swedbank

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Švedijos finansų priežiūros tarnyba antradienį pranešė baigusi tyrimą nepateikdama pastabų dėl padalinius Baltijos valstybėse turinčio „Swedbank“ įtarto piktnaudžiavimo rinka, paskelbė Švedijos „Swedbank“. Tyrimas buvo pradėtas pernai rugsėjį, apėmė laikotarpį nuo 2018-ųjų rugsėjo 20-osios iki 2019 metų vasario 20 dienos, sietas su viešai neatskleistos informacijos paviešinimu ir pareiga sudaryti viešai neatskleista informacija galinčių naudotis asmenų sąrašą dėl įtariamo pinigų plovimo bendrov...

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi. Nenuostabu, kad šiandien, kai kainos iš tikrųjų sparčiai kyla dėl suaižėjusių prekybos grandinių ir padvigubėjusių energijos kainų, kyla vis didesni debatai, ką reiktų daryti ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Ne vienai garsiai įmonei vadovavusi Dovilė Grigienė neslepia, jog ne kartą teko susidurti su išankstinėmis aplinkinių nuostatomis vien dėl to, kad ji – moteris. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ bus sugriauti visi stereotipai apie vadovaujančias moteris, o žiūrovų laukia išties maloni pažintis su nuolat tobulėjančia, Harvardo universitete besimokančia Dovile. Dovilė – be galo švelni, moteriška, o tuo pat metu ir ryžtinga, ambicinga bei turinti begalę drąsių užmojų.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais, praneša bankas. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog spalio 16, 17 ir 18 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Baltijos vertybinių popierių biržose šiemet gali būti užfiksuota rekordinė apyvarta per pastarąjį dešimtmetį. Kaip pastebi investavimo ekspertai, didėjantis likvidumas biržose yra gera žinia ir vietos investuotojams, ir esamoms ar dar tik į biržą besidairančioms bendrovėms. Vilniaus biržos pavyzdys rodo, kad situacijai pakeisti iš esmės gali pakakti ir vienos didelės įmonės atėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus ruošiasi pakeisti savo turimą automobilį į kitą, o dauguma jų naujajam pirkiniui planuoja išleisti iki 10 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes, rašoma komentare spaudai.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker. Anksčiau ji vadovavo „Nordea“ bankui Lietuvoje.  „Swedbank“ valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas I. Skisaker užėmė gavus oficialų Europos Centrinio Banko leidimą, pranešė „Swedbank“. Apie tai, kad ji išrinkta „Swedbank“ vadove, pranešta liepos pradžioje, o prie „Swedbank“ ji prisijungė rugpjūčio 9 dieną. I. Skisaker anksčiau yra užėmusi įvairias aukštas pozicijas „Nordea“ banke.

Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – aiški finansinė nauda, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina.

Nors specialybės pasirinkimas tikrai nebėra nuosprendis visam gyvenimui ir keisti karjeros kryptį tampa vis labiau įprasta praktika, pirmieji iššūkiai jaunuolių laukia dar net nepravėrus aukštosios ar profesinės mokyklos durų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, rinkdamiesi specialybę 77 proc. jaunuolių susiduria su neigiamais stereotipais ir aplinkos spaudimu, rašoma pranešime spaudai. Studijų krypties pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų jaunų žmonių gyvenime.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

„Swedbank“ pagerino Estijos ekonomikos augimo šiais metais prognozę iš karto 5 procentiniais punktais – nuo pavasarį prognozuotų 3 proc. iki 8 procentų. Jeigu ši prognozė pasitvirtins, Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis bus didžiausias per 15 metų. „Swedbank“ paaiškino, kad prognozė buvo pagerinta, nes BVP augimo tempas pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis negu tikėtasi. „Šis staigus augimo šuolis suteikė papildomą impulsą ir likusiai metų daliai.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Šių metų gegužės–liepos mėnesiais kas antras „Swedbank“ klientų Estijoje atliktas mokėjimas kortele buvo bekontaktis mokėjimas, o 58 proc. kortelių turėtojų bent kartą per šį laikotarpį naudojosi bekontakčio atsiskaitymo galimybe. Bekontakčiai mokėjimai yra populiariausi tarp jaunesnių klientų.  Tarp 18–25 metų žmonių šia galimybe naudojosi 84 proc. kortelių turėtojų, tarp 26–35 metų žmonių – 26 proc., o tarp 36–50 metų klientų – 68 procentai.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Antrą būstą investicijai norėtų įsigyti 31 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Šalyse kaimynėse antras būstas kaip investicija yra mažiau populiarus – jį įsigyti svarstytų 20 proc. latvių ir 25 proc. estų, o į j5 jau yra investavę 3 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos gyventojų.

Lietuvoje veikiančių antros ir trečios pakopos pensijų fondų sukauptas turtas šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 5,436 mlrd. eurų – 16,6 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai jis buvo 4,663 mlrd. eurų.  Didžiojo dalis turto buvo sukaupta antros pakopos pensijų fonduose – 5,242 mlrd. eurų, arba 16,6 proc. daugiau nei metų pradžioje. Trečios pakopos pensijų fondų turtas padidėjo 16,3 proc. iki 194,2 mln. eurų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Senatvės pensijai papildomai finansiškai ruošiasi ar turi konkrečių planų tai daryti 2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniai finansinio pasirengimo būdai senatvei – kaupti II pakopos pensijų fonduose, taupyti lėšas banko sąskaitoje ir investuoti į nekilnojamąjį turtą, rašoma pranešime spaudai. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad moterys, palyginti su vyrais, renkasi konservatyvesnius pasirengimo pensijai būdus.

Pirmasis šių metų pusmetis išsiskyrė dideliu nekilnojamo turto rinkos aktyvumu visose Baltijos šalyse ir išryškino kelis skirtumus tarp gyventojų būsto pasirinkimo, rašoma pranešime spaudai. „Swedbank“ duomenimis, lietuviai dažniausiai iš Baltijos šalių gyventojų yra linkę įsigyti arba statyti individualius namus – jie sudaro trečdalį visų banko finansuojamų būsto sandorių.

Jau daugiau kaip mėnesį Lietuvos žmones terorizuoja įprastai „Swedbank“ darbuotojais prisistatantys telefoniniai sukčiai. Nors kasdien pranešama apie rusakalbių sukčių iš žmonių išviliojamas tūkstantines sumas, tačiau nukentėjusiųjų skaičiai vis auga. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Julija, kuri pasidalijo savo bei kolegų patirtimi bei atsiuntė garso įrašą, kuriame sukčius nesėkmingai bandė apmulkinti jos bendradarbę.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 42 mln. eurų grynojo pelno – 18 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, kad pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos. Bendrosios „Swedbank“ pajamos Lietuvoje sausį-birželį sumažėjo 8 proc. iki 114 mln. eurų Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per 2021 metų pirmąjį pusmetį siekė 114 mln.

Besimėgaujant bangomis Baltijos ar Bridvaišio pakrantėse mažiausiai norisi galvoti apie būsimas pandemijos bangas bei rudeninius karantinus. Tačiau šiuo metu stebimos skiepijimo tendencijos ir praėjusių metų patirtis sufleruoja, kad apie tai kalbėti būtina − kaip ir ruoštis trečiajai pandemijos bangai. Matant beveik iki nulio nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių, gali apimti netikras ir pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje.

Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Per artimiausius dvejus metus turimą automobilį planuoja pakeisti 39 proc. šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai šalies gyventojų tam planuoja išleisti daugiau negu pirkdami dabartinį savo automobilį, o kas trečias naujo automobilio įsigijimui ketina pasinaudoti lizingu arba paskola. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. „Šalies gyventojų dalis, kurie automobiliui įsigyti pasinaudotų lizingu, per pastaruosius dvejus metus išaugo nuo 17 iki 23 proc.

„Swedbank“ Lietuvoje taryba naująja „Swedbank“ Lietuvoje vadove išrinko Ingą Skisaker. Prie „Swedbank“ komandos ji prisijungs š.m. rugpjūčio 9 d. ir formaliai vadovės pareigas pradės eiti, kai bus gautas finansų rinkos priežiūros institucijų leidimas.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.