swedbank

Gyventojai į pensiją norėtų išeiti vidutiniškai papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Apklausos respondentų įvardytas reikšmingas lėšų dydis rodo, kad gyventojai senatvėje norėtų gauti didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu užtikrina valstybė. Lietuvoje vadinamoji pajamų pakeitimo norma senatvėje sudaro 43 proc.

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Vos dešimtadalis (11 proc.) lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija užtikrina visišką saugumo jausmą, o 20 proc. teigia esantys finansiškai nesaugūs, rodo gyventojų finansinės sveikatos indeksas, sudarytas remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, jog pastarųjų metų iššūkiai paveikė ne tik dalies gyventojų finansinio saugumo jausmą, bet ir realią finansinę situaciją.

Viena iš didžiausių finansų įstaigų visose Baltijos šalyse teikia iš esmės tokias pačias mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vis dėlto šiame banke būsto paskolos lietuviams yra daug brangesnės nei latviams ir estams. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad šiuo metu Latvijoje ir Estijoje naujoms būsto paskoloms laikinai netaikoma banko marža.

„Swedbank“ banko atstovai antradienį surengtoje konferencijoje įvertinto viduriniosios klasės Lietuvoje finansinę situaciją. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo. „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad viduriniajai klasei priskiriančių gyventojų skaičius išlieka stabilus, visgi daugiau asmenų save priskiriai ne aukštesnei, be žemesnei viduriniajai klasei.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant kelio rizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.

„Swedbank“ ir „Luminor“ skolina 126 mln. eurų „Bolt“ automobilių trumpalaikės nuomos plėtrai Baltijos šalyse. Platforma triskart ketina padidinti „Bolt Drive“ automobilių parką Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.  „Swedbank“ suteiks 80 mln. eurų, o „Luminor“ – 46,2 mln.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, pernai uždirbęs 143 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais, dėl griežtėjančių reikalavimų sektoriui dividendų už 2022 metus bankas nemokės.  Visą praėjusių metų pelną nuspręsta skirti banko plėtrai, ketvirtadienį pranešė „Swedbank.  Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas uždirbo 99 mln. eurų grynojo pelno – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu (24 mln.

Lietuvos banko „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovu nuo gegužės taps Valdas Lopeta. Jis pakeis šios tarnybos vadovą Kęstutį Vanagą, kuris skiriamas vadovauti „Swedbank“ Baltijos bankininkystės komunikacijos ir rinkodaros padaliniui, BNS pranešė bankas. „Šie pokyčiai rodo, kad „Swedbank“ yra gera vidinės karjeros platforma tiek ilgus metus organizacijoje augantiems, tiek naujai prisijungiantiems kolegoms“, – pranešime sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės, rodo naujausia apklausa. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų. Tuo metu 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės pagalbos.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu, rašoma banko pranešime.

Savaitgalį ir pirmadienį „Swedbank“ atliekant planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, galimi paslaugų trikdžiai.   „Balandžio 15-17 dienomis „Swedbank“ atliks informacinių technologijų patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai“, – penktadienį pranešė bankas.  „Swedbank“ nurodo, kad darbai bus vykdomi naktį, todėl 2-6 val. gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla, banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

Bankai įspėja gyventojus, kad Velykų laikotarpiu dalies pervedimų įvykdyti nepavyks. Dėl šios priežasties įvardijama, kaip šventiniu laikotarpiu bus vykdomos su banku susijusios paslaugos. Be to, patariama svarbius mokėjimus įvykdyti iš anksto, kad vėliau netektų nusivilti. „Luminor“ bankas informuoja, kad daugelyje Europos šalių Didysis penktadienis, balandžio 7 d., yra nedarbo diena, todėl neveiks Europos bankų asociacijos sistema ir nebus vykdomi pervedimai į kitus bankus.

„Swedbank“ siunčia žinią gyventojams, kad klientai gali susidurti su tam tikrais techniniais nesklandumais. Kaip skelbia banko atstovai, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (balandžio 6 d.) planuojama vykdyti IT sistemų atnaujinimą. „Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val.

Neramumai bankų sektoriuje neišmušė iš vėžių centrinių bankų – bazinės palūkanos JAV ir euro zonoje toliau didinamos. Po pastarojo didinimo ciklo jos priartėjo prie 5 proc. ribos JAV ir pasiekė 3 proc. Europoje. Centriniai bankai kol kas neišsižada savo tikslo pažaboti infliaciją, o šalutinių pasekmių kol kas nelinkę sureikšminti. Tuo metu investuotojai atidžiau seka sektorius, kurie gali tapti „atsitiktinėmis“ griežtos pinigų politikos aukomis.

Ar jums pažįstama situacija, kai banko sąskaitos likutis pasibaigus mėnesiui yra mažesnis nei tikėjotės, o taupymui skirta sąskaita – visada tuščia? Visgi jei šiuo metu jūsų finansinė sveikata nelabai džiugina, į iššūkius galima pažiūrėti kaip į galimybę išsiugdyti naujus taupymo įpročius, rašoma pranešime spaudai. Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.

Ketvirtadienio vakarą sutriko „Swedbank“ elektroninės bankininkystės veikla. Šiuo metu trikdžiai pastebimi tiek mobilisios programėlės, tiek interneto puslapyje. Abi platformos nėra pasiekiamos. Informaciją dėl sutrikimų naujienų portalui 15min.lt patvirtino banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės.

„Swedbank“ įspėja apie išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

„Swedbank“ trečiadienį pranešė, jog Švedijos finansų priežiūros tarnyba (SFSA) skyrė bankui pastabą ir 850 mln. kronų (75,7 mln. eurų) administracinę baudą. Reguliuotojos sprendimas yra susijęs su 2022 metų balandžio mėnesį įvykusiu incidentu, kai klientams dėl informacinių technologijų (IT) gedimo buvo rodomi neteisingi sąskaitų išrašai. „Swedbank“ pareiškė apgailestaujantis dėl incidento ir atsiprašė klientų dėl šio incidento sukeltų problemų.

Konkurencijos taryba antradienį patvirtino gavusi SEB ir  „Swedbank“ garantijas dėl vaistinėms skirtų milijoninių baudų. Todėl taryba nesikreips į antstolius dėl aštuonioms bendrovėms ir jas vienijančiai Lietuvos vaistinių asociacijai skirtų baudų priverstinio išieškojimo.

„Swedbank“ bankas „Ignitis grupės“ valdomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) skolina 220 mln. eurų, o grupei – 80 mln. eurų.  Iš 220 mln. eurų paskolos 85 mln. eurų bus skirti užbaigti VKJ biokuro bloko statybą, o likę 135 mln. eurų – refinansuoti Europos investicijų banko (EIB) anksčiau suteiktą paskolą. 220 mln. eurų paskola suteikta 10 metų su galimybe ją pratęsti penkeriems metams. Tuo metu „Ignitis grupei“ dvejiems metams suteikta 80 mln.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų informuoja, kad artimiausią naktį atliks sistemų atnaujinimą. Dėl to klientai gali negauti kai kurių paslaugų. „Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (kovo 9 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą.

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį. Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metu vertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo, savo komentare žinisklaidai rašo „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba.

Vienas didžiausių Lietuvoje bankų „Swedbank“ Lietuvoje 2022 metais uždirbo 143 mln. eurų grynojo pelno – 64 proc. daugiau nei 2021 metais. 2022 metais bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos siekė 345 mln. eurų ir, palyginti su 2021 metais, išaugo 40 proc. Viena svarbiausių didesnio pelno priežasčių – dėl didėjančio klientų aktyvumo išaugusios pajamos, teigiama banko pranešime.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus.

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose, rašoma „Swedbank“ pranešime spaudai. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc.

Buvęs prekybos tinklo „Lidl“ atstovas spaudai Valdas Lopeta jungiasi prie banko „Swedbank“ komunikacijos komandos – jis paskirtas naujai įkurto Naujienų ir komunikacijos projektų departamento vadovu. V. Lopeta bus atsakingas už banko kasdienę komunikaciją bei svarbiausių jos projektų įgyvendinimą, BNS pranešė bankas.  „Mane ypač sudomino „Swedbank“ pasiūlymas tiek dėl čia dirbančios profesionalų komandos, tiek dėl pačios organizacijos vertybių“, – pranešime sakė V. Lopeta.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ iki nuosmukio pablogino Latvijos ir Lietuvos ekonomikų raidos šiais metais prognozes, tuo tarpu prognozė Estijai liko nepakeista – nulinis ekonominis augimas. „Swedbank“ ekspertai, pernai spalį pranašavę, jog Lietuvos ekonomika 2023-aisiais neaugs, bet ir nesitrauks, dabar prognozuoja nuosmukį 0,3 procento. Latvijos bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio šiais metais pakeista iš nulinio į minus 0,9 procento.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose metinis augimo tempas 2022 metais sulėtėjo iki vos 1 proc., nors ankstesniais metais siekdavo iki 20 proc., penktadienį pranešė šalies finansų priežiūros institucija. Indėlių Estijoje veikiančiuose bankuose suma 2022 metų pabaigoje sudarė 28,1 mlrd. eurų ir buvo 177 mln. eurų didesnė negu metais anksčiau. 2022 metais padidėjo atotrūkis tarp mažesnių ir didesnių privačių asmenų indėlių.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Ar norėtumėte šiemet sutaupyti iki 1 456 eurų juodai dienai be didelių pastangų? Jei vis nesiseka pradėti ar metų pradžioje išsikėlę ambicingus taupymo tikslus neužilgo prarandate entuziazmą, pamėginkite taupymą paversti žaidimu. Taip kaupti ateičiai bus įdomiau. Laikydamiesi aiškių taisyklių, atidėdami po nedaug, metų pabaigoje pasieksite apčiuopiamų rezultatų.

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet.

Būsto įperkamumas Lietuvoje nusirito į rekordines žemumas, o siekis pasiskolinti pinigų naujo namo įsigijimui kai kuriems gyventojams gali tapti rimtu iššūkiu. Dalis bankų atstovų užsimena, kad situacija dėl paskolų suteikimo keičiasi, o ekonomistai tikina, kad palūkanų normų didėjimas anaiptol dar nepasiekė piko, todėl gyventojai už būstą mokės daugiau.

Didžiausią bankų rinkos dalį pagal jų valdomą turtą šių metų rugsėjo pabaigoje užėmė „Swedbank“, tarp užsienio bankų filialų – „Luminor“, skelbia Lietuvos bankas.  „Swedbank“ su 16,2 mlrd. eurų turtu turėjo 30,7 proc. rinkos, SEB – 22,7 proc. (12 mlrd. eurų), „Revolut Bank“ – 18 proc. (9,5 mlrd. eurų), Šiaulių bankas – 7,5 proc. (3,9 mlrd. eurų), likę 8 bankai užėmė 2,5 proc. rinkos, o jų bendras turtas sudarė 1,3 mlrd. eurų.

Trečią mėnesį iš eilės mažėjančią infliaciją lemia atpigęs kuras, žaliavos, energijos ištekliai, o artimiausiu metu galima tikėtis ir pingančių maisto produktų, sako ekonomistai. Anot jų, labai svarbu. kad gruodį mėnesio infliacija tesiekia 0,1 proc. ir tai teikia vilčių, kad jau sausį gali būti defliacija.  „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.

1,4 mln. lietuvių kaupia pensiją II pakopos pensijų fonduose. O šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės, vadinasi, ir žmonių pensijai sukaupto turto, sumažėjimas kelia pagrįstų klausimų. Tačiau pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Swedbank“ skelbia apie galimų trikdžius jungiantis prie interneto banko. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Tomas (vardas pakeistas – red. past.) teigia, kad internetinis banko puslapis neveikia jau kelias valandas. „2 val. neveikia swedbank.lt. Gyvenimas kažkiek paralyžiavosi“, – rašė skaitytojas. Tuo metu „Swedbank“ banko atstovai įspėja klientus, kad šiuo metu gyventojai iš tiesų gali susidurti su laikinais trikdžiais.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.

Tikriausiai nė vienas žmogus nenorėtų likti be savo pinigų, ypač artėjant svarbiausioms metų šventėms. Šiuo metu dažnas galvoja apie dovanas artimiesiems ar draugams, galiausiai neatiduotas skolas. Tačiau, net ir turėdami pinigų sąskaitoje, kartais žmonės gali likti be jų, nes bankomatas tiesiog „suvalgo“ grynuosius. Bankas atsiprašo, kad savo klientą iš tikrųjų paliko be jo paties pinigų ir tikina, kad taip daro esą gana retai.

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.