švietimas

Nauji mokslo metai atneša savus rūpesčius. Švietimo bendruomenė vėl iš naujo jaukinasi darbą pandemijos sąlygomis, daro viską, kad mokyklos būtų kuo saugesnės ir vaikai galėtų mokytis klasėse, gyvai. Praėjus pirmosioms rugsėjo savaitėms, sustygavus kasdienes švietimo veiklas, grįžtame prie strateginių darbų. Jų negalime išleisti iš akiračio, nes pokyčių reikia daug ir esminių.

Mokytojai kyla į kovą su vyriausybe dėl didesnių algų. Jei nuolaidžiaus vyriausybei, kuri atidėlioja atlyginimų kėlimą, pedagogai nerimauja, kad teks dirbti už minimalią algą. Tad jau nuo sausio reikalauja dešimtadaliu didesnio užmokesčio. O švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, esą logiška algas mokytojams ir dėstytojams didinti ne mokslo metų viduryje, o pradžioje – tik kitų metų rugsėjį. Pedagogai jaučiasi apgaudinėjami.

Švietimo darbuotojai siekia, kad atlyginimai pedagogams kiltų nuo sausio, o ne nuo kitų metų rugsėjo, kaip, anot jų, žada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad atlyginimai mokytojams bus keliami bent 10 proc., o nuo kada, bus aišku baigus formuoti biudžetą.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą. „Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – pranešime spaudai cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Švietimo įstatyme įtvirtinti visos dienos mokyklos modelį pradinėse klasėse. Siūloma įstatyme įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Universitetai teigia registruojantys studentų duomenis apie jų įgytą imunitetą nuo COVID-19, dauguma jų vykdys ir atsitiktines patikras. Aukštojo mokslo, kaip ir kitos švietimo įstaigos, nuo rugsėjo 1-osios dirba įprastiniu kontaktiniu būdu, tačiau jose iš bendruomenės reikalaujama turėti galimybių pasą. Praėjusi savaitė universitetuose buvo įvadinė, o paskaitos, seminarai ir kiti įprastiniai užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 6-osios.

Rugsėjui lipant ant kulnų kalbama ne tik apie tai, kur geriausia apgyvendinti migrantus iš Baltarusijos, kad jie nesušaltų, bet ir svarstomos galimybės suteikti ugdymą neteisėtai kirtusiems sieną migrantų vaikams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius praneša, kad tokių vaikų per 100. Ir nors Lietuvai tokių vaikų ugdymas nėra naujiena, neslepiama, kad dabartinė situacija – kitokia.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis. Ano jo, į aukštąsias mokyklas reikėtų priimti tik tuos, kurie yra išlaikę mažiausiai tris valstybinius brandos egzaminus, o brandos atestatą duoti tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.

Kol mokiniai džiaugėsi išsiilgta vieni kitų draugija, vienybę bent trumpam bandė demonstruoti ir politikai. Parlamentinių partijų lyderiai pasirašė nacionalinį susitarimą dėl švietimo politikos. Jame – pažadai dėl didesnių algų pedagogams, įdomesnių pamokų moksleiviams, darželių visiems ikimokyklinukams. Tiesa, patys politikai pripažįsta, kad susitarti pavyko tik dėl mažos dalies reikalingų reformų, o ir kaip jas įgyvendinti – nežinia.

Rugsėjo pirmoji mokiniams ir pedagogams šiemet kupina nerimo. Po beveik metų nuotoliniame ugdyme jie vėl renkasi į klases kamuojami nežinios ar neteks vėl grįžti į nuotolinį ugdymą. Tėvai ir seneliai išgyvena, ar mokykla netaps užkrato židiniu. Kokiomis nuotaikomis šiandien Mokslo ir žinių dieną pasitinka mokiniai, mokytojai ir tėvai skirtinguose miestuose? Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pirmokus į pirmąją pamoką palydi vyriausieji – būsimi aštuntokai.

Pirmas darbas įgyvendinant trečiadienį pasirašytą susitarimą dėl švietimo bus mokytojų pritraukimas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė. „Pirmas darbas – priimti pokyčius, kurie susiję su mokytojų pritraukimu į sistemą, tai yra skubiai reikia keisti finansinio skatinimo sistemą“, – po pasirašymo ceremonijos Seime žurnalistams sakė Jurgita Šiugždinienė. Jos teigimu, jau parengti tam skirti teisės aktų projektai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių partijų pasirašytas susitarimas dėl Lietuvos švietimo yra toks pat svarbus, kaip partijų susitarimas nuosekliai didinti išlaidas valstybės gynybai. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Rugsėjo 1-ąją parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos. Jame įsipareigojama iki 2030-ųjų siekti pokyčių, susijusių su pedagogų rengimu ir apmokėjimu, švietimo ir mokslo finansavimu ir pasiekiamumu. Tiesa, dalis švietimo profesinių sąjungų kritikavo susitarimą, teigdamos, kad jis parengtas paskubomis ir esą nebendradarbiaujant su švietimo bendruomene.

Ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad rengiant kitų metų valstybės biudžetą švietimas turės būti prioritetu. Taip ji sakė po to, kai parlamentinių partijų lyderiai įsipareigojo iki 2030-ųjų imtis pokyčių švietime. Trečiadienį Seime parlamentinių partijų lyderiai pasirašė susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Mokyklose, aukštojo ir profesinio mokslo įstaigose trečiadienį prasideda mokslo metai. Vyriausybės sprendimu, šiemet mokslo metai, nepaisant tvyrančio nerimo dėl COVID-19 plitimo, prasideda kontaktiniu būdu. Premjerė Ingrida Šimonytė ir švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad pagrindinis siekis yra išlaikyti mokinius klasėse ir auditorijose, „kaip įmanoma ilgiau“, todėl mokymo procesas vyks laikantis tam tikrų ribojimų.

Rugsėjo 1-oji – diena, kuomet į mokyklas, klases ir auditorijas grįžta moksleiviai, studentai. Šia proga savo sveikinimu pasidalijo premjerė Ingrida Šimonytė. Pateikiame visą premjerės sveikinimą: „Mielieji moksleiviai ir studentai, gerbiami mokytojai ir dėstytojai, visa švietimo bendruomene, rugsėjo 1-ąją vėl su jauduliu ir nekantrumu sugrįžtame į mokslo įstaigas, įsileisdami į neapibrėžtumo kupiną kasdienybę daugiau šviesos.

Antradienį švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė kartu su savivaldybių ir švietimo ekspertais pasirašė kreipimąsi į švietimo bendruomenę, kviečiančią ją prisidėti prie to, kad nauji mokslo metai būtų sklandūs, o mokyklos – saugios. Pasak Švietimo profsąjungų atstovų, šis kreipimasis neturi prasmės. Jie ją vadina ministerijos viešųjų ryšių akcija.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius džiaugiasi, kad po ilgos pertraukos jo mokyklos bendruomenė susiburs dirbti gyvai, o ne iš kompiuterių ekranų. Tačiau grįžimo džiaugsmą kiek temdo dėl pandemijos vis dar tvyranti nežinia bei painios rekomendacijos mokykloms. Dalį reikalavimų S. Jurkevičius laiko pertekliniais ir mano, kad švietimo bendruomenė, yra stumiama į futliarą, pasitelkiant kartais ir sveiko proto ribas peržengiančias priemones.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė naujų mokslo metų proga sveikina mokinius, tėvus, mokytojus, dėstytojus, studentus. Ministrės sveikinime sakoma: „Ši rugsėjo pirmoji – ypatinga. Beveik pusė milijono mokinių ir studentų pravers švietimo įstaigų duris. Didelė dalis jų – po ilgos pertraukos. Išsiilgę gyvų susitikimų, pamokų, pokalbių. Visiems reikės dėmesio. Ypač mūsų mažiausiems.

Rugsėjo pirmoji jau rytoj, tačiau daugybė vaikų ir tėvų nerimauja, kiek ilgai šiemet pavyks mokytis kontaktiniu būdu  ir ar neteks vėl grįžti į nuotolinį mokymą. Dalį tėvų ir vaikų baugina ir kassavaitiniai testai bei tai, kad ištisomis dienomis pamokose teks sėdėti su kaukėmis. Ministrė Šiugždinienė naujų mokslo metų išvakarėse dar kartą ragina testuotis ir skiepytis.

Rugsėjo 1-oji – jau rytoj. Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje ugdymo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomu kaukių dėvėjimu, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimais ir kitais, papildomais saugumo reikalavimais. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, prie saugumo mokyklose turi prisidėti ir tėvai, skatindami vaikus ne tik testuotis, bet ir skiepytis.

Bent pora šimtų vaikų krimsti mokslų liks namuose. Ir ne todėl, kad teks izoliuotis dėl koronaviruso. Paragavę nuotolinio mokymo ir neužtikrinti, ar atžalos galės vėl normaliai eiti į mokyklas, dalis tėvų nusprendė į klases jų išvis nebeleisti – vaikus mokys namuose patys. Tiesa, psichologai ir dalis mokytojų į tokį tėvų ryžtą žiūri skeptiškai. Kai kurie vardija ir kitas priežastis – savoje aplinkoje vaikams esą ramiau, jie gali ilgiau išsimiegoti ir sveikai maitintis.

Dar vienų pandemijos mokslo metų akivaizdoje švietimo įstaigos moksleivius pasitiks su tam tikrais ribojimais: privalomas kaukių dėvėjimas, neformaliojo ugdymo dalyvių skaičiaus ribojimas ir kiti, papildomi saugumo reikalavimai. Švietimo ir visuomenės sveikatos specialistai informuoja, kad testavimas ir vakcinacija mokiniams nebus privaloma, tačiau įspėja, kad pasiskiepiję vaikai turės galimybę mokytis kontaktiniu būdu net ir po sąlyčio su sergančiuoju.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektore išrinkta muzikologė doc. dr. Judita Žukienė, iki šiol ėjusi mokslo prorektorės pareigas. Kaip penktadienį pranešė akademija, išrinktoji rektorė pareigas pradės eiti nuo spalio 1 dienos.

Vilniaus švietimo pažangos centrui (VŠPC) vadovaus švietimo ekspertė, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėja Unė Kaunaitė. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, nuo penktadienio centrui pradedanti vadovauti U. Kaunaitė rūpinsis ugdymo kokybe Vilniuje. U. Kaunaitė yra baigusi Šv.

Nauji mokslo metai švietimo bendruomenei kelia ne vien tik gerus jausmus. Nors pedagogai džiaugiasi galėsiantys išvysti moksleivius gyvai, jie taip pat nerimauja, kaip bus užtikrintas jų ir mokinių saugumas, ar galiausiai nereikės grįžti dirbti nuotoliniu būdu, kas laukia jų atlygių.

Siekiant saugiai grįžti į kontaktinį ugdymą šalies mokyklose, jau pasiskiepijo daugiau nei 80 proc. švietimo sektoriaus darbuotojų visoje Lietuvoje ir 25 procentai 12–15 metų amžiaus mokinių. Nuo naujųjų mokslo metų pradžios į ugdymo įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas bei pirminį profesinį mokymą kontaktiniu būdu vaikai galės grįžti, neatlikę testo dėl COVID-19 ligos.

Iki rugsėjo 1-osios likus vos savaitei, tėvai su didžiuliu nerimu ruošiasi naujiems mokslo metams – kankina nežinia, kada vaikai vėl bus uždaryti į nuotolinį mokymą, abejoja, ar verta pirkti uniformas, kuprines. Ministrė Šiugždinienė tvirtina, kad vaikai rudenį į mokyklas sugrįš visi. Tiesa, ar ilgam, pasakyti negali ir neatmeta, kad, pablogėjus epidemiologinei situacijai, ir vėl gali tekti vyresnėliams mokytis nuotoliniu būdu.

Šiais metais į aukštąsias mokyklas priima beveik 19 tūkst. pirmakursių, užimtos praktiškai visos valstybės finansuojamos vietos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasibaigus papildomam priėmimui, paaiškėjo, kad naujus mokslo metus universitetuose ir kolegijose pradės 18 tūkst. 769 pirmakursiai. Du trečdaliai jų – 12 tūkst. 560 – gaus valstybės finansavimą studijoms. Universitetuose stojantieji sudarė 10 tūkst. 579 studijų sutartis, iš jų beveik 80 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė akcentuoja, kad savivaldybės negali liepti moksleiviams testuotis dėl COVID-19. Šis testavimas kol kas bus savanoriškas. „Visos mokyklos rugsėjo 1 dieną turi būti pasiruošusios savanoriškai testuoti. Tai, kad reikės testuotis ir testavimas bus savanoriškas, žinoma sau seniai. Procesas tikrai nėra sudėtingas, tam nereikia sveikatos apsaugos specialisto, mokiniai patys gali testuotis. Žinoma, reikia sutikimo, sutikimo yra paruošta forma.

Rengiantis naujiems mokslo metams, stringa planšetinių kompiuterių mokykloms įsigijimas, nes šių priemonių trūksta rinkoje, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Sekasi visaip. Nes, kaip žinia, rinkoje trūksta technologinių priemonių, planšetinių kompiuterių – pirkimai vyksta šiek tiek lėčiau, negu mes tikėjomės. Bet dalis kompiuterių jau yra iškeliavę į mokyklas, dalis dar pasieks mokyklas.

Pandemijai ir toliau tęsiantis, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija paruošė tris scenarijus artėjantiems mokslo metams. Jie suskirstyti į žaliąjį, geltonąjį ir raudonąjį lygius, pagal kuriuos atitinkamų pakopų moksleiviai bus mokomi. Nurodoma, ateinančius mokslo metus mokiniai mokytųsi kontaktiniu būdu, o nuotolinis ugdymas vyktų tik išskirtinais atvejais.

COVID-19 situacijai Lietuvoje prastėjant, o mokslo metams nenumaldomai artėjant, Švietimo ministerija paruošė tris scenarijus moksleiviams. Juose numatoma, kaip visų pakopų moksleiviai bus mokomi, priklausomai nuo epidemiologinės situacijos šalyje. Tiesa, panašu, kad mokytis į namus moksleiviai grįžtų tik kraštutiniu atveju, o abiturientai visą laiką mokysis kontaktiniu būdu.

Partijų susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti rugsėjo 1-ąją, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas. Pasak jo, susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais parlamentinių partijų lyderiai turėtų pasirašyti Seime. „Planuojama pasirašyti rugsėjo 1 dieną. Susitarimą tikrai pasirašo parlamentinės Seimo partijos, turinčios savo frakcijas Seime.

Nuo rugsėjo 1-osios visas mokymosi procesas turės vykti tik kontaktiniu būdu. BNS pateikia svarbiausius saugumo dėl COVID-19 reikalavimus, kurių turės laikytis švietimo ir ugdymo įstaigos.  Kaukės. Apsaugines veido kaukes dėvėti kontaktinių užsiėmimų metu turės visi moksleiviai ir studentai, išskyrus pradinukus.  Skiepai. Moksleiviams ribojimai dėl skiepų nebus taikomi. Moksleiviai galės lankyti mokyklas, net jei jie yra sulaukę 12 metų, bet nėra skiepyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

Mokiniai ir jų tėveliai gali ruoštis naujų mokslo metų pradžiai – Rugsėjo 1-osios šventė pirmąją kalendorinio rudens dieną vyks Lietuvininkų aikštėje, 9 val. ryto, rašoma pranešime spaudai. Dėl besitęsiančios pandeminės situacijos, renginys bus šiek tiek trumpesnis negu įprastai – truks 30 min. Visi šventės dalyviai kviečiami laikytis saugumo reikalavimų (laikytis saugių atstumų, dėvėti kaukes ir kt.

Nuo rugsėjo 1-osios ruošiantis kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai, penktadienį pranešė sostinės savivaldybė. Dar prieš rugsėjo 1-ąją visi Vilniaus pradinukai turės atlikti greituosius antigeno testus, o prasidėjus rugsėjui toliau periodiškai bus tiriami kaupinių metodu, kas keturias–septynias dienas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene bei sporto bendruomene penktadienį aptars šalies sporto problematiką. Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis informavo BNS, kad per susitikimą bus kalbama apie ilgalaikę Lietuvos sporto plėtros strategiją, sporto sistemos finansavimą, masinio ir aukšto meistriškumo sporto problemas.

Skiepai ir testavimas – šie du klausimai COVID-19 pandemijos kontekste yra bene svarbiausi visiems Lietuvos pedagogams. Dalis jų tvirtina patiriantys darbdavių spaudimą skiepytis nuo koronaviruso ir girdintys grasinimus, kad nepasiskiepiję bus atleidžiami. Kiti tuo metu garsiai piktinasi, kad už privalomą testavimą nuo šiol esą turės mokėti patys. Nuo rugsėjo 1-osios mokyklose grąžinamas darbas kontaktiniu būdu.

Karantino metu padaugėjo vaikų psichosomatinių sutrikimų ir net rimtų ligų. Tai atskleidė mokslininkų kolektyvo atliktas nuotolinio ugdymo poveikio Lietuvos vaikų emocinei ir fizinei sveikatai tyrimas, atliktas pernai birželio-gruodžio mėnesiais, rašo 15min.lt Pasak Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, vaikams, kurie ir iki pandemijos turėjo emocijų ir elgesio problemų, jos dar labiau pagilėjo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė 2,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių perdavimui mokykloms. Jas pasieks 1999 HP ir 801 „Lenovo“ kompiuteriai“. „Šiandien teikiamas tvirtinti nutarimo projektas yra tik labai nedidelė dalis mūsų visų pastangų padėti savivaldybėms ir mokykloms tinkamai pasiruošti ugdymo procesui ir užtikrinti, kad tiek vaikai, tiek mokytojai turėtų visas reikalingas technologines priemones“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinie...

Pasigirdus idėjai mažinti aukštojo mokslo trukmę, politikų ir švietimo ekspertų nuomonės išsiskyrė. Švietimo ministrė ragino lygiuotis į užsienio valstybes, tuo tarpu patys studentai gana kritiškai vertino norą įvesti 3 metų bakalaurą. Negana to, specialistė atskleidė – sutrumpintos studijos kainuoja brangiau, studentui tenka ir didesnis krūvis. Politikai teigė, kad verta apsvarstyti studijų programų trumpinimą.

Įteisinta ne ilgesnė nei 36 valandų darbo savaitė visiems švietimo pagalbos specialistams, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlymui nuo rugsėjo nustatyti 36 valandų darbo laiko normą per savaitę tiems švietimo pagalbos specialistams, kuriems iki šiol sutrumpinto darbo laiko norma nebuvo taikoma.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms, rašoma pranešime spaudai. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad rugsėjį į klases grįš visi mokiniai ir apie nuotolinį ugdymą kol kas nėra galvojama. Ribojimai švietimui, pasak ministrės, lauktų pačiu paskutiniu momentu. Plačiau apie tai ministrę laidoje „Dienos komentaras“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kai kurios savivaldybės raudonuoja, bent jau didieji miestai. Yra ir juodų savivaldybių. Tačiau mes ruošiamės rugsėjo 1-ąjai.

Šiemet per pagrindinį priėmimą į aukštąsias mokyklas 2109 jaunuoliai registravosi studijuoti ugdymo studijų programas, tačiau beveik ketvirtadalis jų neatvyko į motyvacijos vertinimą.  Iš 1415 atvykusiųjų 1354 gavo teigiamą įvertinimą, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO). Visiems stojantiems į ugdymo mokslus privalomas teigiamas motyvacijos vertinimas. Gavus neigiamą įvertinimą, stojantysis konkurse dalyvauti nebegali.

Aukštojo mokslo, panašu, laukia nemaži pokyčiai, kurie bręsta ne tik Seime ir Vyriausybėje, bet ir prezidentūroje. Kartu šios trys institucijos bandys užtikrinti, kad įstoti į universitetą nebeužtektų tik storos piniginės – prireiktų savo pasiruošimą įrodyti žiniomis. Tikimasi, kad ruošiami pokyčiai pagerins galimybes studijuoti asmenims iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Ateinantiems trejiems metams valdžioje prezidentas Gitanas Nausėda sau kėlė tikslą didinti aukštojo mokslo prieinamumą.