių tarifus. Tai reglamentuota ypatingos skubos tvarka priimtose Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisose. Seimo sprendimu nutarta nuo 2012 m. liepos 1 d. visiems naftos ir dujų telkinių eksploatuotojams taikyti lanksčią mokesčio skalę pagal naftos gavybos iš telkinio apimtis. Pakeitimais taip pat nuspręsta patikslinti bazinio naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifus sausumos telkiniams. Gavybai iš telkinio iki 1 tūkst.

„Lietuvos spaudos“ kioskuose ir „R-kiosk“ prekybos vietose apsimoka mokėti už paslaugas – galite sutaupyti. Nuo šių metų gruodžio 1 dienos, atsiskaitydami už komunalines ar kitas paslaugas „Lietuvos spaudos“ kioskuose ar „R-Kiosk“ prekybos vietose mėnesio 10-25 dienomis, už atliekamas įmokas mokėsite tik 0,77 Lt.

Ką bendro turi Niujorkas, Paryžius, Norvegijos bei Šveicarijos didmiesčiai ir Panevėžys? Aukštaitijos sostinė priartėti prie metropolių viliasi į gatves išleidusi aplinką tausojančius hibridinius autobusus. Tačiau Autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas perspėja, jog Panevėžiui gresia taip ir likti Europos Sąjungos provincija. Esą jei miesto vadovai nesutiks branginti važiavimo bilietų, bankai neduos paskolos moderniems autobusams pirkti.

Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kartu su Miesto ūkio ir transporto departamentu vakar vykdė taksi vairuotojų patikrinimą miesto centrinėje dalyje ir šalia „Siemens“ arenos. Daugiausiai pažeidimų nustatyta už padidinto vežimo tarifo taikymą. „Vairuotojai, siekdami užsidirbti Europos krepšinio čempionato metu, padidindavo tarifą net iki 15 lt/km“, - sakė Miesto transporto skyriaus l.e. Kontrolės poskyrio vedėjo pareigas Egidijus Anulis.

Siūloma pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui, taip pat apgyvendinimo paslaugoms. Tokį Pridėtinės vertės mokesčio 19 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.

Dėl nepažabotos alkoholio reklamos jo vartojimas Lietuvoje tapo socialine norma. Tai gerai paliudija ir mūsų visuomenėje įsigalėjusi nuostata, jog alkoholis yra maisto produktas, o tokios prekės kaip alkoholinis šampanas yra dažnas vaikiškų, jau nekalbu apie paaugliškas šventes, atributas. Alkoholio pramonė, neturinti jokių moralės skrupulų naudojasi silpna šalies įstatymine baze, o dabartinė situacija dėl alkoholio reklamos draudimo pernelyg primena Baltazaro puotą.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai išaiškino neteisėto mobiliųjų telefonų neišvežimo iš Lietuvos atvejus už maždaug 13 mln. litų. Taip valstybei nesumokėta per 3 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių. Gegužės pradžioje muitinės kriminalistai sulaikė du Kaune veiklą vykdžiusių įmonių direktorius ir vieną jų darbuotoją. Jie įtariami organizavę ar padėję organizuoti neteisėtą prekių neišvežimą iš Lietuvos bei eksporto, tranzito ir muitinės procedūrų klastojimu.

Tikriausiai sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be mobiliojo ryšio priemonių, bet kad ir kokios gudrios būtų įvairios apskaitos programos, kruopščiai sumuojančios mobiliojo ryšio operatorių klientų prakalbėtą laiką ir būsimas sąskaitas, nesusipratimų vis dar pasitaiko. Mistika dvelkiantys tarifai Neseniai į naujienų portalą Balsas.

Žmonės, namuose įsirengę dviejų tarifų –  dienos ir nakties – elektros skaitiklius, privalo būti sekliais. Mat būdami įsitikinę, kad jiems pavyks ką nors sutaupyti, žmonės vieną dieną gali skaudžiai nusivilti. Už elektros energijos vagystes elektros tinklai lupa didžiules baudas. Tačiau visiškai kitaip monopolininkai elgiasi, kai kreipiasi nuo jų nukentėjęs teisybės ieškantis vartotojas. „Į žiniasklaidą nesikreipčiau, jei žinočiau, kad mano atvejis yra vienintelis.

Naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės turėjo palengvinti norinčiųjų atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo dalią. Bet taisyklėse išliko apsčiai barjerų, neleidžiančių vartotojams taip lengvai pasprukti.

Sausio 1 dieną „Lietuvos dujos“ siūlo gyventojams keisti pastovią ir kintamą tarifo dalį. Gamtinių dujų tarifo kintamąją dalį atitinkamoms kainų grupėms siūloma mažinti 11 ir 12 ct už kubinį metrą, o pastovią kainos dalį 5 ir 24 ct per mėnesį. Gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainos, kurios sudaro neženklią (apie 3 proc.) galutinės dujų kainos vartotojams dalį, turėtų didėti vidutiniškai apie 6,6 proc.

„Lietuvos geležinkeliai“ ir „Orlen Lietuva“ niekaip nebaigia ginčo dėl išardytos geležinkelio atkarpos iki Latvijos sienos ir krovinių vežimo tarifų. Ketvirtadienį Vilniuje susitikę abiejų įmonių derybininkai tik sutarė kalbėtis toliau, praneša LTV „Panorama“. Vyriausybei pažadėjus Mažeikių naftos perdirbimo į monei „Orlen Lietuva“ padėti spręsti jos produktų išvežimo problemas, „Lietuvos geležinkeliai“ vėl imasi ieškoti abiem įmonėms naudingų sprendimų.

Nuo kitų metų ketinama keisti Registrų centro paslaugų įkainių tarifus: taip bandoma įkainius pagrįsti realiomis sąnaudomis. Tuo metu nekilnojamo turto atstovai įsitikinę, kad dėl to Registrų centro paslaugos tik brangs. „Šiuo metu įkainiai yra tiesio nubraižyti pieštuku. Jeigu paklaustumėt už ką dabar moka žmonės Registrų centrui aš iš tiesų negalėčiau pasakyti“, – LTV naujienų tarnybai teigė Teisingumo viceministras T. Vaitkevičius.

Kelionės iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) į sostinės centrą nekainuotų po 60 Lt ar 90 Lt, jeigu laukimo vietas išsipirkusioms įmonėms būtų nustatytas maksimalios kainos kriterijus. Šį pasiūlymą pateikė Draudžiamų susitarimų skyriaus laikinoji vadovė Jolanta Ivanauskienė. Ji siūlo nustatyti maksimalius tarifų įkainius. Pastaruoju metu nuolat kildavo skandalai dėl per didelių tarifų, kuriuos taksistai ima iš vilniečių bei miesto svečių.

Tik “Vakaro žinioms" pabaksnojus į milžinišką “Lietuvos dujų" pelną premjeras Andrius Kubilius bei Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) susivokė, kad galbūt visai nepagrįstai nuo liepos dujos vartotojams penktadaliu ne pinga, o brangsta. Tačiau geriau per vėlai susivokti negu visai nesusivokti.

Europos Sąjungos interneto portale, kur skelbiamos visų 27 ES valstybių gyventojų mokamos energetikos kainos, lietuviai, 2009 metais dar turėję neuždarytą Ignalinos atominę elektrinę, vis vien elektros kainų tarifais pralenkė estus ir latvius, niekada neturėjusius atominės.

Kartą paskaičiavau kiek gi man (paprastam mokesčių mokėtojui) kainuoja kolūkietiškos nomenklatūros išlaikymas. Juk tie per žiniasklaidą skelbiami valstybės iždo švaistomi milijardai, paprastam žmogui nedaro jokio įspūdžio. Mes tų astronominių skaičių nelabai suvokiam, lyg tai ir ne mūsų asmeninė kišenė kenčia. Tai kiek gi aš realiai moku kolūkietiškai nomenklatūrai kas mėnesį? Tam, kad aš gaučiau pav.

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Žilvinas Šilgalis dar kartą įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, įteisinančias trijų pakopų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Prieš kurį laiką tokias pačias pataisas siūlė Ž. Šilgalio partijos kolega Artūras Zuokas, tačiau Seimui jas atmetus jis apskritai pasitraukė iš parlamento, savo vietą užleisdamas žmonai Agnei Zuokienei.