swedbank

„Swedbank“ trečiadienį pranešė, jog Švedijos finansų priežiūros tarnyba (SFSA) skyrė bankui pastabą ir 850 mln. kronų (75,7 mln. eurų) administracinę baudą. Reguliuotojos sprendimas yra susijęs su 2022 metų balandžio mėnesį įvykusiu incidentu, kai klientams dėl informacinių technologijų (IT) gedimo buvo rodomi neteisingi sąskaitų išrašai. „Swedbank“ pareiškė apgailestaujantis dėl incidento ir atsiprašė klientų dėl šio incidento sukeltų problemų.

Konkurencijos taryba antradienį patvirtino gavusi SEB ir  „Swedbank“ garantijas dėl vaistinėms skirtų milijoninių baudų. Todėl taryba nesikreips į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai skirtų baudų priverstinio išieškojimo.

„Swedbank“ bankas „Ignitis grupės“ valdomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) skolina 220 mln. eurų, o grupei – 80 mln. eurų.  Iš 220 mln. eurų paskolos 85 mln. eurų bus skirti užbaigti VKJ biokuro bloko statybą, o likę 135 mln. eurų – refinansuoti Europos investicijų banko (EIB) anksčiau suteiktą paskolą. 220 mln. eurų paskola suteikta 10 metų su galimybe ją pratęsti penkeriems metams. Tuo metu „Ignitis grupei“ dvejiems metams suteikta 80 mln.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų informuoja, kad artimiausią naktį atliks sistemų atnaujinimą. Dėl to klientai gali negauti kai kurių paslaugų. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (kovo 9 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį. Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje 2022 metais uždirbo 143 mln. eurų grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais. 2022 metais bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 345 mln. eurų ir, palyginti su 2021 metais, išaugo 40 proc. Viena svarbiausių didesnio pelno priežasčių – dėl didėjančio klientų aktyvumo išaugusios pajamos, teigiama banko pranešime.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc.

Buvęs prekybos tinklo „Lidl“ atstovas spaudai Valdas Lopeta jungiasi prie banko „Swedbank“ komunikacijos komandos – jis paskirtas naujai įkurto Naujienų ir komunikacijos projektų departamento vadovu. V. Lopeta bus atsakingas už banko kasdienę komunikaciją bei svarbiausių jos projektų įgyvendinimą, BNS pranešė bankas.  „Mane ypač sudomino „Swedbank“ pasiūlymas tiek dėl čia dirbančios profesionalų komandos, tiek dėl pačios organizacijos vertybių“, – pranešime sakė V. Lopeta.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ iki nuosmukio pablogino Latvijos ir Lietuvos ekonomikų raidos šiais metais prognozes, tuo tarpu prognozė Estijai liko nepakeista – nulinis ekonominis augimas. „Swedbank“ ekspertai, pernai spalį pranašavę, jog Lietuvos ekonomika 2023-aisiais neaugs, bet ir nesitrauks, dabar prognozuoja nuosmukį 0,3 procento. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais pakeista iš nulinio į minus 0,9 procento.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

1,4 mln. lietuvių kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose. O šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės, vadinasi, ir žmonių pensijai sukaupto turto, sumažėjimas kelia pagrįstų klausimų. Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ skelbia apie galimų trikdžius jungiantis prie interneto banko. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad internetinis banko puslapis neveikia jau kelias valandas. „2 val. neveikia swedbank.lt. Gyvenimas kažkiek paralyžiavosi“, – rašė skaitytojas. Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai įspėja klientus, kad šiuo metu gyventojai iš tiesų gali susidurti su laikinais trikdžiais.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Tikriausiai nė vienas žmogus nenorėtų likti be savo pinigų, ypač artėjant svarbiausioms metų šventėms. Šiuo metu dažnas galvoja apie dovanas artimiesiems ar draugams, galiausiai neatiduotas skolas. Tačiau, net ir turėdami pinigų sąskaitoje, kartais žmonės gali likti be jų, nes bankomatas tiesiog „suvalgo“ grynuosius. Bankas atsiprašo, kad savo klientą iš tikrųjų paliko be jo paties pinigų ir tikina, kad taip daro esą gana retai.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.

Būsto kainos Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus auga sparčiau, nei didėja šalies gyventojų atlyginimai. Tačiau kai kurie asmenys, pasiryžę įsigyti net ir pabrangusį būstą, skundžiasi dėl pradinio įnašo, mat kai kam tenka susimokėti daugiau, nei buvo sutarta pirminio pokalbio metu su bankų atstovais. Tuo metu bankai savo ruožtu paaiškina, dėl kokių veiksnių ir ar visada gali kisti įnašo dydis.

Sukčiai nesiliauja atakuoti šalies gyventojų – šiuo metu „Swedbank“ saugumo specialistai fiksuoja naują sukčių atakų bangą, kuomet gyventojams siunčiamos trumposios SMS žinutės su informacija apie neva blokuotą paskyrą ir pinigus. Banko saugumo specialistai įspėja neaktyvuoti kartu siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo interneto banko prisijungimo duomenų ir kitos asmeninės informacijos.

„Swedbank“ skolina 2 mln. eurų įmonei „Anvalda“ naujo 3,5 mln. eurų vertės metalo apdirbimo gamyklos pastato Lentvaryje statyboms. Sandoris sudarytas su grupės įmone „ANV Property“, pranešė bankas ir įmonė.  „Anvaldos“ direktorius Valdas Sadzevičius sako, jog įmonė šiuo projektu nori padidinti konkurencingumą taupydama energijos išteklius: ant stogo bus įrengta 400 KW galios saulės elektrinė, o patalpos bus šildomos naudojant gamyboje  išsiskiriančią šilumą.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai, praneša įmonė. Numatoma, kad lapkričio 5, 6 ir 7 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

„Swedbank“ Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius uždirbo 81 mln. eurų grynojo pelno – 27 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, kai jis siekė 64 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas. Pasak „Swedbank“, pelno didėjimui didžiausios įtakos turėjo išaugusios pajamos – jos per tris ketvirčius, palyginti su sausiu-rugsėju pernai, išaugo 20 proc. iki  213 mln. eurų (pernai – 178 mln.

Prisijungti prie interneto banko ir išmaniosios programėlės bei patvirtinti smulkius mokėjimus „Swedbank“ klientai galės programėlėje jų pačių susikurtu PIN kodu. Tai bus patogus papildomas prisijungimo būdas greta jau egzistuojančių prisijungimo metodų naudojant biometrinius duomenis, „Smart-ID“, mobilųjį parašą ar PIN kodų generatorių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą. Todėl sparčiai griežtinamos pinigų politikos perspektyva išlieka, o karas Ukrainoje ir energetinė krizė Europoje teigiamų prošvaisčių kol kas nežada.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Pavogtų ar nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtų pinigų plovimui vis dažniau pasitelkiami vadinamieji pinigų mulai – žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigų išgryninimui ar pervedimui į kitą sąskaitą. Kas gresia susigundžius tokiu iš pažiūros lengvu uždarbiu ir ką daryti, patekus į tokias sukčių pinkles? Į pinigų mulų paieškos pinkles gali įkliūti bet kas, tačiau paprastai tokių žmonių ieškantys sukčiai nusitaiko į labiau pažeidžiamas gyventojų grupes.

Nuo metų pradžios euras JAV dolerio atžvilgiu prarado apie 17 proc. savo vertės. Toks reikšmingas valiutų kursų svyravimas verslui, prekiaujančiam keliose skirtingose rinkose, jau savaime gali nulemti ir išaugusį pelningumą, ir netikėtą nuostolį. Idealiu atveju įmonės turėtų stengtis subalansuoti įplaukas ir išlaidas skirtingomis valiutomis – tai būtų paprasčiausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo kursų svyravimų, rašoma pranešime spaudai.

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Europos centrinis bankas (ECB) per paskutinius kelis susirinkimus padidino palūkanas nuo neigiamų -0,5 proc. iki 0,75 proc.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Pirmasis žingsnis – finansinių galimybių vertinimas Mūsų norai neriboti, o štai finansinės galimybės paprastai turi labai aiškias ribas.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Padalinius visose trijose Baltijos šalyse turinčio Švedijos banko „Swedbank“ buvusi vadovė Birgitte Bonnesen antradienį, praėjus trejiems metams po to, kai kilo pinigų plovimo per jos banką skandalas, stojo prieš Stokholmo teismą dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka.

Bankas „Swedbank“ paskolino 8 mln. eurų naujos langų gamyklos statybos Šiauliuose, kurias suplanavo įmonė „Ltintus“. Šiaulių pramoniniame parke statomoje gamykloje numatoma gaminti energetiškai efektyvius ir polimerinius langus ir duris. Gamyklos statybas planuojama užbaigti 2023 metų pradžioje, pirmadienį pranešė bankas.

„Swedbank“ susitarė dėl 21 mln. eurų dydžio finansavimo fondui „Modus Remote Solar Fund I“, kurį valdo specializuota atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management“, rašoma banko pranešime spaudai. Gautos lėšos bus panaudos keliems saulės elektrinių parkams įsigyti, kurie šiuo metu vystomi Kauno, Šiaulių, Ukmergės ir Elektrėnų rajonuose. Bendra finansuojamų saulės elektrinių parkų galia turėtų sudaryti 36 MW.

Po šį trečiadienį (rugsėjo 21 d.) įvykusio JAV Federalinio rezervų banko posėdžio vėl pranešta apie ženklų bazinių palūkanų padidinimą, kuris siekė 0,75 proc. punkto. Tai buvo jau 5 palūkanų padidinimo kartas šįmet, po kurio FED nustatytos bazinės palūkanos pasiekė 3-3,25 proc. lygį. FED valdybos pirmininkas Jerome Powell‘as dar kartą pabrėžė savo nusiteikimą grąžinti infliaciją į 2 proc. lygį visomis priemonėmis, kokių tik prireiks.

Valstybės valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) garantuos 104 mln. eurų banko „Swedbank“ paskolų, skirtų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Bendrovė su banku pasirašė sutartį, pagal kurią paskolos su garantija šalies įmonėms galės būti teikiamos ketverius metus, jas įmonės galės panaudoti apyvartinio kapitalo poreikiams, investicijoms į plėtrą, pranešė bankas.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.