švietimas

Ruošiamasi atnaujinti bendrojo ugdymo programas. Į jas jau nuo kitų mokslo metų bus įtraukti astronomijos, filosofijos, musulmonų sunitų tikybos ir kiti dalykai. Kaip naujienų portalui LRT.lt sakė buvusi Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Ugdymo departamento vadovė Saulė Vingelienė, laukia kelios permainos. Pavyzdžiui, atnaujinant programas dorinio ugdymo bloke atsiras musulmonų sunitų tikyba.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė Inga Žalėnienė išrinkta Tarptautinės universitetų asociacijos viceprezidente, penktadienį pranešė universitetas.  Toks sprendimas priimtas kovo 16-17 dienomis Paryžiuje vykusiame Tarptautinės universitetų asociacijos administravimo valdybos posėdyje. Ji bus atsakinga už vieną iš prioritetinių asociacijos veiklos krypčių – tarptautiškumą.

Siekiant didesnio pamokų lankomumo, tėvai galėtų pateisinti nuo keturių iki dešimties praleistų dienų per mėnesį, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Tai galėtų būti nuo keturių iki dešimties dienų“, – žurnalistams trečiadienį sakė Jurgita Šiugždinienė. Pasak jos, ministerija sprendimą dėl praleistų dienų pateisinimo tėvų rašteliais apribojimo ketina priimti iki ateinančių mokslo metų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį su ministerijų, švietimo bendruomenės atstovais aptars pamokų lankomumo klausimus, pranešė ministerija. Susitikime su mokyklų, pedagogų, mokinių, tėvų asociacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovais taip pat bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti pamokų nelankymą, kokie galimi pokyčiai teisės aktuose.

Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektūrinį palikimą, rašoma pranešime. Pačiame Vilniaus centre, Gedimino pr.

Socialiniuose tinkluose užvirė dar viena diskusija. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kviečia mokinius dalyvauti Lietuvos mokinių meno skaitymo konkurse, tačiau konkurso sąlygose esantis 12 punktas sukėlė audrą internete: „Negalima skaityti merginoms vyriškus tekstus arba atvirkščiai, nes istorija virsta melu“.  „Facebook“ paskyroje trumpą komentarą brūkštelėjo Lietuvos žmogaus teisių centras.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rašoma pranešime spaudai. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Nacionalinė švietimo agentūra ir Centrinė projektų valdymo agentūra pirmadienį pasirašė sutartį dėl 4,7 mln. eurų vertės investicijų projekto, susijusio su ikimokyklinio ugdymo turinio kaita, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.  Iki 2026 metų truksiantis projektas bus finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų.

Ar įmanoma mokytis ir tuo pat metu žaisti kompiuterinius žaidimus? Stereotipus griaunantis lietuvis Darius Kniūkšta atsako – tikrai taip.  Kompiuterinius žaidimus nuo paauglystės žaidžiantis 26-erių Darius įkūrė startuolį „Trys kubai“, kuris dėmesio sulaukia ne tik Lietuvos švietimo sistemos ribose, bet jau ir užsienyje, pavyzdžiui, JAV.

Viena Vilniaus progimnazija pristato dvi naujas idėjas. Pirmoji: bandys susitelkti ties mokiniais, kurie turi spec. poreikių. Mokyklos direktorius sako, kad trūksta specialiųjų pedagogų. Kita idėja – vaikų finansinis raštingumas. Mokykla jau dabar gali didžiuotis vidine tvarka ir atmosfera, mat mokytojams suteiktos visos galimybės patogiai ir gerai jaustis darbe.

Praėjusiais metais startavusiam lauko klasių projektui 2023-aisiais sostinės savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų, mieste jų bus dvigubai daugiau. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, viena mokykla šiemet gali teikti vieną paraišką, maksimali vienam projektui skiriama suma sieks 18 tūkst. eurų.  Už skiriamą finansavimą mokykla gali įsirengti suoliukų, lengvai pastatomų sulankstomų pavėsinių ar kupolą.

Šią savaitę Lietuvos mokyklose prasideda Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP), per kurį bus įvertintos ketvirtokų ir aštuntokų žinios. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, šiemet patikrinime dalyvaus daugiau nei 58 tūkstančiai mokinių iš 750 šalies mokyklų.  Kaip pranešė agentūra, šiais mokslo metais NMPP metu bus įvertinti 29481 ketvirtos ir 28481 aštuntos klasės moksleivių gebėjimai.

Nuo 2024-ųjų metų visos šalies bendrojo ugdymo mokyklos privalės mokyti visus vaikus, taip pat ir turinčius negalią. Mokyklų direktoriai į tai žiūri su nerimu ir sako, kad mokyklos tam yra dar nepasiruošusios. Daugelyje mokyklų nėra liftų, trūksta padėjėjų, o ir patys mokytojai sako tam dar nepasirengę. Sąlygos turintiems negalią vaikams nesudarytos, nors iki reformos starto liko vos vieneri metai.

Šios savaitės „Žaidimų Balso“ laida buvo ypatinga – svečiuose turėjome pasaulio švietimo sistemą keičiančio startuolio „Trys Kubai“ įkūrėją Darių Kniūkštą. Pakalbėjome apie tai, kaip mokykloje atrastas žaidimas galėjo pakeisti gyvenimą ir kaip tas pats žaidimas gali pakeisti mums šiai dienai suprantamą žodį mokykla. Darius – ne tik youtuberis ar įmonės vadovas, bet ir tikras kompiuterinių žaidimų fanas.

Trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo planas, kuris bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Naujajame plane numatoma, kad iki 2029 metų kolegijos privalėtų turėti bent 1200 studentų. „Lietuvos ir Vyriausybės tikslas pagrindinis labai aiškus – kad Lietuvos aukštasis mokslas būtų konkurencingas ir pasaulinio lygio, galėtų konkuruoti globaliai, dėl talentų, dėl dėstytojų, dėl mokslininkų.

2023-ieji – pokyčių Lietuvos mokyklose metai. Ypač daug dėmesio bus skiriama savo prastumu nustebinusių mokinių matematikos rezultatų gerinimui. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pasirūpinti sklandžiu mokymo procesu yra ne tik ministerijos, bet ir savivaldybių darbas. O šios savo ruožtu tikina nesulaukiančios jokios pagalbos iš valstybės. Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Pasikeitimų yra daug.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, steigiama lietuviška mokykla. Jos steigėjas – Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“, prie mokyklos steigimo prisidėjo Vyriausybė, mokyklai nupirkusi pastatą Suvalkų centre. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė–Vektorienė LRT sakė, kad didinant galimybes švietimui lietuvių kalba, mokyklą teks „auginti nuo pat pradžių“, nuo pirmokų, ilgainiui tikimasi ją išplėsti ik aštuntos klasės.

Socialinių mokslų kolegija, veikianti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, keičia savo pavadinimą. Siekdama visapusiškai atspindėti išsiplėtusį veiklos profilį, SMK žengdama į naujus, 2023-uosius metus, nuo šiol prisistato kaip SMK Aukštoji mokykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. SMK jau kurį laiką veikia ne tik socialinių mokslų srityje, todėl senasis pavadinimas nebeatspindėjo to, kuo kolegija tapo per savo veiklos istoriją.

Prasidėjus naujiesiems metams tėvams, mokiniams ar studentams kyla klausimų, kas keisis 20233-aisiais. Šie metai – pokyčių metai. Tad kas laukia Lietuvos mokyklų 2023 m.? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ interviu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Auštosios mokyklos ir mokslo institutai nuo 2024-ųjų galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tai numatyta patvirtinus naujas kriterijų, kuriais remiantis bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. „Nors valstybės finansavimas mokslui ir studijoms nuosekliai auga, matome būtinybę tobulinti studijų finansavimo modelį.

Klaipėdos Maksimo Gorkio mokykla bus pervadinta Uostamiesčio progimnazija, nusprendė Klaipėdos taryba. Tokiam sprendimui po diskusijų ketvirtadienį pritarė 24, prieštaravo vienas, susilaikė trys tarybos nariai.  Anot Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Laimos Prižgintienės, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas siūlyti Maksimo Gorkio bendruomenei svarstyti naują mokyklos pavadinimą nutarė dar balandį.

Seimas ketvirtadienį priėmė Profesinio mokymo įstatymo pataisas, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės, į specialistų rengimą labiau įtraukiami darbdaviai.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas ketvirtadienį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų įvedė slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje. Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, ketinama steigti lietuvišką mokyklą. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį sprendimą, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iš savo asignavimų suteiks dotaciją Antano Baranausko fondui „Lietuvių namai“, jog šis galėtų įsigyti mokyklos veiklai reikalingą pastatą su sklypu ir atliktų kitus veiksmus.

Valdovų rūmuose trečiadienį rengiama šventė tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose Lietuvai atstovavusiems mokiniams, juos rengusiems mokytojams ir komandų vadovams. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), tarptautiniuose renginiuose šiemet dalyvavo 135 Lietuvos mokiniai, o ant laimėtojų pakylos jaunieji talentai kopė 84 kartus. Įvairiose tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose buvo pelnyti devyni aukso, 13 sidabro ir 42 bronzos medaliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė naujos Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) koncepcijos projektą, kurioje siūloma, kad valstybės ir savivaldybių lėšomis tokiame švietime būtų galima dalyvauti nuo trejų metų. Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė su švietimo ir mokslo darbuotojų profesinių sąjungų vadovais penktadienį pasirašė atnaujintą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, joje 13 proc. didesni atlygimai mokytojams.

Mokykloms pasiruošti priimti visų poreikių vaikus 2023–2029 metais bus skirta per 150 mln. eurų, bet įtraukiojo ugdymo sėkmingai plėtrai reikia ir kultūrinio pokyčio, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Didžiausias mūsų rūpestis, kad mokyklos, ugdymo įstaigos turėtų pakankamai ugdymo specialistų, mokytojų padėjėjų.

„Į mokytojo kėdę kartais pataiko visiškai atsitiktiniai asmenys“, – sako buvęs ilgametis žydų Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas. Neretai jaunosios kartos mokytojai šią specialybę pasirenka ne iš pašaukimo – juos vilioja stipendijos, motyvaciniai priedai. Tokie pedagogai ugdymo įstaigose neužsibūna – nusprendžia keisti profesiją, pasirenka patrauklesnę, labiau gerbiamą sritį.

Brandos egzaminus siekia laikyti beveik 27,5 tūkst. abiturientų – tiek prašymų ketvirtadienį pranešė sulaukusi Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą nusprendė 17 tūkst. 365 kandidatai, anglų kalbos – 18 tūkst. 258, matematikos – 16 tūkst. 520, istorijos – 8 137, biologijos – 6 768, geografijos – 4 589 kandidatai.

Lietuvos švietimo taryba teigia nepritarianti, kad patenkinamo lygio per patikrinimus nepasiekę dešimtokai būtų nukreipiami į profesines mokyklas. „(...) pagrindinis ir vidurinis ugdymas turi būti kokybiškas ir gimnazijose, ir profesinio mokymo įstaigose, o keliami reikalavimai dėl mokymosi rezultatų turi būti vienodi, nes profesinis mokymas negali būti antraeiliu švietimo sektoriumi“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Žurnalo „Reitingai“ autoriai sudarė šalies geriausių švietimo įstaigų rezultatus ir vertinimus. Reitingų viršūnėje – ne tik elitinės gimnazijos, bet ir neatrankinės mokyklos. Didžiausiu skauduliu šalies mokyklose išlieka matematika, o dėl jos kritikos strėlės krenta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM). Ekspertai ragina ministeriją mažiau žadėti, bet imtis realių veiksmų. Pokyčių reikalauja ir rusų kalba mokyklose. Skelbiama, kad net 75 proc.

Nacionalinė švietimo agentūra siūlo, kad nuo 2024-2025 metų valstybinių brandos egzaminų vertinimą sudarytų dvi dalys, numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos patikrinimai. Agentūra pateikė valstybinių brandos egzaminų užduočių aprašo projektą. Planuojama, kad nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą ir 40 balų už tarpinį patikrinimą.

Nidoje oficialiai veiklą pradėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos mokykla. „Su visa dokumentacija, pradedant nuo investicinių projektų, pamąstymai pradėjo dar 2015 metais, tad iki įgyvendinimo buvo ilgas kelias. Dabar – iššūkis ir džiaugsmas“, – BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

Nuo kitų mokslo metų vokiečių ar prancūzų kalbos pedagogikos studijas pasirinkę studentai galės gauti 300 eurų stipendijas, BNS nurodė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas. Pasak patarėjo, vokiečių ir prancūzų kalbos studijos bus įtrauktos į prioritetinių specializacijų sąrašą.

Rusų kalbos mokymas mokyklose šiandien nėra prioritetas ir daugiau dėmesio reikėtų skirti Europos Sąjungos valstybių oficialioms kalboms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Ar mes turime tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne. Štai kodėl manau, kad tai nėra prioritetas“, – trečiadienį žurnalistams sakė prezidentas.  „Rusų kalbų mokytojų mes turime daugiau nei pakankamai. Tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Lietuvos lenkų švietimo bendruomenė pritaria lenkų kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino pokyčiams įvedant ir tarpinius patikrinimus vienuoliktokams, bet prašo svarstyti galimybę juos diferencijuoti į valstybinį ir mokyklinį, padaryti egzaminą privalomu.

Po septynerių metų pertraukos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ruošiasi palyginti Lietuvos ir kitų jos narių gyventojų finansinį raštingumą – bus atliekama speciali apklausa.  Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų finansinio raštingumo žinias Lietuvos banko (LB) įsteigtas Finansinio raštingumo centras rengiasi atlikti specialų visuomenės nuomonės tyrimą ir gyventojų apklausą, kurių rezultatai bus teikiami EBPO.

Seime kelią skinantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvai įvesti privalomus patikrinimus dešimtokams, ketvirtokams ir aštuntokams, kai kurie švietimo sistemos dalyviai mato rizikų nustatant pernelyg mažą patikrinimų kartelę. Dalis jų taip pat teigia, kad vienodi privalomi žinių patikrinimai mokyklose padės įvertinti bendrą žinių lygį, tačiau gali nustelbti svarbesnį tikslą – individualią moksleivių pažangą.

MO muziejus raštu kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas siūlydamas Lietuvoje pradėti minėti tarptautinę mecenatystės dieną, kuri JAV ir Kanadoje minima bei švenčiama lapkričio 15 d. Ši tradicija ženkliai prisidėjo prie filantropijos augimo JAV ir Europoje, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos mokinių laukia naujovės – gausės patikrinimų, per kuriuos bus įvertinamos jų žinios. Jau nuo kitų mokslo metų patikrinimai laukia aštuntokų, o dar kitais metais – ketvirtokų ir dešimtokų. Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad tai yra nepasitikėjimas mokytojais ir proceso gerinimo imitacija.

Vyriausybė siūlo pokyčius profesiniame mokyme: profesinėms mokyklos būtų suteikiama daugiau laisvės spręsti dėl mokinių priėmimo, verslui – daugiau galimybių tiesiogiai įsitraukti į specialistų rengimą. Profesinio mokymo įstatymo pataisas parengusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ruošiasi nuo kitų mokslo metų keisti valstybės finansuojamų vietų planavimo modelį, suteikiant profesinių mokyklų taryboms teisę spręsti, kiek mokinių priimti į atskiras profesinio mokymo programas.

Nuo kitų metų rugsėjo mokyklose atsiras gyvenimo įgūdžių pamokos, skaičiuojama, kad tam vieneriems mokslo metams prireiks apie 7 mln. eurų. „1-4 klasėse programa bus įgyvendinama integruotai, to paties mokytojo.

Patriotinis ugdymas turi tapti privaloma švietimo dalimi, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mūsų valstybės saugumas gali būti garantuotas tada, kai juo rūpinasi kiekvienas pilietis. Todėl kokybiškas švietimas, kuriame integruotas pilietinis ir patriotinis ugdymas, yra neatsiejama nacionalinio saugumo užtikrinimo prielaida.