t. nenartavičius

 Pirmasis sniegas dar neiškrito, bet žmonės jau baigia nukasti daržo gėrybes ir apleidžia savo kaimo sodybas, vasarnamius bei sodo namelius žiemos sezonui. Sodybos – puiki erdvė poilsiui šiltuoju metų laiku, kuri kitiems tampa ir gyvenamuoju namu. Tačiau retas rimtai pasirūpina jų saugumu, o vertėtų – didžiausia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje išmokėta sodyboje patirta žala siekia net 860 000 litų.

Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje jau padengė nuostolius už visas 19198 kiaules, kurios buvo užkrėstos, krito ar buvo priverstinai paskerstos afrikinio kiaulių maro židiniu tapusiame Rupinskų kiaulių auginimo komplekse Ignalinos rajone. Artimiausiu metu bus patikslintos ir atlygintos nelaimės utilizavimo išlaidos.

Dauguma kiaulininkyste užsiimančių ūkių Lietuvoje yra apdraudę savo gyvūnus, tačiau reali kiaulių maro grėsmė verčia ūkininkus iš naujo įvertinti grėsmes ir prisiminti gyvūnų draudimo sutartis. Vien Europos draudimo bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje nuo gyvūnų užkrečiamų ligų rizikos yra apdraudusi apie 300 ūkių.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, jog vis dažniau registruojama gaisrų, apie kuriuos neįspėja net įrengtos signalizacijos. Paprastai jos nesuveikia, kadangi pamirštama elementari jų priežiūra – nepakeičiamos išsikrovusios baterijos.

Draudikų teikiama techninė pagalba kelyje, pakaitinis automobilis, apgyvendinimas viešbutyje, kai po nelaimės tenka palikti namus, jau nieko nebestebina ir atrodo savaime suprantamos paslaugos draudžiant turtą.

Priešgaisrinę signalizaciją Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra įsirengę tik 9 proc. gyventojų. Tai atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu ženkliai išaugo gaisrų dėl netvarkingos elektros instaliacijos skaičius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika atspindi, jog per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 4471 gaisras.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ ekspertai įspėja gyventojus apie dviračių vagysčių sezono pradžią – būtent gegužės mėnesį tokio pobūdžio vagysčių skaičius išauga kelis kartus. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota beveik 1,5 tūkst. dviračių vagysčių. Daugiausiai vagysčių registruojama gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Pernai per šiuos keturis mėnesius įvyko beveik 60 proc. visų metų vagysčių.

Sostinės Užupio rajone antradienį per pietus įvykdyta įžūli žaibiška vagystė. Nedidukas, kauke veidą prisidengęs vyrukas pribėgo prie vienos įmonės biuro pastato ir švystelėjo į langą plytgalį. Šaižus dūžtančio stiklo garsas, per akimirką suktelėta lango rankena ir vagišius vikriai striktelėjo į vidų. Vogti tikrai buvo ką, tačiau šįkart apsieita be nuostolių. Pasisekė, kad prieš šią įžūlią „vagystę“ į Užupio gatvę suvažiavo gausus būrys žiniasklaidos atstovų. Tiesa, neatsitiktinai.

Savaitgalį Utenoje ir kai kuriose kitose šalies vietovėse praūžus smarkioms vasaros audroms ir liūtims, draudimo bendrovės jau skaičiuoja gyventojų patirtus nuostolius. Jie, anot draudimų ekspertų, gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimt tūkstančių litų. „Lietuvos draudimas“:  didžiausia užregistruota žala siekia 16 tūkst. litų Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ ekspertai prognozuoja, jog savaitgalio audros nuostoliai sieks 120 tūkst. litų.

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, jog dviračių vagišiai vasarą kraustosi į pajūrį. Būtent šiame Lietuvos krašte draudikai registruoja ženklų vagysčių skaičiaus šuolį. Informatikos ir ryšių departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vasarą kasdien vidutiniškai pavagiami devyni dviračiai. Pasak Informatikos ir ryšių departamento, pernai iš viso buvo pavogti 1788 dviračiai – 3 proc.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šių metų pirmus devynis mėnesius gaisrai jau spėjo sugadinti ir sunaikinti apie 20,5 tūkst. kv. m gyvenamojo ploto, o tai prilygsta net 341 standartiniam dviejų kambarių butui. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai paspaudus šaltukui pataria patikrinti, ar krosnys, židiniai ir dažnai naudojami elektriniai šildytuvai atitinka visus saugumo reikalavimus, kadangi pradėjus juos intensyviai eksploatuoti gaisrų skaičius dvigubėja.

Ketvirtadienio pavakarę Lietuvoje praūžusi audra ne tik laužė medžius, paliko miegamuosius rajonus be elektros, bet ir pridarė nuostolių gyventojų būstams, automobiliams bei verslo įmonių turtui. Lietuvos draudikų asociacija (LDA) skaičiuoja, kad patirti nuostoliai jau dabar siekia pusantro milijono litų. Nuo nuplėštų stogų iki išdaužtų balkonų Draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ teigė jau užregistravusi apie 30 pranešimų apie klientų turtui sukeltas žalas.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma daugiabučiuose gyvenančių gyventojų nežino, kad laiptinė, stogas ar kitas bendro naudojimo turtas – tai visų namo gyventojų nuosavybė, už kurią yra atsakingi. Be to, bendro naudojimo turtą suniokojus stichinei nelaimei, gaisrui ar įvykus inžinerinių sistemų avarijai, gyventojai visiškai neturėtų galimybių jį atkurti.