swedbank

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Didžiosioms žiemos šventėms besiruošiantys gyventojai vis dažniau užsuka į fizines ir elektronines parduotuves, ir prekeivius tai skatina išsitraukti „Juodojo penktadienio“ nuolaidų kozirių. Galimybė reikiamų daiktų įsigyti pigiau savaime nėra blogai, tačiau organizacijos „Green Alliance“ tyrimas rodo, kad 80 proc. „Juodojo penktadienio“ pirkinių yra išmetami panaudoti vos vieną kartą arba visiškai nauji. Progos pasinaudoti išaugusiu gyventojų noru pirkti ieško ir sukčiai.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Pandemija iš mūsų jau pavogė kelias didžiąsias metų šventes, todėl per šias Kalėdas daugelis gyventojų planuoja atsigriebti – žada švęsti ir dovanoti iš visos širdies. Tiesa, šioms išlaidoms nesiruošiant iš anksto, gruodį gali laukti finansinis šokas, o sausį – ir priverstinė finansinė dieta. Pradėti galvoti apie ruošimąsi didžiosioms metų šventėms vertėtų prieš tris mėnesius, taigi bent jau rugsėjį ar spalį. O šiuo metu, įpusėjus lapkričiui, jau tikrai būtina.

  Geri šių metų trečiojo ketvirčio bendrovių rezultatai įkvėpė akcijų rinkas naujoms aukštumoms – amerikietiškasis „S&P 500“ nuo spalio pradžios ūgtelėjo apie 8 proc., o europietiškas „STOXX 600“ pakilo apie 6 proc. Nors didelė dalis rezultatus skelbiančių biržų įmonių toliau viršija analitikų lūkesčius, investuotojams atsipalaiduoti neleidžia spartus kainų augimas, sunkiai kontroliuojamas COVID-19 plitimas įvairiose šalyse ir besitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių sutrikimai.

Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų arba jų artimieji šiais metais susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais –  8 proc. punktais daugiau nei 2019 metais, rodo naujausia apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto gyventojų tyrimo duomenimis, vienas iš šešių tokių  susidūrimų baigiasi finansiniais apgautų žmonių nuostoliais.

Kasmet sukčiai iš gyventojų ir įmonių išvilioja tūkstančius eurų. Jie negaili laiko ir įdarbio, todėl atpažinti sukčiavimo metodus tampa vis sudėtingiau. Iš gyventojų ir įmonių nusikaltėliai išvilioja vis didesnes pinigų sumas. Antradienį įvykusioje vaizdo konferencijoje buvo pristatyta, kaip keitėsi susiduriančiųjų su sukčiais skaičius ir patirtys, kokios sukčiavimo technikos dominuoja pastaruoju metu ir kokio dydžio nuostolius dažniausiai patiria gyventojai.

Baltarusijai priklausančiai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ nepavyko pasiekti, kad „Swedbank“ veiksmai, kai pernai gruodį bankas areštavo sanatorijos sąskaitas, būtų pripažinti neteisėtais. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Belorus“ skundą ir nutraukė bylą. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo rugsėjo 9 dienos nutartį.   Šalys aiškino rugpjūčio pabaigoje nutraukusios santykius – „Belorus“ sąskaitos „Swedbanke“ buvo uždarytos.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Didžiausia investuotojus aplankanti baimė – prarasti investuotas lėšas. Su šia baime susiduria ir patyrę, ir pradedantieji investuotojai, tačiau pastariesiems ji kelia daugiau nerimo. Investavimo ekspertai pataria, kad baimę galima pažaboti valdant savo investicijų portfelio riziką. Ką tai reiškia praktikoje ir nuo ko reiktų pradėti?  Kur slypi investavimo sėkmė  Gyventojai, kurie nėra susidūrę su investavimo praktika, jį kartais palygina su lošimu loterijoje.

„Swedbank“ bankas pranešė, kad dėl IT techninių nesklandumų pirmadienį nuo ryto buvo sutrikusi galimybė banko klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis taip pat atlikti pavedimus.    „Apytiksliai nuo 8 valandos ryto fiksavome, kad yra sutrikimų atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir atliekant bankinius pavedimus.

Darbas žmogų puošia, byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, panašu, kad vis daugiau žmonių mano, kad tai yra nesąmonė. Pastaraisiais mėnesiais laisvų darbo vietų skaičius pasiekė rekordines aukštumas ir yra dvigubai didesnis nei prieš pandemiją. Tačiau bedarbių skaičius išlieka didesnis nei buvo praėjusių metų pradžioje – Užimtumo tarnyboje jų užsiregistravę beveik 200 tūkstančių.

Per devynis šių metų mėnesius bendra šalies gyventojams suteiktų būsto paskolų suma sudarė 524 mln. eurų ir buvo 32 proc. didesnė, palyginti su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Pasak ekspertų, sparčiam būsto finansavimo apimčių augimui šiais metais įtakos turėjo dėl pandemijos kilę būsto paklausos ir pasiūlos disbalansai, stabiliai augusios namų ūkių pajamos ir gyventojų poreikis gerinti gyvenimo sąlygas.

Rugsėjo slogutis rinkose neužsitęsė − nuo spalio pradžios pagrindinėse rinkose įsivyravo pozityvus investuotojų nusiteikimas. Tiesa, neslūgstant infliacijai, į ją ima reaguoti vis daugiau centrinių bankų, išskyrus ECB, kuris infliaciją toliau laiko pereinamojo laikotarpio reiškiniu.

Švedijos finansų priežiūros tarnyba antradienį pranešė baigusi tyrimą nepateikdama pastabų dėl padalinius Baltijos valstybėse turinčio „Swedbank“ įtarto piktnaudžiavimo rinka, paskelbė Švedijos „Swedbank“. Tyrimas buvo pradėtas pernai rugsėjį, apėmė laikotarpį nuo 2018-ųjų rugsėjo 20-osios iki 2019 metų vasario 20 dienos, sietas su viešai neatskleistos informacijos paviešinimu ir pareiga sudaryti viešai neatskleista informacija galinčių naudotis asmenų sąrašą dėl įtariamo pinigų plovimo bendrov...

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi. Nenuostabu, kad šiandien, kai kainos iš tikrųjų sparčiai kyla dėl suaižėjusių prekybos grandinių ir padvigubėjusių energijos kainų, kyla vis didesni debatai, ką reiktų daryti ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių sekė smurtas ir represijos prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, perimtas „Ryanair“ skrydis ir migrantų krizė prie Lietuvos-Baltarusijos sienų, lėmė itin suprastėjusius diplomatinius santykius tarp abiejų šalių.

Ne vienai garsiai įmonei vadovavusi Dovilė Grigienė neslepia, jog ne kartą teko susidurti su išankstinėmis aplinkinių nuostatomis vien dėl to, kad ji – moteris. Šį sekmadienį TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“ bus sugriauti visi stereotipai apie vadovaujančias moteris, o žiūrovų laukia išties maloni pažintis su nuolat tobulėjančia, Harvardo universitete besimokančia Dovile. Dovilė – be galo švelni, moteriška, o tuo pat metu ir ryžtinga, ambicinga bei turinti begalę drąsių užmojų.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 64 mln. eurų grynojo pelno – 14 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Banko pranešime teigiama, jog pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjusios pajamos ir padidėjusios išlaidos.  Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos šiemet sausį-rugsėjį siekė 178 mln. eurų – 4 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Išlaidos išaugo 10 proc. iki 96 mln. eurų. Išlaidų ir pajamų santykis siekė 54 proc.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais, praneša bankas. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog spalio 16, 17 ir 18 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Baltijos vertybinių popierių biržose šiemet gali būti užfiksuota rekordinė apyvarta per pastarąjį dešimtmetį. Kaip pastebi investavimo ekspertai, didėjantis likvidumas biržose yra gera žinia ir vietos investuotojams, ir esamoms ar dar tik į biržą besidairančioms bendrovėms. Vilniaus biržos pavyzdys rodo, kad situacijai pakeisti iš esmės gali pakakti ir vienos didelės įmonės atėjimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą laikotarpį šalies gyventojams. Prognozuojama, kad sostinėje Vilniuje namų šiluma kainuos apie 60 proc. brangiau nei pernai, kituose šalies miestuose išlaidos šildymui taip pat augs. Kokios įtakos tai turės namų ūkių biudžetams ir kaip tam pasirengti finansiškai? Nuo koronaviruso pandemijos pradžios 2020 m. pavasarį gyventojų finansinis elgesys primena amerikietiškų atrakcionų kalnelius.

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų per artimiausius dvejus metus ruošiasi pakeisti savo turimą automobilį į kitą, o dauguma jų naujajam pirkiniui planuoja išleisti iki 10 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas. Planuodami biudžetą naujai transporto priemonei, lietuviai yra mažiau išlaidūs nei latviai ir estai, kurie tokiam pirkiniui yra pasirengę skirti didesnes sumas.

Augimas finansų rinkose tęsiasi daugiau kaip pusantrų metų, o bendros pasaulio tendencijos atsikartoja mūsų Baltijos šalių rinkoje. Nors akcijų kainos atrodo aukštos, centrinių bankų taikoma politika neleidžia pažvelgti į situaciją standartiškai. Baltijos šalių kontekste išsiskiria Talino vertybinių popierių birža, kurioje susiformavo privatiems investuotojams grėsmingai atrodanti situacija.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu, rašoma pranešime spaudai. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume.  Meistriškumas dirbti (angl.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Daugelis Vakarų valstybių šiuo metu patiria daug kam nematytą krizę – trūksta ne pirkėjų ir pinigų, o galinčių dirbti, pagaminti ir tiekti visų geidžiamas prekes bei paslaugas. Tuo tarpu trokštantys greitai praturtėti „investuoja“ į sunkiai įsivaizduojamus ir suvokiamus šedevrus. Pasaulio naujienų portalų antraštės mirga liūdnais įspėjimais – laukia liūdnos Kalėdos. Liūdnos ne dėl to, kad trūksta darbo vietų ir pinigų bei galimybių nupirkti dovanas.

„Swedbank“ šalies studentams pradeda teikti finansavimą su valstybės garantija. Studentų, kuriems yra skirta valstybės garantija studijoms finansuoti, sąrašas bus paskelbtas spalio 6 d., rašoma pranešime spaudai. Nuo šios dienos jie galės kreiptis į banką dėl finansavimo suteikimo, tai bus galima padaryti iki š.m. lapkričio 5 d. Be to, šįmet užpildyti prašymą ir pasirašyti sutartį dėl paskolos bus galima nuotoliniu būdu – prisijungus prie savo interneto banko paskyros.

Rugsėjo pradžioje pagrindiniams pasaulio akcijų indeksams ruošiantis šturmuoti naujas aukštumas finansų rinkos buvo nusiteikę optimistiškai, tačiau vėliau nuotaikos greitai subjuro. Kinijos NT milžinės mokumo problemos, įsibėgėjanti infliacija ir aiškesnės FED užuominos dėl artėjančio pinigų politikos pokyčio skatino investuotojus atsargiau žvelgti į ateitį, rašoma pranešime spaudai. Nemalonaus siurprizo sulaukė ir investavusieji į „Ignitis grupės“ akcijas.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad visi tėvai linki savo vaikams užaugti gerais žmonėmis. Savanorystė yra vienas iš būdų ugdyti empatiją, tačiau ji teikia ir daugiau naudų. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies jaunimo apklausa rodo, kad kas antras jaunas žmogus mokykloje ar studijų metu savanoriavo, o didžiausiomis savanorystės naudomis įvardija galimybę praplėsti akiratį bei tobulinti asmenines savybes, rašoma komentare spaudai.

Šiuo metu II ir III pakopos pensijų fondų dalyvių turtas siekia daugiau kaip 5 mlrd. eurų, o vieno gyventojo sukaupta suma vidutiniškai sudaro apie 4 tūkst. eurų, rašoma komentare žiniasklaidai. Žinojimas, kas nutiks su sukauptomis lėšomis nesulaukus pensijos, neretai padeda apsispręsti kaupti papildomai ir pasirūpinti finansiškai saugesne senatve.

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker. Anksčiau ji vadovavo „Nordea“ bankui Lietuvoje.  „Swedbank“ valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas I. Skisaker užėmė gavus oficialų Europos Centrinio Banko leidimą, pranešė „Swedbank“. Apie tai, kad ji išrinkta „Swedbank“ vadove, pranešta liepos pradžioje, o prie „Swedbank“ ji prisijungė rugpjūčio 9 dieną. I. Skisaker anksčiau yra užėmusi įvairias aukštas pozicijas „Nordea“ banke.

Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – aiški finansinė nauda, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje mažai kas susirūpino, kai 2008 m. rudenį JAV bankrutavo vienas bankas. Tačiau netrukus pasaulinė krizė apėmė ir mūsų šalį – buvo atleidžiami darbuotojai, mažinami atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie grėsmę iš Kinijos ir rekordiškai išaugusias energetikos produktų kainas. Ar tai naujos krizės ženklai ir ar ji pasieks Lietuvą? Pirmadienį ir visą praėjusią savaitę pasaulio akcijų biržos raudonavo.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius dalykus tvarumas reiškia kasdieniame gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Tačiau tiesa ir tai, kad retas kuris už tvarumą nusiteikęs „balsuoti“ savo pinigine. Nors daugelis gyventojų palaiko tvarumo idėją, norėtų pirkti tvarius produktus ar naudotis tvariomis paslaugomis, galiausiai beveik viską nulemia kaina.

Nors specialybės pasirinkimas tikrai nebėra nuosprendis visam gyvenimui ir keisti karjeros kryptį tampa vis labiau įprasta praktika, pirmieji iššūkiai jaunuolių laukia dar net nepravėrus aukštosios ar profesinės mokyklos durų. Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, rinkdamiesi specialybę 77 proc. jaunuolių susiduria su neigiamais stereotipais ir aplinkos spaudimu, rašoma pranešime spaudai. Studijų krypties pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių sprendimų jaunų žmonių gyvenime.

E. prekybos apimtys toliau išlaiko spartų augimą, tačiau tai ne vienintelis stebimas vartotojų elgsenos pokytis. Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė, gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui, rašoma pranešime spaudai.

Šių metų rugsėjo 26 dieną Vokietija rinks naują šalies parlamentą. Angela Merkel po 16 metų kanclerio kėdėje daugiau nebekandidatuoja, todėl neabejojama, kad didžiausia Europos ekonomika turės naują lyderį. A. Merkel ilgus metus buvo stabilumo garantas Europoje − Vokietijos pozicija ES politikos klausimais dažnai būna lemiama. Artėjančių rinkimų rezultatas Vokietijoje gali reikšmingai pakeisti ES ekonominę politiką.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP), 2020 metais smukęs 3,6 proc., šiais ir paskesniais metais nuosekliai didės, mano „Swedbank“ analitikai. Šalies ūkio prieaugio šiais metais prognozę bankas padidino nuo anksčiau numatytų 3,1 proc. iki 4 proc. ir, jeigu ši prognozė pasitvirtins, ūkio prieaugis bus mažiausias Baltijos šalyse. Latvijos BVP augimo 2022 metais prognozė buvo sumažinta nuo 5,5 iki 5 proc.

„Swedbank“ pagerino Estijos ekonomikos augimo šiais metais prognozę iš karto 5 procentiniais punktais – nuo pavasarį prognozuotų 3 proc. iki 8 procentų. Jeigu ši prognozė pasitvirtins, Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis bus didžiausias per 15 metų. „Swedbank“ paaiškino, kad prognozė buvo pagerinta, nes BVP augimo tempas pirmąjį ketvirtį buvo spartesnis negu tikėtasi. „Šis staigus augimo šuolis suteikė papildomą impulsą ir likusiai metų daliai.

Ekonomistai didina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ateinantiems metams. Specialistai prognozuoja, kad pasaulio BVP šiais metais augs 6 procentais, o Lietuvos augimo prognozę padidino iki 4,2 procento. Pridedama, kad šiemet stebimas infliacijos šuolis turėtų būti laikinas ir kitais metais mažėti.

Šių metų gegužės–liepos mėnesiais kas antras „Swedbank“ klientų Estijoje atliktas mokėjimas kortele buvo bekontaktis mokėjimas, o 58 proc. kortelių turėtojų bent kartą per šį laikotarpį naudojosi bekontakčio atsiskaitymo galimybe. Bekontakčiai mokėjimai yra populiariausi tarp jaunesnių klientų.  Tarp 18–25 metų žmonių šia galimybe naudojosi 84 proc. kortelių turėtojų, tarp 26–35 metų žmonių – 26 proc., o tarp 36–50 metų klientų – 68 procentai.

Vieno didžiausių šalyje komercinio banko „Swedbank“ ūkininkas šių metų pirmąjį pusmetį suteiktų paskolų suma, palyginti su tuo pačiu 2020-ųjų laikotarpiu, išaugo apie 2 kartus iki 34 mln. eurų.  Dėl finansavimo vis dažniau kreipiasi jaunesnio amžiaus ūkininkai, valdantys santykinai didesnius ūkius, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius, rašoma pranešime spaudai.

Antrą būstą investicijai norėtų įsigyti 31 proc., o tą jau yra padarę 6 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Šalyse kaimynėse antras būstas kaip investicija yra mažiau populiarus – jį įsigyti svarstytų 20 proc. latvių ir 25 proc. estų, o į j5 jau yra investavę 3 proc. Latvijos ir 4 proc. Estijos gyventojų.