šventės

Praėjusios Velykos traumatologų nepaliko be darbo. Kaip jau įprasta, šventiniu laikotarpiu padaugėja traumų. Apie tai portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės greitosios pagalbos gydytojas ir skyriaus vedėjas Paulius Uksas. Ilgasis šventinis savaitgalis buvo itin darbingas – per dieną pacientų sulaukta daugiau nei įprastai, P. Ukso teigimu, pasiektas ikikarantininis lygis, mat šiuo laikotarpiu žmonės rečiau kreipiasi į specialistus.

Vienas dažniausių sutrikimų per šventes – persivalgymas. Artėjant Velykoms daugelis jau ruošia virškinimą gerinančius preparatus, tačiau geriausia tiesiog nepersivalgyti. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė patarė, kaip išvengti persivalgymo ir ką daryti, jei susivaldyti nepavyko. J. Parnarauskienė pasakojo, kad lietuviai nuo seno žinomi kaip vaišinga tauta, o pagrindinis švenčių atributas – milžiniški kiekiai maisto.

Užtikrindama judėjimo tarp savivaldybių ribojimą ilgąjį Velykų savaitgalį policija intensyviau tikrins automobiliais ir viešuoju transportu vykstančius žmones.  Policija vykdys patikras tiek Lietuvos keliuose, tiek tikrindami vykstančiuosius traukiniais ir maršrutiniais autobusais.  Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad kiekvieną savaitgalio parą šalyje reikalavimų laikymąsi užtikrins apie 1,1 tūkst.

Neįtikėtinai Velykoms papuoštas vienos suvalkietės namas – turbūt niekur daugiau Lietuvoje nepamatysite. Vilkaviško rajono, Pilviškių miestelio gyventoja savo medinį namą tiesiog apmezgė.  Vilkaviškio rajone Pilviškių miestelio gyventojos Onutės Kazakevičienės namas atrodo neįtikėtinai. Ant jo kabo daugiau nei tūkstantis kiaušinių. Ir visi jie numegzti pačios Onutės. Moteris pasakoja, kad šiemet ne pirmos Velykos, kuomet namus puošia megztais margučiais.

Artėjant Velykoms ir išaugus kiaušinių paklausai, pirkėjai raginami žiūrėti, kokius kiaušinius perka. Už gyvūnų gerovę kovojantys aktyvistai vis garsiau kalba rinktis laisvai laikomų vištų kiaušinius, nepalaikant narvelinių paukštynų. Organizacija „Tušti narvai” skaičiuoja, kad tokiu žiauriu būdu laikomų vištų kiaušiniai vis dar sudaro per didelę rinkos dalį – daugiau kaip 80 proc., o ekspertai laužo marketingo mitą apie „laimingų“ vištų kiaušinius.

Katalikai ruošiasi Velykoms. O pagal senus papročius nuo ketvirtadienio prasideda Didžiosios savaitės darbai. Žmonės nuo seno, įpusėjus savaitei, pradėdavo šveisti namus ir griežtai laikydavosi pasninko. Netoli Marijampolės esančio Šunskų miestelio gyventoja Ina Kereišienė uoliai laikosi senųjų lietuvių tradicijų. Viena didžiausių švenčių šeimoje – Velykos. Nuo šio pirmadienio katalikai visame pasaulyje mini Didžiąją savaitę. Ji tęsis iki Velykų sekmadienio.

Švęsdami jau antras Velykas namuose, vis daugiau žmonių renkasi ypatingas vaišes. Restoranai sako, kad tiek išaugo velykinio stalo patiekalų užsakymų, kad vos spėja suktis, o žmonės renkasi ir tradicinę senovinę virtuvę, ir gurmaniškus patiekalus.  Kol dalis šeimininkių dar tik planuoja, ką dės ant velykinio vaišių stalo, kai kuriuose restoranuose darbuotojos pluša išsijuosę.

Lietuva ruošiasi Velykoms. Kam pasiruošimas tik kiaušinių marginimas, o kai kas ta proga ir Lietuvos rekordų siekia. Kas didžiuliu valgomu Velykų vainiku, o kas – Arvydo Sabonio dydžio višta pagaminta iš siūlų kamuoliukų. „Pro šalį važiuoju, sustojau pasižiūrėti, kažkas nerealaus“, – sako pravažiuojantys pro Šakyną. Žmonės stabdo automobilius ir žavisi išmone, matuojasi su višta, kurios ūgis kaip krepšinio legendos Arvydo Sabonio – 2 m 20 cm.

Pagrindiniai šalies prekybos tinklai primena, kaip dirbs šventinėmis dienomis. Pirkėjai raginami nelaukti iki paskutinės minutės, nes šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje. Kai kurie prekybos tinklai prideda, kad dieną prieš ar po Velykų sekmadienio, darbo laikas taip pat trumpės. Velykų sekmadienį nedirbs Prekybos tinklas „Iki“ praneša pirmąją Velykų dieną nedirbsiantys.

Artėjant Velykoms, iškyla klausimas ne tik, kokią techniką pasirinkti margučių dažymui, bet ir kiek kiaušinių suvartoti. Taip pat netyla diskusijos apie cholesterolio kiekį kiaušiniuose, dėl ko kiaušiniai kartais net išbraukiami iš mitybos raciono. Dažniausiai žinome savo organizmo ribas, tačiau per Velykas rekomenduojama neprarasti saiko ir neeksperimentuoti su savo skrandžio galimybėmis.

„Tiesiog nepakartojamas, purus, minkštas, kvapnus, ne per saldus ir labai gardus! Migdolinis biskvitas, perteptas baltojo šokolado ir maskarponės kremu“, – sako tinklaraščio „Rasos virtuvės užrašai“ autorė. Migdoliniam biskvitui reikės: Kiaušinių didelių (kambario temperatūros) - 6 vnt.; Druskos - žiupsnelio; Cukraus - 200 g; Maltų migdolų - 100 g; Miltų - 125g; Migdolų ekstrakto - 5 g (1arb.

Iki Velykų liko trys savaitės. Todėl pagrindiniai šalies prekybos tinklai jau praneša, kaip dirbs šventinėmis dienomis – įspėja prekėmis pasirūpinti iš anksto. Kai kuriomis Velykų savaitgalio dienomis parduotuvių darbo laikas trumpės, o šventinį sekmadienį prekybos tinklai praneša durų neatversiantys visoje Lietuvoje.

Nors karantinas vis dar yra sukaustęs nemažai gyvenimo sričių, kaunietė Kristina Pilybienė (48) juo pernelyg nesiskundžia. Naminius tortus gaminanti ir net išrankiausiems valgytojams įtinkanti moteris ir dabar neturi kada atsikvėpti, mat užsakymų jai nestinga. „Lietuviai ir dabar švenčia, tik tiek, kad sumažėjo tortų svoriai ir kiekiai, bet juos ir toliau užsisako. Gimtadienis yra gimtadienis ir karantinas darbų nesustabdė.

Lietuvoje prieš Velykas prasidėjo gavėnia – susikaupimo, rimties ir pasninko metas. Nuo senų laikų penkias savaites žmonės nevalgė mėsos, kitų gyvulinės kilmės produktų ir nesilinksmino. Išimtis taikoma tik per Juozines – kovo 19 d. Tą dieną leidžiama net tuoktis. O kokios gavėnios tradicijos ir ką lietuviai valgydavo šiuo laikotarpiu senovėje? Beje, specialistai ir nesilaikantiems tradicijų siūlo papasninkauti ir taip apsivalyti organizmą.

Didieji Lietuvos miestai jau atsisveikino ir nupuošė savo žaliaskares išskyrus Panevėžį. Aukštaitijos sostinė neskuba atsisveikinti su Kalėdomis, atvirkščiai mieste šventinė nuotaika tęsis iki vasario. Pasirodo, nenupuošti eglės miestas nusprendė dar ir dėl konkurso, kurį laimėjo. Panevėžiečiai dar negali atsidžiaugti savo gražiausia Kalėdų eglute Lietuvoje.

Nors didžiosios metų šventės baigėsi, Kalėdoms papuoštas Angelų miestas Baisogaloje dar tebešviečia ir džiugina miestelio gyventojus. Beveik pusė tūkstančio pačių baisogališkių rankomis pagamintų angelų lauks į mokyklą–darželį sugrįžtančių vaikų iki pat karantino pabaigos. Trejų metų Paulius su mama Vaida eina aplankyti savo padaryto angeliuko.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Daugiau nei 200 milijonų pasaulio stačiatikių šiandien švenčia Kalėdas. Nuo Artimųjų Rytų iki Rusijos vakar naktį tūkstančiuose bažnyčių vyko iškilmingos pamaldos. Tačiau kaip ir daugelį švenčių šiemet ortodoksų Kalėdų spindesį pritemdė koronaviruso pandemija. O Graikijoje tikinčiųjų į bažnyčią bandė neįleisti policija. Jeruzalės ortodoksų patriarcho Teofilio III-ojo atvykimas į Betliejų, kur tikima ir gimė Jėzus Kristus, įprastai sutraukia didžiules minios tikinčiųjų.

Ispanijoje Trys karaliai viena laukiamiausių metų švenčių. Būtent šią dieną vaikai gauna dovanas, o šventės išvakarėse milijonai žmonių stebi miestų gatvėse rengiamus triukšmingus paradus. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos trijų karalių sutiktuvės pradėtos planuoti dar vasarą, tačiau dėl pandemijos daugelio tradicijų teko atsisakyti.

Pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija, neregėto masto miškų gaisrai Australijoje, revoliucijos ir karai – tai tik maža dalis sudėtingų iššūkių su kuriais šiemet susidūrė milijonai žmonių visame pasaulyje. Nepaisant sunkumų, net ir tamsiausiomis valandomis, šiemet galėjome matyti ir nepakartojamų didvyriškumo ir žmonių vieningumo apraiškų. Kviečiame pažvelgti į 2020-uosius metus, kurie į istoriją pateks kaip nebejotinai vieni sudėtingiausių metų per daugelį dešimtmečių.

Praūžus šventėms miškininkai ir šalies savivaldybės ragina su Kalėdų eglute atsisveikinti tinkamai – nemesti prie konteinerio, ar tiesiog per balkoną, o nešti į specialiai tams skirtas vietas. Vilnius net ir naują tradiciją sugalvojo – sostinėje kuriamas Kalėdinių eglučių miškas. Tiesa, sodinti eglių kol kas negalėsime. Viena po kitos į specialias vietas keliauja per šventes tautiečius džiuginusios Kalėdų eglutės.

Tradiciškai šventiniai stalai būna nukrauti mišrainėmis. Daugelis lietuvių jas svečiams siūlo ne tik per didžiąsias metų šventes, bet ir per gimtadienius ar kitus giminių, draugų susitikimus.  Mišrainių yra įvairiausių ir, iš tiesų, visų atsisakyti nereikėtų, nes jų sveikumas priklauso nuo sudėties, tačiau per dažnai valgomos mišrainės gali pakenkti sveikatai.

Pakruojo dvare didžiuliame parke vienišauja spalvingieji šilko žibintai iš Kinijos. Dvaro šeimininkai viltingai laukia, kol karantino gniaužtai bus atlaisvinti ir žmonės įspūdingais žibintais galės pasigrožėti. Įkalinti karantine įspūdingi spalvoto šilko žibintai iš Kinijos Pakruojo dvare. Šviesos ir spalvų kasmetinis festivalis visą gruodį turėjo džiuginti lankytojų akis ir širdis, deja, parke iškilusiomis skulptūromis niekas negali pasigrožėti, net vietiniai.

Naujųjų metų išvakarėse šalies gyventojai įvardijo, kokie jiems buvo nueinantys neeiliniai pandeminiai metai. Vieni neslepia norintys kuo greičiau užmiršti negandas ir baltosios žiurkės metus, kiti su viltimi žiūri į ateinančiuosius 2021-uosius. Klausiame tautiečių, ko jie tikisi iš jau besibeldžiančių Naujųjų?  „Oi, be abejo, laisvės, laisvės – daugiau nieko, laisvės tai negaliu kaip norisi.

Naujųjų išvakarėse ketvirtadienį policijos vadovybė įspėjo apie sustiprintas pajėgas. Pareigūnai kvietė gyventojus pranešti apie įtartinus vakarėlius ir žadėjo patys juose apsilankyti. Panašu, kad pažadą gali tekti tesėti, nes, pasak prekybininkų, šiemet lietuviai alkoholio šventėms nusipirko dar daugiau nei pernai.

Niujorke įvyko tradicinė Apsivalymo nuo metų blogybių diena. Norite atsikratyti slogių 2020-ųjų prisiminimų? Keliaukite į Niujorko Taimso aikštę. Būtent čia kasmet galima trankiai „sudie“ pasakyti tam, kas blogai, nedavė ramybės ar vyko ne pagal planą. Vieni įsivaizduojamus 2020-uosius talžo beisbolo lazda, kiti ant popieriaus užrašo tai, ką norėtų pamiršti.

Didžiosios metų šventės Lietuvos medikams asocijuojasi su traumomis ir padidėjusiu pacientų srautu priimamuosiuose ligoninių skyriuose. Dažnai to priežastimi tampa nesaikingai vartojamas alkoholis. Didžiosios Kauno ir Vilniaus ligoninės pastebi, kad šie metai – kitokie. Pacientų priimamajame skyriuje buvo mažiau, o tam įtakos galimai turėjo įvesti griežti karantino apribojimai.

Viena didžiausių Jungtinės Karalystės daugiavaikių šeimų – Radfordai. Jie augina net 22 atžalas, todėl natūralu, jog dovanoms išleidžia tikrai ne mažą pinigų sumą. Visai neseniai Sue Radford atskleidė, kiek išleidžia pinigų, kuomet renka dovanas savo atžaloms. Anot užsienio žiniasklaidos, jie šventėms pradeda ruoštis kur kas anksčiau: „Mes taupome visus metus, atsidedame pinigus į banko sąskaitą.

Praėjus šv. Kūčioms ir Kalėdoms, daugeliui nemenka užduotimi gali tapti paprastas grįžimas į rutiną. Kaip sėkmingai sugrįžti į mitybos ritmą, nežalojant savo organizmo? Ar kokias nors valgymo taisykles vertėtų akcentuoti prieš Naujųjų metų šventę ir kaip išmokti taisyklingai maitintis karantino metu, kai ypač daug laiko praleidžiame namuose? Apie visą tai ir dar daugiau kalbamės kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologe Evelina Cikanavičiūte.

Kūčių dieną namo į Lietuvą grįžusi prezidento dukra Gedailė Nausėdaitė socialinėje erdvėje sukėlė ažiotažą. Iki tol prezidentūra skatino šventes sutikti namuose ir nelankyti savo artimųjų, tačiau pas Nausėdas Kalėdų išvakarėse sugrįžo dukra. Prezidentūra komentuoja, kad buvo laikytasi visų saugumo reikalavimų, o grįžusi G. Nausėdaitė nesukėlė jokios rizikos aplinkiniams. Kūčių popietę paskelbta, kad pas prezidentą iš Vokietijos šventėms atvyko jo vyriausioji dukra G. Nausėdaitė.

Kalėdos – svarbiausia metų šventė – tai toli gražu ne tik Kalėdų senelio apsilankymas namuose, o visų pirma – Kristaus gimimo šventė. O kaip tik šiuo metu archeologai Jeruzalėje bando nukelti žmones 2 tūkstantmečius atgal, kuomet Jeruzalės šventykloje meldėsi ir aplinkinius mokė pats Jėzus. Netikėtas radinys ant Šventyklos kalno archeologams leido atkurti to meto grindinį, kuriuo galimai vaikščiojo Jėzus.

Nors šių metų šventės kiek kitokios nei įprasta, lietuviai stengiasi neprarasti ūpo ir kas kaip išgali kurti šventinę nuotaiką. Štai netoli Marijampolės gyvenanti viena šeima taip išsidabino kiemą, kad jo atvažiuoja žiūrėti ir iš kitų kaimų. Prie Marijampolės, Dženčialaukos kaime gyvenančių Ričardo ir Rasos Sakalauskų kiemas švyti iš toli. Nuosavas namas ir nemenka jam priklausanti teritorija išpuošta taip, kad tikrai traukia akį.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

Šiais metais šv. Kūčios ir šv. Kalėdos buvo kitokios – sutikome jas ramiai, pačių artimiausių žmonių rate. Tačiau ne visi šias šventes prisimins džiaugsmingai, nes, pasak gydytojų, šiomis dienomis netrūko negaluojančių ir gydytojų pagalbos besikreipiančių asmenų.

Šių metų rugpjūčio 29-ąja aukso žiedus sumainė aktorė Niecy Nash bei atlikėja Jessica Betts. Dabar pora atšventė pirmąsias Kalėdas drauge, kuomet jau yra susituokusios. Pora nepraleido progos viena kitą nustebinti dovanomis. Aktorei Niecy mylimoji Jessica įteikė dovaną, kuri simbolizuoja jų vestuves. Mergina padovanojo lėles, kurios atrodo lygiai taip pat, kaip jos atrodė vestuvių dieną. Niecy neslėpė emocijų ir tikino, kad ši dovana privertė ją apsiašaroti.

„Turbo greitai paruošiama ir labai gardi mišrainė su pupelėmis. Šįsyk pupelių mišrainę gardinau su obuoliais. Galiu pasakyti, kad obuoliai labai tinka šiai mišrainei, jie suteikia gaivumo, bet tuo pačiu mišrainė yra soti. Puikiai tinka kaip garnyras ar tiesiog su duonos riekele“, – sako tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė.

Judėjimo tarp savivaldybių kontrolę šiomis dienomis vykdantys pasieniečiai išgirsta įvairiausių priežasčių, kodėl vairuotojams būtina patekti į kaimyninį rajoną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai atrinko 10 įdomesnių atvejų, kai vairuotojai per Kalėdas pasieniečiams papasakojo apie savo kelionių tikslus. Nė vieno iš šių žmonių VSAT pareigūnai nebaudė, tik palinkėjo gerų švenčių ir nurodė apgręžti automobilį.

Vienintelis toks Lietuvoje prakartėlių muziejus Rokiškio dvare šiemet sulaukė neeilinio eksponato – pačios mažiausios kada nors sukurtos prakartėlės. Jai įžiūrėti reikia lūpos arba didinamojo stiklo. Išskirtinis vos 3 mm kūrinys iš Rokiškio kilusios jaunos matininkės Anelės Čirūnaitės darbas, kuris telpa ant degtuko. Iš Rokiškio kilusios Anelės Čirūnaitės rankose neeilinis eksponatas – degtukas, ant kurio telpa visas Jėzaus gimimo Betliejuje paveikslas.

Šiemet pandemija maišo visas Kalėdų švenčių kortas. Tautiečiai šias didžiąsias metų šventes jau laidoja – ne vienas jas žada sutikti prie kuklesnio vaišių stalo. Drastiškai kritusius pardavimus jaučiantys prekybininkai atviri: parduoti sunku ir naminių paukščių augintojams. Valentino Rapšio paukščių ūkyje Liūdynės kaime, Panevėžio rajone, smagiai guguoja baltakaklių žąsų pulkelis. Vyras ūkyje augina ne tik žąsis, bet ir antis, įvairių veislių vištas.

Didžiąsias metų šventes dažnai lydi persivalgymas. Sunku nevalgyti, kai ant stalo tiek įvairių patiekalų, kurių paprastą dieną dažniausiai negaminame ir nevalgome, tačiau toks persivalgymas gali turėti ir emocinių pasekmių.

Šeimininkės raitojasi rankoves ir šventei ruošia saldumynus – pagrindinis jų – imbieriniai sausainiai, meduoliai, ar namukai. Konditerijos žinovai sako, kad senovėje imbieriniai kepiniai ne tik gomurį pamalonindavo, bet ir stiprindavo sveikatą, ar būdavo puikia dovana mažiesiems. Kai kurie į imbierinius sausainius dėti prieskoniai, šiandien kainuojantys centus, anuomet kainuodavo maždaug tiek, kiek ūkininkas prašydavo už karvę ar arklį.

Tikra Kalėdų pasaka Los Andžele įkurtame nepaprasto grožio Kalėdų miestelyje. Tiesa, pasivaikščioti po jį lankytojai negali, o su Kalėdų Seneliu ir jo elfais bendrauja per saugų atstumą iš automobilio. Skambant šventinei muzikai, Los Andželo gyventojai plūsta į Kalėdų miestelį, kur juos iškart pasitinka Kalėdų Senelis su Senele. Kalifornija viena labiausiai nuo koronaviruso kenčianti valstija, tad visos pasilinksminimo vietos čia uždarytos.

Mažieji jau nekantriai laukia Kalėdų ryto – juk šią naktį viso pasaulio vaikus aplankys Kalėdų senelis! O kol kas jis – vyriausias Kalėdų senelis, gyvenantis už Poliarinio rato – ruošiasi kelionei ir siunčia visiems palinkėjimą. Už Poliarinio rato – Suomijoje – stebuklingos Kalėdų nakties kelionei ruošiasi vyriausiasis pasaulio Kalėdų senelis Joulupukis.

Daug išbandymų atnešę metai keliauja į pabaigą. Atėjo džiaugsminga ir ramybę atnešanti šventė – Kalėdos. Net jei Kalėdos šiemet ir bus kitokios, bažnyčia skatina nepamiršti svarbiausių šios šventės elementų – vidinės ramybės, šventinio nusiteikimo ir dėkingumo. „Džiaugsmą galime atrasti paprastuose dalykuose, kuriuos praradę suprantame, kokie jie yra brangūs“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jau Kūčios, netrukus sėsime vakarieniauti.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina visus Lietuvos žmones ir lietuvius visame pasaulyje žiemos švenčių proga. Savo sveikinime Seimo Pirmininkė atkreipia dėmesį į neeilines aplinkybes, lemiančias tai, kaip šiemet švęsime, tačiau pabrėžia, kad būdami vieningi, rasime reikalingų jėgų įveikti visas negandas. „Šiemet šventes pasitinkame kitokie. Gyvename nauju ritmu, reikalaujančiu daugiau pilietiškumo, sąmoningumo ir susitelkimo.

Nuo senų laikų Kūčios vadinamos stebuklingomis – sakoma, kad naktį ima kalbėti gyvuliai, o šuliniuose esantis vanduo pavirsta vynu. Stebuklingą Kūčių vakarą neapsieinama ir be įvairių burtų, kuriais stengiamasi nuspėti lauksiančius pokyčius. Apie Kūčių tradicijas, jų reikšmę ir pagrindinius šios nakties burtus, kuriuos verta išbandyti ir šiandien, pasakoja etnologė Eglė Valentė. Vienas svarbiausių Kūčių šventės momentų – tai visos šeimos susibūrimas.

Valdžiai raginant nesiburiuoti prie didžiųjų miesto eglių, o kalėdinę nuotaiką kurti savo namuose, tautiečiai nesnaudžia. Vieni tūkstančiais lempučių dabina gyvenamus namus, kiti – stebina puošdami balkonus ir dalijasi idėjomis, kaip pasipuošti aplinką, kad iš namų kojos kelti tiesiog nesinorėtų. Daugiau nei šeši tūkstančiai lempučių, originalus užrašas ant namo stogo – ir štai Kalėdų pasaka džiugina ne vieno praeivio akį Panevėžio rajone, Daukniūnuose.

Kinijos Harbino mieste šimtai darbininkų dieną naktį pluša statydami tikrą ledo miestą su ledo pilimis, šventyklomis, tiltais ir skulptūromis. O ledas spindinčiam miestui gabenamas tiesiai iš netoliese esančios upės. Vienas po kito nuo storo upės ledo sluoksnio atskyla sunkūs ledo luitai. Su specialiais ledo laužtuvais ir kabliais kinų darbininkai pluša ant tvirtai užšalusios kilometro pločio Songhuadziango upės, prie Harbino miesto. „Ateiname čia 6 val. ryte. Kasdien iškasame apie 10 tūkst.

Jau ketvirtadienį sėsime prie Kūčių stalo. Ši vakarienė kitokia nei kasdien, šeimoje kompiuterių ar telefonų ekranai pakeis gyvą bendravimą, bent tokiu būdu bus bandoma išlaikyti bent dalį tradicijų. Tačiau daugelis mūsų, kad ir mažesniame rate ruoš 12 patiekalų, puoš stalą.